V. S. pagal ANK 417 str. 8 d., 423 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-20-300/2018

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00224-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.9.7; 16.9.10; 21.11.10; 21.11.11.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovės advokatės J. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTE1Li02MTAtODMyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A15.-610-832/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A15.-610-832/2018">A15.-610-832/2018</a> V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 11 Eur bauda; pripažintas kaltu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo; pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 725 Eur bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir V. S. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.

2. V. S. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. spalio 28 d. 09.24 val., Mažeikių r., kelyje Ežerė – Mažeikiai, ties sankryža su (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „OPEL MOKA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. V., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir T formos sankryžoje nuvažiavo tiesiai nuo kelio šlaito žemyn. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir suniokoti S. A. K. priklausančio lauko kviečių pasėliai. Įvykus eismo įvykiui, vairuotojas, palikęs automobilį įvykio vietoje ir nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, po eismo įvykio, ir iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholinius gėrimus. Tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 221, 222 punktų reikalavimus. (b. l. 44–48)

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovė advokatė J. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir neskirti V. S. teisės vairuoti atėmimo. (b. l. 53–55)

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. S. suprato, kad padarė eismo įvykį ir sąmoningai iš jo pasišalino. Teismas visiškai neatsižvelgė į esmines įvykio aplinkybes, jų nevertino, kad V. S. 2018 m. spalio 28 d. apie 6 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) link Skuodo, kur gyvena jo tėvai. T formos sankryžoje dėl didelio rūko nuvažiavo nuo kelio, įvažiavęs maždaug du metrus į pasėlius sustojo. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo automobilį, įvertinęs, kad jam nėra padaryta žala (nes su įjungtomis automobilio šviesomis priekinio buferio apačia nesimatė, o išjungus šviesas visai nieko nesimatė), pabandė aplink apsižiūrėti ar yra galimybė išvažiuoti, tačiau įvertinęs, kad šlaitas, kuriuo jis nuvažiavo pakankamai status, ir kad nepadarytų žalos automobiliui, nusprendė nevažiuoti. Telefonas buvo išsikrovęs, todėl nusprendė grįžti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų susisiekti su policiją ir automobilio savininku. Sugrįžęs nieko nerado, visi miegojo. Vėliau atėjo V. S. pusbrolis ir pasakė, kad jam skambino žmona. Paėmęs telefoną V. S. buvo informuotas, kad automobilis jau yra išgabentas į policijos komisariatą. Apie 10 val. V. S. paskambino nurodytu telefonu ir pareigūnams paaiškino situaciją, pranešė savo būvimo vietą. Paklausus, kada galės atsiimti automobilį, jam buvo atsakyta, kad tik pirmadienį, nes reikia ateiti į komisariatą ir viską išsiaiškinti, kad be pirmadienio niekas iš pareigūnų su juo nebendraus, bei neatliks jokių procesinių veiksmų. Supratęs, kad Mažeikiuose liks iki rytojaus, kad apie įvykį pranešė pareigūnams, visi procesiniai veiksmai bus atliekami pirmadienį, su pusbroliu ėmė vartoti alkoholį. Apie 12 val. pareigūnai atvyko į kavinę ir alkoholio kiekio matuokliu V. S. nusžetatė 1,72 promilės girtumą. V. S. iš įvykio vietos pasišalino ne tikėdamasis apsunkinti jo kaip kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių nustatymą, priešingai? jo pasišalinimas iš įvykio vietos buvo nulemtas susiklosčiusių aplinkybių, t.y. nustatęs, kad nėra padarytos jokios žalos, o bandymas važiuoti galėjo kaip tik pridaryti daugiau žalos, pavyzdžiui važiuojant atbuline eiga į kalną galimai pažeistų išmetamųjų dujų vamzdį, jei bandytų važiuoti per laukus būtų dar daugiau išvažinėjęs pasėlius. V. S. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. V. S. manydamas, kad iš esmės niekam žalos nėra padarė, ir neturėdamas galimybių kam nors paskambinti (telefonas išsikrovęs), bei pro šalį nevažiuojant nei vienai transporto priemonei nusprendė grįžti į kavinę ir ten prašyti pagalbos. Be to, niekam žalos nebuvo padaryta. Vien teismo nurodyta tariama žala, dėl kurios niekas nereiškia pretenzijų negali būti pagrindas bausti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Atkreipiamas dėmesys, kad V. S. vairavo būdamas blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, todėl jis neturėjo jokio siekio nuslėpti įvykio, paslėpti įrodymus, išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Atlikti veiksmai (pasitraukimas iš įvykio vietos) buvo neadekvačiai įvertintos situacijos pasekmė. Pažymima, kad girtumas V. S. buvo nustatytas po pokalbio telefonu su pareigūnais, kai V. S. buvo informuotas, kad pirmadienį jam reikės atvykti į komisariatą ir tik tada bus grąžintas automobilis. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad V. S. suprato, jog jis sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos pasišalino, taip pat nesant duomenų apie žalą (nesant pretenzijų) todėl vadovaudamasis principu in dubio pro reo (iš lot. visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas turėjo padaryti išvadą, kad V. S. nepadarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų.

3.2. Skunde teigiama, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje nustatytus nusižengimus paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra aiškiai per griežtos, neteisingos ir neproporcingos padaryto nusižengimo pavojingumo laipsniui ir pobūdžiui. Teismas padarė esminių ANK 34 straipsnio 5 dalies pažeidimų, neįvertino, kad V. S. prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kad tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai, eismo įvykis įvyko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl oro sąlygų. V. S. padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, todėl iš esmės laikytinas mažareikšmiu. Nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad automobilį V. S. vairavo būdamas blaivus, iš esmės žalos niekam nepadarė. Iš eismo įvykio vietos V. S. pasišalino ir vartojo alkoholį iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo ne sąmoningai, t. y. ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes su pareigūnais jau pabendravo telefonu ir pasakė savo būvimo vietą, jis buvo informuotas, kad jokių veiksmų jis šiandien atlikti negalės, nes su juo bus kalbama tik pirmadienį. V. S. dirba, rūpinasi savo šeima, praeityje už šiurkščių KET pažeidimų padarymą bei jokių kitų pažeidimą nebaustas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o dėl taikytos poveikio priemonės? teisės vairuoti transporto priemones atėmimo patiria daug suvaržymų kasdieninėje veikloje. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, gali sąlygoti žymų darbo užmokesčio sumažėjimą, kadangi V. S. darbo pobūdis susijęs su vairavimu. Administracinės nuobaudos tikslai bus visiškai pasiekti paskiriant V. S. švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą. V. S. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas – prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. (b. l. 57)

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles tiek pats teisės pažeidėjas tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Tokie nemalonūs, nepalankūs nubaustajam asmeniui padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, laikytini gynybos pozicija, bei bandymu išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliacinis skundas atmestinas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. neigia padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, nesutinka su paskirta administracine nuobauda, teisės vairuoti atėmimu trejiems metams.

Dėl V. S. veiksmų teisinio vertinimo

6. Nagrinėjamu atveju V. S. pripažįsta, kad jis 2018 m. spalio 28 d. vairuodamas automobilį „OPEL MOKA“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, išvažinėjo S. A. K. priklausančius kviečių pasėlius, apgadino vairuotą automobilį, kad iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs nukentėjusiajam ar policijai, kad sugrįžęs į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholį. V. S. manymu, jis nepadarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, jo veiksmuose nėra kaltės.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEwLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-10-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-10-693/2018">2AT-10-693/2018</a>, 20 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

8. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šios normos dispozicijoje yra įtvirtinta tik viršutinė žalos dydžio riba – penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žala yra vertinamoji kategorija, jos (žalos) buvimas ar nebuvimas priklauso nuo turto savininko valios, kaip jis vertina administracinio nusižengimo padarinius. Vien aplinkybė, kad nukentėjusysis teisme nereikalavo atlyginti jam administraciniu nusižengimu padarytos žalos, tai administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnį nepašalina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a>, 14 punktas)

9. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-50-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-50-303/2018">2AT-50-303/2018</a>, 15 punktas)

10. Apylinkės teismas priimtame nutarime konstatavo, kad V. S. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, nes nuvažiavęs nuo kelio išvažinėjo pasėlius bei apgadino vairuotą automobilį, sąmoningai nevykdė KET 222 punkte numatytos pareigos, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, ir neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos, pėsčiomis sugrįžo į kavinę, kurioje prieš tai šventė kartu su draugais ir giminaičiais. Įvertinęs eismo įvykio schemą (b. l. 16?17), nuotraukose užfiksuotus automobilio sugadinimus (b. l. 18?21), išvažinėtų pasėlių vaizdą (b. l. 11) bei tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (b. l. 4), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. S. nuvažiavo stačia nuokalne automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs ir apčiuopiami, V. S. apžiūrėjęs automobilį turėjo juos pamatyti. Pasėlių savininkas S. A. K. jam padarytą žalą įvertino 5 Eur suma (b. l. 7, 8), kuri neviršija ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytos žalos maksimalios (viršutinės) ribos. Nors tyrimo metu S. A. K. nurodė, kad pretenzijų dėl išvažinėtų kviečių pasėlių nereiškia (b. l. 6), automobilio savininkas L. V. taip pat nurodė neturįs pretenzijų V. S. (b. l. 37), tačiau tai nereiškia, kad žala nekilo.

11. V. S. neneigia, kad nuvažiavęs nuo kelio suprato, kad išvažinėjo pasėlius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinęs statų šlaitą V. S. suprato, kad negalės atbuline eiga sugrįžti į kelią. Kadangi nežinojo apylinkių, nenorėjo dar daugiau išvažinėti pasėlių ieškodamas būdo išvažiuoti į kelią, todėl palikęs automobilį sugrįžo į kavinę. Net ir būdamas kavinėje neskubėjo pasikrauti telefono, niekam nepranešė apie eismo įvykį. Apie tai, kad pasėliuose stovi nuo kelio nuvažiavęs automobilis pranešė pravažiuojantis asmuo 9.24 val. (b. l. 13, 29–30), t. y. praėjus daugiau nei 3 val. nuo įvykio. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad eismo įvykis įvyko apie 6 val., tačiau su policijos pareigūnais susiekė tik apie 10 val., kai iš pusbrolio žmonos sužinojo, kad policija tiria įvykio aplinkybes. Atvykus policijos pareigūnams V. S. melavo ir neigė vairavęs automobilį, teigė, kad kažkoks Tomas turėjo jį parvežti, bet jis automobilyje užmigo (b. l. 4, 5, 15) Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad apylinkės teismas neatskleidė V. S. tyčios turinio ir padarė neteisingas išvadas dėl jo atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. V. S. nevykdė KET 222 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nors turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai šią pareigą ignoravo, taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad V. S. eismo įvykio metu turėjo teisę vairuoti, buvo blaivus, pareigūnams pareikalavus nurodė savo buvimo vietą, anksčiau nėra padaręs panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinamos kaip šalinančios V. S. atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl jo tyčios. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-699/2017">2AT-24-699/2017</a>, 8.3 punktas)

12. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už asmenų, vartojusių alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarytą KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. spalio 28 d. 12.12 val. V. S. buvo nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 14), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio, kurio metu jis išvažinėjo pasėlius, iki šio įvykio aplinkybių nustatymo, t. y. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

13. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. telefonu bendraudamas su policijos pareigūnais jiems nurodė savo buvimo vietą, o pareigūnai jam paaiškino, jog automobilį bus galima atsiimti pirmadienį, to negalima vertinti, kad tokiu būdu buvo nustatytos įvykio aplinkybės, nes kaip minėta anksčiau, iš pradžių V. S. neigė vairavęs automobilį. (b. l. 4, 5, 15)

Dėl administracinės atsakomybės

14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam pagal ANK 426 straipsnio 1dalį, 423 straipsnio 3 dalį paskirtomis administracinėmis nuobaudomis ir administracinio poveikio priemone teigdamas, kad, atsižvelgus į jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, elgesį prieš nusižengimų padarymą bei po to ir kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcingas.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Viena iš ANK 27 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio poveikio priemonių – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTExLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-11-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-11-303/2018">2AT-11-303/2018</a>, 27 punktas)

17. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 850 Eur. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 400 Eur. Remiantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi už minėtą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

18. Nagrinėjamu atveju V. S. pagal ANK 426 straipsnio 1dalį nubaustas 600 Eur dydžio bauda, o pagal ANK 423 straipsnio 3dalį – 1 200 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. jam paskirtos šių straipsnių sankcijose nustatytos minimalios baudos ir paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi už kiekvieną nusižengimą paskirtos baudos subendrintos.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta. Įvertinus skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas V. S. administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė į administracinių nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę: neturi galiojančių nuobaudų, taip pat į pažeidėjo elgesį po administracinių nusižengimų padarymo (iš pradžių neigė savo vairavęs automobilį). Aukštesniojo teismo vertinimu, V. S. teisinei padėčiai švelninti nepakanka vien to, kad jis vedęs, turi nepilnametį vaiką (b. l. 38), anksčiau nebuvo teistas (b. l. 26), baustas už šiurkščius KET pažeidimus (b. l. 25), kad automobilį vairavo būdamas blaivus, ar pasėlių savininkas neturi pretenzijų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTExLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-11-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-11-303/2018">2AT-11-303/2018</a>, 28 punktas) Nors šiuo metu V. S. dirba techniniu vadovu vienoje Norvegijos įmonėje ir 30 procentų darbo laiko dirba vairuotoju (b. l. 39), tačiau tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams taip pat savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti, todėl teiginiai, kad jis dirba, rūpinasi šeima, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones sumažės jo pajamos, nėra pakankami konstatuoti, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Kaip teisingai pastebėjo institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Jei dėl administracinės nuobaudos taikymo pažeidėjas ir patiria tam tikrus nepatogumus, jie yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo skyrimo klausimą, negalima vadovautis vien tik pažeidėjo asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos skyrimo taisykles, ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose administracinių nusižengimų bylose.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovės advokatės J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas