Civilinė byla Nr. e2S-185-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01403-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.1.3.; 3.1.18.7.;
3.1.18.2.12.; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl uždraudimo imtis veiksmų, sukeliančių realią žalos padarymo ateityje grėsmę.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
2. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą prevenciniu ieškiniu prašydamas uždrausti atsakovui A. B. ir/ar jo nurodytiems asmenims imtis veiksmų, kurių pagrindu vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tiekimas į vandens gręžinį ir vandens tiekimo trasos esančios žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini), būtų sunaikinti ir/ar sugadinti ir/ar būtų nutrauktas vandens tiekimas į galvijų fermas iš gręžinio. Ieškovas taip pat prašė taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį, kuria netenkino ieškovo V. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškimu pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį pareiškimo pagrindą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas dėl realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo pasisakė, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas yra nesąžiningas, ėmėsi veiksmų, kad sugadintų turtą. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas tik išreiškė savo nuomonę, kad atsakovas jo atžvilgiu gali siekti turimą turtą sugadinti, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl ieškovo nurodytus motyvus laikė tik deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais. Pažymėjo, kad LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-15548-237/2018 ieškovui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: ieškovų A. B. ir T. B. ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždrausta atsakovui V. B. sudaryti kliūtis ieškovams A. B. bei T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis), todėl nebuvo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. B., atstovaujamas advokato A. Š., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Prevencinio ieškinio specifika lemia tai, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad taikant tokią laikinąją apsaugos priemonę teismas pasisako dėl bylos esmės.
8.2. Teismas visiškai nemotyvuotai ir ignoruodamas byloje esančius įrodymus konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas kelia kokią nors grėsmę ginčo turtui. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas gali imtis kokių nors veiksmų, kuriais būtų sugadintas ar sunaikintas vandens gręžinys, nes tai paneigia su ieškiniu į bylą pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas jau eilę mėnesių grasina ieškovui sunaikinti su vandens gręžiniu susijusį turtą.
8.3. Ieškovui nesuprantama, kodėl teismas akcentavo kitoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios jokiu priežastiniu ryšiu nėra susijusios su šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
8.4. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis priešingai nei nurodo teismas nevaržomi jokios atsakovo teisės ir teisėti interesų, nes jam ir jo nurodytiems asmenims būtų draudžiama sunaikinti vandens gręžinį ir su juo susijusį turtą tam, kad nebūtų padaryta didelė žala ieškovo ūkiui.
8.5. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tiek šios bylos, tiek dėl servituto nustatymo taptų beprasmiškos, nes atsakovas neturėtų jokių kliūčių įgyvendinti savo ne kartą išreikštus ketinimus sunaikinti ar sugadinti gręžinį.
6.
9.1. Ieškovas nepagrindė nei vieno iš prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, nes ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas kadangi ieškovui nepriklauso subjektinė teisė, kurią ieškiniu siekiama apsaugoti ir nesant realios tikimybės, kad ieškinys bus patenkintas, nėra ir negali kilti grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas bus neįvykdytas. Inžinerinis statinys – gręžtinis šulinys vandeniui, kurį atsakovas pastatė savo lėšomis ir įregistravo 2006 m. iki šiol priklauso A. B.. Administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismai yra konstatavę reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias faktą, kad gręžtinis šulinys nuosavybės teise priklauso A. B..
9.2. Ieškovas nepagrindė nei vienos iš kasacinio teismo nurodytų prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03My8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-73/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-73/2008">3K-3-73/2008</a>), kadangi ieškovas V. B. neturi jokių teisių į atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantį gręžtinį šulinį vandeniui, atsakovas A. B., įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į minėtą gręžtinį šulinį vandeniui ieškovo teisių niekaip nepažeidžia ir atitinkamai jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatlieka, todėl ir grėsmė, jog dėl to ieškovui bus padaryta žala nekyla.
9.3. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent prielaidą, jog atsakovas ketina sunaikinti ar sugadinti jam pačiam priklausantį turtą – vandens gręžinį, išskyrus pateiktus duomenis, jog A. B., gindamasis nuo paties V. B. neteisėtų veiksmų (trukdymo atsakovui ir jo sutuoktinei naudotis savo turtu), ne kartą įspėjo ieškovą apie tai, jog atsakovas nebesuteiks ieškovui teisės naudotis vandens gręžiniu ir vandens tiekimas į jo ūkį bus nutrauktas, jei ieškovas ir toliau elgsis savavališkai ir nepaisys atsakovo ir jo sutuoktinės teisių bei teisėtų interesų.
9.4. Atsakovas A. B. turi nevaržomą teisę bet kada nebeleisti ieškovui V. B. naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu vandens gręžiniu, nes nėra jokios sutarties ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovas būtų įgijęs daiktines teises į šį gręžinį, todėl ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, o taip pat nėra jokio teisinio pagrindo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjUyLTMzMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-252-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-252-330/2017">e2-252-330/2017</a>).
Pažymėtina, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE3Mi0xODYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1172-186/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1172-186/2016">e2-1172-186/2016</a>).
Preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, pateiktus duomenis atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes nėra jokios sutarties ar teismo sprendimo, kuriuo ieškovas būtų įgijęs daiktines teises į vandens gręžinį yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Atsižvelgiant į apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo vertinimu, kad ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, net jei ir kyla dėl to abejonių.
Sutiktina su apeliantu, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03ODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-781/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-781/2009">2-781/2009</a>; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDQzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1443/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1443/2011">2-1443/2011</a>). Akcentuotina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ne materialinis civilinių teisių gynimo būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio procesinė priemonė, padedanti geriau užtikrinti materialinių teisių gynimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTM2OS0yMzYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1369-236/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1369-236/2018">e2-1369-236/2018</a>).
Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui A. B. ir/ar jo nurodytiems asmenims imtis veiksmų, kurių pagrindu vandens gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), elektros tiekimas į vandens gręžinį ir vandens tiekimo trasos esančios žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini), būtų sunaikinti ir/ar sugadinti ir/ar būtų nutrauktas vandens tiekimas į galvijų fermas iš gręžinio, turi pareigą įrodyti, kad egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai ir ignoruodamas byloje esančius įrodymus konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas kelia kokią nors grėsmę ginčo turtui.
LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019 pagal ieškovų A. B. ir T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl servituto atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Servitutas skirtas šiame žemės sklype esančio ieškovams A. B. bei T. B. nuosavybės teise priklausančio inžinerinio statinio - gręžtinio šulinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandeniui naudoti bei inžinerinio statinio priežiūrai užtikrinti. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė V. B. sudaryti kliūtis išieškotojams prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu kol bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Nutartis skubaus vykdymo ir įsiteisėjusi. Antstolis T. U. vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. V. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimis 2018-12-20 ir 2019-01-21 buvo skirta bauda už Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties nevykdymą išieškotojų – A. ir T. B. naudai. Civilinėje byloje Nr. 2VP-1563-797/2019 teismas sprendė, kad jog tarp V. B. ir A. B. yra susidariusi konfliktinė situacija, po kurios V. B. užsuko vandenį A. B. ir T. B. ir jo netiekia. Tokį veiksmą pateisina tuo, kad jo tėvas A. B. grasino sunaikinti gręžinį, palikti jo gyvulių fermą be vandens, teigė, kad normalu, jog vanduo netiekiamas į namą, nes tėvai gali atsinešti vandens iš jo fermos, kuri yra apie 100 m atstumu nuo namų. Teismas taip pat sprendė, kad dėl V. B. nenoro, o ne dėl negalėjimo suremontuoti trūkusią trasą, kurią, pagal byloje esančius įrodymus, sugadino jis pats, atlikdamas statybos darbus, A. ir T. B. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. vanduo netiekiamas.
Taigi iš LITEKO duomenų yra pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į gręžtinį šulinį bei vandens tiekimo sistemą, atsižvelgiant į tai, kad minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ieškovas nevykdo jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, trukdo A. B. ir T. B. prižiūrėti bei naudotis gręžtinio šulinio vandeniu, yra pats sugadinęs vandens tiekimo trasą, atlikdamas statybos darbus, ko pasėkoje netiekiamas vanduo atsakovui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad minimoje byloje taikytos laikinąsias apsaugos priemones nėra niekaip susijusios su šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis ieškovas siekia uždrausti atsakovui A. B. imtis veiksmų, kurių pagrindu vandens gręžinys ir vandens trasa būtų sugadinti ar būtų nutrauktas vandens tiekimas ieškovui.
Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad atsakovas jau eilę mėnesių grasina ieškovui sunaikinti vandens gręžinį ir su juo susijusį turtą ir tai jo vertinimu patvirtina byloje pateikti duomenys (vaizdo įrašas, garso įrašas). Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketina sunaikinti ar sugandinti jam pačiam priklausantį turtą – vandens gręžinį, išskyrus pateiktus duomenis, kad A. B., gindamasis nuo paties V. B. neteisėtų veiksmų (trukdymo atsakovui ir jo sutuoktinei naudotis savo turtu) ne kartą įspėjo ieškovą apie tai, kad atsakovas nesuteiks ieškovui teisės naudotis vandens gręžiniu ir vandens tiekimas į jo ūkį bus nutrauktas, jei ieškovas ir toliau elgsis savavališkai ir nepaisys atsakovo ir jo sutuoktinės teisių ir teisėtų interesų. Sprendžiant iš atsakovo pozicijos, bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas ketina sunaikinti ar sugadinti jam pačiam priklausantį turtą. Įvertinus minėtus apelianto ir atsakovo argumentus, byloje pateiktus įrodymus ir LITEKO duomenis, daroma išvada, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kelia grėsmę ginčo turtui, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo konstatuoti grėsmės, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2011">3K-3-52/2011</a>). Apeliacinio teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas neįrodė esant būtinumui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Nėra pagrindo išvadoms, kad teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad padarė nepagrįstas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Teisėja Vilija Valantienė