Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-676/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 23; 34.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. N. ir L. V. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. N. ir L. V. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo; suinteresuoti asmenys: O. R., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos 2006 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jų tėvui J. Z. Kretingos rajono valdybos 1993 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 196 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės išmokant vienkartines išmokas, Kretingos rajono valdybos 1994 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 310 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1488 ha žemės, suteikiant neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir į 0,4556 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos vėliau grąžinant P. Z. valdytą žemę buvusioje vietoje ar kitais įstatymo nustatytais būdais. Pareiškėjų tėvas mirė 1996 m. rugsėjo 3 d. Jos po tėvo mirties kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kur joms buvo paaiškinta, kad P. Z. valdyta žemė yra valstybės išperkama ir nebus grąžinta natūra; apie tai, kad nuosavybė teisė į kitą žemę pareiškėjų tėvui bus atkurta natūra, jos sužinojo tik 2005 m. pabaigoje iš savo dėdės. Pareiškėjos, teigdamos, kad nėra kitų pretendentų į jų tėvo palikimą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau praleido terminą palikimui priimti, todėl prašo jį atnaujinti. Nurodo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: nežinojo apie tai, kad J. Z. bus natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Pareiškėjos, remdamosi CPK 135, 576 ir 577 straipsniais, prašė teismo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą jų (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. Z. palikimui priimti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė pareiškimą. Teismas nustatė, kad J. Z. 1996 m. liepos 23 d. įregistravo antrąją savo santuoką su O. R., kuriai po sutuoktinio mirties 1997 m. kovo 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir ji tapo vienintele J. Z. turto paveldėtoja. Teismas nurodė, kad pagal 1964 m. CK 573 straipsnį, galiojusį palikimo atsiradimo dieną, pirmosios eilės įpėdiniais pagal įstatymą buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Suinteresuotas asmuo O. R. šia teise pasinaudojo ir palikimą priėmė, tuo tarpu pareiškėjos, J. Z. dukterys, pačios nurodė, kad palikimo nepriėmė, nes apie jį nežinojo. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu pateiktais pareiškėjų paaiškinimais, kad jos nesikreipė po tėvo mirties dėl palikimo, nes nenorėjo paveldėti tėvo turto, sutiko, kad šis turtas liktų tėvo sutuoktinei, ir tik sužinojusios, kad po tėvo mirties bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemę natūra, kreipėsi dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad pareiškėjos nepasinaudojo savo teise ir laiku nepriėmė palikimo. Teismas nepripažino pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties (nežinojimą apie tėvo palikimą) svarbia, motyvuodamas, kad pareiškėjos teismo posėdyje pačios nurodė, jog jos nenorėjo priimti tėvo palikimo. Pareiškėjoms nenurodžius kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jos praleido terminą palikimui priimti, teismas atmetė jų pareiškimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2006 m. birželio 7 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, t. y. aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti teisę į paveldimą turtą. Tuo tarpu kolegija nustatė, kad pareiškėjos tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad po tėvo mirties nenorėjo paveldėti turto, nežinojo, jog po tėvo mirties liko kokio turto, išskyrus namų apyvokos daiktus, į kuriuos jos negalėjo pretenduoti. Kolegija pažymėjo, kad pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalį palikimo nebuvo leidžiama priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; be to, visiškai neturėjo reikšmės, kad palikimo atsiradimo momentu šalys nežinojo apie paveldimo turto apimtį, nenumatė turto vertės pokyčių ateityje. Kolegija nustatė, kad pareiškėjos po tėvo mirties nenorėjo paveldėti atskirų namų apyvokos daiktų, tačiau po dešimties metų nuo tėvo mirties sužinojusios, jog jų mirusiam tėvui bus natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nusprendė priimti palikimą. Kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų įvertinimo pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pareiškėjoms nurodžius, kad jos nežinojo apie paveldimą turtą ir nenurodžius svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo prasmės išreikalauti dokumentų apie nekilnojamojo turto registraciją, pareiškėjų tėvo nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą; taip pat nebuvo reikalinga į nagrinėjamą bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir notarą, nes jie būtų patvirtinę tik įstatymo reglamentuotų paveldėjimo liudijimų išdavimo tvarką ir sąlygas; juolab kad nei notaras, nei Klaipėdos apskrities administracija šioje civilinėje byloje neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu pareiškėjos prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjų pirmosios instancijos teisme prašyti išreikalauti įrodymai neturėjo reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kasatorių teigimu, siekiant teisingai išspręsti bylą, teismas turėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva; ši nuostata nurodyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. G. v. L. P., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-162/2006, kategorija 128.2). Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, į kokį turtą pareiškėjų tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė, ar sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo įregistruoti viešuosiuose registruose. Kasatorių manymu, tik išsiaiškinus šias aplinkybes, būtų galima spręsti klausimą dėl pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežasties svarbos. Pareiškėjos apie jų tėvui priklausiusį turtą nežinojo ir negalėjo žinoti, nes sprendimai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, į kurį pareiškėjų tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo įregistruoti viešuosiuose registruose. Be to, kasatorės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad jos, pareiškime dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotu asmeniu nenurodžiusios palikimą priėmusios O. R., elgėsi nesąžiningai. Kasatorės pasitikėjo joms atstovavusia advokate.

2. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino tikrosios pareiškėjų valios dėl palikimo priėmimo, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nesiaiškino tikrųjų pareiškėjų ketinimų, o rėmėsi vien jų pasakyta fraze, kad jos nenorėjo tėvo palikimo; pareiškėjos nenorėjo priimti mirusio tėvo namų apyvokos daiktų, kurie pagal įstatymą (1964 m. CK 574 straipsnį) joms nepriklausė. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalį, netyrė ir nevertino objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos praleido terminą palikimui priimti.

Atsiliepimu į pareiškėjų kasacinį skundą suinteresuotas asmuo O. R. prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis. Ji nurodo, kad pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėję teismai teisingai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes; vien tik ta aplinkybė, kad O. R. pareiškime dėl palikimo priėmimo nenurodė pareiškėjų kaip paveldėtojų negali būti pripažįstama esmine, nes tai būtų reikšminga tik tokiu atveju, kai nenurodyti įpėdiniai nežinojo ir negalėjo žinoti apie palikimą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjos žinojo apie palikimą ir turėjo teisę jį priimti arba jo atsisakyti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pareiškėjų tėvui J. Z. Kretingos rajono valdybos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę: dėl vieno žemės sklypo išmokant vienkartines išmokas, dėl kito žemės sklypo suteikiant neatlygintinai žemės sklypą, o dėl trečio žemės sklypo nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos vėliau. Pareiškėjų tėvas mirė 1996 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjos po tėvo mirties nesikreipė su pareiškimais dėl palikimo priėmimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimo tvarką, ar nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Pareiškėjų tėvas mirė 1996 m. rugsėjo 3 d. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį pareiškėjų tėvo mirties dieną, palikimas atsirado, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisė į palikimą pareiškėjoms atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos šio kodekso teisės normos. Kasacinis teismas patikrina apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartis tik teisės taikymo aspektu, netiria ir iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, iš naujo netirdama faktinių bylos aplinkybių, vertina, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė 1964 m. CK normas dėl palikimo priėmimo pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos, kaip J. Z., mirusio 1996 m. rugsėjo 3 d., dukterys, palikimo atsiradimo metu buvo pirmosios eilės įpėdinės kartu su J. Z. antrąja sutuoktine O. R. ir pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėjo teisę lygiomis dalimis paveldėti turtą ir turtines teises. Pareiškėjoms nebuvo žinoma apie tai, kad jų tėvui bus natūra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo jos kreipėsi praėjus dešimčiai metų nuo palikimo atsiradimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį įpėdinių valia dėl palikimo priėmimo turėjo būti išreikšta per šešis mėnesius, tačiau teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalimi, šį terminą gali prailginti, jeigu šis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti prailginimo, turi įvertinti ir atsižvelgti į objektyvias termino praleidimo aplinkybes, laiko tarpą, kiek jis buvo praleistas, kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjoms laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai svarstė pareiškėjų nurodytą termino palikimui laiku priimti praleidimo priežastį, įvertino įrodymus, pateikė išsamius termino palikimui priimti praleidimo priežastį nepripažinimo svarbia argumentus, atsižvelgė į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pareiškėjų elgesį vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., A. S., D. M., Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos tarnyba, Nr. 3K-3-46/2006, procesinio sprendimo kategorija 34.5).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjų pirmosios instancijos teisme prašyti išreikalauti įrodymai neturėjo reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje, nors pagal teismų praktiką teismas, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turėjo rinkti įrodymus savo iniciatyva. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, taip pat bankroto, restruktūrizavimo bei kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio, turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje pareiškėjų pateiktais paaiškinimais, nustatė, kad šios nepriėmė palikimo, todėl teisėjų kolegija nurodo, kad esant tokioms teismų nustatytoms aplinkybėms, teismai neprivalėjo ex officio reikalauti papildomų įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nebuvo reikalinga išreikalauti dokumentų apie nekilnojamojo turto registraciją, pareiškėjų tėvo nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo tvarką ir sąlygas bei priežasčių atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pripažinimą svarbiomis tvarką, nepažeidė procesinės teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, todėl nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nedaro įtakos skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumui, todėl jie taip pat nesudaro pagrindo naikinti teismų nutartis pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius