Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-678/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 24.3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. P. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2005 m. spalio 5 d. pareiškė ieškinį ir prašė teismo priteisti jam iš atsakovo 12 000 Lt skolą, palūkanas nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. iki skolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuolat žadėjo pinigus grąžinti, todėl jis pasitikėdamas laukė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 12 000 Lt skolos, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad 1997 m. balandžio 30 d. ieškovas paskolino atsakovui 12 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti 1997 m. rugsėjo 1 d. Teismas, vadovaudamasis, 1964 m. CK 84 straipsniu, Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad ieškinio senaties terminas turėjo pasibaigti 2000 m. rugsėjo 1 d. 1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties eiga nutraukiama, jei įpareigotasis asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Analogiškai šis klausimas reglamentuojamas ir naujojo CK 1.130 straipsnio 2 dalyje. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo ir neginčija, jog yra skolingas ieškovui 12 000 Lt. Nors neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek kartų ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas šias aplinkybes patvirtino ir pripažino, kad jis žadėdavo skolą grąžinti. Teismo nuomone, nuolatinis atsakovo pripažinimas, kad jis yra skolingas, tačiau negali skolos grąžinti dėl sunkios materialinės padėties, dėl to, kad turi skolų kitiems, prašymas palaukti, rodo, kad atsakovas pripažino skolą, ir tai nutraukė ieškinio senatį. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas laikė, kad ieškovas, žinodamas, kad atsakovas yra jam skolingas ir pripažįsta skolą, nuolat jo klausdavo dėl skolos grąžinimo, t. y. elgėsi sąžiningai, pasitikėdamas atsakovo pažadais ir nereikalaudamas kitokio skolos patvirtinimo, tikėjosi ir atsakovo sąžiningo elgesio. Teismo nuomone, teise piktnaudžiavo atsakovas, nes, pripažindamas, kad ieškovui yra skolingas, atsisakė savo šią prievolę vykdyti bet kokiomis sąlygomis. Ieškovas jam suteikė ypač ilgą terminą skolai grąžinti, atsakovas pripažino, kad per tą laiką grąžino skolas kitiems kreditoriams, o ieškovui negrąžino net dalies skolos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškinio ribų peržengimo, CPK 12, 13 straipsnių pažeidimo, nurodydama, kad ieškovas nurodė faktines paskolos davimo, žadėjimo grąžinti aplinkybes, o teismas pritaikė įstatymą. Kolegija iš dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime aplinkybės – kada senaties terminas nutrūko, kada jis pradėtas skaičiuoti ir kada turėjo pasibaigti – aiškiai nenurodytos. Kolegija nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis apie visišką negalėjimą grąžinti skolos ieškovui pasakė 1998 m. kovo mėnesį, nes tai reikštų, kad nuo to laiko atsakovas su ieškovu nesimatė ar apie skolą nekalbėjo. Tuo tarpu ieškovas ir atsakovas buvo gerai pažįstami ir iki 2002 metų gyveno kaimynystėje, atsakovas samdė ieškovą dirbti. Be to, atsakovas pripažino, kad jis ir po nurodytos datos ėmė paskolas, pardavinėjo turtą. Kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybės, pripažino tikėtinais ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas dar 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pripažino skolą ir žadėjo ją grąžinti. Kolegija nurodė, kad pastabų dėl teismo posėdžio protokolo atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo tikėti atsakovu, kad apie skolos negrąžinimą pasakė dar 1998 m. kovo mėnesį. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas, iki 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pripažindamas skolą ir žadėdamas ją grąžinti, atliko veiksmus, kurie nutraukė ieškinio senaties terminą, todėl jo pradžia skaičiuojama būtent nuo šios datos. Kolegija nurodė, kad, paduodant ieškinio pareiškimą teismui ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl ieškinys šiuo pagrindu negali būti atmestas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.130 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovas žadėjo skolą grąžinti tik iki 1998 m. kovo mėn., nes 1998 m. vasario 23 d. paėmęs iš banko 50 000 Lt paskolą suprato, kad negalės grąžinti skolos ieškovui. 1998 m. kovo mėn. pasakius, kad negalės grąžinti skolos ir pasiūlius kreiptis į teismą, kasatoriaus nuomone, nutrūkęs ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo ir baigėsi 2001 m. kovo mėn. Šias aplinkybes patvirtina pažyma iš banko dėl suteiktos paskolos ir ieškovo paaiškinimai, kad jis žinojo apie atsakovo finansinius sunkumus, paimtą paskolą. Apeliacinio teismo išvada, kad žadėjimą grąžinti skolą faktiškai pripažino pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad dar 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. jis ieškovui pasakė, kad pinigų negrąžins, nepagrįsta. Atsakovo paaiškinimai tik patvirtina, kad tiek 1998 m., tiek 2005 m. lapkričio-gruodžio mėn. atsakovas pasakė, kad negalės grąžinti skolos, o ne žadėjo grąžinti skolą. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertindamas atsakovo paaiškinimus ir nevertindamas pažymos iš banko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas, iki 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pripažindamas skolą ir žadėdamas ją grąžinti, atliko veiksmus, kurie nutraukė ieškinio senatį (CPK 185 straipsnis).

2. Ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių dėl ieškinio senaties termino nutraukimo ir jų neįrodinėjo, todėl teismai, nustatinėdami šias aplinkybes, remdamiesi tik ieškovo paaiškinimais ir atmesdami atsakovo paaiškinimus, pažeidė CPK 12, 13, 178 straipsnių reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas nevertindamas atsakovo pateiktos pažymos pažeidė ir CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

3. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Atsakovas teisėtai vadovavosi šia teisės norma, prašydamas šiuo pagrindu ieškinį atmesti, ir tai negali būti pripažinta piktnaudžiavimu teise ar nesąžininga gynyba. Atsakovas sutinka, kad nevykdė prievolės, bet ieškovas tai suvokęs nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms ginti. Tokio ieškovo elgesio negalima vertinti kaip rūpestingo, atidaus, teisingo ir sąžiningo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

1997 m. balandžio 30 d. ieškovas paskolino atsakovui 12 000 Lt. Paskolos sutartis buvo patvirtinta notarų biure ir sutartyje buvo numatyta, kad skolą atsakovas grąžins 1997 m. rugsėjo 1 d. Atsakovas nustatytu terminu skolos negrąžino. Atsakovas iki 2005 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pripažino skolą ir žadėjo ją grąžinti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi fakto klausimai nėra kasacijos dalykas. Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties terminą reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Įstatymuose (1964 m. CK ir 2000 m. CK) nustatyti ilgesni ar trumpesni ieškinio senaties terminai, per kuriuos, siekiant užtikrinti civilinių teisių santykių stabilumą, garantuojamas pažeistos teisės gynimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į skolininką arba nereiškia jam ieškinio teisme, tai skolininkas gali tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako skolos arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau tais atvejais, kai skolos davėjas, nesibaigus ieškinio senaties terminui, aktyviais ir teisėtais veiksmais siekia atgauti paskolintus skolininkui pinigus, o skolininkas, nesibaigus ieškinio senaties terminui, skolą pripažįsta ir žada ją grąžinti, tai skolininkui nėra pagrindo tikėtis, kad paskolos davėjas atsisako savo teisės į pinigų susigrąžinimą, o paskolos davėjui yra pagrindas manyti, kad jo teisės pažeidimas bus pašalintas skolininko gera valia. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti tam tikri veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą, priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tokiais gali būti pripažinti, pavyzdžiui, šie skolininko veiksmai: skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, žadėdamas skolą grąžinti, skolininkas sumoka dalį pagrindinės skolos ir (arba) netesybų sumos, šalys pakeičia (papildo) sutartį, iš kurios turinio matyti, kad skolininkas pripažįsta skolą, skolininkas prašo pakeisti sutartį atidedant ar išdėstant įmokas ir pan.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek kartų ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, tačiau atsakovas šias aplinkybes patvirtino ir pripažino, kad jis žadėdavo skolą grąžinti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nuolatinis atsakovo pripažinimas, kad jis yra skolingas, tačiau negali skolos grąžinti dėl sunkios materialinės padėties, dėl to, kad turi skolų kitiems, prašymas palaukti, rodo, kad atsakovas pripažino skolą, ir tai nutraukė ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutiko su atsakovo argumentais, kad jis apie visišką negalėjimą grąžinti skolos ieškovui pasakė 1998 m. kovo mėnesį, ir pripažino tikėtinais ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas dar 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pripažino skolą ir žadėjo ją grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, iki 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pripažindamas skolą ir žadėdamas ją grąžinti, atliko veiksmus, kurie nutraukė ieškinio senaties terminą, todėl jo pradžia skaičiuojama nuo šios datos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kad teismai pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjamą, nepagrįsti. Atsakovo pateikta pažyma apie paimtą paskolą iš banko neįrodo, kad atsakovas nežadėjo ieškovui grąžinti skolos. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs, kad ieškovas ir atsakovas buvo gerai pažįstami ir iki 2002 metų gyveno kaimynystėje, atsakovas samdė ieškovą dirbti, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino, kad ir po 1998 m. kovo mėnesio ėmė paskolas, pardavinėjo turtą, pagrįstai pripažino tikėtinais ieškovo paaiškinimus, kad atsakovas dar 2005 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pripažino skolą ir žadėjo ją grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė pastabų dėl teismo posėdžio protokolo, todėl nėra pagrindo tikėti atsakovu, kad apie skolos negrąžinimą pasakė dar 1998 m. kovo mėnesį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai vertindami byloje esančius įrodymus nepažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad fakto klausimai nėra kasacijos dalykas. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nustatė, kad atsakovas negrąžino ieškovui pasiskolintų pinigų nustatytu terminu ir nuolat žadėjo grąžinti ieškovui pinigus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininko veiksmai, kaip žadėjimas grąžinti skolą, laikomi patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismų nustatytos aplinkybės tinkamai kvalifikuotos kaip pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties eiga buvo nutraukta ir prasidėjo iš naujo, todėl ieškinio senaties terminas iki ieškinio pareiškimo nebuvo pasibaigęs.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius