D. J. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-270-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50615-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 19 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

2017 m. rugsėjo 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

D. J. mušdamas šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2017 m. rugsėjo 30 d. apie 18.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,78 promilės girtumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su sugyventine, su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, metu, rankomis jai sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val. kilusio konflikto dėl pavydo ir jos girtavimo su sugyventine V. M. metu, namuose pradėjo šaukti, suėmė sugyventinę už kaklo, dėl girtumo neprisimena kur, ranka smogė sugyventinei, kiek kartų neatsimena, sugyventinė rėkė, todėl suprato, kad jai skaudėjo. Kai sugyventinė išbėgo iš namų, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė (b.l. 50).

Nukentėjusioji V. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena sugyventiniui D. J. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), abu vartoja alkoholį, dėl sugyventinio pavydo tarp jų dažnai kyla konfliktai. 2017 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val. neblaivi sugrįžo į namus, netrukus parėjo neblaivus sugyventinis D. J., kuris pradėjo priekaištauti, kad jos nebuvo namuose, pradėjo ją kolioti. Žodinio konflikto metu D. J. kumščiu smogė jai į dešinę ranką virš alkūnės, po to ranka sugriebęs už dešinės rankos virš alkūnės, pastūmė, tada ranka griebė už kaklo ir suspaudęs smaugė. Jai skaudėjo kaklą, ji rėkė. Nuo sugyventinio smūgių ir kaklo suspaudimo juto fizinį skausmą, ant dešinės rankos atsirado kraujosruva, bet į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, pas gydytojus ir teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė, gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia. Dėl sugyventinio D. J. smurtavimo pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jai nustatė 2,72 promilių girtumą. Nusikaltimo padarymo aplinkybes gali nurodyti netiksliai dėl girtumo (b.l. 12-13).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. policiją kvietė V. M., nes tą dieną (duomenys neskelbtini) konflikto metu sugyventinis D. J. rankomis mušė į įvairias kūno vietas, paėmęs už kaklo smaugė, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai - kraujosruva dešinės rankos žaste (b.l. 4-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Tai individuali gyvenamoji sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pagalbinių pastatų. Tiksli įvykio vieta yra šios sodybos gyvenamajame mediniame vieno aukšto name (b.l. 8-10).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. J. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 30 d., tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia sugyventine V. M. metu, tyčia rankomis sugyventinei sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, po to suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė. Alytaus apskrities VPK Prienų PK tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad V. M. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais D. J. tyčia sugyventinei V. M. sukėlė fizinį skausmą.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad D. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 56, 58). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat šią nusikalstamą veiką D. J. padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kitų D. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. J.– vieną kartą teistas už tokį patį nusikaltimą, padarytą prieš tą patį asmenį (b.l. 19-20, 22-25), eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 26-36), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 41), nedirba (b.l. 37). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 2 metams bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kartu su prokurorės siūlomais įpareigojimais papildomai paskiriant dar ir įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. J. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 20.00 val. iki 2017 m. spalio 1 d. 17.20 val., (b.l. 43, 44), (dvi dienos) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. rugsėjo 13 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. 20.00 val. iki 2017 m. spalio 1 d. 17.20 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam D. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam D. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam D. J. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

D. J. išaiškinti, kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė