D. Š. ir V. R. pagal BK 214 str., 25 str. 3 d.

(Nr. 1-70-744/2017)

Teisminio proceso Nr. 1-01-4-07749-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.2;

1.1.4.5.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4;

1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.14.5;

1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.2.4; 1.2.16.4.1;

1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.18.4; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.1;

2.1.15.3.3.3; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2.4.1.2; 2.4.1.3. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Dijanai Drizgienei, Renatai Kovierei, Audronei Peleckienei ir Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorams Pauliui Andruškevičiui ir Egidijui Keriui,

kaltinamajam D. Š., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

kaltinamajam V. R., jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

kaltinamajai S. R., jos gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

kaltinamajai V. M., jos gynėjui advokatui Modestui Švažui,

kaltinamajam I. U., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

civilinio ieškovo AB.... banko atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,

vertėjai Jevgenijai Zitai Bajarūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) 1996 m. kovo 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 225 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 2 straipsniu nuo neatliktos bausmės atleistas;

2) 1997 m. birželio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 1997 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su ½ dalies turto konfiskavimu;

3) 1998 m. lapkričio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 118 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 3 dalį (su 1997 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės atėmimu 6 metams su ½ dalies turto konfiskavimu;

4) 2000 m. vasario 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 4 dalį (su 1998 m. lapkričio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės atėmimu 6 metams su ½ dalies turto konfiskavimu; 2000 m. birželio 22 d. Pravieniškių 1-sios sustiprinto rėžimo pataisos darbų kolonijos amnestijos komisijos sprendimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bausmė sumažinta vienu penktadaliu; 2000 m. spalio 12 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą neatlikus 1 metų 4 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės (BK 54² straipsnis);

5) 2007 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį - laisvės atėmimu 4 metams 8 mėnesiams, 2009 m. liepos 3 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2010 m. lapkričio 15 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Žiemgalos priemiesčio teismo pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 177 straipsnio 2 dalį (bendrininkavimą sukčiaujant) – laisvės atėmimu 3 metams, lygtinai atleidžiant nuo bausmės ir nustatant 3 metų bandomąjį laikotarpį;

7) 2012 m. balandžio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

8) 2015 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 ir 9 dalis (su 2012 m. balandžio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės atėmimu 7 metams 9 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

9) 2018 m. sausio 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2015 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 8 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs);

10) 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 2 dalį (su pagal 2015 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 7 metams 1 mėnesiui 16 dienų (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kardomosios priemonės nepaskirtos,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje;

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kelmės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, vedęs, neteistas,

paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje;

S. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, ištekėjusi, neteista,

paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

V. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, netekėjusi, teista 2014 m. kovo 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. gegužės 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.30 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, 2015 m. birželio 8 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje;

I. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2002 m. gegužės 31 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 327 straipsnio 1 dalį, 112 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 6 dalį ir 278 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams su 500 litų vertės turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bausmė sumažinta vienu penktadaliu, 2002 m. spalio 28 d. paleistas iš Pravieniškių 2-sios sustiprinto rėžimo pataisos darbų kolonijos pagal 2002 m. spalio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą (8 mėnesiai 2 dienos) (BK 54² straipsnis), teistumas išnykęs,

paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje;

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis D. Š. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu subūrė organizuotą grupę, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kurioje atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) sąskaitose esančias pinigines lėšas, ir dalyvavo šios organizuotos asmenų grupės veikloje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir su į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu kaltinamuoju V. R., o taip pat kartu su jo į nusikalstamų veikų darymą įtrauktomis kaltinamosiomis S. R. ir V. M., nepriklausančiomis organizuotai grupei, o būtent:

kaltinamasis D. Š., nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudoti kenkėjišką programinę įrangą (kompiuterinius virusus) ir jos pagalba neteisėtai perimti kaip įmanoma didesnį skaičių Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų - elektroninės bankininkystės paskyrų vartotojų nuolatinius slaptažodžius, naudotojų autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), neteisėtai prisijungti prie minėtų bankų informacinių sistemų ir jų klientų banko sąskaitų, pasinaudojus šiais duomenimis, atlikti neteisėtas finansines operacijas su minėtose banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, neteisėtai pervedant minėtas pinigines lėšas iš minėtų asmenų banko sąskaitų į savo bendrininkų banko sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose, po to šias svetimas lėšas išgryninti ir tokiu būdu apgaule įgyti minėtą svetimą turtą, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), realizuodamas bendrą suburtos organizuotos grupės nusikalstamą susitarimą, mobiliojo ryšio telefonu davė nurodymus į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktam kaltinamajam V. R. surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos gautas svetimas pinigines lėšas.

Kaltinamajam V. R. įvykdžius jo (D. Š.) duotą nurodymą ir 2013 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prekybos centre „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodžius kaltinamajai V. M. persiųsti jam (D. Š.) kaltinamojo V. R. vardu išduotos AB banko S. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – kaltinamojo V. R. vardu išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamojo V. R. paskyros šioje sistemoje ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o kaltinamajai V. M. įvykdžius šį kaltinamojo V. R. nurodymą, tai yra jai nufotografavus savo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“ kamera kaltinamojo V. R. perduotus jai elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir persiuntus elektroniniu paštu juos jam (D. Š.), tokiu būdu kaltinamasis D. Š., būdamas K. pataisos namuose, neteisėtai iš kaltinamosios V. M. įgijo ir laikė kaltinamajam V. R. AB banko S. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, kaltinamajam V. R. įvykdžius jo (D. Š.) duotą nurodymą ir laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančios elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ bei iš internetinės kavinės „B.“, esančios prekybos centre „A.“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntus jam (D. Š.) į elektroninio pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ savo bei kaltinamosios S. R. (dabar R.), jai sutikus, vardu bankų išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos ir vartotojo paskyros nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamojo V. R. paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie AB.... bankas elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamosios S. R. (dabar – R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio banko sąskaitos numerį, taip pat – kaltinamajai S. R. (dabar – R.) AB banko..... išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie jos paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (D. Š.), būdamas K. pataisos namuose, neteisėtai iš kaltinamojo V. R. įgijo ir laikė šio vardu išduotus AB..... banko bei kaltinamosios S. R. (dabar – R.) vardu išduotus AB..... banko ir AB banko.... elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko šiuos duomenis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio mėn. 5 d., iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – K. pataisos namų, ikiteisminio tyrimo nenustatytų elektroninių ryšių priemonių pagalba neteisėtai perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui.

Be to, kaltinamasis D. Š., realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu kaltinamuoju V. R., elektroninių ryšių tinklais atlikęs neteisėtai iš kaltinamojo V. R. įgytų ir laikytų svetimų - V. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o pastarajam realizavus organizuotos grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu panaudojus nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB.... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16:39 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui R. Š., ir 2013 m. birželio 6 d. 16:16 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai J. C., neteisėtai prisijungus prie AB..... banke esančios Š. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus finansines operacijas - du pavedimus 22 000 litų (6 371,64 Eur) ir 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumai, iš šios banko sąskaitos į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, taip pat 2013 m. birželio 6 d. 16:58 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso.........., priklausančio L. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB............ banke, ir neteisėtai inicijavus finansinę operaciją – 32 000 litų (9 267,84 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11:48 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB (duomenys neskelbtini) vartotojui M. S., ir 2013 m. birželio 7 d. 11:55 val. nuotoliniu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto IP adreso neteisėtai prisijungus prie P. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB..... banke, neteisėtai inicijavus finansines operacijas - du pavedimus po 28 000 litų (8 109,36 Eur), iš šios banko sąskaitos į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, tokiu būdu jis (D. Š.), tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario ir kaltinamojo V. R. naudai pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 138 000 litų (39 967,56 Eur) sumą, ir apgaule įgyti šį svetimą turtą, tačiau šių pinigų neužvaldė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario inicijuotos finansinės operacijos, siekiant atlikti minėtų piniginių lėšų iš Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitų, esančių AB..... banke, į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą, esančią tame pat banke, bandant jas atlikti ir AB..... bankas banko internetinės bankininkystės sistemoje pasirašyti minėtiems juridiniams asmenims išduotais finansinių banko operacijų patvirtinimo, atliekant jas internetu, TAN kodais, jos buvo nepatvirtintos, o minėti neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti.

Be to, kaltinamasis D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką ir realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu savo suburtos organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu kaltinamuoju V. R., o taip pat kaltinamąja S. R., nepriklausančia šiai organizuotai grupei, elektroninių ryšių tinklais atlikęs neteisėtai iš kaltinamojo V. R. įgytų bei laikytų svetimų – kaltinamosios S. R. (dabar – R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o pastarajam, realizavus organizuotos grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB.... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16:46:56 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui R. Š., neteisėtai prisijungus prie AB..... banke esančios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 4 000 litų (1 158,48 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11:35:32 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. T., neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB... banke, ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 22 000 litų (6 371,64 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, bei 2013 m. birželio 7 d. 14:43:48 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB..... LT vartotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. J., neteisėtai prisijungus prie AB..... banke esančios T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 2 000 litų (579,24 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke......, tokiu būdu jis (D. Š.), tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario bei kaltinamųjų V. R. ir S. R. (dabar – R.) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumą.

Kaltinamasis D. Š., atlikęs paminėtus veiksmus ir toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo realizavimą įtrauktu kaltinamuoju V. R., laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, mobiliojo ryšio telefonu nurodė kaltinamajam V. R. atlikti neteisėtą finansinę operaciją - išgryninti į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) AB.... banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. T. lėšas, sudarančias bendrą 26 000 litų (7 530,12 Eur) sumą, bei į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) AB banko.... sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas T. R. pinigines lėšas - 2 000 litų (579,24 Eur). Kaltinamajam V. R. šį jo (D. Š.) nurodymą perdavus kaltinamajai S. R. (dabar – R.), ši, pasinaudodama AB.... banko jai išduota banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini): 2013 m. birželio 5 d. 16:58 val. AB... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 109, išgrynino 1000 litų (289,62 Eur), 2013 m. birželio 5 d. 17:07 val. bei tos pačios dienos 17:08 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamai išgrynino 2 000 litų (579,24 Eur) ir 1 000 litų (289,62 Eur), tai yra viso išgrynino bendrą 4 000 litų (1 158,48 Eur) šio banko klientės O. T. piniginių lėšų sumą. Vykdydama kaltinamojo V. R. perduotą jo (D. Š.) nurodymą, kaltinamoji S. R. (dabar – R.) 2013 m. birželio 7 d. 11:53 val., 11:54 val. ir 11:55 val. AB.... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino tris kartus po 2 000 litų (579,24 Eur), o 2013 m. birželio 7 d. 12:05 val. AB... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 litų (289,62 Eur), tai yra viso išgrynino bendrą 7 000 litų (2 027,34 Eur) šio banko kliento „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 12:54 val. Šiaulių finansinių paslaugų centre, esančiame AB... banko skyriuje, kuris yra (duomenys neskelbtini), iš AB.... banke jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ji išgrynino 14 880 litų (4 309,55 Eur) šio banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą, tai yra kaltinamoji S. R. (dabar – R.) iš viso išgrynino bendrą 25 880 litų (7 495,37 Eur) apgaule užvaldytų svetimų - O. T. ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ piniginių lėšų sumą.

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra 2013 m. pavasarį (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku), atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, elektroniniu paštu iš kaltinamosios V. M. gavo ir tokiu būdu įgijo AB banko.... jai išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamosios V. M. paskyros šioje banko sistemoje ir prie jos banko sąskaitos, ir ikiteisminio tyrimo nenustatytą laikotarpį neteisėtai laikė šiuos kaltinamosios V. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra, atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, elektroniniu paštu iš kaltinamosios V. M. gavo ir tokiu būdu įgijo jos vardu išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - 2013 m. rugsėjo 16 d. kaltinamajai V. M. AB..... banko išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamosios V. M. paskyros šioje banko sistemoje ir prie jos banko sąskaitos, ir ikiteisminio tyrimo nenustatytą laikotarpį neteisėtai laikė šiuos V. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis D. Š., veikdamas su kaltinamąja V. M., neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 26 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, nurodė kaltinamajai V. M. surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas ir banko mokėjimo korteles būtų galima panaudoti neteisėtai apgaule užvaldant svetimas pinigines lėšas. V. M. įvykdžius šį jo duotą nurodymą ir 2013 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 26 d., Šiaulių mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, įgijus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - R. Š. vardu išduotos AB banko..... mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie R. Š. paskyroje esančios jo banko sąskaitos AB banke....., 2013 m. gegužės 26 d., nustatytoje vietoje išsiuntus šiuos neteisėtai įgytus duomenis iš savo elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ jam (D. Š.) į elektroninio pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu jis (D. Š.) iš kaltinamosios V. M. neteisėtai įgijo ir laikė R. Š. vardu AB banko..... išduotus jo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 18 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytu būdu neteisėtai įgijo L. V. ir L. N. vardu išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - L. V. išduotus AB.... banko prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie L. V. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo banko sąskaitos numerį, taip pat L. V. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie L. V. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) šiame banke, bei jo banko sąskaitos numerį, o taip pat L. N. banko AB „..... bankas“ išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie L. N. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios šiame banke, bei jo banko sąskaitos numerį, ir iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. birželio 18 d., neteisėtai laikė šiuos L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis savo nešiojamo kompiuterio „DELL Inspiron N5110“, s/n 7PMPGP1, standžiajame diske WESTERN DIGITAL, modelis: (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė kitų asmenų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 14 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytu būdu neteisėtai įgijo I. L. vardu banko AB.... banko jai išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - I. L. prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie I. L. paskyros šioje sistemoje ir jos banko sąskaitos, ir iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. sausio 14 d., neteisėtai laikė šiuos I. L. vardu išduotus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis savo kelioniniame krepšyje laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje – K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. R., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su kaltinamojo D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nariais – kaltinamuoju D. Š., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o taip pat kartu su kaltinamojo D. Š. į nusikalstamų veikų darymą įtrauktomis kaltinamosiomis S. R. ir V. M., nepriklausančiomis organizuotai grupei, vykdydamas 2013 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, mobiliojo ryšio telefonu iš kaltinamojo D. Š. gautą nurodymą surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš šios nusikalstamos veikos gautas svetimas pinigines lėšas, jis (V. R.) 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gavęs iš kaltinamosios S. R. (dabar – R.) jos vardu AB.... banko ir AB banko...... jai išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: prisijungimo prie AB..... banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamosios S. R. (dabar – R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios banko sąskaitos numerį, o taip pat AB banko..... jai išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie kaltinamosios S. R. (dabar – R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. gegužės 26 d., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančios elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, bei iš internetinės kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), iš elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ išsiųsdamas elektroniniu paštu kaltinamajam D. Š. į pastarajam priklausančią elektroninio pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ savo bei kaltinamosios S. R. (dabar – R.) vardu bankų išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos ir vartotojo paskyros nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie jo (V. R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio banko sąskaitos numerį; prisijungimo prie AB.... banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie kaltinamosios S. R. (dabar – R.) paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios banko sąskaitos numerį, taip pat kaltinamajai S. R. (dabar – R.) AB banko..... išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie jos paskyroje esančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė šiuos savo ir neteisėtai perdavė svetimus - kaltinamosios S. R. (dabar – R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kitam asmeniui - kaltinamajam D. Š.. Kaltinamajam D. Š. elektroninių ryšių tinklais atlikus neteisėtai iš jo (V. R.) įgytų ir laikytų svetimų – jo (V. R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o pastarajam realizavus jo ir kaltinamojo D. Š. suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB..... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16:39 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui R. Š., ir 2013 m. birželio 6 d. 16:16 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai J. C., neteisėtai prisijungus prie AB..... banke esančios Š. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus finansines operacijas - du pavedimus 22 000 litų (6 371,64 Eur) ir 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumai iš šios banko sąskaitos į jo (V. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, taip pat 2013 m. birželio 6 d. 16:58 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio L. P. IĮ „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB... banke, ir neteisėtai inicijavus finansinę operaciją – 32 000 litų (9 267,84 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (V. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11:48 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB (duomenys neskelbtini) vartotojui M. S., ir 2013 m. birželio 7 d. 11:55 val. nuotoliniu būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto IP adreso neteisėtai prisijungus prie P. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB.... banke, neteisėtai inicijavus finansines operacijas - du pavedimus po 28 000 litų (8 109,36 Eur) iš šios banko sąskaitos į jo (V. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, tokiu būdu jis (V. R.), tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, kaltinamojo D. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario naudai pasikėsino apgaule įgyti turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą - Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 138 000 litų (39 967,56 Eur) sumą, ir apgaule įgyti šį svetimą turtą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario inicijuotos finansinės operacijos, siekiant atlikti minėtų piniginių lėšų iš Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitų, esančių AB.... banke, pavedimą į jo (V. R.) banko sąskaitą, esančią tame pat banke, bandant jas atlikti ir AB.... bankas banko internetinės bankininkystės sistemoje pasirašyti minėtiems juridiniams asmenims išduotais finansinių banko operacijų patvirtinimo, atliekant jas internetu, TAN kodais, jos buvo nepatvirtintos, o minėti neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti.

Be to, kaltinamasis V. R., tęsdamas nusikalstamą veiklą ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su kaltinamuoju D. Š., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, o taip pat kaltinamąja S. R., nepriklausančia šiai organizuotai grupei, kaltinamajam D. Š. elektroninių ryšių tinklais atlikus neteisėtai iš jo (V. R.) įgytų bei laikytų svetimų – kaltinamosios S. R. (dabar – R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, o pastarajam, realizavus jo ir kaltinamojo D. Š. suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16:46:56 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui R. Š., neteisėtai prisijungus prie AB.... banke esančios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 4 000 litų (1 158,48 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11:35:32 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. T., neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB.... banke, ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 22 000 litų (6 371,64 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, bei 2013 m. birželio 7 d. 14:43:48 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB (duomenys neskelbtini) vartotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. J., neteisėtai prisijungus prie AB.... banke esančios T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 2 000 litų (579,24 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke....., tokiu būdu jis (V. R.), tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario bei kaltinamųjų D. Š. ir S. R. (dabar – R.) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumą.

Po to, kaltinamasis V. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su šios organizuotos grupės nariais – kaltinamuoju D. Š., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, o taip pat kaltinamąja S. R., nepriklausančia šiai organizuotai grupei, nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d., mobiliojo ryšio telefonu gavęs nurodymą iš kaltinamojo D. Š. atlikti neteisėtą finansinę operaciją - išgryninti į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) AB.... banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. T. pinigines lėšas, sudarančias bendrą 26 000 litų (7 530,12 Eur) sumą, bei kaltinamosios S. R. (dabar – R.) AB banko..... sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas T. R. pinigines lėšas - 2 000 litų (579,24 Eur), šį kaltinamojo D. Š. nurodymą perdavė kaltinamajai S. R. (dabar – R.), kuri, pasinaudodama AB..... banko jai išduota banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini): 2013 m. birželio 5 d. 16:58 val. AB... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 litų (289,62 Eur), 2013 m. birželio 5 d. 17:07 val. bei tos pačios dienos 17:08 val. AB.... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamai išgrynino 2 000 litų (579,24 Eur) ir 1 000 litų (289,62 Eur), tai yra viso išgrynino bendrą 4 000 litų (1 158,48 Eur) šio banko klientės O. T. piniginių lėšų sumą, be to, kaltinamoji S. R. (dabar – R.), tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d. 11:53 val., 11:54 val. ir 11:55 val. AB..... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino tris kartus po 2 000 litų (579,24 Eur), o 2013 m. birželio 7 d. 12:05 val. AB.... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 litų (289,62 Eur), tai yra viso išgrynino bendrą 7 000 litų (2 027,34 Eur) šio banko kliento „UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 12:54 val. Š. finansinių paslaugų centre, esančiame AB.... banko skyriuje, kuris yra (duomenys neskelbtini), iš AB.... banke jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 14 880 litų (4 309,55 Eur) šio banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą, tai yra kaltinamoji S. R. (dabar – R.) iš viso išgrynino bendrą 25 880 litų (7 495,37 Eur) apgaule užvaldytų svetimų - O. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą.

Kaltinamoji S. R. (buvusi pavardė – R.), veikdama kartu su kaltinamojo D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nariais – kaltinamaisiais D. Š. ir V. R., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šios organizuotos grupės nariu, tačiau pati nepriklausydama šiai organizuotai grupei, 2013 metų gegužės mėnesio pabaigoje savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė kaltinamajam V. R. jos vardu AB.... banko ir AB banko.... jai išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID), prisijungimo slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie jos paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios banko sąskaitos numerį, taip pat AB banko.... jai išduotos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos ir jos paskyros šioje sistemoje autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie jos paskyros šio banko elektroninės bankininkystės sistemoje ir jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos kaltinamasis V. R., vykdydamas kaltinamojo D. Š. nurodymą, persiųsdamas elektroniniu paštu perdavė kaltinamajam D. Š., o šiam elektroninių ryšių tinklais atlikus neteisėtai iš kaltinamojo V. R. įgytų bei laikytų svetimų - jos (tuo metu - S. R.) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam organizuotos grupės nariui, ir pastarajam realizavus jo ir kaltinamojo D. Š. suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą ir tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus jo naudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB.... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 5 d. 16:46:56 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui R. Š., neteisėtai prisijungus prie AB SEB banke esančios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 4 000 litų (1 158,48 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jos (tuo metu - S. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11:35:32 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. T., neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB.... banke, ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 22 000 litų (6 371,64 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jos (tuo metu - S. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, bei 2013 m. birželio 7 d. 14:43:48 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio AB (duomenys neskelbtini) vartotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. J., neteisėtai prisijungus prie AB... banke esančios T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansinę operaciją – 2 000 litų (579,24 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jos (tuo metu - S. R.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke...., tokiu būdu ji (S. R.), tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, savo, kaltinamųjų D. Š. ir V. R. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto organizuotos grupės nario naudai apgaule įgijo turtinę teisę į paminėtą svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumą.

Po to, kaltinamoji S. R., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama kartu su kaltinamaisiais D. Š. ir V. R., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šios organizuotos grupės nariu, tačiau pati nepriklausydama šiai organizuotai grupei, vykdydama iš kaltinamojo V. R. gautą nurodymą išgryninti į jos AB.... banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. T. pinigines lėšas, sudarančias bendrą 26 000 litų (7 530,12 Eur) sumą, bei į jos AB banko.... sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas T. R. pinigines lėšas - 2 000 litų (579,24 Eur), ji (kaltinamoji S. R.), pasinaudodama banko AB.. banko jai išduota banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini): 2013 m. birželio 5 d. 16:58 val. AB.... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1000 litų (289,62 Eur), 2013 m. birželio 5 d. 17:07 val. bei tos pačios dienos 17:08 val. AB.... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamai išgrynino 2 000 litų (579,24 Eur) ir 1000 litų (289,62 Eur), tai yra viso išgrynino bendrą 4 000 litų (1 158,48 Eur) šio banko klientės O. T. piniginių lėšų sumą, be to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d. 11:53 val., 11:54 val. ir 11:55 val. AB.... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino tris kartus po 2 000 litų (579,24 Eur), o 2013 m. birželio 7 d. 12:05 val. AB... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1 000 litų (289,62 Eur), tai yra viso išgrynino bendrą 7 000 litų (2 027,34 Eur) šio banko kliento „UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą, taip pat 2013 m. birželio 7 d. 12:54 val. Šiaulių finansinių paslaugų centre, esančiame AB.... banko skyriuje, kuris yra (duomenys neskelbtini), iš AB... banke jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 14 880 litų (4 309,55 Eur) šio banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą, viso išgrynindama bendrą 25 880 litų (7 495,37 Eur) apgaule užvaldytų svetimų - O. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumą.

Kaltinamoji V. M. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra, vykdydama mobiliojo ryšio telefonu iš kaltinamojo D. Š. gautą jo nurodymą, 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su kaltinamuoju V. R. ir, nufotografavusi savo mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S3“ kamera kaltinamojo V. R. jai perduotus AB banko... elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: kaltinamojo V. R. vardu išduotus prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinį slaptažodį, naudotojo autentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie V. R. paskyros ir jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo minėtus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S3“ prisijungusi prie savo elektroninio pašto paskyros, persiųsdama elektroniniu paštu neteisėtai perdavė kaltinamajam D. Š., o po šių duomenų perdavimo porą dienų (tiksliai nenustatytą laiką) neteisėtai laikė šiuos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, minėtame savo mobiliojo ryšio telefone.

Be to, kaltinamoji V. M. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tai yra, 2013 metų pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 26 d., nenustatytoje vietoje, vykdydama kaltinamojo D. Š. nurodymą, 2013 m. pavasarį (tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. gegužės 26 d.) Š. mieste (tiksliau nenustatytoje vietoje) iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo R. Š. elektroninės mokėjimo priemonės – AB banko.... jam išduotos banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: prisijungimo prie šio banko elektroninės bankininkystės sistemos autentifikavimo kodą (ID) bei prisijungimo slaptažodžius, leidžiančius prisijungti prie R. Š. paskyros šioje sistemoje ir jo banko sąskaitos AB banke Swedbank. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje neteisėtai laikė minėtuosius duomenis ir, nufotografavusi juos savo mobiliojo ryšio telefono „Samsung G. N. II“ kamera, prisijungusi prie savo elektroninio pašto paskyros „(duomenys neskelbtini) “, elektroniniu paštu persiuntė šiuos duomenis kaltinamajam D. Š. į jo naudojamą elektroninio pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis I. U., veikdamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., vykdydamas nenustatyto organizuotos grupės nario nurodymą surasti asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos metu gautas svetimas pinigines lėšas, jis (I. U.) nenustatytu laiku ir būdu perdavė nenustatytam organizuotos grupės nariui savo vardu AB.... banke atidarytos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), savo vardą ir pavardę. Šiuos duomenis nenustatytam organizuotos grupės nariui nenustatytu būdu perdavus kitam nenustatytam organizuotos grupės nariui (turinčiam reikiamų programavimo žinių) ir pastarajam realizuojant šios grupės nusikalstamą susitarimą, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus panaudotam nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB.... banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10:37:10 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio K. technologijos universiteto vartotojui - (duomenys neskelbtini) gimnazijai, neteisėtai prisijungus prie AB.... banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai inicijavus ir atlikus finansinę operaciją – 70 000 litų (20273,40 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (I. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, tokiu būdu jis (I. U.) tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, bei kitų nenustatytų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės paminėtą svetimą turtą - 70 000 litų (20273,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų.

Po to, kaltinamasis I. U., tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti į jo AB.... banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas - 70 000 litų (20 273,40 Eur), pasinaudodamas AB.... banko jam išduota banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 7 d., laikotarpiu nuo 11:20:25 val. iki 11:42:25 val., nenustatytuose bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir Šiaurės Airijos Karalystėje, išgrynino 1 400 GBP (D. B. svarų sterlingų) ir 11:58:41 val. „T. C.“ valiutos keitykloje, esančioje tame pačiame mieste, išgrynino 3 723,40 GBP (D. B. svarų sterlingų), po to, tą pačią dieną 12:09:25 val. nenustatytame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Jungtinėje D. B. ir Šiaurės Airijos Karalystėje, išgrynino dar 300 GBP (D. B. svarų sterlingų), tai yra viso išgrynino 5 423,40 GBP (D. B. svarų sterlingų – toliau ir GBP) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur) bendros sumos dydžio dalį iš minėtos apgaule užvaldytos svetimų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumos. Tokiu būdu, jis (I. U.) savo ir nenustatytų organizuotos grupės narių naudai, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis, apgaule įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini) " pinigines lėšas - 5 423,40 GBP (D. B. svarai sterlingai) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6381,07 Eur).

D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas svetimas pinigines lėšas, 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – K. pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti su dalimi šių piniginių lėšų susijusias finansines operacijas, tai yra dalį iš 25 880 litų (atitinka 7 495,37 Eur) sumos S. R. 2013 m. birželio 5 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, kurias ji po išgryninimo perdavė V. R., pervesti į UAB „B. T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB.... banke, po ko V. R., vykdydamas šį jo (D. Š.) nurodymą, 2013 m. birželio 5 d. į minėtą UAB „B. T.“ banko sąskaitą pervedė 1 800 litų. Taip pat jis (D. Š.) 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos – K. pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu nurodė V. R. atlikti finansines operacijas su kita dalimi S. R. 2013 m. birželio 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, pervedant jas į UAB „B. T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB..... banke. Vykdydama šį V. R. jai perduotą jo (D. Š.) nurodymą, S. R. 2013 m. birželio 7 d. 9 900 litų pervedė į paminėtą UAB „B. T.“ banko sąskaitą, o R. R., V. R. nurodymu, 2013 m. birželio 7 d. į tą pačią sąskaitą pervedė 5 900 litų ir 2013 m. birželio 12 d. - dar 1 000 litų. L. S. R. 2013 m. birželio 5 ir 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų dalį - 300 litų V. R. jo (D. Š.) nurodymu 2013 m. birželio mėnesį (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku) Šiaulių mieste (ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytose vietose) perdavė V. M., 3 600 litų perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2 000 litų išleido, papildydamas jo (D. Š.) mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo abonentinių numerių sąskaitas, bei sau pasiliko 1 100 litų. Tokiu būdu, minėtais veiksmais jis (D. Š.), įgyvendindamas savo ir karto su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą, atlikdamas vieno iš šios organizuotos asmenų grupės organizatoriaus ir jos vadovo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš tikrųjų šių pinigų dalies gavėjų, organizavo finansinių operacijų, susijusių su paminėtųjų apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

Be to, D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu savo suburtos organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu I. U., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), realizuodamas bendrą savo suburtos organizuotos asmenų grupės nusikalstamą susitarimą, davė nurodymus į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktam I. U. suradus asmenis, kurių vardu atidarytas banko sąskaitas būtų galima panaudoti neteisėtai išgryninant iš minėtos nusikalstamos veikos gautas svetimas pinigines lėšas. I. U. įvykdžius šį nurodymą ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu perdavus jam (D. Š.) savo vardu AB..... banke atidarytos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) bei vardą ir pavardę, jis (D. Š.) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė šiuo duomenis ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui - jo suburtos organizuotos asmenų grupės nariui, kuris, realizuodamas šios grupės nusikalstamą susitarimą, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojęs ikiteisminio tyrimo nenustatytą personalinį kompiuterį ar kitokį elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, tokiu būdu nuslėpęs jo panaudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam personaliniam kompiuteriui ar kitokiam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB.... banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10:37:10 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) gimnazijai, neteisėtai prisijungė prie AB.... banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją – 70 000 litų pavedimą iš šios banko sąskaitos į I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke. Tokiu būdu jis (D. Š.), dalyvaudamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei kartu į šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo realizavimą įtrauktu I. U., tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo ir paminėtų asmenų naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą - 70 000 litų (20 273,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, realizuodamas bendrą nusikalstamą susitarimą ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu - savo suburtos organizuotos asmenų grupės nariu ir su į šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo realizavimą įtrauktu I. U., jis (D. Š.) 2013 m. birželio 7 d., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu nurodė I. U. atlikti neteisėtą finansinę operaciją - išgryninti į jo AB... banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas – 70 000 Lt (20 273,40 Eur). I. U., vykdydamas šį jo (D. Š.) nurodymą, pasinaudodamas AB... banko jam išduota banko mokėjimo kortele „VISA Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. birželio 7 d., laiku nuo 11:20:25 val. iki 11:42:25 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytuose bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir Šiaurės Airijos Karalystėje, išgrynino 1 400 GBP (D. B. svarų sterlingų) ir 11:58:41 val. „T. C.“ valiutos keitykloje, esančioje tame pačiame mieste, išgrynino 3 723,40 GBP (D. B. svarų sterlingų), po to, tą pačią dieną 12:09:25 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) ir Šiaurės Airijos Karalystėje, išgrynino dar 300 GBP (D. B. svarų sterlingų), tai yra viso išgrynino 5 423,40 GBP (D. B. svarų sterlingų) (atitinka 22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur) bendros sumos dydžio dalį iš minėtos apgaule užvaldytos svetimų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumos. Tokiu būdu jis (D. Š.), veikdamas organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir su į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu I. U., organizuodamas organizuotos grupės narių ir į šios grupės nusikalstamą veiklą įtraukto I. U. neteisėtų veiksmų atlikimą, tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens - jo suburtos organizuotos grupės nario ir I. U. naudai apgaule įgijo svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas - 70 000 litų (atitinka 20 273,40 Eur). Taip pat jis (D. Š.), įgyvendindamas savo ir kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą, atlikdamas vieno iš šios organizuotos asmenų grupės organizatoriaus ir jos vadovo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš tikrinu šių pinigų dalies gavėjų, organizavo finansinių operacijų, susijusių su paminėtųjų apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą.

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu įgytas svetimas pinigines lėšas, 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje mobiliojo ryšio telefonu gavęs iš D. Š. nurodymą atlikti su dalimi šių piniginių lėšų susijusias finansines operacijas, tai yra dalį iš 25 880 litų (atitinka 7495,37 Eur) S. R. 2013 m. birželio 5 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų sumos, kurią po S. R. atlikto jų išgryninimo jis iš pastarosios įgijo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pervesti į UAB „B. T." banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB... banke, ir vykdydamas minėtą nurodymą, 2013 m. birželio 5 d. į minėtą UAB „B. T.“ banko sąskaitą pervedė 1 800 litų. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje mobiliojo ryšio telefonu gavęs iš D. Š. nurodymą atlikti finansines operacijas su kita dalimi S. R. 2013 m. birželio 7 d. išgrynintų ir jam - V. R. jos perduotų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų, pervedant jas į UAB „B. T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB... banke, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nurodė S. R. įvykdyti šį jo iš D. Š. gautą nurodymą, kurį vykdydama S. R. 2013 m. birželio 7 d. 9 900 litų pervedė į paminėtą UAB „B. T.“ banko sąskaitą. Po to, jis 2013 m. birželio 7 d. ir 2013 m. birželio 12 d. Š., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje mobiliojo ryšio telefonu gautą iš D. Š. nurodymą atlikti finansines operacijas su dalimi S. R. išgrynintų svetimų piniginių lėšų perdavė R. R., kuris V. R. nurodymu 2013 m. birželio 7 d. į tą pačią UAB „B. T.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB..... banke, pervedė 5 900 litų, o 2013 m. birželio 12 d. - dar 1 000 litų. L. S. R. 2013 m. birželio 5 ir 7 d. išgrynintų svetimų apgaulės būdu užvaldytų piniginių lėšų dalį - 300 litų V. R. D. Š. nurodymu 2013 m. birželio mėnesį (ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku) Š. mieste (ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytose vietose) perdavė V. M., 3 600 litų perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, o 2 000 litų išleido, papildydamas D. Š. mobiliojo ryšio telefonų išankstinio apmokėjimo abonentinių numerių sąskaitas bei sau pasiliko 1 100 litų. Tokiu būdu, jis - V. R., įgyvendindamas D. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo vykdytojo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš tikrųjų šių pinigų dalies gavėjų, tokiu būdu dalyvavo atliekant su šiais svetimais apgaule užvaldytais pinigais susijusias minėtas finansines operacijas.

I. U. buvo kaltinamas tuo, kad įgyvendindamas D. Š. ir ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suburtos organizuotos grupės nusikalstamą sumanymą ir atlikdamas šios organizuotos grupės nusikalstamo sumanymo vykdytojo vaidmenį, suvokdamas, kad minėti svetimi apgaule užvaldyti pinigai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos - 70 000 litų (atitinka 20 273,40 Eur) yra įgyti nusikalstamu būdu, siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš tikrųjų šių pinigų dalies gavėjų, tokiu būdu dalyvavo atliekant su šiais svetimais apgaule užvaldytais pinigais susijusias minėtas finansines operacijas.

II. Įrodymai ir jų vertinimas

Kaltinamasis D. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies, nes nesutiko su kaltinamajame akte nurodyta aplinkybe, kad nusikalstamas veikas įvykdė organizuotoje grupėje. Jis paaiškino, kad 2013 metais K. pataisos namuose jam iš anksčiau pažįstamas nuteistasis M. Š. pasiūlė surasti banko sąskaitų, į kurias galėtų būti pervedinėjami pinigai. M. Š. minėjo, kad atlikinėdamas bausmę Vokietijoje susipažino su rusais, kurie naudojant kompiuterinio virusą gali įsilaužti į banko sąskaitas ir pervesti pinigus į turimas sąskaitas. M. Š. sakė, kad yra galimybė naudojant virusą apgauti Lietuvos bankus. Kaip tiksliai virusas veikia, nežino, tačiau suprato, kad tai daroma apgaule. Tada jis pasiūlė V. R. surasti banko sąskaitų, į kurias galėtų būti pervedami pinigai. V. R. sutiko duoti savo sąskaitas, kad „hakerių“ pagalba pinigai būtų pervesti į jo sąskaitas ir išgryninti juos. V. R. davė savo sąskaitą su visais prisijungimais. V. R. nemokėjo tinkamai nufotografuoti sąskaitos numerio ir prisijungimo kodų, todėl jis paprašė V. M., kad ji nupaveiksluotų kodus ir atsiųstų į elektroninį paštą, kurį jam buvo davęs M. Š.. V. M. taip ir padarė. V. R. dar davė savo draugės banko sąskaitą, minėjo, kad jų finansinė padėtis prasta. Visos sąskaitos ir jų prisijungimo kodai buvo pas M. Š.. M. Š. informuodavo jį, kad pinigai pervesti, kokia suma, o jis pranešdavo apie tai V. R., o šis pinigus išgrynindavo. I. U. nepažįsta, su juo nebendrauja. Su M. Š. naudodavosi vienu telefonu. M. Š. jam padiktavo, o jis tik užrašė ant popieriaus lapo I. U. sąskaitą. M. Š. jam užsiminė, kad į tą sąskaitą bus pervesti pinigai už perkamą automobilį ir tokiu apgaulės būdu išgryninti pinigai. Kaip jis suprato, M. Š. norėjo apgauti I. U.. M. Š. sakė, kad mėgins išgryninti pinigus pirkdamas kažkokį daiktą iš I. U.. 2015 metais M. Š. baigė atlikinėti bausmę, o šiuo metu yra miręs. Jis bausmę K. pataisos namuose atlieka nuo 2012 metų. Su M. Š. buvo pažįstami nuo senų laikų, nuo 2000 metų, susipažino laisvėje. Nemano, kad čia buvo organizuota grupė, tiesiog žmonės davė savo sąskaitas. Rastos sąskaitos jam nežinomos, tiesiog saugojo jas laikmenoje, kaip saugykloje, tokių asmenų net nepažįsta. Panevėžyje turi panašią bylą, ten jo draugė, M. Š. prašant, buvo nuvežusi pinigus vienam asmeniui. Viskas labai susipynę, pareigūnai K. pataisos namuose darė kratas kokius aštuonis kartus. Jis su M. Š. gyveno viename kambaryje, nebuvo izoliuoti nuo kitų, visi laisvai bendravo, vaikščiojo. Kambaryje rastos sąskaitos buvo rašytos ne jo ranka, bet rašysenos ekspertizė nebuvo atlikta. Tame kambaryje lankydavosi daug žmonių. Telefonu naudojosi ne vien jis. V. M. taip pat žinojo, kad jis ne vienas naudojasi jai žinomu telefonu, todėl ji parašė, kad pranešimas skirtas „K.“. M. Š. jam pasakojo, kad V. R. buvo davęs savo.... banko sąskaitą ir ten būdavo pervedama 10 procentų legalių pinigų. V. R. bendravo su M. Š.. V. R. papildydavo jam sąskaitą, tikslių procentų ar pinigų sumų pasakyti negali. M. Š. jam padėdavo finansiškai. Jam būdavo papildyta sąskaita parduotuvėje. Kas įdėdavo pinigus į sąskaitą jis nesigilindavo. Iš viso buvo pervesta apie 3 000 Lt. Jam reikėdavo surasti kuo daugiau žmonių, kurie pasakytų savo sąskaitų numerius ir prisijungimo kodus. Reikalavimas sąskaitai būdavo toks, kad turėjo būti su internetiniais prisijungimo duomenimis. Ar buvo reikalavimas didesnei pinigų išgryninimo sumai, nepamena. Elektroninio pašto adresai, kuriuos minėjo prokuroras, ne jo. Elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi M. Š., jis prie jo negalėjo prisijungti. O pašto dėžutė „(duomenys neskelbtini)“ buvo jo. Banko prisijungimo kodai buvo priskirti dviem sąskaitoms, jis prie tų sąskaitų prisijungti negalėjo. Visa veikla vyko apie tris mėnesius. M. Š. jam teikdavo informaciją apie pervestus pinigus. V. R. draugės sąskaitoje dėl kažkokių priežasčių pavedimas neįvyko, o į V. R. sąskaitą pinigus pavyko pervesti. Į vieną sąskaitą buvo rizikinga pervedinėti pinigus, todėl reikėjo daugiau sąskaitų. Su V. R. susipažino 2011 metais, tiesiogiai su juo nebendravo, susipažino per draugą. V. R. jam teikdavo paslaugas, nuveždavo kur reikia skundus. S. R. nepažinojo, su ja nėra bendravęs. V. M. vaidmuo buvo tik toks, kad V. R. nemokėjo padaryti nuotraukos telefonu, o ji mokėjo nufotografuoti sąskaitą ir dirbo netoli tos vietos, kur buvo V. R.. Todėl jis paprašė V. M. padėti V. R. nufotografuoti telefonu sąskaitą ir prisijungimo kodus. Nepamena, kad daugiau ji kuo nors būtų susijusi su šia byla. Gali būti, kad ji buvo suradusi žmogų, kuris davė savo banko sąskaitą, kad į ją žmonės galėtų pervedinėti legalius pinigus, tiksliai nepamena. Jo kompiuteryje buvo saugomi kelių asmenų prisijungimo prie banko duomenys, bet nepamena nei vardų, nei pavardžių. Pripažįsta, kad prisidėjo prie sukčiavimo, tačiau nemano, kad tai buvo organizuota grupė, kadangi viskas vyko labai paprastai, tik skamba viskas sudėtingai. Tik M. Š. bendraudavo su „hakeriu“, bendraudavo žinutėmis rusiškai. Dėl pinigų nuvežimo ir perdavimo M. Š. su kažkuo kalbėdavo, su kuo nežino. Jis elektroninės piniginės neturėjo. Jis V. R. nurodė nuvežti pinigus į UAB „B. T.“. Pavedimai į UAB „B. T.“ sąskaitą buvo daromi neoficialiai. Ikiteisminio tyrimo metu apie M. Š. nieko nepasakojo, nes kartu atlikinėjome bausmę. Visuose epizoduose nurodymus duodavo M. Š.. Su M. Š. galėdavo susitikti bet kada. Telefonais naudodavosi M. Š. ir jis, pataisos namuose naudojasi keli asmenys vienu telefonu, nes tokiose vietose telefonai kainuoja brangiai. Visus epizodus, nurodytus kaltinamajame akte, pripažįsta. M. Š. kontroliavo pinigų pervedimus. Pervedimus atlikdavo žmonės, kuriuos pažinojo M. Š., su jais susirašinėdavo telefonu. M. Š. pasakydavo jam, kad V. R. sąskaitoje yra tam tikra suma pinigų, ir ją V. R. reikdavo nuimti. Su S. O. yra bendravęs tik kokį kartą. Banko sąskaitų savininkų vardų, pavardžių nežinojo. Su J. S. buvo viename būryje, tačiau su juo beveik nebendravo. 2013 m. birželio 7 d. pas J. S. galėjo būti daromos kratos dėl N. bankų, nepamena, ar bendravo su juo tą dieną. Užfiksuoti byloje pokalbiai yra jo. V. R. vadino „V.“ tiesiog dėl to, kad taip vadinami jaunesni žmonės. Nebuvo susitarę, kad neminės vardų. Su I. U. telefonu niekada nekalbėjo. Telefonais įkalinimo įstaigoje naudojasi ne vienas asmuo, vienu telefonu naudojosi kartu su M. Š.. Jis nesubūrė jokios organizuotos grupės. Pasidavė pagundai užsidirbti ir įsivėlė į M. Š. organizuojamą veiką, taip pat pasiūlė užsidirbti ir kitiems asmenims. Gailisi dėl to, ką padarė. Su civiliniais ieškiniais sutinka, stengsis juos atlyginti.

Kaltinamoji V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad D. Š. pažįsta nuo 2013 metų. Pažinojo dar prieš jo nuteisimą. Ji turėjo D. Š. telefono numerį. Su D. Š. bendraudavo žinutėmis ir skambučiais. Skambinant jam į laisvės atėmimo vietą atsiliepdavo ne visada D. Š., kartais atsiliepdavo kitas asmuo. Iki to įvykio V. R. ir S. R. nepažinojo. D. Š. paprašė jos susitikti su V. R., nufotografuoti jo turimus duomenis ir atsiųsti jam. D. Š. neaiškino, kam jam reikalingi tokie duomenys. Žinojo, kad negalima disponuoti svetimų žmonių bankiniais duomenimis. Ji susitiko su V. R., prie jo telefonu nufotografavo jo.... kodų kortelę, prisijungimo slaptažodį ir persiuntė D. Š. į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ ir dar į kažkokį. Tuos elektroninių pašto adresus pasakė D. Š., kai į juos reikėjo nusiųsti nuotraukas. Po to iš karto visus duomenis ištrynė, nes jai jie buvo nereikalingi. Antrą kartą taip pat padėjo surasti žmogų su banko sąskaita ir prisijungimo duomenimis, nufotografavo telefonu duomenis, nusiuntė D. Š., po to viską ištrynė iš savo telefono. Tąkart jos draugės K. draugas sutiko pasakyti savo banko sąskaitą, kodą, prisijungimo kortelės duomenis. T. K. pažįstamam nieko nebuvo žadama. Prieš tai D. Š. jai paskambino ir paprašė, kad tas K. pažįstamas nueitų į banką ir padidintų išimamų pinigų limitą. Kai išimamų pinigų limitas buvo padidintas, apie tai informavo D. Š. telefonu. D. Š. tiksliai neminėjo, kam jam reikia banko duomenų, sąskaitų. Nebuvo kalbos, kad kažkaip elgiantis su banko sąskaitomis, galima užsidirbti pinigų. V. R. buvo jai atvežęs 300 Lt. Supranta, kad panaudojo svetimus duomenis. Nebuvo girdėjusi apie sukčiavimus, panaudojant banko sąskaitas. Pripažįsta, kad pateikti paklausyti telefoniniai pokalbiai vyko su D. Š.. Blogai vertina savo elgesį.

Kaltinamasis V. R. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad D. Š. pažįsta nuo 2011–2012 metų. Vieną kartą autobusų stotyje jam žmogus pasakė, kad gali užsidirbti, kad reikia iš savo sąskaitos pervesti į tam tikrą sąskaitą pinigų. Taip buvo kelis kartus. Jie turėjo jo telefono numerį, jam paskambindavo, susitikdavo, jie duodavo pinigų, o jis pervesdavo juos iš savo sąskaitos į kitą sąskaitą. Už tai gaudavo pinigų cigaretėms, sumokėdavo už kelionę, nes tada jis gyveno K. Vėliau įsidarbino Š. Su D. Š. buvo apsikeitę telefono numeriais. Po kiek laiko paskambino D. Š. ir paprašė „ant jo parduotuvės sąskaitos“ padėti pinigų, kad galėtų apsipirkti, žadėjo pinigus grąžinti. Jis sutiko, pervedė į nurodytą sąskaitą pinigų. Taip buvo kelis kartus. Pagal užpildomus dokumentus sužinojo, kad pinigus siunčia į įkalinimo įstaigą. D. Š. prašymu paėmė kasacinį skundą ir išsiuntė jam į K. pataisos namus. Tada sužinojo, kad jis yra būtent šiuose pataisos namuose. Kasacinį skundą išsiuntė S. R., nes jis dirbo. Po to D. Š. paprašė atsidaryti sąskaitą... banke, kad galėtų didesnes sumas išgryninti. Jis atsidarė nurodytame banke sąskaitą ir visus duomenis nusiuntė D. Š. į elektroninį paštą. Kai norėjo pasiimti kodų generatorių..., jam pasakė, kad yra nepageidaujamas klientas, todėl jam reikėjo atsidaryti sąskaitą... banke. Atsidarė... banke sąskaitą, o S. R. sąskaitą tame banke jau turėjo, tada jis sąskaitų numerius, kodus nusiuntė D. Š.. Nesigilino, kokiu būdu pinigai atsiras sąskaitose, iki tol buvo pervedamos nedidelės sumos, todėl nieko blogo nepagalvojo. Pirmiausia su V. M. pagalba išsiuntė... sąskaitos duomenis. Su V. M. susitiko „(duomenys neskelbtini)“, ji nufotografavo visus reikalingus prisijungti prie sąskaitos duomenis ir nusiuntė D. Š.. Nežino, kodėl D. Š. reikėjo kelių sąskaitų. Po to į jo... sąskaitą buvo bandoma pervesti pinigus, bet nepavyko, sumų nežinojo. Į S. R. abi sąskaitas buvo pervesti pinigai, ji jas jau turėjo atsidariusi prieš D. Š. prašant. S. R. išgryninusi pinigus atiduodavo jam, o jis laukdavo, kol jam nurodys, kur juos dėti. Telefonas būdavo susietas su banko sąskaita, ir kai į sąskaitą būdavo pervedami pinigai, gaudavo SMS žinutę ir apie tai turėdavo informuoti D. Š.. Po to D. Š. atsiųsdavo telefono numerį, į kurį paskambinus, jam pasakydavo, kam ir kur perduoti pinigus. Yra siuntęs pinigų perlaidas į UAB „B. T.“, brolio prašė persiųsti pinigus į UAB „B. T.“. Brolio prašė persiųsti pinigus, nes pagalvojo, kad įtartinai atrodo, jog iš savo algos tokius pervedimus daro. S. R. neklausinėjo jo, iš kur tokie pinigai, ji juo pasitikėjo. Nieko jai nepasakojo. Didesnės sumos buvo pervedinėjamos apie mėnesį laiko, iki birželio 19 d. Jis naudojosi.... banko sąskaita, nes ten būdavo pervedama alga, tos sąskaitos prisijungimo kodų D. Š. nusiuntęs nebuvo..... banko ir.... sąskaitos buvo atidarytos tik pinigams išgryninti. Viskas vykdavo greitai, pasakydavo, kad yra pervesti pinigai, kad reikia išgryninti ir kam atiduoti. Jam galėjo likti apie dvidešimt procentų nuo pervedamų sumų. Šiek tiek kilo įtarimas dėl to, kas vyksta, bet jau viskas buvo daroma. Su D. Š. vardais nebendravo natūraliai, nesitarė neminėti vardų. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, civilinius ieškinius pripažįsta. Elektroniniais paštais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi vieną kartą, kai siuntė savo ir S. R. bankinių sąskaitų prisijungimo duomenis. Elektroninių paštų adresus jam atsiuntė telefonine žinute D. Š.. Kai gaudavo žinutę, kad pervesti pinigai, turėdavo išgryninti pinigus, parašyti, kiek išgrynino, ir po to gaudavo nurodymus, kur tuos pinigus nusiųsti. Dažniausiai su D. Š. kalbėdavosi vakare. Po pinigų išgryninimo tekdavo bendrauti su kitais žmonėmis. Apie pinigų pervedimus į sąskaitas bendraudavo tik su D. Š.. Su D. Š. bendravimas baigėsi tada, kai buvo suimtas. D. Š. buvo minėjęs, kad kažkokie žmonės kompiuteriais paleidžia kažkokius virusus, prašė pakeisti sąskaitos kalbą iš lietuvių į rusų. Iš pat pradžių nuo S. R. slėpė, kad bendrauja su D. Š., bet, kai pradėjo kartu gyventi, per daug nebeslėpė. D. Š. buvo minėjęs, kad reikia daugiau žmonių, kurie duotų sąskaitų, prisijungimo duomenų. Tada jis paklausė S. R., ar ji neprieštarautų, kad į jos sąskaitas žmonės galėtų pervesti pinigus, ir ji neprieštaravo. Savo elgesį vertina blogai. Ateityje neketina nusikalsti, nori vaikus auginti, turi neįgalų tėvą. Užsiima menine kalvyste, dirba nuo 2014 metų. Gali daryti tokią prielaidą, kad visus nurodymus duodavo D. Š.. S. R. apie jam liekančią pinigų dalį nieko nežinojo. Apie jokį nusikalstamos veikos mechanizmą ji nežinojo. Su kitais nuteistaisiais iš įkalinimo vietos nebendravo, bendravo tik vienu telefono numeriu su D. Š.. Kad kažkas negerai pradėjo įtarti, kai.... neišdavė kodų generatoriaus. Gali būti, kad, kai.... jam neišdavė kodų generatoriaus, jis nuėjo į.... banką atsidaryti sąskaitą. Apie papildomus pinigus žmonai nieko nepasakodavo. S. R. pinigus išgrynindavo pati, ji apie juos neklausinėdavo.

Kaltinamoji S. R. bylos nagrinėjimo teisme metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jos sutuoktinis V. R. paprašė duoti jos banko sąskaitą, nes jam reikėjo padėti savo draugui, kad galėtų pervesti pinigus, ir ji, per daug neklausinėdama, davė. Su V. R. susipažino 2013 metų kovo mėnesį, kartu pradėjo gyventi nuo balandžio mėnesio. V. R. apie gegužės mėnesį paprašė duoti sąskaitą ir prisijungimo kodus. V. R. sakė, kad draugas nori pervesti pinigus. Pradėjo įtarinėti, kad kažkas negerai, kai į sąskaitą buvo pervesti apie 26 000 litų, į kitas sąskaitas buvo atėjusios mažesnės sumos. Sąskaitų išrašų nežiūrėdavo, gaudavo žinutę, kad pervesti pinigai. Iš žinutės nesimatydavo, kas pervesdavo tuos pinigus. Pasakydavo nuimti pinigus, konkrečios sumos nenurodydavo. Iš pradžių, kai buvo nedidelės sumos, nebuvo baisu, bet po to pasidarė baisu, kai reikėjo nuimti dideles sumas. Po to V. R. tuos pinigus paimdavo iš jos ir kažkur išveždavo. V. R. paprašė, kad ji banke pasididintų limitą. Ji neklausė, dėl ko tai turi padaryti. Kiek leisdavo nusiimti bankomate, tiek nusiimdavo, o po to nusiimdavo pinigus banke. Banke klausė, iš kur pinigai, į ką ji sakė, jog dirbo užsienyje ir tai darbo užmokestis. Iš kur pinigai būdavo pervesti nesidomėdavo..... vieną kartą neleido jai nuimti pinigų ir juos grąžino atgal, uždarė sąskaitą, pasakė, kad buvo vykdoma neteisėta veika. Gailisi, kad taip pasielgė, pripažįsta savo kaltę pagal visus kaltinimus. Civilinį ieškinį pripažįsta. D. Š. nepažįsta, su juo nėra bendravusi. V. R. bendraudavo su D. Š. kitame kambaryje, pokalbių negirdėdavo. Su V. R. susituokė 2016 m. sausio 29 d.... banko sąskaita naudojosi tik savo reikmėms. Jokių nuobaudų, teistumų neturi. Niekada daugiau taip nepasielgtų, niekuo nepasitikėtų, sąskaitų numerių neduotų.

Kaltinamasis I. U. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pirmą kartą girdi apie tokią apgaulės sistemą. D. Š. iš viso nepažįsta, negali pasakyti, kas vyksta. Buvo kelis kartus apklaustas. Automobilį pardavinėjo internetu, taip pat ant automobilio lango buvo uždėtas skelbimas, kad parduodamas. Atvažiavo pirkėjas, jam kaina tiko ir automobilis buvo parduotas. Pirkėjas paklausė, ar jis turi banko sąskaitą, į ką jis atsakė, jog turi dvi sąskaitas - anglišką ir lietuvišką. Pirkėjas pasakė, kad jam geriau lietuviška sąskaita. Po dienos ar dviejų pasakė, kad pinigai pervesti. Automobilis buvo BMW X5, 2006 metų gamybos, numerio nepamena. Automobilio pardavimo tikslios datos nepamenu, bet atitinka pagal kaltinimą. Automobilį turėjo kelerius metus. Automobilis buvo registruotas arba jo, arba žmonos vardu. Draudė automobilį pats. Kaina buvo apie 16 000 – 17 000 svarų. Automobilis buvo pagerintas, modifikuotas. Buvo įdėtas skelbimas internete, skelbimų portale, ir uždėtas skelbimas ant automobilio lango. Po 3–4 mėnesių nuo skelbimo įdėjimo internete atsirado pirkėjai. Automobilį norėjo nupirkti lietuviai, nesidomėjo, ar jie atvyko iš Lietuvos. Lietuvoje apie automobilio pardavimą skelbimo įdėjęs nebuvo. Sutarė kitą dieną, kad jie perves pinigus į jo nurodytą banko sąskaitą. Po kiek laiko jie jam paskambino ir pasakė, kad pinigai jau turėtų būti pervesti ir kad jis gali juos nuimti. Anglijoje negalima pažiūrėti lietuviškos banko kortelės sąskaitos likučio. Jis nusiėmė dalį pinigų, kurių jam turėjo užtekti pirkti kitam automobiliui, ir važiavo namo. Po to norėjo sužinoti sąskaitos likutį iš banko, bet banke pasakė, kad kažkas negerai ir vis liepdavo paskambinti vėliau. Prieš darbo pabaigą pasakė, kad jis turėtų atvykti į banką. Pirkėjams pasakė, kad kažkas negerai su likusiais pinigais. Pirkėjai pasiūlė kitą dieną pabandyti nusiimti nuo sąskaitos pinigus. Tada jis atidavė pirkėjams pinigus, kuriuos buvo nusiėmęs nuo sąskaitos, viso apie 4 000 – 5 000 svarų. Pirkėjai pasakė, kad atvažiuos, kai jis nusiims nuo sąskaitos likusius pinigus, ir tada galės užbaigti sandorį. Kai kitą dieną pasakė pirkėjams, kad jam liepė prisistatyti į banką ir daugiau negalima nusiimti pinigų, jie nebepasirodė. Automobilis liko pas jį, nes nebuvo sumokėta visa suma už automobilį. Elektronine bankininkyste nesinaudoja, todėl likučio negalėjo pasižiūrėti. Pirkimo - pardavimo sutartį sudarė tą pačią dieną, kai nusiėmė dalį pinigų. Tos sutarties reikėjo pirkėjams, tačiau jis nesidomėjau, dėl ko. Dalį pinigų jau turėjo, todėl buvo surašyta sutartis. Paso kopiją pasidarė, pirkėjas davė dokumentą. Jam atrodė panašus, atidžiai nežiūrėjo. Nežinojo, kas jam į sąskaitą pervedė pinigus, nesidomėjo tuo. Tik iš pareigūnų apie tai sužinojo. Reikėjo nusiimti pinigus iš kelių bankomatų, nes iš karto duoda tik tam tikrą pinigų sumą, bankomatai buvo netoli vienas kito, ir tai vis tiek patogiau nei stovėti eilėje banke. Per apklausą jam davė pasiklausyti telefoninių pokalbių, tačiau negali pasakyti, su kuo kalbėjo. Greičiausiai skambino jam, nes jo telefoninių pokalbių limitas neleidžia skambinti į užsienį, gal automobiliu domėjosi. Nepamena, ar rašė žinutes. Skambino į banką ir klausė jų, koks yra jo sąskaitos likutis, buvo piktas, nes norėjo pirkti kitą automobilį, o jie nesakė likučio. Tie žmonės pasiėmė tą dalį pinigų, kurią jis nuėmė, o automobilio nedavė jiems, nes nebuvo sumokėta visa pinigų suma. Nusiėmė pinigų sumą, už kurią žadėjo pirkti pigesnį automobilį. Automobilį pardavė apytiksliai po metų. Automobilis buvo pagerintas, buvo uždėjęs naujus ratus, saloną buvo pagerinęs, sukėlęs automobilio galią. Pirkėjai neminėjo, dėl ko jie nori pirkti automobilį. Buvo atvykę trys asmenys, kalbėjosi su vienu. Atpažinime jis nurodė tą asmenį, jis pateikė dokumentą. Tai buvo D. V.. Gal tą pačią dieną, gal kitą grįžo, pasakė, kad tinka apžiūrėtas automobilis ir jie jį nori pirkti. Prieš gaunant pinigus sutarties nesudarė. Kai nusiėmė dalį pinigų, tada surašė pirkimo -pardavimo sutartį. Nusiiminėjo pinigus iš bankomatų, iš vieno bankomato negalėjo nuimti daugiau kaip 300 svarų. Kai turėjo dalį pinigų, skambino pirkėjams, kad jie atvažiuotų, padarė namuose paso kopiją. Tuo pačiu metu dar skambino bankui klausti, koks yra sąskaitos likutis. Bankas pasakė, kad reikia palaukti. Vėl jie laukė, gėrė arbatą. Po to banke pasakė, kad kažkas negerai. Sutartį pildė D. V., jis įrašė savo vardą, pavardę. Paso kopija, pirkimo ir pardavimo sutartis buvo pas jį, o po to tuos dokumentus pateikė prokuratūrai. Nežino, dėl ko jiems nekilo klausimų, kiek jis nuėmė pinigų. Telefono numeris +(duomenys neskelbtini) yra jo. Nežino, kiek kartų bendravo su D. Š., gal kokį vieną kartą. Visais kitais atvejais, kiek matė, būdavo įsijungęs balso paštas. Lietuvišką banko sąskaitą naudodavo tik tada, kai būdavo Lietuvoje. Nepagalvojo, kad pirkėjams atiduodamas dalį nuimtų pinigų, galėjo atiduoti ir dalį savųjų. Nepamena, koks buvo įrašytas automobilio numeris pirkimo - pardavimo sutartyje. Numeris išduodamas automobiliui visam laikui, bet, jei turi vardinį numerį, tada jį gali kada nori uždėti, kada nori nuimti. Minėtu atveju automobilis turėjo dvejus numerius ir su kokiu norėjo, su tokiu važinėjosi. Savo banko sąskaitą pirkėjams padavė ar tą pačią dieną, ar kitą dieną, kai buvo nutarta tą automobilį pirkti. Automobilį BMW X5 pirko kažkur už 13 000 (svarų). Jis buvo skirtas tiek asmeniniam naudojimui, tiek pardavimui. Po automobilio įsigijimo dar pirko ratus, padangas, garso aparatūrą, televizorius. Papildomai už tai sumokėjo apie 4 000 – 5 000 eurų. Automobilis buvo patvarkytas, pagrąžintas ir parduotas, kad užsidirbti pinigų. Grynų pinigų reikėjo namui pirkti.

Liudytojas Š. O. parodė, kad dirba vyriausiuoju tyrėju ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Iš bankų buvo gauti pareiškimai, kad neteisėtai buvo užvaldytos jų klientų sąskaitos ir pinigai pervesti į trečiųjų asmenų sąskaitas. Tyrimas prasidėjo nuo neteisėtų lėšų gavėjų. Narpliojant šį nusikaltimą labai padėjo kito tyrimo pokalbių kontrolės duomenys. Buvo atliktos apžiūros, apžiūrėti Vokietijoje esančio serverio duomenys, jame rastos R. banko sąskaitos, kurios buvo paruoštos, naudojant virusą, priimti pervedamus pinigus. Jungiantis prie elektroninės bankininkystės virusas pabunda, perima kliento sesiją ir virusas pradeda bendrauti su banku kaip teisėtas klientas, perveda pinigus į paruoštas sąskaitas. Buvo labai daug liudytojų apklausų, viruso pagalba buvo mėtomi pėdsakai, slepiami kompiuterių adresai. D. Š. pareiškus įtarimą, iš K. pataisos namuose kalinčio E. P., buvo gautas nuoširdus prisipažinimas, kad jis yra prisidėjęs prie nusikalstamų veikų, tačiau iš pokalbių kontrolės buvo aiškiai matyti, kad nurodymus V. R. davė D. Š., kad I. U. sąskaitos numeris buvo užrašytas D. Š. ranka. M. Š. pavardę girdi pirmą kartą. Į nukentėjusiųjų elektroninį paštą „Omnitel“ žinutės pavidalu būdavo išsiunčiama virusinė programa. Klientas, bandydamas atidaryti šią žinutę, paleisdavo virusą ir jungiantis prie banko elektroninės bankininkystės virusas perimdavo jo sesiją. Bankas matydavo, kad jungiasi klientas, tačiau jungdavosi virusas. Virusas laukdavo, kol klientas jungsis prie elektroninės bankininkystės. Virusas būdavo jau paruošęs sąskaitas, į kurias bus pervesti pinigai. Buvo stengiamasi, naudojant virusą, prisijungti prie bendrovių sąskaitų, nes jos daro didesnius pavedimus. Virusas negalėjo užvaldyti elektroninės bankininkystės ir sąskaitų ten, kur reikėjo rankiniu būdu suvesti kodus iš kodų kortelių. Pagrindinis serveris buvo Vokietijoje, jame patalpintas virusas. Serveris buvo išnuomotas asmeniui, kurio dokumentai buvo suklastoti. Serveryje buvo įkeltos R., kitų asmenų sąskaitos, kai kuriose jau buvo „įkritę“ pinigai. „Programišiai“ galimai rusakalbiai, nes iš surinktų duomenų matyti, kad su jais buvo bendraujama rusiškai. „Programišiai“ nebuvo nustatyti, nes jie bendravo internetu. Viskas vykdavo labai greitai. Buvo svarbu kuo greičiau nuimti pinigus iš sąskaitų. Pinigai būdavo perkeliami į S. O. sąskaitą, o jis turėdavo „Webmoney“ piniginę. D. Š. nurodydavo, kur pinigus pervesti toliau. Taip būdavo atsiskaitoma su „programišiais“. Slepiant nusikaltimus, prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų, buvo jungiamasi iš užkrėstų kompiuterių, tam taip pat buvo paleidžiamas virusas. Panevėžio apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kur nukentėjusieji yra N. bankai. Tarp D. Š. ir I. U. nėra užfiksuota pokalbių. I. U. pokalbiai yra užfiksuoti su kitu įtariamuoju apie pinigų išgryninimą. Viską pradėjo fiksuoti nuo tada, kai buvo gauti pranešimai iš banko. Vokietijoje serveris buvo išnuomotas trimis ar keturiais mėnesiais anksčiau. Už serverį buvo apmokėta iš pavogtų kreditinių kortelių. Virusu galėdavo užsikrėsti tik atidarius „Omnitel“ žinutę. D. Š., bendraudamas su S. O., prisistatinėjo „L.“ arba „C.“. Esmė, kur buvo sukurta pašto dėžutė „(duomenys neskelbtini)“, o ji buvo sukurta Lietuvoje veikiančiame „Bitės“ mobiliajame tinkle. Tikėtina, kad tai D. Š. sukurta pašto dėžutė. D. Š. V. R. buvo nurodęs minėtą pašto dėžutę kaip savo. Tiesiogiai I. U. su D. Š. nebendravo. Bendravimas tarp I. U. ir kito įtariamojo kitoje byloje buvo nustatytas prieš šiuos įvykius. Kai buvo fiksuojami pokalbiai D. Š. buvo K. pataisos namuose. Pataisos namuose įprasta, kad naudojamasi keliais abonentiniais numeriais, jais bendrauja keli asmenys. I. U. pateikti duomenys apie parduodamo BMW numerius yra netikslūs. Turima duomenų, kad I. U. telefonu bendravo su J. S..

Liudytojas S. O. (S. O.) parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2012 ar 2013 metais į jį telefonu kreipėsi žmogus, kurį domino paslauga – litų keitimas į elektroninius pinigus „Webmoney“. Žmogus pasakė, kad asmeniškai pinigų pristatyti negalės. Jis atsiųsdavo kurjerį, kuris atnešdavo pinigus, o jis juos konvertuodavo į elektroninius pinigus į nurodytas elektronines pinigines. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė valiutos pirkimo pardavimo paslaugomis. Jis buvo įmonės vadovu. Jei turėdavo daug „Webmoney“, jis skambindavau klientams, tačiau „C.“ ir „L.“ niekada nekeldavo telefono, ir jam šis klientas perskambindavo vėliau, jį pažindavo tik iš balso. Tas klientas dažnai keisdavo telefono numerius. Su „L.“, „C.“ bendradarbiavo apie kelis mėnesius. Pirmą kartą „L.“ su juo susiekė telefonu, savo vardo neminėjo. Juos domindavo asmuo, kuris atveždavo pinigus, ir jie tikrindavo jo dokumentus. Su „L.“, „C.“ bendraudavo elektroniniu paštu, jis buvo kaip kuratorius. Buvo prašoma pakeisti apie 70 000 Lt. Tinklalapyje būdavo matomi bankiniai valiutų kursai. Vieną kartą buvo susitikimas su kurjeriu prie „A.“, kitas prie autosalono. Pinigus buvo padavęs H. Č., po to kažkoks kitas asmuo, mergina. Po to vykdavo susirašinėjimas elektroniniu paštu į kokią elektroninę piniginę pervesti pinigus. Kiekvienas vartotojas galėdavo pasirinkti, kokį nori turėti atestatą, nuo atestato priklausydavo elektroninės piniginės galimybės. Atestatai būdavo nuo visiškai anoniminių iki asmeninių. Žmogus gali pasirinkti, kiek jis nori parodyti informacijos apie save. „C.“ ir „L“ prašymu buvo vedama į anonimines elektronines pinigines, jis matydavo tik elektroninių piniginių numerius ir slapyvardžius. pavadinimą. Gali būti, kad jis klausė to kliento, ar pinigai legalūs, į ką jam pasakė, kad nebus jokių problemų. Dažniausiai atveždavo pinigus grynais. Su „L“ ir „C“ bendravo rusiškai, bet iš jo kalbos suprato, kad rusų kalba jam ne gimtoji. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 54 b. l.), kurie buvo pagarsinti, nes tada duodamas parodymus viską prisiminė geriau.

Liudytojas D. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Tiksliai nepamena, bet kažkas vyko su virusais. Buvo suformuoti pavedimai asmenims, kurių nepažįsta. Iš banko prevencinio skyriaus paskambino darbuotojas ir pasakė, kad yra kažkoks virusas, kad reikia viską sutvarkyti, po kiek laiko buvo pakviestas pas tyrėjus. Po įvykio prisiminė viską tiksliau. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 164-165 b. l.), kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad bendrovė turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB... banke, bei naudojasi šio banko elektroninės bankininkystės paslaugomis. Prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenis (slaptažodžius, generatoriaus kodus) turi jis, direktorius V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. J., kuri atsakinga už jų įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau pasirašyti suformuotus pavedimus gali tik jis ir bendrovės direktorius V. A.. Didžiąją dalį pavedimų formuoja ir paruošia išsiuntimui (patvirtinimui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos. Dažniausia šiuos pavedimus tvirtina jis su AB... banko išduotame generatoriuje esančiais kintamais kodais iš stacionaraus kompiuterio, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra jų administracinės patalpos. Pavedimai yra paruošiami bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, prisijungiant prie AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos, kurioje yra jų banko sąskaita. Suformuoti pavedimai yra patvirtinami (pasirašomi) atskiru generatoriaus kodu. Kompiuteryje, iš kurių atliekami bankiniai pavedimai, yra įdiegta nemoka antivirusinė programa Microsoft kompanijos, pavadinimo neatsimena. 2013 metų birželio mėnesio pradžioje AB.... banko prevencijos skyriaus darbuotojai pranešė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemoje, minėtoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai suformuotas 32 000 litų pavedimas į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą užvaldžiusiems asmenims pavedimo nepavyko pasirašyti, kadangi būtina įvesti privalomą atskirą slaptažodį iš išduoto kodų generatoriaus. Tuomet jis prisijungė per elektroninę bankininkystę prie įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad yra suformuotas minėtas neteisėtas pavedimas, kurį ištrynė iš sistemos. Dėl šio įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos nepatyrė. Kas galėjo suformuoti šį neteisėtą pavedimą, nieko neįtaria ir nežino. Taip pat parodė, kad prieš šį neteisėtą pavedimą jis į minėtą kompiuterį buvo gavęs elektroninį laišką, kurio pavadinime buvo žodis „Omnitel“. Laiške buvo elektroninė byla, kurią bandė atidaryti, bet kiek atsimena, jos atidaryti nepavyko. Tačiau, kad šis kompiuteris būtų pradėjęs dirbti kitaip, ar užkrėstas kokiu nors kompiuteriniu virusu (kenkėjiškomis programomis), jis nepastebėjo. Po to jis patikrino kompiuterį su antivirusine programa ir išvalė nuo virusų (2 t., 164-165 b. l.).

Liudytoja A. T. parodė, kad dirba P. rajono savivaldybėje vyr. specialiste. Buhalterine programa parengė pavedimus ir atsirado dar du pavedimai, visai nesusiję su jais. Sumų nepamena. Nesuprantami pavedimai buvo fiziniam asmeniui, su kuriuo savivaldybė neturėjo nieko bendro. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 160-161 b. l.), kurie buvo nustatyta tvarka pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad P. rajono savivaldybės administracija naudojasi... elektroninės bankininkystės „...“ paslaugomis. Prisijungimui prie interneto naudoja maršrutizatorių, kuris yra apsaugotas slaptažodžiu. Kad kompiuteris buvo užkrėstas virusine programa nepastebėjo, kompiuterio darbas sutrikęs nebuvo. Pirmiausia bankinius pavedimus suformuoja buhalterinėje programoje ir po to prisijungę prie... elektroninės bankininkystės „....“ ir eksportuoja suformuotus pavedimus iš buhalterinės programos. Suformuoti pavedimai yra pasirašomi TAN kodais, šią teisę turi ji ir administracijos vadovas. 2013 m. birželio 7 d. formuodama naujus pavedimus pastebėjo, kad jau yra suformuoti du pavedimai po 28 000 litų, iš kurių vieną jau buvo patvirtinęs parašu (TAN kodu) administracijos vadovas, tačiau dar buvo reikalingas ir jos (A. T.) patvirtinimas TAN kodu. Abiejuose pavedimuose gavėjas buvo nurodytas tas pats asmuo - V. R.. Pavedimai suformuoti buvo 2013 m. birželio 7 d. apie 10 val. ar 11 val. Šių pavedimų jie neformavo ir tą pačią dieną apie tai informavo.... banką bei nutraukė šiuos pavedimus. Žala dėl to Pasvalio savivaldybės administracijai nepadaryta (2 t., 160-161 b. l.).

Liudytojas T. B. parodė, kad dirba AB „....“ saugumo incidentų tyrimų departamento vadovu. Kiek pamena, buvo nustatę, kad buvo padarytas neteisėtas pavedimas. Tyrimo metu apžiūrėjo kompiuterį, iš kurio buvo padarytas neteisėtas pavedimas. Pavyko nustatyti, kad kompiuteris buvo užkrėstas virusu. Klientas elektroniniu paštu gavo bylą ir ją paleido. Matėsi, kad kompiuteryje atsidarius naršyklę ir įėjus į banko puslapį turinys būna modifikuojamas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad viruso komandos buvo skirtos neteisėtiems pavedimams daryti. Tikėtina, kad kompiuteris gavo virusą elektroninio laiško pavidalu. Kai darė elektroninio laiško, viruso analizę, pamatė, kad virusas įsidiegia save į kompiuterį, modifikuoja jį bei komunikuoja su komandų serveriu, kuris jam perduoda instrukcijas, ką daryti. Viena iš komandų, kad reikia įdiegti papildomą kodą į internetinio banko tinklapį. Klientui nematant būdavo padaromas pavedimas. Klientas nematydavo jokių pasikeitimų naršyklėje. Virusas aktyvuodavosi tik tada, kai klientas jungdavosi prie internetinės bankininkystės puslapio. Jungiantis prie internetinio banko klientui atrodydavo, kad įvyko techninė klaida ir reikėdavo pakartoti kodą. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, tvirtina anksčiau duotus parodymus. Virusas buvo bendras, sukurtas ne tik AB „....“, bet atskira dalis, kodas buvo rašomas specialiai AB „....“. Kiekvienas bankas turi savo unikalų kodą. Tokius negerus darbus, virusus gali sukurti programuotojas įsigijęs bendrą kodą, tada modifikuodamas juos. Nepamena, kaip nurodoma, į kurią sąskaitą bus pervedami pinigai, kaip buvo pakeičiama sąskaita. Virusui patekus į kompiuterį būna modifikuojama sąskaita. Paruošti programas, virusus, instaliuoti juos gali trukti apie mėnesį laiko.

Liudytojas G. K. (G. K.) parodė, kad nelabai pamena įvykį. Finansininkės V. K. darbo metu, elementarios bankinės operacijos vykdymo metu įvyko nesklandumai ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pinigai buvo pervesti nežinomam fiziniam asmeniui, su kuriuo įmonė neturėjo nieko bendra. Jis su finansininke kreipėsi į banką ir lėšos buvo įšaldytos. Bankas traktavo, kad įvyko techninė klaida. Po kiek laiko lėšos buvo grąžintos. Žala buvo ta, kad turėjo važinėti, aiškintis dėl šio įvykio. Tikslios pervestos sumos nepamena. Tik po kiek laiko iš žiniasklaidos sužinojo, kad nusikalstamu būdu, naudojant virusą, pinigai buvo pervesti į kitą sąskaitą. Po to įvykio kompiuteris buvo išvalytas. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 6 b. l.), kurie buvo nustatyta tvarka pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad 2013 m. birželio 7 d. buhalterė V. K., būdama bendrovės administracinėse patalpose, pastebėjo, kad iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB... banke, apgaulės būdu buvo pasisavinta 70 000 litų. AB... banko darbuotojai pranešė, kad pinigai iš bendrovės sąskaitos apie 10.37 val. buvo pervesti į I. U. banko sąskaitą, esančią AB... banke. Kadangi šio pavedimo jų bendrovė nedarė, todėl bankas užšaldė I. U. banko sąskaitą (2 t., 6 b. l.).

Liudytoja V. K. parodė, kad 2013 metų birželio mėnesį dirbo vyr. buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“. Norėjo prisijungti prie internetinės bankininkystės, labai ilgai reikėjo laukti, kažkas nesijungė. Direktorius jai patarė prisijungti prie banko per kitą naršyklę. Pavedimas jau buvo padarytas, reikėjo tik jį patvirtinti. Kai prisijungė prie banko sąskaitos per kitą naršyklę, pamatė prie išrašų, kad 70 000 litų pervesta neaiškiam asmeniui. Asmens vardo, pavardės nepamena. Iš karto su direktoriumi nuvyko į banką ir bankas sustabdė pinigų pervedimą. Po kelių mėnesių bankas pinigus grąžino. Įmonė tokių didelių sumų nepervedinėja fiziniams asmenims, tik tiekėjams. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 5 b. l.), kurie buvo nustatyta tvarka pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad 2013 m. birželio 7 d., būdama bendrovės administracinėse patalpose, nuo pat ryto bandė prisijungti prie bedrovės.... banko elektroninės bankininkystės, tačiau jai to padaryti nepavyko. Apie 11.15 val. paskambino į banką ir darbuotojai jai pasiūlė prisijungti per kitą naršyklę. Apie 12 per Google Chrome naršyklę pavyko iškart prisijungti prie sąskaitos. Prisijungusi pastebėjo, kad iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB.... banke, buvo pervesta 70 000 litų į I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio pavedimo ji neatlikinėjo. Banke pasakė, kad pavedimas buvo atliktas 10.37 val., tai yra tuo metu, kai ji negalėjo prisijungti prie bendrovės banko sąskaitos (2 t., 5 b. l.).

Liudytojas R. R. parodė, kad brolis V. R. jo paprašė į AB....B banko, esančio „(duomenys neskelbtini)“, sąskaitą įnešti tam tikrą sumą pinigų. Kieno vardu buvo sąskaita, į kurią turėjo pervesti pinigus, nepamena. Duomenis, kur pervesti pinigus, jam padavė brolis. Nesigilino, dėl ko brolis pats negali to padaryti. Brolis pinigus pervesti prašė vieną kartą. Jis jokio atlygio už tai negavo. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 56, 60 b. l.), kurie buvo nustatyta tvarka pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas parodė, kad 2013 metų vasaros pradžioje, atrodo Š. mieste, tikslesnės vietos jau neatsimena, jo brolis V. R. paprašė įnešti savo vardu jo (V.) turimus pinigus į UAB "B. T." banko sąskaitą, esančią.... banke. Kiek pamena, pinigų buvo apie 6000 litų. Vidmantas jam nieko tiksliau neaiškino, iš kur pas jį šie pinigai, ir jis tikrai nežinojo, kad jie yra svetimi ir gauti neteisėtu būdu, todėl, nieko neįtardamas, jis minėtu laiku, kiek pamena, Šiauliuose, nuėjo į.... banko skyrių ir pervedė šiuo pinigus savo vardu į V. nurodytą sąskaitą, priklausančią UAB "B. T.", esančią... banke. Už šią paslaugą jis jokio piniginio atlygio negavo (4 t., 56, 60 b. l.).

Liudytojas P. Š. (P. Š.) parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. Š., kadangi kartu atlieka bausmę. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Bausmę K. pataisos namuose atlieka nuo 2007 metų. M. Š. atlikinėjo bausmę tame pačiame būryje. M. Š. galėjo laisvai bendrauti su D. Š.. Jie visi bendrauja. J. S. pažįsta, kartu bausmę atlikinėjo, laikotarpio nepamena. D. Š. atlikinėjo tuo metu bausmę kaip ir J. S., jie galėjo bendrauti. J. S. ateidavo pas juos, bet kokiu tikslu, nežino.

Liudytojas L. I. (L. I.) parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. Š., nes jie iš vieno sektoriaus, kartu atlieka bausmę K. pataisos namuose. Jis atlieka bausmę nuo 2011 metų. M. Š. atlikinėjo bausmę tame pačiame būryje kaip ir jis. M. Š. galėjo bendrauti su D. Š., yra tai matęs. J. S. žinojo, nes jis taip pat atlikinėjo bausmę kartu su jais. J. S. galėjo bendrauti su D. Š.. Nematė, kad pataisos namuose būtų mobilieji telefonai.

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Bausmę atlieka V. pataisos namuose. K. pataisos namuose nėra buvęs. D. Š. nepažįsta. Apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Nežino, dėl ko taip tyrėjas užrašė jo parodymus. R. K. yra jo draugė. Ji buvo išsigandusi dėl to, kas įvyko. Nepamena, ar jam buvo pateiktos asmenų nuotraukos atpažinti. J. S. nepažįsta, nieko bendro su juo neturi.

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu), kad maždaug 2012 metų rugpjūčio mėnesį, atlikinėdamas bausmę K. pataisos namuose, per socialinį internetinį bendravimo puslapį „Facebook“ susipažino su R. K.. Bendravo su ja, susirašinėdamas laiškais ir skambindamas telefonu iš K. pataisos namų. 2013 metų vasario mėnesį telefonu iš K. pataisos namų R. paprašė, kad ji leistų pasinaudoti savo banko sąskaita, kad galėtų draugas pervesti jam skolą apie 2000 litų. R. sutiko ir padiktavo savo banko sąskaitos numerį. Tačiau į jos sąskaitą pinigų nepervedė, nes pas ją buvo mažas dienos pinigų išgryninimo limitas. Tuomet pinigai buvo pervesti į jos draugės G. banko sąskaitą. Po to apie du tūkstančius litų G. pervedė į jos draugės R. K. banko sąskaitą. Po to jam R. pasakė, kad jos sąskaita yra užblokuota. Tuomet jis savo pažįstamo paklausė, kas čia per pinigai yra pervesti ir išsiaiškino, kad pinigai yra pervesti apgaulės būdu ir įgyti neteisėtai. Tada jis susiskambino su R. ir pasakė, kad nueitų į banką ir pasakytų, kad sutinka grąžinti pinigus atgal. Kieno vardu buvo gauti pinigai, nežino. Dėl šio įvykio jis 2013 m. rugsėjo mėnesio vidury liudytoju buvo apklaustas K. miesto Ž. policijos komisariate. 2013 m. gegužės mėnesį jis susipažino K. pataisos namuose su ten taip pat bausmę atliekančiu D. Š. iš Š. miesto. Bendraujant su juo D. Š. paklausė jo, ar gali jis surasti pažįstamą, kuris turėtų banko sąskaitą.... banke ir prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės bei banko sąskaitą kitame banke. Taip pat.... banko sąskaitoje būtų 50 litų. Jis sakė, kad jam šios sąskaitos bus reikalingos maždaug parai laiko ir kad galėtų pažiūrėti, per kiek laiko „suvaikšto“ pinigai iš vienos sąskaitos į kitą. Po to prisijungimus prie AB.... banko sąskaitos perduos savo pažįstamam esančiam laisvėje. D. jį įtikino, kad jokio kriminalo čia nebus. Tuomet 2013 m. birželio mėnesį jis vėl susisiekė telefonu su R. K. ir paklausė jos, ar ji galėtų AB...banke atsidaryti banko sąskaitą, iš kurios galėtų atlikti pavedimus į kitą jos sąskaitą, esančią AB... banke, ir pažiūrėti kaip ir per kokį laiko tarpą yra gaunami pinigai. Taip pat paprašė jos, kad kai atsidarys banke sąskaitą, iš karto į ją įneštų grynųjų pinigų apie 50 litų, kad galėtų juos pervedinėti. T. R. atsidarė AB... banko sąskaitą ir sudarė elektroninės bankininkystės teikimo sutartį. Taip pat jį į naują atsidarytą banko sąskaitą įnešė 50 litų. T. R. išsiuntė jam savo AB.... banko sąskaitos numerį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis - identifikavimo kodą, laikiną slaptažodį bei visus 24 kintamus kodus. Jis šiuos duomenis perdavė D. Š., o šis, pasinaudodamas išmaniuoju mobilaus ryšio telefonu LG per kažkokią bendravimo programą, susirašinėdamas rusų kalba, išsiuntė šiuos duomenys asmeniui, kuris, kaip D. aiškino, tai tas pats laisvėje esantis asmuo, kuris yra geras „programišius“ („hackeris“), tai yra geras kompiuterinių žinių specialistas. Po kiek laiko D. šis asmuo atrašė, kad blogai išsaugojo laikiną slaptažodį ir reikia naujo. T. D. paskambino R.ir pasakė, kad paimtų banke naują slaptažodį. Gavus naują slaptažodį, D. pats iš minėto telefono prisijungė prie Rūtos banko sąskaitos ir pasitikrino, ar viskas gerai. Pavykus prisijungti, D. vėl išsiuntė šiam asmeniui naują slaptažodį. Jo akivaizdoje D. Š. daugiau prie R. K. AB... banko sąskaitos neprisijunginėjo. Taip pat D. jį labai skubino, kad greičiau gautų AB.. banko naują sąskaitą su prisijungimo duomenimis prie elektroninės bankininkystės, nes yra su šiuo asmeniu D. susitaręs, nes gali kažkas nesigauti, bet jam D. pasakė, kad čia yra sudėtingiau negu „alio mama“ ir jis to nesupras. Jis žino, kad „alio mama“ yra vienas iš sukčiavimo būdų, kai telefonu yra apgaulės būdu išviliojami iš asmenų bankų sąskaitose esantys pinigai. Dėl šių analogiškų veikų jis jau yra buvęs įtariamuoju, bet jo atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas. Pokalbių su D. metu šis išsikalbėjo, kad tas „programišius“ yra arba iš L. arba R.. Taip pat jo D. Š. prašė surasti asmenų, į kurių sąskaitas būtų galima pervesti nemažas pinigų sumas iki 30000 litų. Pinigus neva pervedinės tas pats laisvėje esantis „programišius“. D. taip pat jam pasakė, kad pinigai bus gauti nusikalstamu būdu - bus prisijungta prie svetimų banko klientų sąskaitų ir atliekami pavedimai į jo surastų asmenų banko sąskaitas ir kad reikalingi patikimi žmonės, į kurių sąskaitą bus pervesti pinigai, kad pinigai nedingtų. Taip pat D. jam sakė, kad šiose nusikalstamose veikose dalyvaus ir kiti laisvėje esantys jo pažįstami, tačiau koks jų vaidmuo, ir duomenų apie juos D. nepasakojo. D. dar sakė, kad bus taip pat reikalingos tų asmenų, į kurių sąskaitas bus pervedinėjami pinigai, elektroninių paštų adresai, kad galėtų parašyti jiems į šias pašto dėžutės informaciją apie tai, ką daryti, kai sulaikys policija. D. jam tai pat pasakė, kad reikės sakyti: „kad sutiko kažkokį tai asmenį, kuris paprašė sąskaitos į kurią būtų galima pervesti pinigus ir pasiūlė už tai piniginį atlygį“ ir laikytis šios versijos, tuomet policija nieko nepadarys. Taip pat D. jo prašė surasti asmenų su banko sąskaitomis ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, į kurias irgi būtų galima pervesti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir po to didžiąją dalį pinigų perves į kitas banko sąskaitas, o likutį paliks sąskaitos naudotojui kaip atlygį. D. sakė, kad tai bus „tranzitinės sąskaitos“ ir detaliau nieko neaiškino. Jam buvo pažadėtas piniginis atlygis maždaug 10-15 procentų nuo pervestos sumos. Dažnai šiuose pakalbiuose dalyvaudavo ir kitas K. atliekantis bausmę asmuo (pravarde) „J.“, kuris visa tai girdėdavo. Kadangi jis žinojo, kad tai yra nusikalstamos veikos ir bus į tai bus įtrauktas kaip grupės narys, vykdyti šiuos D. Š. nurodymus atsisakė (2 t., 47-48 b. l.).

Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio metu dirbo ir tebedirba Š. rajono savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja. Tai buvo 2012 metais, gal 2013 metais, nelabai pamena. Biudžeto skyriuje pavesta vykdyti operacijas iš savivaldybės iždo. Nustatyta tvarka buhalterė rengia pavedimus, įkelia į banką, tuomet ji prisijungia prie banko ir pasirašo. Tą kartą įėjus į paruoštus pavedimus pastebėjo, kad yra ne įstaigoms, o kažkokiam piliečiui įkelti du pavedimai. Tie pavedimai buvo parašyti kitokiu šriftu, visas tekstas didžiosiomis raidėmis, o pastabose, kur jie nurodo kokiam tikslui, buvo parašyta „sąskaitos papildymas“. Buvo du pavedimai, kiek pamena, 22 000 litų ir 18 000 litų, tačiau gali klysti, nes nebepamena. Gali būti, kad pavedimai buvo 22 tūkstančiams ir 28 tūkstančiams litų. Ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, todėl tvirtina anksčiau duotus parodymus. Pastebėjusi, kad tie pavedimai neteisingi, ji tų pavedimų nepasirašė ir kreipėsi į banką, o bankas užblokavo sąskaitą. Pasirašyti reikėjo elektroniniu parašu. Įtarimą sukėlė tai, kad pavedimai buvo privačiam asmeniui skirti, o paskirtis - sąskaitos papildymas, ko įprastai nebūdavo. Per jos 40 darbo metų toks atvejis buvo vienintelis. Pavedimą suformuoja buhalteris. Tą kartą jai sunkiai sekėsi prisijungti prie banko, vis strigo. Tuoj pat skambino bankui. Jai pasakė, kad yra dar kažkas prisijungę, ir užblokavo sąskaitas. Kiek žino, buvo pranešta policijai.

Liudytojas R. P. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Tiksliai datos nepamena, pamena, kad buvo penktadienio popietė. Jis buhalterei pavedė padaryti eilinį pavedimą. Buhalterė, prisijungusi prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės, pastebėjo, kad iš sąskaitos dingusi atitinkama suma. Iš karto kreipėsi į banko atstovus, su banko išrašais nuvyko į policijos komisariatą. Policijoje paaiškino, kad tai internetiniai sukčiai. Prieš tai, jau kokią savaitę laiko, abi buhalterės skundėsi stringančiu internetiniu ryšiu, ko įprastai nebūdavo. Buhalterė paaiškino, kad jungiantis į banką, pakibo tinklapis, ar iki galo nepasikrovė, ir, kai pradėjo suvedinėti pavedimą, puslapis užstrigo, užsidarė. Vėl pabandžius atidaryti ir tęsti tą procedūrą, ją atliko, suvedė kodus. Kiek pamena, iš sąskaitos dingo 22 000 litų į S., kažkokia mergautine pavarde, sąskaitą. Pinigai grąžinti, žalos nebėra, ieškinių nereiškė.

Liudytoja R. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Įvykis buvo prieš kelerius metus. Ji norėjo prisijungti prie internetinės bankininkystės. Iš pirmo karto prisijungti nepavyko. Prisijungus po pietų pastebėjo, kad padarytas 22 000 litų pavedimas. Jų įmonei tai didelė suma. Vadovo paklausė, kam ta suma buvo pervesta, o jis atsakė, kad tokių pinigų niekam nepervedė. Tuomet apie tai pranešė bankui. Banko darbuotoja paprašė atvykti į banką. Ji su vadovu nuvyko į banką. Buvo atspausdintas banko išrašas ir jie kreipėsi į policiją. Pavedimas buvo padarytas S. R.. Su tuo asmeniu neturėjo nieko bendro, todėl ir pasiteiravo vadovo. Pavedimą suformuoti ir pasirašyti gali ji arba vadovas, jį patvirtina generatoriaus kodais. Daugiau su policija neteko bendrauti. Tai, kad prisijungti prie banko iš karto negalėjo, įtarimų nesukėlė, nes jau kelias savaites buvo trikdžiai prisijungiant ir prie banko ir prie interneto.... bankas jiems pinigus grąžino.

Liudytojas L. V. parodė, kad nepažįsta nė vieno kaltinamojo. Laikotarpyje nuo 2013 metų turėjo bankuose atsidaręs sąskaitų, tačiau kokiuose bankuose, neatsimena. Nebuvo pametęs ar kam davęs savo banko duomenų. Buvo pametęs piniginę, kurioje buvo banko kortelė. Elektroninio prisijungimo duomenų niekam nėra davęs. Atrodo, kad turėjo... banko ir... korteles. Nei...banko, nei... kortelių nėra niekam davęs. Šiuo metu nesinaudoja jokio banko paslaugomis. Neatsimena, ar turėjo kada nors sąskaitą „...“ banke. D. Š. nepažįsta, apie jį nėra girdėjęs... banke ir... savo valia buvo atsidaręs sąskaitas, niekas jo neprašė. Neįsivaizduoja, kokiu būdu galėjo atsirasti jo banko kortelės ar elektroninės bankininkystės duomenys pas kitus asmenis. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (8 t., 118-119 b. l.), kurie buvo nustatyta tvarka pagarsinti, kad jokių prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų jis niekam nėra davęs. Yra atidaręs banko sąskaitas... banke,... ir... bankuose. Prie jo banko sąskaitų nėra niekam leidęs prisijungti. Visomis banko sąskaitomis naudojasi tik jis pats (8 t., 118-119 b. l.).

Liudytojas L. N. parodė, kad turėjo išsiėmęs dvi korteles - „..“ ir „...“ bankų. Bet pieš kiek tai metų pametė tas korteles ir išvyko į užsienį. Kai grįžo, klausė pareigūnai, kaip atsirado tos kortelės, į ką jis atsakė, jog neturi „žalio supratimo“. Kortelę gal autobuse pametė, net neįsivaizduoja. „...“ banko kortelę gal paliko įkišęs bankomate. Pametė abi korteles ir piniginę. Jis asmeniškai niekam nedavė naudotis kortelėmis. Kažkada naudojosi „...“ banko elektroninės bankininkystės duomenimis. Gal ir buvo prisijungęs pasižiūrėti, ar yra pinigai, bet pinigų niekam nėra „mėtęs“. D. Š. jam nėra žinomas. Iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Gal 2013-2014 metais pametė korteles.

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu), kad V. M. ir D. Š. nepažįsta. Niekam jokių dokumentų ir banko kortelių nedavė. Slaptažodžio „(duomenys neskelbtini)“ niekad neturėjo ir nenaudojo. Banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo ir naudoja tik jis. Jokių įtartinų pinigų gavęs į savo banko sąskaitą nebuvo. Buvo gavęs kažkokius pinigų pavedimus, bet nieko nepamena ir nieko blogo nepastebėjo. Yra paėmęs daug ir įvairių paskolų, bet nieko nepamena. Niekas jo prisijungimo prie sąskaitų duomenų nėra prašęs ir niekam nieko nedavė. Savo banko kortele naudojasi tiek L., tiek ir V., kur gyvena. Prisijungia prie sąskaitos tik iš savo asmeninio nešiojamo kompiuterio ir jungiasi tik iš savo gyvenamosios vietos. Apie jokias el. pašto dėžutes nieko nežino ir pasakyti negali. Savo vartotojo ID su slaptažodžiais yra kelis kartus pametęs, tačiau visada užblokuodavo ir išsiimdavo naujus. Tikslių praradimo laikų jis neatsimena, tai galima sužinoti kreipiantis į banką. Paskutinį kartą tai darė 2014 spalio mėnesį, kai buvo grįžęs į L. (7 t., 95-96 b. l.).

Liudytoja I. L. – T. ikiteisminio tyrimo metu parodė (parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu), kad ji D. Š. nepažįsta ir jam davusi savo prisijungimo prie AB.. banko elektroninės bankininkystės duomenų nebuvo. Slaptažodis „...“ priklauso jai. Šių duomenų prašė jos sutuoktinio brolis E. T., kuris, atlikinėdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, jos telefonu paprašė šių duomenų, kadangi jam draugas kažką turi atsiųsti. Nieko blogo neįtardama ji jam padiktavo savo AB... banko sąskaitos numerį bei visus prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Maždaug prieš pusę metų ji yra uždariusi šią sąskaitą. 2014-08-26 jai į sąskaitą buvo pervesti 700 litų iš B. P. banko sąskaitos, tačiau nežino, už ką ir kokiu tikslu. Šio asmens ji nepažįsta, bet pervesti pinigai yra už Eriko parduotą telefoną (9 t., 36 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 7 d. AB... banko pareiškimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d. AB... bankas gavo 6 klientų pranešimus dėl neteisėto piniginių lėšų iš asmeninių sąskaitų nurašymo, naudojantis elektroninės bankininkystės sistema. Visuose pranešimuose klientai nurodė, kad sąskaitose nurodytų operacijų neatliko, asmenų į kurių sąskaitas buvo pervesti pinigai, nepažįsta. Tokiu būdu iš klientų sąskaitų neteisėtai buvo pervesta 150 000 litų. Banko elektroninės bankininkystės sistemoje nurodytu laikotarpiu jokių techninių nesklandumų nebuvo, todėl teigia, jog klientų kompiuteriai nenustatytų asmenų buvo užkrėsti kenkėjiškomis programomis ir joms veikiant buvo neteisėtai atliktos minėtos piniginių lėšų pervedimo operacijos (1 t., 58-59 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 10 d. AB... banko rašto matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. 16:46 val. iš O. T. AB... banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai pervesta 4000 litų. Pavedimas atliktas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Taip pat 2013 m. birželio 7 d. 11:35 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB... banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai pervesta 22 000 litų į S. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB... banke. Pavedimas atliktas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Viso į S. R. banko sąskaitą pervesta 26 000 litų. Iš S. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į minėtą jos banko sąskaitą buvo atlikti aukščiau nurodyti pavedimai. 2013 m. birželio 7 d. 10:37 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB... banke, atliktas 70 000 litų pavedimas į V. U. banko sąskaitą, esančią tame pačiame banke. Pavedimas atliktas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Iš V. U. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti aukščiau nurodytas pavedimas (1 t., 121-149 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 12 d. AB... banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, kad 2013 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. 26517248 su banko kliente S. R., kuriai suteiktas ID (atpažinimo kodas) Nr. (duomenys neskelbtini) ir priskirta prie banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 151-156 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 12 d. AB... banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini), Visa Electron kortelės sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2004 m. kovo 8 d. AB.... bankas sudarė su klientu I. U. Visa Electron kortelės sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (priskirta prie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2012 m. liepos 30 d. su I. U. sudarė elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš I. U. Visa Electron mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitos matyti, kad I. U. 2013 m. birželio 7 d. laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 13.37 val. (Lietuvos laiku) įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose atliko 8 finansines operacijas, išgrynindamas 5423,40 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, o taip pat bandė atlikti dar 11 finansinių operacijų (1 t., 151-154, 157-161 b. l.; 2 t., 57-58, 82-83 b. l.).

Iš 2014 m. gegužės 14 d. bei 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūrų protokolų ir bei AB... banko pažymų matyti, kad prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės duomenys - elektroninės bankininkystės sistemos slaptažodžių kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su skirtingais 24 slaptažodžiais, ID (duomenys neskelbtini) ir nuolatinis slaptažodis „(duomenys neskelbtini)“ bei sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso vienam ir tam pačiam asmeniui - S. R. (S. R.). Į šią jos banko sąskaitą buvo atlikti pavedimai iš svetimų asmenų banko sąskaitų: 2013 m. birželio 5 d. iš O. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB... banke 4000 litų pavedimas; 2013 m. birželio 7 d. - iš UAB "(duomenys neskelbtini) " sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB... banke - 22000 litų pavedimas (1 t., 148, 181, 186, 189-201; 2 t., 94-95 b. l.; 7 t., 53-75, 77 b. l.; 9 t., 196-209 b. l.).

Iš S. R. AB SEB banko mokėjimo kortelės Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo išrašo matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. 16:58 val. AB... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 1000 litų, 2013 m. birželio 5 d. 17:07 val. bei tos pačios dienos 17:08 val. AB... banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), atitinkamai išgryninta 2000 litų ir 1000 litų, 2013 m. birželio 7 d. 11:53, 11:54 ir 11:55 val. AB... bankas bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), per tris kartus išgryninta po 2000 litų; 2013 m. birželio 7 d. 12:05 val. AB... bankas bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), išgryninta 1000 litų, t. y. viso išgryninta bendra 11 000 litų suma. 2013 m. birželio 7 d. 12:54 val. Šiaulių finansinių paslaugų centre esančiame AB... banko skyriuje ((duomenys neskelbtini)) S. R. iš jos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 14 880 Lt. Tad iš viso išgryninta ir jai išmokėta 25 880 litų (1 t., 151-154 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 1).

Iš 2013 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas AB... banko pateiktas CD su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota grynųjų pinigų išmokėjimo iš S. R. banko sąskaitos operacija. CD įrašyti du katalogai: „(duomenys neskelbtini)“ (2013 m. birželio 12 d.) ir „I. P.“ (2013 m. kovo 26 d.). Kataloge „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta elektroninė byla „..._“ 4.722 KB talpos. Šis failas paleidžiamas panaudojus specializuotą kompiuterinę programą „Intellex Player“, kuri įrašyta minėtame „Intellex Player“ kataloge. Elektroninėje byloje „..._“ užfiksuotas vaido įrašas, kuriame dešinėje apatiniame kampe užfiksuotas pradžios laikas 12:44:19 bei užrašas „...“. Viršutinėje vaizdo įrašo viršuje užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė iki 12:56:13 val. Vaizdo įraše matyti, kaip 12:44 val. į AB...banko skyrių ateina moteris. Tyrimo metu pagal bendrus veido požymius nustatyta, kad tai S. R.. Po kiek laiko ji banko darbuotojai paduoda savo asmens dokumentą. Banko darbuotojos kompiuterio monitoriuje matyti, kaip ji atlikinėja bankines operacijos. 12:55 val. vaizdo įraše užfiksuota kaip darbuotoja S. R. paduoda pinigus. Prie apžiūros pridėta fotolentelė su užfiksuotais vaizdais iš banko skyriaus (1 t., 162-164).

Iš 2013 m. lapkričio 7 d. AB... banko rašto matyti, kad bankas pateikė tyrimui I. U. vardu prisistačiusio asmens, skambinusio iš abonentinių numerių +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) į AB... banko kontaktų centrą, telefoninių pokalbių garso įrašus kompaktinėje plokštelėje (1 t., 170 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 2).

Iš 2014 m. sausio 7 d. daiktų apžiūros protokolo matyti AB... banko pateiktų I. U. vardu prisistačiusio asmens, skambinusio iš abonentinių numerių +(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į AB... banko kontaktų centrą, telefoninių pokalbių turinys (1 t., 171-173 b. l.).

Iš nukentėjusiosios O. T. 2013 m. birželio 6 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji 2013 m. birželio 5 d. apie 17 val., būdama namuose, internetu bandė prisijungi prie AB... banko elektroninės bankininkystės, tačiau nepavyko. Apie 18 val. pakartotinai bandė prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos į S. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB.... banke, pervesta 4000 litų. Savo banko kortelių niekam nedavė, slaptažodžių niekam neatskleidė (1 t., 174 b. l.).

Iš nukentėjusiosios O. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. iš šios nukentėjusiosios banko sąskaitos į S. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB... banke, pervesta 4000 litų, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas (1 t., 181, 186, 190-192 b. l.).

Iš UAB „....“ 2013 m. birželio 7 d. pareiškimo matyti, kad tą dieną apie 13 val., prisijungę prie įmonės sąskaitų AB... banke per elektroninę bankininkystę, pastebėjo, kad iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neteisėtas 22000 litų pervedimas į S. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB.... banke. Apie šį įvykį nedelsiant pranešė AB.... bankui (1 t., 193 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. iš šios banko sąskaitos į S. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB... banke, pervesta 22 000 litų, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas (1 t., 199-202 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 7 d. pareiškimo matyti, kad tą dieną iš bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB... banke, apgaulės būdu buvo pasisavinta 70 000 litų (2 t., 2 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 7 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. pateikė mokėjimo nurodymą Nr...., kuris patvirtina faktą, kad 2013 m. birželio 7 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB.... banke, atliktas 70 000 litų pavedimas į I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke (2 t., 7-8 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 12 d. AB... banko rašto bei priedų matyti, kad bankas gavo dar 2 nukentėjusiųjų klientų pranešimus dėl neteisėto piniginių lėšų iš asmeninių sąskaitų nurašymo naudojantis elektroninės bankininkystės sistema. Klientai nurodė, kad sąskaitose nurodytų operacijų neatlikinėjo, asmenų, kuriems perversti pinigai, jie nepažįsta, niekas kitas šių piniginių lėšų be jų žinios atlikti negalėjo. Iš priedo apie atliktas neteisėtas finansines operacijas matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. 14:43 val., prisijungiant iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prie AB.... banko klientės T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas 2 000 litų (toliau – ir Lt) pavedimas į S. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke.... (2 t., 10-12 b. l.).

Iš 2013 m. lapkričio 6 d. AB banko.... rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bankas pateikė savo klientės S. R. sąskaitos ir jai išduotos mokėjimo kortelės VISA Electron Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų išrašus. Iš pateiktos S. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. iš T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 2 000 Lt pavedimas. 2013 m. birželio 11 d. minėtos lėšos S. R. buvo grąžintos į T. R. sąskaitą. Pavedime, kuriuo jos buvo grąžintos, nurodyta paskirtis: grąžinami neteisėtai pervesti pinigai. Minėtos mokėjimo kortelės išraše matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. AB banko... skirtinguose bankomatuose, esančiuose Š., 8 kartus buvo bandoma įvairiomis sumomis neteisėtai gautus 2 000 Lt išgryninti, tačiau bankas atlikti operacijų neleido, nurodydamas priežastis - operacijos neleistinos kortelės turėtojui arba viršytas grynųjų pinigų išėmimo limitas (2 t., 14-17, 57, 62, 94-95 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 8 d. nukentėjusiosios T. R. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. apie 15 val. per virusų užkrėstą kompiuterį iš jos banko sąskaitos buvo pervesta 2000 litų į kitą sąskaitą. Buvo prisijungta per elektroninę bankininkystę, naudojant kompiuterį (2 t., 18 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 7 d. AB... banko mokėjimo nurodymo matyti, kad tą dieną iš šio banko klientės T. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke..., buvo pervesta 2000 litų, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas (2 t., 21 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. R. pateikė tyrimui savo kompiuterio sisteminį bloką (2 t., 24 b. l.).

Iš 2014 m. rugpjūčio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus 2013 m. birželio 11 d. nukentėjusiosios T. R. pateiktą kompiuterio "HP" sisteminį bloką, nustatyta, kad operacinės sistemos vartotojo “ (duomenys neskelbtini) ” kataloge “ (duomenys neskelbtini) aptikta elektroninė byla pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, MD5 maišos vertė - (duomenys neskelbtini). Elektroninė byla suarchyvuota ir įrašyta į kompaktinį diską (Priedas Nr. 1) (žr. kataloge “virusai” pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, slaptažodis - virusas). Patikrinus elektroninę bylą svetainėje http://www.virustotal.com, šią elektroninę bylą kaip kenkėjišką elektroninės bankininkystės programą „Zeus“ atpažino 43 antivirusinės programos iš 54. „Zeus“ tipo kenkėjiška programa, paleista kompiuteryje, užvaldo vartotojo elektroninės bankininkystės duomenis bei apgaulingai atvaizduoja vartotojui elektroninės bankininkystės prisijungimus, sąskaitos likutį, daro piniginius pavedimus be vartotojų žinios. Virustotal.com svetainės ataskaita įrašyta į kompaktinį diską (Priedas Nr. 1) (žr. kataloge “tmpb3bd1bb7”). Tęsiant kriminalistinės duomenų kopijos apžiūrą, operacinės sistemos vartotojo “ (duomenys neskelbtini) ” kataloge “ (duomenys neskelbtini) aptikta elektroninė byla pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, MD5 maišos vertė - (duomenys neskelbtini). Elektroninė byla suarchyvuota ir įrašyta į kompaktinį diską (Priedas Nr. 1)(žr. kataloge “virusai” pavadinimu “ (duomenys neskelbtini) ”, slaptažodis - virusas). Patikrinus elektroninę bylą svetainėje http://www.virustotal.com, šią elektroninę bylą kaip kenkėjišką elektroninės bankininkystės programą „Zeus“, atpažino 42 antivirusinės programos iš 54. „Zeus“ tipo kenkėjiška programa paleista kompiuteryje užvaldo vartotojo elektroninės bankininkystės duomenis, bei apgaulingai atvaizduoja vartotojui elektroninės bankininkystės prisijungimus, sąskaitos likutį, daro piniginius pavedimus, be vartotojų žinios. Virustotal.com svetainės ataskaita įrašyta į kompaktinį diską (Priedas Nr. 1)(žr. kataloge “onpuaxg”). Toliau tęsiant kriminalistinės duomenų kopijos apžiūrą, operacinės sistemos vartotojo “e0008720” kataloge “ (duomenys neskelbtini) \” aptikta elektroninė byla pavadinimu “ynywufy.exe”, MD5 maišos vertė - (duomenys neskelbtini). Elektroninė byla suarchyvuota ir įrašyta į kompaktinį diską (Priedas Nr. 1) (žr. kataloge “virusai” pavadinimu “ynywufy.rar”, slaptažodis - virusas). Patikrinus elektroninę bylą svetainėje http://www.virustotal.com, šią elektroninę bylą kaip kenkėjišką elektroninės bankininkystės programą "Zeus", atpažino 38 antivirusinės programos iš 54. "Zeus" tipo kenkėjiška programa paleista kompiuteryje užvaldo vartotojo elektroninės bankininkystės duomenis bei apgaulingai atvaizduoja vartotojui elektroninės bankininkystės prisijungimus, sąskaitos likutį, daro piniginius pavedimus, be vartotojų žinios. Virustotal.com svetainės ataskaita įrašyta į kompaktinį diską (Priedas Nr. 1) (žr. kataloge “ynywufy”) (2 t., 27-32 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 3).

Iš 2013 m. rugsėjo 11 d. AB... banko rašto matyti, kad banke aiškinantis asmenis, galimai prisidėjusius prie įvykdytų nusikaltimų elektroninėje erdvėje, nustatyta, kad šio banko elektroninės bankininkystės naudotojos R. K. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimas prie elektroninės bankininkystės sistemos buvo galimai naudojami kompiuterinio viruso taisyklių testavimui ir parengimui (2 t., 33 b. l.).

Iš R. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2013 m. kovo 18 d. į šią bako sąskaitą iš G. B. banko sąskaitos buvo pervesta 2750 Lt, kurie tą pačią dieną buvo pervesti į S. Č. banko sąskaitą (2 t., 38-39 b. l.).

Iš 2013 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. B. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino J. S. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu (2 t., 49-51 b. l.).

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įtariamoji S. R. po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į R. (2 t., 52 b. l.).

Iš AB... banko 2014 m. rugsėjo 5 d. pažymos matyti, kad I. U. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nesinaudojo AB... banko paslaugomis internetu (2 t., 74 b. l.).

Iš I. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB... banko, išrašo matyti, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2 t., 78-80 b. l.).

Iš S. R. AB... banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaitos matyti, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos šia mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2 t., 84-85 b. l.).

Iš S. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke..., išrašo matyti, kokios finansinės operacijos buvo atliekamos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taip pat matyti, kad 2013 m. gegužės 15 d. iš šios banko sąskaitos D. Š. į K. pataisos namus buvo pervesta 200 litų (2 t., 91-93 b. l.).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo pateiktos AB... banko klientės S. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)piniginių lėšų judėjimo ir nuskaitymo išklotinės matyti pavedimai iš O. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į S. R. (S. R.) banko sąskaitą, jų datas ir laikus, IP adresus, sąskaitų, iš kurių buvo atlikti neteisėti pavedimai bei neteisėtų lėšų gavėjų sąskaitas, sumas bei S. R. banko mokėjimo kortelės Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo datą, laiką, vietą, jos įvykdytų finansinių operacijų sumas (2 t., 96-97 b. l.).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo pateiktos AB... banko I. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimo ir nuskaitymo išklotinės matyti atlikto 70 0000 Lt pavedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ data ir laikas, IP adresas, sąskaita, iš kurios buvo atliktas šis neteisėtas pavedimas į įtariamojo I. U. sąskaitą bei neteisėtų lėšų gavėjo sąskaita, sumos, įtariamojo I. U. banko mokėjimo kortelės Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo data, laikas, vietos, ja įvykdytų finansinių operacijų skaičius ir sumos (2 t., 98-99 b. l.).

Iš AB SEB banko 2014 m. rugsėjo 19 d. pažymos ir sąskaitos išrašų matyti, kad šis bankas 2013 m. birželio 20 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 000 litų, O. T. 4 000 litų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 litų, taip kompensuodamas jų patirtus nuostolius (2 t., 105, 109-111 b. l.).

Iš AB... banko 2013 m. birželio 7 d., 2013 m. birželio 14 d., 2013 m. rugsėjo 17 d. ir 2013 m. spalio 16 d. pranešimų matyti, kad 2013 m. birželio 6 d. į banką kreipėsi šio banko klientas Š. rajono savivaldybės administracija, kuri informavo, kad 2013 m. birželio 5 d. tarp internetinėje bankininkystėje sukurtų mokėjimų aptiko du be jų žinios paruoštus mokėjimus. Pavedimuose nurodytos 22 000 litų ir 28 000 litų sumos, o pinigų gavėju nurodytas V. R.. Atlikus papildomą tyrimą banke nustatyta, kad šiuos pavedimus keletą kartų nesėkmingai buvo bandyta pasirašyti TAN kodais. Išsiaiškinta, kad Š. rajono savivaldybės administracijos darbuotojos, kurios vardu paruošti pavedimai, kompiuteryje yra virusas, kuris pakeičia originalius banko tinklapio (duomenys neskelbtini) puslapius fiktyviais ir tokiu būdu surenka vartotojo prisijungimo kodus. 2013 m. birželio 7 d. buvo užfiksuoti dar du analogiški atvejai: 2013 m. birželio 6 d. buvo bandyta neteisėtai pasisavinti 32 000 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, o 2013 m. birželio 7 d. buvo bandyta neteisėtai pasisavinti 28 000 litų (pavedimas suformuotas 11.48 val.) iš P. rajono savivaldybės administracijos. Abiem atvejais buvo nurodytas tas pats pinigų gavėjas - V. R.. Pavedimai nebuvo patvirtinti TAN kodais, todėl jie neįvykdyti. P. rajono savivaldybės administracijos sąskaitoje 2013 m. birželio 7 d. 11.55 val. buvo paruoštas dar vienas 28 000 litų pavedimas V. R., tačiau tą pačią dieną 12.00 val. P. rajono savivaldybės administracijos darbuotoja A. T. šį pavedimą ištrynė. Viso iš P. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos į V. R. banko sąskaitą buvo bandyta neteisėtai pervesti 56 000 litų (2 t., 118-120, 122-123, 125 b. l.).

Iš AB... banko 2013 m. gruodžio 8 d. pažymos matyti, kad V. R. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2013 m. gegužės 23 d., mokėjimo kortelė išduota 2013 m. birželio 6 d. Buvo nustatyti tokie mokėjimo kortelės limitai: 5000 litų (1448,10 Eur) išėmimas bankomatuose per 24 val. (operacijų skaičius 10 vnt.); 15 000 litų (4 344,30 Eur) atsiskaitymams už prekes/paslaugas (2 t., 128 b. l.).

Iš AB... banko 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymos bei V. R. banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ataskaitos matyti, kad 2013 m. birželio 7 d. tris kartus su minėta AB... banko mokėjimo kortele šio banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo tikrintas banko sąskaitos likutis, tačiau sąskaitoje lėšų tikrinimo metu nebuvo (2 t., 130-132 b. l.).

V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)piniginių lėšų judėjimo ir nuskaitymo išklotine, iš kurios matyti ankščiau paminėtų neteisėtai suformuotų pavedimų datos ir laikai, IP adresai, iš kurių buvo kėsintasi atlikti minėtus pavedimus, taip pat - sąskaitos, iš kurių buvo kėsintasi atlikti šiuos pavedimus bei V. R. sąskaita, į kurią turėjo būti pervestos šios bandytos apgaule užvaldyti lėšos, jų sumos bei V. R. banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo data, laikas vieta, neįvykdytų operacijų priežastys bei operacijų sumos (2 t., 135-136 b. l.).

Iš 2014 m. gegužės 14 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolų bei 2014 m. rugsėjo 15 d. AB... banko pažymos matyti, kad prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės duomenys - elektroninės bankininkystės sistemos slaptažodžių kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su skirtingais 24 slaptažodžiais, ID (duomenys neskelbtini) nuolatinis slaptažodis „(duomenys neskelbtini)“ bei sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso vienam ir tam pačiam asmeniui - V. R.. Į šią jo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d. buvo inicijuotos neteisėtos finansinės operacijos – Š. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusių piniginių lėšų – 50 000 litų sumos, taip pat – tame pat banke esančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytų šios įmonės piniginių lėšų -32 000 litų, bei tame pat banke esančioje Pasvalio rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikytų šios įstaigos piniginių lėšų, sudarančių 56 000 litų sumą, neteisėti pavedimai. Viso pasikėsinta į įtariamojo V. R. banko sąskaitą pervesti 138 000 litų minėtų svetimų piniginių lėšų (2 t. 118-119, 123, 135-136; 7 t., 53-75 b. l.; 9 t., 196-209 b. l.).

Iš 2013 m. spalio 8 d. Šilutės rajono savivaldybės mero rašto matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 6 d. buvo pasikėsinta nusikalstamu būdu pasisavinti iš šios savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus banko sąskaitos 50 000 litų, tačiau turtinė žala nebuvo padaryta (2 t. 142 b. l.).

Iš 2013 m. spalio 8 d. P. rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad P. rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje programoje suformuoti mokėjimų pavedimai yra perkeliami į atitinkamo banko internetinę bankininkystę ir pasirašomi vienkartiniais transakcijos patvirtinimo kodais (TAN) dviejų juridinio asmens atstovų: pavedimą pasirašo pirmojo parašo teisę turintis asmuo - įstaigos vadovas (Savivaldybės administracijos direktorius R. U.) ir antrojo parašo teisę turintis asmuo - buhalterė A. T.. A. T., peržiūrėjusi 2013 m. birželio 7 d. suformuotus, parengtus ir pateiktus pasirašyti mokėjimų pavedimus, pastebėjo, jog du pavedimai po 28 000 litų yra netinkami, tai yra nurodytas gavėjas V. R. (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo savivaldybės administracija nėra susijusi jokiais civiliniais teisiniais santykiais. Dėl šio priežasties nedelsiant telefonu buvo kreiptasi į.... banką dėl galimo bandymo neteisėtai pasisavinti kliento lėšas. Žala dėl to nepadaryta (2 t. 149-156 b. l.).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 6 d. pranešimo matyti, kad jie telefonu iš DNB banko gavo informaciją, kad bendrovės elektroninės bankininkystės sistemoje, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai suformuotas, bet nepasirašytas 32 000 litų pavedimas į V. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Neteisėtas pavedimas buvo ištrintas, kompiuteris patikrintas ir išvalytas nuo virusų. Bendrovė turtinės žalos nepatyrė (2 t. 149-163 b. l.).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo pateiktos V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų išklotinės matyti, kad į šią banko sąskaitą buvo bandoma neteisėtai pervesti 138 000 litų (2 t. 166-167 b. l.).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo 2015 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus IP adresų, iš kurių buvo atlikti prisijungimai prie V. R., S. R. (R.) ir V. M. banko sąskaitų per elektroninės bankininkystės sistemų paskyras bei jų sąskaitose atliktų ir fiksuotų finansinių operacijų ir lėšų judėjimo analizę, nustatyta, kad prie įtariamojo V. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojus elektroninės bankininkystės paslaugomis, iki 2013 m. balandžio 25 d. buvo jungtasis iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo priskirtas UAB „K.“ vartotojui R. R. (įtariamojo V. R. broliui), o laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. buvo jungtasi iš skirtingų IP adresų, kurie priklausė skirtingiems vartotojams: IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2004 metų iki šiol priskirtas UAB „D.“ vartotojui R. M.; IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. gegužės 18 d. priskirtas UAB „..“ vartotojui T. S.. Kitų IP adresų galutinių vartotojų nustatyti nepavyko. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gegužės 21 d., pasinaudojus elektroninės bankininkystės paslaugomis, iš minėtos V. R. banko sąskaitos skirtingomis sumomis (viso 130 litų) buvo atlikti pavedimai į įtariamajai V. M. priklausančią banko sąskaitą. Nustatyta, kad 2013 m. gegužės 1 d. ir 2013 m. gegužės 18 d. minėtieji pavedimai buvo atlikti iš IP (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2011 m. gegužės 18 d. priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui T. S.. Apklausos metu jis parodė, kad šių pavedimų neatlikinėjo. Tuo pačiu tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad įtariamasis V. R. apklausos metu parodė, kad savo prisijungimo prie AB banko... el. bankininkystės prisijungimo duomenis 2013 metų balandžio mėnesio gale perdavė įtariamajai V. M., o pastaroji juos persiuntė D. Š.. Pavedimus galėjo atlikti D. Š., nes turėjo jo prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. V. R. nurodė, kad šių pavedimų neatlikinėjo, prie savo banko sąskaitų jis ir S. 2013 metais jungdavosi iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), bei iš brolio R. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime užfiksuota, kad prie įtariamojo V. R.... banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 23 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vartotojui V. R. (jam pačiam), o 2013 m. gegužės 26 d. buvo jungtasi iš skirtingų IP adresų, kurių vienas - IP (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. gruodžio 15 d. priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui T. J.. Kitų IP adresų galutinių vartotojų nustatyti nepavyko. T. J. parodė, kad šių pavedimų neatlikinėjo. Prie S. R. AB... banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi 2013 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. gegužės 25 d. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui V. R., o 2013 m. gegužės 26 d. ir 2013 m. gegužės 27 d. buvo jungtasi iš skirtingų IP adresų, kurių vienas iš jų - IP (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. gruodžio 15 d. priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui T. J.. Kitų IP adresų galutinių vartotojų nustatyti nepavyko. T. J. apklausos metu parodė, kad šių pavedimų neatlikinėjo. Nustatyta ir tai, kad prie įtariamosios S. R. AB banko... sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2013 m. gegužės 25 d. buvo jungtasi iš IP adreso IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2011 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui V. R., o laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 25 d. iki 2013 m. birželio 7 d. buvo jungtasi iš skirtingų IP adresų, iš kurių - IP (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. gruodžio 15 d. priklausė UAB (duomenys neskelbtini) vartotojui T. J.. Taip pat nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. gruodžio 3 d. priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui M. Š.. Kitų IP adresų galutinių vartotojų nustatyti nepavyko. M. Š. ir T. J. parodė, kad šių pavedimų neatlikinėjo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įtariamasis V. R. apklausos metu parodė, kad... banke banko sąskaitą atsidarė D. Š. nurodymu, kažkur 2013 metų gegužės mėnesio gale, o taip pat sudarė elektroninės bankininkystės teikimo sutartį ir gavo visus prisijungimo prie šios sistemos duomenis - ID, slaptažodį, kodų kortelę, kuriuos D. Š. nurodymu 2013 m. gegužės 25 d. ir 2013 m. gegužės 26 d. dienomis persiuntė į jo nurodytą el. pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini).“ Taip pat minėtu laikotarpiu jis D. Š. į jo el. pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“ yra išsiuntęs draugės S. R. AB banko... ir... banko prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis - ID, pastovius slaptažodžius, slaptažodžių (kodų) korteles. Taip pat šiuos duomenis jis siuntė ir į D. Š. nurodytą el. pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini)“. Įtariamoji V. M. apklausos metu parodė, kad V. R. ir savo AB banko... prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis 2013 metų pavasarį mobilaus ryšio telefono pagalba persiuntė D. Š.. Atlikus el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatyta, kad į el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 25 d. 17.08 val. V. M. išsiuntė R. Š. (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį „...“....; 2013 m. gegužės 25 d. 18.47 val. V. R. išsiuntė S. R.... banko ID (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“ bei slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. AB banko.... slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 1, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini), slaptažodį „...“, V. R.... banko slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“; 2013 m. gegužės 26 d. 10.22 val. V. R. išsiuntė savo... banko slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“; 2013 m. gegužės 26 d. 10.25 val. V. R. išsiuntė S. R.... banko ID (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį „...“; 2013 m. gegužės 26 d. 10.31 val. V. R. išsiuntė S. R. AB banko S... ID (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį „...“; AB banko... 12.57 val. V. R. išsiuntė R. R. AB banko...k kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini),...banko el. paslaugų sutartį, slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), V. R.... banko slaptažodžių kortelę Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. gegužės 26 d. 20.37 val. V. M. išsiuntė R. Š. ID(duomenys neskelbtini) ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“ AB banko... bei 36 kodus. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2013 m. balandžio 29 d. iš to paties IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta ir prie V. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir prie V. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini). Taip pat 2013 m. gegužės 2 d. iš kito to paties IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo vėl prisijungta prie aukščiau paminėtų banko sąskaitų. Be to, abiem atvejais buvo jungtasi iš to paties slapuko (cookies) (duomenys neskelbtini) (angl. Cookie - slapukas) – unikalus numeris, suteikiamas elektroninės bankininkystės vartotojui, kompiuteriniam įrenginiui jungiantis prie elektroninės bankininkystės sistemos tam, kad sistemos administratorius galėtų atskirti lankytojo kompiuterį ir matyti jo veiklą sistemoje). Taip pat nustatyta, kad 2013 m. gegužės 24 d. iš kito to paties IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi prie aukščiau paminėtos V. M. bei R. Š. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Atlikus aukščiau paminėto cookies (duomenys neskelbtini) prisijungimų prie elektroninės bankininkystės sistemoje esančių banko klientų sąskaitų analizę, nustatyta, kad iš to paties slapuko ne vieną kartą laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2013 m. liepos 10 d. buvo prisijungta prie aukščiau nurodytų V. R., V. M. ir R. Š. banko sąskaitų. Paminėti IP adresai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo interneto ir ryšio teikėjui. Nustatyti galutinių vartotojų nepavyko. Taip pat nustatyta, kad 2013 m. liepos 5 d. prie V. M. banko sąskaitos iš to paties slapuko (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta iš IP adreso (duomenys neskelbtini) (priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto paslaugų teikėjui, galutinis vartotojas nenustatytas). Iš to paties paminėto IP adreso 2013 m. birželio 24 d. taip pat buvo prisijungta prie V. R., V. M. ir R. Š. banko sąskaitų. Iš to darytina išvada, kad prie aukščiau nuodytų V. R., V. M. ir R. Š. banko sąskaitų, esančių AB banke...., nurodytais laikais buvo jungtasi galimai vieno ir to paties asmens - D. Š.. Taip pat, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus atsakymą į teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos Federacijos dėl el. pašto dėžučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad el. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) buvo sukurta 2010 m. sausio 21 d. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), o 2013 m. birželio 28 d. užfiksuotas prisijungimas ir dėžutės panaikinimas iš IP adreso (duomenys neskelbtini) El. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) buvo sukurta 2013 m. gegužės 25 d. jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini) bei užfiksuotas prie jos paskutinis prisijungimas 2013 m. gegužės 26 d. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Visi paminėti IP adresai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei, teikiančiai mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems klientams. Galutiniai vartotojų nustatyti nepavyko. Tiek prie aukščiau nuodytų V. R., V. M. ir R. Š. banko sąskaitų, esančių AB banke....., tiek prie el. pašto dėžučių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi iš skirtingų, bet vienai ir tai pačiai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių IP adresų. Dėl to darytina išvada, kad el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sukurtos vieno ir to paties asmens, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje (3 t., 1-3, 4-47 b. l. t., atskiras segtuvas su kompaktiniais diskais, pažymėtas Nr. 8).

Iš AB banko „...“ 2014 m. rugsėjo 22 d. pažymos matyti, kad banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. bankininkystės sutartis tarp banko ir R. Š. buvo sudaryta 2009 m. rugpjūčio 19 d. ir yra galiojančios. Ten pat nurodyta, kad 2013 m. gegužės 23 d. S. R. atsidarė naują banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. birželio 28 d. su ja sudaryta el. bankininkystės sutartis suteikė galimybę jai valdyti minėtą banko sąskaitą (t. 3, b. l. 28).

Iš AB banko „....“ kliento R. Š. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2013 m. gegužės 26 d. į šią banko sąskaitą V. M. pervedė 19 Lt. Be to, tą pačią dieną iš tos pačios sąskaitos, pasinaudojus AB banko „...“ elektroninės bankininkystės sistemos paslaugomis, buvo prisijungta prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei.... AS filiale esančių sąskaitų ir atlikti pavedimai šioms bendrovėms po 0,01 Lt (mokestis už registraciją ir kredito sutarties sudarymą) (paraiškas greitiesiems kreditams gauti). R. Š. išduota banko mokėjimo kortelė blokuota nebuvo (t. 3, b. l. 38-42).

Iš AB banko „...“ 2015 m. gegužės 21 d. rašto matyti, kad R. Š. 2013 m. gegužės 23 d. kreipėsi į banką su prašymu pakeisti banko nustatymus - kortelės bendruosius operacijos dienos limitus. Tą pačią dieną bankas, patenkinęs R. Š. rašytinį prašymą, padidino jam išduotos mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų išėmimo bankomatuose dienos limitą iki 7 000 litų. Prie šio rašto pridėta R. Š. prašymo pakeisti banko nustatymus mokėjimo kortelės limitus kopija (t. 3, b. l. 48-49).

Iš 2013 m. birželio 20 d.... AB prisijungimų iššifravimų duomenų bazės gautų duomenų matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), administruojamas AB „...“, nurodytu laiku buvo priskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojai G. J. (t. 3, b. l. 77).

Iš 2013 m. birželio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. 16:39 val. ir 16:46 val. IP adresas (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas vartotojui R. Š. (t. 3, b. l. 85).

Iš 2013 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 7 d. 11.35 val. buvo priskirtas G. T. (t. 3, b. l. 92).

Iš 2013 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymų matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) gimnazijos vienam iš 313 kab. esančių bendro naudojimo kompiuterių, kuris konkrečiam asmeniui nėra priskirtas. Už kompiuterių tinklo administravimą atsakingas specialistas T. K. (t. 3, b. l. 97, 100, 103).

Iš 2013 m. birželio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priskirtas vartotojai J. C. (t. 3, b. l. 109).

Iš 2013 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo matyti, kad IP adresu (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 6 d. 16:58 val. galėjo naudotis 5 abonentai M. mieste, todėl nustatyti galutinio vartotojo nepavyko (t. 3, b. l. 116, 118).

Iš 2013 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) AB prisijungimų iššifravimų duomenų bazės gautų duomenų matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini), administruojamas AB „T. LT“, nurodytu laiku buvo priskirtas vartotojui M. S. (t. 3, b. l. 119).

Iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. AB... banko pažymos matyti, kad V. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsidarė 2013 m. gegužės 23 d. (t. 3, b. l. 129-130).

Iš AB... banko kliento V. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti šioje banko sąskaitoje atliktos finansinės operacijos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 17 d. (t. 3, b. l. 132-156).

Iš AB banko... kliento V. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti šioje banko sąskaitoje atliktos finansinės operacijos už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. liepos 30 d. Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. iš šios banko sąskaitos į Š. tardymo izoliatoriaus banko sąskaitą D. Š. buvo pervesta 50 Lt (t. 3, b. l. 158-159).

Iš AB... banko pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad 2013 m. birželio 5 d. V. R. vardu į minėtą sąskaitą įnešta grynais 1800 litų, 2013 m. birželio 7 d. jo brolio R. R. vardu - dar 5900 litų, taip pat minėtą dieną S. R. vardu į minėtą sąskaitą įnešta 9900 litų, o 2013 m. birželio 12 d. V. R. brolio R. R. vardu įnešta dar 1000 litų (t. 3, b. l. 186-196; 4 t., 2-16 b. l.).

Iš 2013 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio laiško matyti, kad iš V. R. 2013 m. birželio 5 d. gauti pinigai (1800 litų) konvertuoti į JAV dolerius (635 USD) sumai buvo pervesti į elektroninę piniginę Z51575571463 (t. 4, b. l. 18).

Iš 2015 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo matyti, kad juo buvo leista panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje - reikšmingus duomenis, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) procesiniuose dokumentuose dėl procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 154 straipsnyje, taikymo, susijusius su liudytoju - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu S. O. (t. 4, b. l. 19-22).

Iš 2013 m. rugsėjo 18 d. kratos protokolo matyti, kad jos metu, adresu (duomenys neskelbtini), pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą S. O. buvo aptikti tyrimui reikšmingi duomenys - sąrašas pavedimų per WEB Money sistemą pagal asmens, S. O. žinomo kaip "(duomenys neskelbtini) " ar „(duomenys neskelbtini)“, prašymus laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d., taip pat susirašinėjimo laiškai iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) su asmeniu, žinomu kaip „C.“ arba „L.s“, naudojančio elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) bei mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, IMEI Nr(duomenys neskelbtini). Sąraše pavedimų per WEB Money sistemą pagal asmens, liudytojui S. O. žinomo kaip "C." ar „L.“, prašymus, tirtų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo įvykdyti šie pavedimai: 2013 m. birželio 5 d. - 635 JAV dolerių (atitiko 1800 litų), 2013 m. birželio 5 d. - 3531 JAV dolerio (atitiko 9900 litų) bei tą pačią dieną - 2104 JAV dolerių (atitiko 5900 litų) pavedimas į elektroninę piniginę Z51575571463. Susirašinėjime iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adreso su asmeniu, žinomu kaip „C.“ arba „L.“, naudojančiu elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), yra užfiksuoti susirašinėjimai, kuriuose asmuo, naudojantis elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), prašo asmens, naudojančio elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), gautus grynuosius pinigus litais pervesti JAV doleriais į jo nurodytas elektronines pinigines, esančias aukščiau nurodytame sąraše, o taip pat - 635 JAV dolerių į elektroninę piniginę (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 28-41).

Iš 2013 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad S. O. priklausančiame mobilaus ryšio telefone „Iphone“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), aptikti SMS susirašinėjimai tarp jo bei asmens, pasivadinusiu „L.“ vardu apie pinigų pervedimus. Telefono užrašuose „kontaktai“ aptiktas vartotojas (WM) „L.“ ir kontaktiniai mobilaus ryšio telefonų numeriai: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 42-47).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad visų byloje gautų telefonų abonentų numerių įeinančių/išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinės yra įrašytos į kompaktinę plokštelę (t. 4, b. l. 103, segtuvas su kompaktinėmis plokštelėmis, diskas Nr. 9).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus visų byloje gautų telefonų įeinančių/išeinančių skambučių ir trumpųjų žinučių išklotinių analizę, byloje pateikti jos rezultatai schemos forma (t. 4, b. l. 104-105).

Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo 2015 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013 m. birželio 11 d. ir 2013 m. spalio 3 d., vadovaujantis BPK 155 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo priimti nutarimai gauti abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) išklotines. Atikus gautų išklotinių analizę, nustatyta, kad numeriai +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) bendravo tarpusavyje laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. birželio 4 d. Taip pat nustatyta, kad I. U. abonentiniu numeriu +(duomenys neskelbtini) bendravo 7 kartus su D. Š., kuris naudojosi abonentiniais numeriais +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) (pateikiama šių skambučių išklotinė). Tuo tarpu kitame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 154 straipsnyje nustatyta tvarka, įtariamojo D. Š. atžvilgiu buvo atlieka jo naudojamų minėtų abonentinių mobilaus ryšio abonentų numerių pokalbių kontrolė laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. spalio 30 d. Jos metu užfiksuota daugybė D. Š. pokalbių su skirtingais asmenimis (4 t., 106-107, 109-112, 116-118, 120-127, 133, 139-183; 5 t., 127-138 b. l.).

Iš 2014 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro nutarimo matyti, kad juo buvo leista panaudoti šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautus duomenis, susijusius su privačiu asmens gyvenimu, surinktus taikant procesines prievartos priemones, numatytas BPK 154 straipsnyje, tai yra atliekant D. Š. ir kitų nutarime nurodytų asmenų naudojamų abonentinių numerių kontrolę (t. 4, b. l. 120-127).

Iš 2014 m. vasario 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad, vykdant 2013 m. gegužės 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo nutartį, buvo atlikta judriojo ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini), kurio naudojosi D. Š., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, sankcionuotam laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., kurios metu buvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai ir SMS pranešimai tarp įtariamojo D. Š. ir liudytojo S. O. (suvestinės Nr. 51, 85, 86, 109, 110, 111, 166, 167, 412, 414), kurių metu D. Š. prašo S. O. pervesti į elektronines pinigines D. Š. galimai nusikalstamu būdu įgytus pinigus. 2013 m. birželio 7 d. pokalbio metu (suvestinės Nr. 51) D. Š. sako, kad S. O. pervedė 9900 litų per AB.... banką. Tą pačią dieną D. Š. S. O. siuntė SMS pranešimą (suvestinės Nr. 85) su tekstu „dar pervesim Jums 5900 Lt, įmeskit į tą pačią piniginę. Taip pat protokole užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp D. Š. (abonento Nr. +(duomenys neskelbtini)) ir abonento Nr. +(duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi V. R.) laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 7 d. iki 2013 m. birželio 18 d., liečiantys kaltinamiesiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas: štai 2013 m. birželio 7 d. užfiksuoti pokalbiai bei susirašinėjimai SMS tarp šių asmenų, kurių metu D. Š. klausia V. R. apie jo draugės vardą (Simoną), tą pačia dieną apie 11.32 val. jam praneša, kad yra išsiųsta 22... (tuo laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į S. R. banko sąskaitą buvo neteisėtai pervesta 22 000 litų); ragina kuo greičiau šiuos pinigus išimti, nes kitaip bus problemų; siūlo kuo daugiau pinigų nuimti panaudojant banko kortelę, o į banką neiti; nurodo, kad 26 000 išsiuntė jo vardu; ragina pasiimti.... kortelę ir kuo greičiau išimti pinigus; išsiunčia bankomatų adresus; V. R. informuoja, kad jo... banko sąskaitą tuščia; po to informuoja, kad viskas normaliai (apie pinigų išėmimą iš S. R. banko sąskaitos), tik truputį kabinėjosi; D. Š. primena, kad V. R. gali pasiimti savo dalį – 30 procentų, kad reikia pakeisti tiek jo, tiek draugės telefonus ir numerius; D. Š. klausia, kokia V. R. pavardė, o šis atsako „R.“; nurodo V. R. išsiųsti į... banko sąskaitą 9900 litų (S. O., apie tai jį informuoja); 2013 m. birželio 9 d. V. R. informuoja D. Š., kad pakeitė telefono numerį, ir nurodo į S. sąskaitą nieko nesiųsti; taip pat užfiksuotas D. Š. ir V. M. susirašinėjimas SMS (t. 4, b. l. 139-183, segtuvas su kompaktiniais diskais, pažymėtas Nr. 20).

Iš 2015 m. kovo 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei pokalbių suvestinių matyti, kad D. Š., būdamas įkalinimo įstaigoje, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2013 m. liepos 12 d. bendrauja telefonu su įvairiais asmenims, tame tarpe su S. O. ir V. M. (5 t., 3-41 b. l.).

Iš 2014 m. rugsėjo 12 d. elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti V. R. ir D. Š. telefoniniai pokalbiai, kurių metu V. R. pasako D. Š., kad jo sąskaita AB banke S. yra užblokuota, o D. Š. atsako, kad su jo sąskaita nieko nedaryta, viskas gerai ir buvo tiesiog prisijungta prie sąskaitos (5 t., 52-57 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, pažymėtas Nr. 10).

Iš 2015 m. vasario 25 d. elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad, atlikus šią kontrolę įtariamojo D. Š. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje ir aukštesniojo prokuroro nutarimu panaudojus jos metu gautus tyrimo duomenis šio ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti V. R. (naudojosi mobiliojo ryšio abonentais Nr. (duomenys neskelbtini) telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės su D. Š. (naudojosi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)). 2013 m. gegužės 23 d. D. Š. V. R. siunčia žinutę (suvestinės Nr. 765) su turiniu: „D. S., J. B. 14, K.“. Bei kitoje žinutėje V. R. D. Š. nurodo išsiųsti dokumentus šiuo adresu (suvertinės Nr. 766). Taip pat D. Š. nurodo V. R. atsidaryti... banke sąskaitą su elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis, kad galima būtų pervedinėti pinigus ir pažada už tai 30% (suvestinės Nr. 785-788). 2013 m. gegužės 23 d. (suvestinės Nr. 789) pokalbio metu D. Š. nurodo V. R. atsidaryti... banke, o jo draugei -... ir... bankuose sąskaitas su elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis. D. Š. nurodo V. R., kad... banke atsidarytų dar vieną banko sąskaitą prie tų pačių el. bankininkystės prisijungimo duomenų, kuri bus reikalinga programuotojui. Abu įtariamieji V. R. su D. Š., susirašinėdami SMS žinutėmis, kalba apie banko sąskaitas. V. R. rašo, kad atsidarė... banke sąskaitą (suvestinės Nr. 800-801, 808-812, 817-822, 832). Taip pat 2013 m. gegužės 23 d. (suvestinės Nr. 833) pokalbio metu V. R. pasako D. Š., kad jo draugė atsidarė naują sąskaitą.... banke. Š. jam sako, kad turi prisijungimo prie.... sąskaitos prisijungimo duomenis, kuriuos yra atidavęs ir jų reikės porai dienų. Taip pat šio pokalbio metu V. R. sako, kad jo draugė dar pasiims... banko elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Prašo D. Š., kad šis nenuimtų iš sąskaitos jo draugės stipendijos pinigų. D. Š. sako, kad nejudins, tik jie pažiūrės kaip ten į jos sąskaitą įeina ir iš jos išeina pinigai. 2013 m. gegužės 23 d. pokalbyje (suvestinės Nr. 852) D. Š. sako V. R., kad kai turės visus prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis, reikia atsiųsti juos jam į elektroninį paštą ir nurodo V. R. nufotografuoti visus šiuos duomenis, nueiti į interneto saloną ir iš ten viską išsiųsti D. Š. į el. paštą. Tame pačiame elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole taip pat užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai ir SMS žinutės tarp V. M. (naudojosi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)). Susirašinėdamas žinutėmis bei pokalbio metu D. Š.pasiūlo V. M. užsidirbti pinigų. Sako, kad turi jos sąskaitą, į kurią gali pervesti pinigus, nuo jų jai liktų 40 procentų. Jis viską jau yra atidavęs ir paruošta siųsti pinigus. Nurodo, kad tai nėra visai legalu. Taip pat D. Š. nurodo, kad jie jau turi pinigus, reikia tik sąskaitos ir tuos pinigus vėliau išgryninti. Sako jai, kad nieko už tai nebus, tik bankas gali užblokuoti sąskaitą (Suvestinės Nr. 236-250, 286-287, 307). Vėliau V. M.D. Š. pasiūlo kitą žmogų, kuris patikimas ir jam galima permesti pinigus, nurodo, kad turi jo sąskaitą, prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Buvo kartu su juo banke, nustatytas 7000 litų vienos dienos išgryninimo limitas (suvestinės Nr. 310-311, 365, 727, 731, 733-739, 741-744, 835, 844, 857). Taip pat D. Š. pasakoja V. M.apie kitas su bendrininkais vykdomas galimai nusikalstamas veikas, kad yra pervesta kitam asmeniui 80 000 eurų (suvestinės 491-496, 498, 505-507) (5 t., 107-115, 127-138 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 11).

Iš 2015-03-17 elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad atlikus šią kontrolę įtariamojo D. Š. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje ir aukštesniojo prokuroro nutarimu panaudojus jos metu gautus tyrimo duomenis šio ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti V. R. (naudojosi mobiliojo ryšio abonentais Nr. 8 600 87955 ir 8 609 28566) telefoniniai pokalbiai bei SMS žinutės su D. Š. (naudojosi mobiliojo ryšio abonentu Nr. 8 646 76625). Jiems susirašinėjant SMS žinutėmis, V. R. 2013 m. birželio 10 d. rašo D. Š., kad pinigai jau nuimti, o draugei S. užblokavo visas sąskaitas (suvestinės Nr. 171-174). 2013 m. birželio 11 d. V. R. rašo D. Š., kad AB bankas... uždarė sąskaitą, o pinigus (2000 litų) grąžino atgal (suvestinės Nr. 260-261). Taip pat 2013 m. birželio 12 d. pokalbio metu D. Š. V. R. sako, kad jei kvies jo draugę bankas, tai sakyti, kad ją pačią apgavo, kad ji nežino iš kur pinigai, kad jos prašė kažkoks draugas, pinigus nuėmė per du kartus ir viską padavė tam draugui. V. R. atsakė, kad viską draugei paaiškino. Taip pat šio pokalbio metu D. Š. sako, rytoj laukia svarbi diena, bus paruošta daug pinigų, prašo V. R., kad savo AB... banko el. bankininkystėje pakeistų nustatymus į rusų kalbą, ir kad viską gali persiųsti į V. el. paštą, iš kurio jis D. Š. siuntė banko kortelių duomenis (suvestinės Nr. 360). 2013 m. birželio 12 d. (suvestinės Nr. 495) V. R. prašo D. Š., kad daugiau į jo sąskaitą pinigų nepervedinėtų, nes kartu gyvena su drauge ir gali pradėti juos įtarinėti. D. Š. patikslina, kad reikia pervesti pinigus į sąskaitą, kurie bus konvertuoti į elektroninius pinigus ir reikia juos perduoti kitiems asmenims. D. Š. atsiunčia V. R. SMS žinute banko sąskaitos numerį... (duomenys neskelbtini) ir tekstą prie jo „(duomenys neskelbtini) " (suvestinės Nr. 498) (5 t., 107-115, 144-146 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 12).

Iš 2015 m. kovo 20 d. elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad, atlikus šią kontrolę įtariamojo D. Š. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje ir aukštesniojo prokuroro nutarimu panaudojus jos metu gautus tyrimo duomenis šio ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės tarp D. Š. (kontroliuotas abonentas (duomenys neskelbtini)) ir V. R. (kontroliuotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). 2013 m. birželio 7 d. jų tarpusavio pokalbio metu V. R. atsako, kad jo draugės vardas Simona. Po to D. Š. jam nurodo, kad į jos banko sąskaitą yra pervesta 22000 litų ir reikia kuo skubiau juos nuimti. Pakalbiuose užfiksuota, kaip V. R. draugė (S. R. (R.)) bankomatuose išgrynina pinigus, kitą dalį - banko skyriuje. D. Š. leidžia V. R.nuo išgrynintų pinigų pasilikti sau 30 procentų ir liepia išmesti tiek jo, tiek draugės telefonus (suvestinės Nr. 4, 5, 6, 8, 14, 16, 19, 23, 25, 31 ir 33). Taip pat užfiksuota, kad minėtą dieną D. Š. parašo V. R., kad jam taip pat išsiųsta 26000. V. R. pokalbio metu pasako, kad tikrino... banko sąskaitą, tai kaip ir vakar, joje vien nuliai (suvestinės Nr.13, 14, 23). Taip pat vieno iš pokalbių metu D. Š. klausia V. R., ar jo pavardė R.. V. R. tai patvirtina (suvestinė Nr. 37). Po to D. Š. nurodo V. R. 300 litų perduoti jo draugei, o 9900 litų pervesti, kaip ir anksčiau, į... banko sąskaitą, iš kurios vėliau pinigai konvertuojami į elektroninius pinigus (suvestinė Nr. Nr. 46, 49, 53). SMS pranešimu jis išsiunčia V. R. savo draugės, kuriai reikia perduoti 300 litų, kontaktinius duomenis: Vi. +(duomenys neskelbtini) (suvestinė Nr. 48). Taip pat 2013 m. birželio 7 d. D. Š. siunčia V. R. SMS, kad S. pervesta 2500 litų į... sąskaitą ir reikia nuimti (suvestinė Nr. 57). Vėliau V. R. nurodo, kad jo draugė negali nusiimti pinigų, neleidžia limitas, uždrausta operacija (suvestinės Nr. 60-63, 65-69, 73-75). Likusius 5900 litų D. Š. nurodo V. R. įnešti vėl į... banko sąskaitą, kaip ir prieš tai gautus pinigus (suvestinės Nr. 76, 77, 80, 84, 105). Vėliau V. R. siunčia D. Š. naują savo telefono abonento numerį +(duomenys neskelbtini) ir prašo D. Š. daugiau nepervedinėti į S. (R.) sąskaitą pinigų (suvestinės Nr. 180-181) (5 t., 107-115, 149-155 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 13).

Iš 2015 m. kovo 30 d. elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad atlikus šią kontrolę įtariamojo D. Š. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje ir aukštesniojo prokuroro nutarimu panaudojus jos metu gautus tyrimo duomenis šio ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir bendravimas SMS žinutėmis tarp D. Š. (kontroliuojamas abonentas (duomenys neskelbtini)) ir V. M. (kontroliuojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)). Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 8 d. iki 2013 m. liepos 10 d. jiems tarpusavyje bendraujant pokalbiais ir susirašinėdami SMS žinutėmis, D. Š. prašo pas V. M. pakartotinai atsiųsti jam į el. paštą jos prisijungimo prie el. bankininkystės prisijungimo duomenis, už tai pažada nupirkti naują telefoną. Nurodo, kad prisijungimo duomenys labai reikalingi jo pažįstamam, kuriam „tiesiog reikia kai ką patikrinti ir viskas, na, ne savaitei, porai dienų“. Po to, D. Š. prašymu, V. M. perveda į savo banko sąskaitą 50 litų (suvestinės Nr. 503, 515, 554, 555, 560, 568, 570-575, 580, 587-590, 592-596, 598-599, 613, 615, 621, 624, 630, 643, 646-648, 654-655, 657, 658-659, 668, 669, 673-676, 783, 784-786). Taip pat V. M. siunčia D. Š. SMS pranešimą „K.“. D. Š. dėl to supyksta ir liepia daugiau vardu ir pavarde jo nevadinti (tyrimo metu nustatyta, kad D. Š. motinos V. B. mergautinė pavardė buvo K., t. 9, b. l. 159) (suvestinės Nr. 702-705, 710). 2013 m. liepos 10 d. pokalbio metu D. Š. klausia V. M., ar ji turi draugę, kuri galėtų atsidaryti sąskaitą AB... banke (suvestinės Nr. 790). Po to V. M. praneša, kad jai AB banke... uždarė banko sąskaitą, nes yra nepageidaujama banko klientė. D. Š. nurodo, kad nieko už tai nebus, nes su jos sąskaita nieko blogo nedarė, ir prašo kuo skubiau atsidaryti AB.. banke sąskaitą be mokėjimo kortelės, o su prisijungimo prie el. bankininkystės duomenimis, kurie reikalingi jo žmogui (suvestinė Nr. 836). Po to SMS žinutėmis jie susirašinėja dėl šios banko sąskaitos ir D. Š. prašo V. M., kad ji nufotografuotų visus prisijungimo prie el. bankininkystės kodus ir atsiųstų jam į el. paštą, nes jau laukia žmogus ir laiku nesuspėję, negaus pinigų ir reikės visus pirkinius atidėti ir jam, ir V. (suvestinės Nr. 883, 905, 906, 943, 945, 965-967, 978, 979, 986, 991-1011). V. M. atsako, kad nesiųs, nes per jį uždarė jai sąskaitą AB banke Swedbank (suvestinės Nr. 1034-1039). Tuomet pokalbio metu D. Š. pradeda V. M. grasinti fiziniu susidorojimu (suvestinės Nr. 1043) (5 t., 107-115, 158-169 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 14).

Iš 2015-04-02 elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad, atlikus šią kontrolę įtariamojo D. Š. atžvilgiu kitoje baudžiamojoje byloje ir aukštesniojo prokuroro nutarimu panaudojus jos metu gautus tyrimo duomenis šio ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuoti kiti telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės tarp D. Š. (kontroliuojamas abonentas (duomenys neskelbtini)) ir V. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2013 m. rugsėjo 16 d. jų tarpusavio pokalbio metu D. Š. paprašo V. M.... banko prisijungimo duomenų (suvestinės Nr. 1939). Po to, minėtą dieną jiems susirašinėjant SMS žinutėmis, D. Š. prašo V. M., kad ji visus... banko duomenis persiųstų jam į el. pašą, už tai pažadėdamas jai 50 litų atlygį. Klausia, ar gali jau žmogui rašyti, kad bus... banko sąskaita. V. M. atsako, kad bus (suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini)) (5 t., 107-115, 177-178 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 15).

Iš 2015 m. balandžio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad D. Š., būdamas įkalinimo įstaigoje, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2013 m. birželio 18 d. bendrauja telefonu su įvairiais asmenims, tame tarpe su V. R. ir S. O. (6 t., 1-27 b. l.).

Iš 2015 m. vasario 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad, atlikus judriojo ryšio abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. S., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. birželio 12 d. (prokuroro nutarimu leista juos panaudoti šiame ikiteisminiame tyrime), užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai tarp J. S. ir I. U. (pokalbių suvestinės Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių metu J. S. su I. U. aptarė galimai nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimus į kitų asmenų banko sąskaitas, o I. U. galimai organizavo šių pinigų išgryninimus. Štai 2013 m. balandžio 22 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp J. S. ir I. U., kurio metu I. U. pasiūlo „mesti“ (pinigus) ant tos moters, kuri tiek prigąsdinta, kad kas 10 minučių tikriną sąskaitą (banko); to paties pokalbio metu I. U. nurodo, kad šiandien jo draugės gimtadienis (byloje nustatyta, kad tuometinė I. U. draugė, o dabar sutuoktinė L. U., yra gimusi (duomenys neskelbtini). (12 t., 167-169 b. l.)). 2013 m. balandžio 23 d. pokalbio metu I. U. pranešė J. S., kad paėmė nenustatyto asmens (į kurio banko sąskaitą galimai buvo pervesti pinigai) kortelę (banko), nuėjo į banką, paėmė „steitmenus“ (banko operacijų išklotines) ir įsitikino, kad į to asmens banko sąskaitą pinigai nebuvo pervesti. Be to, I. U. nurodo, kad kitą kartą reikia „šauti“ (pervesti pinigus) į abidvi tas (sąskaitas), taip pat paprašo, kad kitą kartą jau „būtų (pinigai), nes daugiau pravažinėjo jau“. 2013 m. balandžio 24 d. pokalbio metu I. U. prašo „permesti“ (galimai pinigus) kuo greičiau, nes pirmadienį nebebus tos moteriškos sąskaitų, ir paaiškina, kad ji nesupranta, kas ten vyksta, bijo, kad gal užblokuos (galimai sąskaitą); taip pat nurodo, kad kitos sąskaitos visi duomenys yra pas jį, yra kortelė, turi PIN kodus, todėl galėtų nuimti (galimai pinigus) ir padaryti viską. 2013 m. balandžio 29 d. pokalbio metu I. U. skundžiasi, kad tas nenustatytas asmuo jau prašo grąžinti kortelę (banko), nurodo, kad turi tas dvi (galimai banko sąskaitas), su kuriomis viskas tvarkoje, praneša, kad jam už valandos atveža dar septynis (galimai kalba apie pinigus) (6 t., 33-62 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 17).

Iš teisinės pagalbos prašymo bei atsakymo į jį matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingoms institucijoms buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas gauti informaciją iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kas užsakė prieglaudos paslaugą domenui „greatrote.com“, nurodant visus užsakovo duomenis, bei kaip ir kokiu būdu buvo vykdomi apmokėjimai už šią paslaugą. Prašyta pateikti domeno „(duomenys neskelbtini)“ visą turinį, įskaitant duomenų bazių kopijas, jei tokių yra, bei gauti sisteminius (žurnalizacijos) įrašus, susijusius su šiuo domenu. 2013 m. lapkričio 29 d. gavus iš Vokietijos Federacinės Respublikos įvykdytą teisinės pagalbos prašymą, kartu pateikta ir DVD kompaktinė plokštelė, kurioje pateiktas domeno „(duomenys neskelbtini)“ turinys (6 t., 97-226 b. l.; segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 18).

Iš 2014 m. balandžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus DVD kompaktiniame diske įrašytus duomenis, gautus iš Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų, pateiktus kartu su teisinės pagalbos prašymu, užfiksuoti serverio (tarnybinės stoties) duomenys, esantys kataloge „greatrote.com“. Nustatyta, kad serveryje buvo talpinamos svetainės, viena iš jų: „(duomenys neskelbtini)“. Ši svetainė buvo talpinama kataloge „(duomenys neskelbtini) /“. Paminėtame kataloge aptiktas sisteminis įrašas, failas, į kurį buvo įrašomi visi prisijungimai, kuriuos vykdė kenkėjiška programa iš galimai „apkrėstų“ kompiuterių. Sisteminiame įraše buvo išsaugoti šie duomenys: prisijungimo laikas, data, IP adresas, „apkrėsto“ kompiuterio vartotojo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenys bei slaptažodis. Taip pat aptikti L. D., S. R. ir V. R. bankų sąskaitų duomenys (7 t., 3-8 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 19).

Iš teisinės pagalbos prašymo bei atsakymo į jį matyti, kad 2013 m. liepos 30 d. Rusijos Federacijos kompetentingoms institucijoms buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas pateikti informaciją, 2014 m. gegužės 9 d. gautas atsakymas į šį prašymą, prie kurio pateiktos dvi kompaktinės plokštelės su informacija dėl elektroninių pašto dėžučių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, administruojamų Rusijos Federacijos kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., 26-44 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, diskai Nr. 22 ir 23).

Iš 2014 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus kompaktinės plokštelės su informacija, gauta iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrą, nustatyta, kad programinės įrangos (duomenys neskelbtini)“ pagalba atidarius kompaktinės plokštelės Verbatim CD-R 700 MB talpos turinį, jame gautuose elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ laiškuose (angliškai „inbox“) buvo aptikti 8 elektroniniai laiškai. Atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 26 d. 20:32 val. iš vartotojo „M. V.“ el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ aptikta tyrimui reikšminga informacija, galimai prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenys - ID (duomenys neskelbtini), slaptažodis „(duomenys neskelbtini) ” ir 36 slaptažodžiai (kodai); atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 25 d. 17:08 val. iš vartotojo „M. V.“ el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, aptikta, kad prie laiško yra 1 elektroninė byla su išplėtimu “.jpg”. Šis priedas yra pažeistas, todėl peržiūrėti jame esančios informacijos nepavyko. Laiško tekste aptiktas tas pats kodas (duomenys neskelbtini) bei slaptažodis „(duomenys neskelbtini) ”. Atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 26 d. 12:57 val. iš vartotojo „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), aptikta prie laiško 6 elektroninės bylos su išplėtimu “.jpg”. Šiose elektroninėse bylose yra AB banko bank elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelių, AB banko... voko su užrašu “ (duomenys neskelbtini) ", AB... banko elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr.... S. R. vardu, 24 slaptažodžių kortelės Nr....0, AB... banko V. R. sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir 24 slaptažodžių kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdai. Atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 26 d. 10:31 val. iš vartotojo „V. R.“ el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, aptikta prie laiško 3 elektroninės bylos su išplėtimu “.jpg”. Šie priedai yra pažeisti, todėl peržiūrėti juose esančios informacijos nepavyko. Laiško tekstas yra: “vartotojo id: (duomenys neskelbtini) ”. Atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 26 d. 10:25 val. iš vartotojo „V. R.“ el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, aptikta prie laiško 1 elektroninė byla su išplėtimu “.jpg”. Šis priedas yra pažeistas, todėl peržiūrėti jame esančios informacijos nepavyko. Laiško tekstas yra: “atpažinimo kodas: (duomenys neskelbtini) ”. Atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 26 d. 10:22 val. iš vartotojo „V. R.“ el. pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“, aptikta prie laiško 2 elektroninės bylos su išplėtimu “.jpg”. Šie priedai yra pažeisti, todėl peržiūrėti jose esančios informacijos nepavyko. Laiško tekstas yra: “ (duomenys neskelbtini) ”. Atidarius el. laišką, gautą 2013 m. gegužės 25 d. 18:47 val. iš vartotojo „V. R.“ el. pašto (duomenys neskelbtini)“, aptikta laiške nuoroda pavadinimu “Document.rtf”, kurią paspaudus vykdomas nukreipimas adresu „(duomenys neskelbtini).“ Paspaudus šią nuorodą, buvo atsiųsta elektroninė byla, kurioje yra 24 slaptažodžių kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atvaizdas ir tekstas: “ (duomenys neskelbtini) ”. Dar yra nuoroda pavadinimu “Document1.rtf”, kurią paspaudus vykdomas nukreipimas adresu: (duomenys neskelbtini). Paspaudus šią nuorodą, buvo atsiųsta elektroninė byla, kurioje yra 72 - jų slaptažodžių kortelės Nr., kortelės su užrašu “Banko sąskaitos numeriai (duomenys neskelbtini)”, AB banko... 28 slaptažodžių kortelės atvaizdai ir užrašas “ (duomenys neskelbtini) ”. Taip pat yra nuoroda pavadinimu “Document3.rtf”, kurią paspaudus vykdomas nukreipimas adresu: (duomenys neskelbtini). Paspaudus šią nuorodą, buvo atsiųsta elektroninė byla, kurioje yra dalies dokumento atvaizdas, kuriame matome informaciją: «…Vardas, pavardė: V. R., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) vartotojo identifikavimo kodas:...…»,, taip pat yra 24 slaptažodžių kortelės Nr...atvaizdas ir tekstas „(duomenys neskelbtini) ” (7 t., 53-75 b. l.).

Iš AB... banko 2014 m. rugpjūčio 25 d. pažymos matyti, kad šio banko elektroninės bankininkystės slaptažodžių kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. R. (7 t., 77 b. l.).

Iš AB... banko 2014 m. rugsėjo 11 d. pažymos matyti, kad elektroninės bankininkystės sistemos slaptažodžių kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota 2013 m. gegužės 23 d. V. R. (7 t., 84 b. l.).

Iš AB banko.... 2014 m. rugpjūčio 25 d. pažymos matyti, kad ID (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. buvo suteikta R. Š., ID (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. birželio 28 d. suteiktas S. R. (7 t., 86 b. l.).

Iš AB banko... 2014 m. rugsėjo 11 d. pažymos matyti, kad elektroninės bankininkystės slaptažodžių (kodų) kortelė Nr.... nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2013 m. birželio 11 d. buvo suteikta S. R., kuriai buvo suteikta teisė valdyti banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (7 t., 87 b. l.).

Iš pakartotinio teisinės pagalbos prašymo bei atsakymo į jį matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 27 d. Rusijos Federacijos kompetentingoms institucijoms buvo išsiųstas pakartotinis teisinės pagalbos prašymas pateikti informaciją dėl el. pašto dėžučių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, 2015 m. gegužės 6 d. gautas atsakymas į šį prašymą, kuriame nurodyta, kad el. pašto dėžutė „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta 2010 m. sausio 21 d. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), o 2013 m. birželio 28 d. užfiksuotas prisijungimas prie jos ir šios dėžutės panaikinimas iš IP adreso (duomenys neskelbtini). El. pašto dėžutė „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurta 2013 m. gegužės 25 d., jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini), bei užfiksuotas paskutinis prisijungimas prie jos 2013 m. gegužės 26 d. iš IP adreso (duomenys neskelbtini). Pagal iš viešai prieinamų paieškos internete šaltinių duomenis, visi paminėti IP adresai priklauso (duomenys neskelbtini)“. Galutinių vartotojų nustatyti nepavyko (7 t., 106-133 b. l.).

Iš 2017 m. sausio 26 d. prokuroro nutarimo matyti, kad juo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. P. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (8 t., 1-22 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 18 d. K. pataisos namų pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną patikrinimui buvo paimtas 3-io būrio nuteistojo D. Š. nešiojamas kompiuteris „DELL“, reg. Nr. 3432 (8 t., 61 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 19 d. K. pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo T. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus 3-ojo būrio nuteistojo D. Š. nešiojamą kompiuterį „DELL Nr. 7PMPPGP1“, reg. Nr. 3432, buvo nustatyta, kad jame suinstaliuota programinė įranga „Toolwiz T. F.“, kurią įjungus užšifruojami kompiuterio duomenys bei neleidžiama įrašyti informacijos apie jo darbo istoriją, bei visus pakeitimus, susijusius su kompiuterio instaliacija ir prie jo prijungtais įrenginiais, pvz: pajungus interneto modemą, jokių duomenų neišliks, jei programa tuo metu buvo įjungta. Taip pat yra suinstaliuota programinė įranga „F. L. 7“, kuri apsaugota slaptažodžiu. Programa užrakina kompiuterio katalogus, jie tampa nematomi ir laisvai neprieinami. Nuėmus šios programos slaptažodį, buvo aptikta informacija su bankų prisijungimo duomenimis. Patikrinus kitą kompiuterio užrakintą katalogą, buvo aptikta įvairios programinės įrangos instaliacinių failų, tokių kaip prisijungimo prie interneto (PSI+, ICQ, SKYPE), interneto naršyklė „Firefox“ instaliacinis failas, darbo kompiuterio istorijos valymo programos (Time freeze, F. L. 7), programa „T. V.“, skirta nuotoliniu būdu prisijungti prie bet kurio bet kurioje pasaulio vietoje esančio kompiuterio, kuris naudoja šią programą (8 t., 62 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 20 d. D. Š. pasiaiškinimo pataisos namų direktoriui matyti, kad jis jame nurodė, jog jam nešiojamą kompiuterį su jame esančiomis programomis prieš dvejus metus nupirko tėvas V. A. (8 t., 63 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 21 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K.pataisos namų administracija savanoriškai tyrimui pateikė nešiojamą kompiuterį „DELL“, priklausantį D. Š., bei kitus tyrimui reikšmingus daiktus (8 t., 74-76 b. l.).

Iš 2013 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad atlikus nešiojamojo kompiuterio DELL INSPIRON N5110, kuris 2013 m. birželio 21 d. buvo pateiktas K. pataisos namų administracijos, apžiūrą, nustatyta, kad kompiuterio standžiajame diske yra ikiteisminiam tyrimui reikšmingi failai, kurie buvo nukopijuoti ir įrašyti į optinį diską. Atidarius minėtus failus, juose aptikta tyrimui reikšminga informacija - L. V. vardu išduoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys:... banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini), prisijungimo slaptažodis ir 24 prisijungimo kodai, jo vardo.. banko (šiuo metu.. bankas) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini), prisijungimo slaptažodis ir 24 prisijungimo kodai; taip pat L. N. vardu išduoti prisijungimo prie „...“ elektroninės bankininkystės duomenys: „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ID (duomenys neskelbtini), prisijungimo slaptažodis ir kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su 24 prisijungimo kodais. Iš pateiktojo nešiojamojo kompiuterio buvo išimtas vidinis standusis diskas, kuriame aptiktas 1 ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingas failas....rtf, (failas rastas kataloge D......). Failas buvo nukopijuotas ir įrašytas į optinį diską, kuris pridedamas prie apžiūros protokolo. Tolimesnės apžiūros metu nešiojamojo kompiuterio standžiajame diske buvo aptiktas failas....* (failo pradžios sektorius standžiajame diske...). Šiame faile aptikti 6 Skype pokalbių fragmentai. Šie fragmentai buvo nukopijuoti į failą skype pokalbiu fragmentai.txt, kuris įrašytas į optinį diską. *(duomenys neskelbtini). programos podėlis (angl. cache). ToolWiz T. F. - „smėlio dėžės“ (angl. sandbox) programa, kuri seka vartotojo bei operacinės sistemos vykdomus rašymus ar pakeitimus kietajame diske ir juos sustabdo. Vietoj to, kad vartotojo bei operacinės sistemos vykdomi failų rašymai ar pakeitimai būtų išsaugoti iš karto standžiajame diske, ToolWiz T. F. programa šiuos rašymus ar pakeitimus laikinai išsaugo podėlyje (angl. cache) Sandbox.cache. Vėliau vartotojas, ToolWiz T. F. programos dėka, minėtame podėlyje (angl. cache) laikinai talpinamus vartotojo bei operacinės sistemos vykdomus failų rašymus bei pakeitimus, gali ignoruoti ir grįžti prie pradinės operacinės sistemos būsenos (8 t., 94-108 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, pažymėtas Nr. 26).

Iš AB... banko 2015 m. sausio 7 d. rašto matyti, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. V. (8 t., 110 b. l.).

Iš AB... banko 2015 m. liepos 14 d. rašto matyti, kad ID (atpažinimo kodas) (duomenys neskelbtini) buvo išduotas L. V. (8 t., 112 b. l.).

Iš.... banko 2015 m. lapkričio 11 d. rašto matyti, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)... banke buvo atidaryta L. V. vardu, o ID „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduotas L. V. (8 t., 121 b. l.).

Iš D. B. 2015 m. sausio 23 d. rašto matyti, kad ID (duomenys neskelbtini) bei slaptažodžių kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso banko klientui L. N. (8 t., 135 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta užrašų knygelių, 29 lapų ir kitų užrašų, rastų ir paimtų 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose gyvenamosios zonos kambariuose 306 bei 319 (minėtame 319 kambaryje bausmę atliko D. Š.), apžiūra. Apžiūros metu užrašų knygutėse aptikta galimai tyrimui reikšminga informacija - ranka rašyti užrašai: „(duomenys neskelbtini); „... (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)“. Knygutėje, paimtoje iš 319 kambario, su „P.“ bokšto atvaizdu, aptikta tyrimui reikšminga informacija – ranka rašyti užrašai: „(duomenys neskelbtini)“ (mobiliojo ryšio abonentas tokiu numeriu priklauso V. R.). Žalios spalvos užrašų knygutėje, paimtoje iš 319 kambario, aptikta tyrimui reikšminga informacija - ranka rašyti užrašai: (duomenys neskelbtini) (8 t., 143-146 b. l.; segtuvas su kompaktinėmis plokštelėmis, pažymėtas Nr. 27).

Iš 2014 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta užrašų knygelių, 29 lapų ir kitų užrašų, rastų ir paimtų 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose, gyvenamosios zonos kambariuose 306 bei 319 (minėtame 319 kambaryje bausmę atliko D. Š.), apžiūra. Apžiūros metu užrašų knygutėje su „Pizos“ bokšto atvaizdu, žalios spalvos, paimtoje iš 319 kambario, aptikta tyrimui reikšminga informacija - ranka rašytas įrašas: „(duomenys neskelbtini)“ (8 t., 147-148 b. l.).

Iš 2015 m. sausio 14 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą K. pataisos namuose, gyvenamosios zonos kambaryje 319, pas laisvės atėmimo bausmę atliekantį D. Š.šalia jo lovos stovėjusio kelioninio krepšio rastų sportinių kelnių kišenėje buvo rastas lapukas su prisijungimo prie AB.. banko elektroninės bankininkystės duomenimis (8 t., 167-168 b. l.).

Iš 2015 m. sausio 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus lapuką su prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis, paimtą 2015 m. sausio 14 d. kratos metu pas D. Š., nustatyta, kad jame ranka užrašyta.. banko prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenys - atpažinimo kodas (ID) (duomenys neskelbtini), slaptažodis (duomenys neskelbtini) ir 24 skirtingi kintami kodų kortelės slaptažodžiai (8 t., 176-178 b. l.).

Iš AB... banko 2015 m. vasario 18 d. rašto matyti, kad ID (duomenys neskelbtini) priklauso I. L.. Kartu su banko raštu pateikta B. P. pretenzija, kad iš jos banko sąskaitos buvo atliktas 700 Lt pavedimas į I. L. banko sąskaitą (9 t., 4-30 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užrašų knygelėje su „Pizos“ bokšto atvaizdu ant viršelio, paimtoje 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose gyvenamosios zonos kambaryje 319, kurioje gyveno D. Š., esančius rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini); „DNB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) GAVEJAS.“ bei juodos spalvos užrašų knygelėje su užrašu „SHEN SHI“, paimtoje 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose gyvenamosios zonos kambaryje 319, esančius rankraštinius įrašus rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini).“ parašė D. Š. (9 t., 64-66 b. l.).

Iš 2014 m. lapkričio 10 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atliktus elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ apžiūrą, nustatyta, kad atidarytoje tinklalapio www.gmail.com lango skiltyje įtariamasis V. R. įrašęs prisijungimo vardą ir slaptažodį, buvo prisijungta prie el. pašto „(duomenys neskelbtini)“ paskyros. „Išsiųstuose laiškuose“ užfiksuota, kad vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 25 d. buvo išsiųstas 1 laiškas ir dar 4 laiškai, iš kurių paskutinis išsiųstas 2013 m. gegužės 26 d.. Atidarius išsiųstus laiškus, užfiksuota, kad iš el. pašo dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ į el. pašto dėžutę „(duomenys neskelbtini) “ buvo išsiųsti sekantys laiškai: 2013 m. gegužės 26 d. 10:22 val. laiškas su priedu: 2 elektroninės bylos su išplėtimu.jpg ir tekstu „(duomenys neskelbtini)“. Minėtose el. bylose matosi prisijungimo prie... banko elektroninės bankininkystės sistemos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su 24 skirtingais slaptažodžiais (kodais) atvaizdas; kitoje el. byloje - sąskaitos valdytojo duomenys: V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vartotojo identifikavimo kodas (ID) (duomenys neskelbtini); 2013 m. gegužės 26 d. 10:25 val. laiškas su 1 el. byla su išplėtimu.jpg ir tekstu „atpažinimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Minėtoje el. byloje matyti prisijungimo prie nenustatyto banko elektroninės bankininkystės sistemos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) su 24 skirtingais slaptažodžiais (kodais) atvaizdas; 2013 m. gegužės 26 d. 10:31 val. - laiškas su 3 el. bylomis su išplėtimu.jpg ir tekstu „(duomenys neskelbtini)“. Minėtose 3 elektroninėse bylose matyti prisijungimo prie AB banko... elektroninės bankininkystės sistemos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) su 72 skirtingais slaptažodžiais (kodais) atvaizdas (9 t., 196-209 b. l.).

Iš 2013 m. rugsėjo 25 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad įtariamasis V. R. iš pateiktų fotonuotraukų pagal bendrus veido bruožus ir kitus požymius atpažino V. M., apie kurią apklausų metu davė parodymus (10 t., 16-18 b. l.).

Iš 2013 m. birželio 18 d. kratos protokolo matyti, kad kratos S. R. ir V. R. bute metu, be kitų daiktų, rastas ir D. Š. vardu surašytas kasacinis skundas (11 t., 14-15 b. l.).

Iš 2014 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atlikus dokumentų, rastų ir paimtų 2013 m. birželio 18 d. kratos metu pas S. R. ir V. R. jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, kad kratos metu rastas ir 2013 m. kovo 26 d. kasacinis skundas, adresuotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nuo nuteistojo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esančio K. pataisos namuose. Kasacinis skundas A4 formato iš 4 lapų. Kasacinio skundo paskutiniame lape apačioje užrašas „D. Š.“. Taip pat apžiūrėta: Western Union pinigų gavimas - kliento kvitas. Kairiame šone nurodytas gavėjas: (duomenys neskelbtini) A. P. vidurį - Siuntėjas: A. N.. Dešiniajame kvite nurodyta - Perlaidos kontrolinis numeris (MTCN): (duomenys neskelbtini). Data ir laikas 08-05-2013 02:16 PM EEST. Išmokos suma: 3,984.76. Išsiuntimo šalis: United Kingdom. Viso: 3,984.76 Euro. Išsiuntimo suma 3,494.00. Apačioje kvito dešinėje pusėje - darbuotojo parašas ir data 2013 m. gegužės 8 d.; bei Western Union pinigų gavimas - Kliento kvitas. Kairiame šone nurodytas gavėjas: V. R., adresas: (duomenys neskelbtini) A. P. vidurį - Siuntėjas: I. M.. Dešiniajame kvite nurodyta - Perlaidos kontrolinis numeris (MTCN): (duomenys neskelbtini). Data ir laikas 08-05-2013 02:38 PM EEST. Išmokos suma: 3,961.95. Išsiuntimo šalis: United Kingdom. Viso: 3,961.75 Euro. Išsiuntimo suma 3,474.00. Apačioje, kvito dešinėje pusėje - darbuotojo parašas ir data 2013 m. gegužės 8 d. Per vidurį skiltyje - Kliento parašas: pasirašyta parašu (11 t., 17-30 b. l.).

Iš 2014 m. sausio 8 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą V. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų, paimtas ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung G. N. II, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (12 t., 14-15 b. l.).

Iš 2014 m. sausio 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. daiktų apžiūrų protokolų matyti, kad buvo atlikta mobilaus ryšio telefone „Samsung G. N. II“ ir SIM kortelėje, rastų ir paimtų 2014 m. sausio 8 d. kratos metu pas įtariamąją V. M., esančios nukopijuotos informacijos apžiūra. Mobilaus ryšio telefono „Samsung G. N. II, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės informacijos kopija, nukopijuota specialia kriminalistine programine ir technine įranga XRY 6.7 ir įrašyta į 2 VERBATIN optinius diskus. Minėto mobilaus ryšio telefono ir SIM kortelės esančioje nukopijuotoje informacijoje aptikta tyrimui reikšminga informacija: kataloge „kontaktai“ (angl. „contacts“) rastas elektroninės pašto dėžutės adresas „(duomenys neskelbtini)“. Kataloge „elektroninis paštas“ (angl. „Emails“), kuris randasi susirašinėjimo kataloge „žinutės“ (angl. „Messages“), rasta elektroninio pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimo istorija. Viso rasta 18 elektroninių laiškų. Taip pat kataloge „kontaktai“ rasta elektroninės pašto dėžutės adresas: „(duomenys neskelbtini)“, kuriai suteiktas vardas „M. V.“, bei minėtame kataloge rastas mobilaus ryšio telefono numeris +(duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas „Mano Tele2“ vardas. Ši informacija aptikta minėto mobilaus ryšio telefono SIM kortelėje. Kataloge „Susirašinėjimai“ (angl. „chat“), kuris randasi kataloge „žinutės“ (angl. „Messages“), aptikta mobilaus ryšio telefono programinė įranga, skirta nemokamam susirašinėjimui, naudojant telefono numerį, pavadinimu „WhatsApp“ (norint užsiregistruoti šioje programoje, reikia turėti mobilaus ryšio telefoną su aktyvia ir veikiančia SIM kortele, į kurią programa „WhatsApp“ siunčia patvirtinimo kodą, kurį reikią įvesti programai paprašius). Nustatyta, kad „WhatsApp“ programos vartotojo numeris yra (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo vykdomi susirašinėjimai programoje „WhatsApp“. Taip pat, atlikus paiešką kataloge „kontaktai“ (angl. „contacts“), rastas elektroninio pašto dėžutės adresas „(duomenys neskelbtini)“ (12 t., 32-35, 36-43 b. l.; atskiras segtuvas su kompaktiniais diskais, diskai Nr. 32 ir 33).

Iš 2016 m. lapkričio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. M. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino R. Š., kaip asmenį, iš kurio per pažįstamą Karoliną paėmė ir išsiuntė elektroniniu paštu D. Š. šio asmens prisijungimo prie AB banko.... elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis (12 t., 62-65 b. l.).

Iš 2014 m. rugsėjo 11 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja P. U. savo iniciatyva pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 2330c-2“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., 108 b. l.).

Iš 2014 m. rugsėjo 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad per telefono „NOKIA 2330c-2“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) funkcijas įėjus į meniu, adresų knygos pasirinktoje funkcijoje „Vardai“ rastas įrašas „IRME-angl“ ir numeris +(duomenys neskelbtini) (12 t., 109 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 14 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. U. apklausos metu parodė, kad 2013 metų vasaros pradžioje į jo banko sąskaitą, esančią AB SEB banke turėjo būti pervesti 70000 litų už automobilio BMW X5 pardavimą. Minėtus pinigus jam turėjo pervesti automobilio pirkėjas, kuris I. U. informavo, kad į jo sąskaitą minėti pinigai jau yra pervesti. I. U. dalį pervestų pinigų - apie 22000 litų išgrynino su savo banko mokėjimo kortele, skirtingose banko bankomatuose bei valiutos keitykloje, esančių Anglijos mieste L. (tariasi L.). Po to, tą pačią dieną I. U. su minėto automobilio pirkėju buvo susitikęs savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Anglija, kur sudarę pirkimo -pardavimo sutartį. I. U. atpažino automobilio pirkėją iš pateiktų fotonuotraukų, tai buvo D. V.. Iš pateiktos AB.. banko I. U. banko mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitos matyti, kad pinigai buvo išgryninti 2013 m. birželio 7 d. L. ir L. miestuose, o taip pat kituose trijuose miestuose, be to, Anglijoje dar bandyta keliolika kartų įvairiomis sumomis išgryninti pinigines lėšas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išraše matyti, kad jam laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. pagal A. rajono apylinkės teismo nutartį buvo skirtas suėmimas. Iš surinktos medžiagos matyti, kad I. U. pervestus pinigus už automobilį su savo AB.. banko mokėjimo kortelė grynino 2013 m. birželio 7 d. ir minėtą dieną, kaip nurodė I. U. apklausoje, su automobilio pirkėju (D. V.) susitikti Anglijoje negalėjo, kadangi pastarajam, nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. A. rajono apylinkės teismo nutartimi buvo skirtas suėmimas. Tyrimo metu yra surinkta duomenų, kad D. Š., atlikinėdamas bausmę K. pataisos namuose, galimai prisidėjo prie dalies tiriamų nusikalstamų veikų įvykdymo. 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose, atliekančio bausmę D. Š. gyvenamosios zonos kambaryje 319, buvo rasta užrašų knygutėje, kurioje aptiktas tyrimui reikšmingas ranka rašytas užrašas: „(duomenys neskelbtini)“, apačioje „(duomenys neskelbtini).“, bei dar žemiau skaičiai „1000000“. Nustatyta, kad minėta banko sąskaita, esanti AB... banke, priklauso I. U., į kurią ir buvo pervestos piniginės lėšos – 70 000 litų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (12 t., 121-122 b. l.).

Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros pateiktų dokumentų (iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr..) matyti, kad D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo laikinai sulaikytas 2013 m. birželio 3 d. 13.10 val. A. rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartimi D. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, suėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo 2013 m. birželio 4 d. Iš 2013 m. birželio 25 d. specialisto išvados matyti, kad D. V. netikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Iš 2013 m. spalio 25 d. pranešimo iš K. pataisos namų matyti, kad D. V. nuo 2013 m. spalio 24 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuose pataisos namuose, bausmės pradžia 2013 m. birželio 3 d. (12 t., 129-141 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 12 d. pažymos apie liudytojo D. V. teistumą matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 4 d. iki 2013 m. rugpjūčio 4 d. buvo suimtas (12 t., 142-155 b. l.).

Iš kartu su 2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštu pateiktų dokumentų matyti, kad informacijos apie automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų bazėje nėra. Informacijos apie I. U. sudarytus transporto priemonių pirkimo - pradavimo sandorius nepateikta. Taip pat su šiuo raštu pateikta informacija apie I. U. įvykdytus nusižengimus/nusikaltimus užsienyje (Jungtinėje Karalystėje): 2013 m. kovo 1 d. pasikėsinimas/disponavimas vogtais daiktas (nuosprendžio nėra); 2010 m. gegužės 29 d. vagystė iš parduotuvės (2010 m. liepos 7 d. paskirta bauda); 2011 m. sausio 30 d. viešosios tvarkos pažeidimas (2011 m. balandžio 13 d. paskirta bauda) (12 t., 158-168 b. l.).

Iš 2014 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ankstesnis (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, registruotas L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Automobilis draustas jos ir I. U., gimusio (duomenys neskelbtini), vardais (12 t., 169 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 14 d. asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. U. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino D. V. kaip asmenį, kuriam, jo teigimu, bandė parduoti automobilį (13 t., 17-18 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 10 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos ir jos priedų matyti, kad bendra I. U. ekstradicijos išlaidų suma yra 5392,52 Lt (13 t., 57-62 b. l.).

Iš 2014 m. vasario 6 d. dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopija (13 t., 107 b. l.), pateikta įtariamojo I. U. gynėjo advokato R. M. (A4 formato popieriaus lapas). Sutarties sudarymo data ir vieta 2013 UK. „Pardavėjo“ grafoje ranka rašyti įrašai: (duomenys neskelbtini) I. U., grafoje „pirkėjas“ ranka rašyti įrašai: (duomenys neskelbtini) V. D., pirkėjo adresas (duomenys neskelbtini). Žemiau grafoje „markė, modelis“ ranka rašytas įrašas: BMW X5, grafoje „valstybinis numeris“ ranka rašytas įrašas (duomenys neskelbtini) (antras simbolis yra neaiškus, galimai tai arba skaičiai 3 ar 5, ar raidė S), toliau grafoje „spalva“ rašyta ranka įrašas: Juoda. Žemiau nurodyta suma 70 000 Lt, grafoje „transporto priemonę pardavė“ ranka rašytas įrašas: I. U., šalia parašas, grafoje „transporto priemonę pirko“ ranka rašytas įrašas: V. D. ir parašas. Žemiau ranka rašytas įrašas: Neoriginalaus dok. kopija tikra. Adv. R. M. ir parašas (13 t., 108-109 b. l.).

Iš AB.. banko pateiktos I. U. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kokios finansinės operacijos buvo atliktos laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (14 t., 100-102 b. l.).

Iš civilinio ieškovo AB.. banko patikslinto ieškinio matyti, kad juo prašoma priteisti: solidariai iš kaltinamųjų D. Š., V. R. ir S. R. 7530,12 Eur (26 000 litų) turtinės žalos, susidariusios dėl 4000 litų užvaldymo apgaule iš O. T. ir 22 000 litų užvaldymo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriuos bankas kompensavo), atlyginimo; solidariai iš D. Š. ir I. U. 20 273,40 Eur (70 000 litų) turtinės žalos, susidariusios dėl 70 000 litų užvaldymo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriuos bankas kompensavo), atlyginimo; priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. bylinėjimosi išlaidas (16 t., 13-17 b. l.).

Iš civilinio ieškovo AB.. banko 2018 m. vasario 13 d. prašymo matyti, kad juo civilinis ieškovas prašo iš kaltais pripažintų asmenų jam lygiomis dalimis priteisti 1312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš K. pataisos namų 2017 m. birželio 30 d. pažymos matyti, kada šiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko/atlieka M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad abu nuteistieji nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 7 d. bausmę atliko 3 nuteistųjų būryje ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. birželio 7 d. galėjo bendrauti (16 t., 44-46 b. l.).

Iš informacijos apie asmenį iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (16 t., 48 b. l.).

Iš K. pataisos namų 2017 m. rugpjūčio 2 d. pažymos matyti, kad šiuose pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka D. Š., P. Š. (P. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. I. (L. I.), gimęs (duomenys neskelbtini). Visi šie nuteistieji bausmę atlieka 3 nuteistųjų būryje, todėl gali tarpusavyje bendrauti (16 t., 97 b. l.).

Iš K. pataisos namų 2017 m. rugsėjo 19 d. pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. šiuose pataisos namuose, 3 nuteistųjų būryje, bausmę atliko D. Š. ir D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), todėl jie galėjo tarpusavyje bendrauti (16 t., 170 b. l.).

Iš Jungtinės D. B. ir Šiaurės Airijos Karalystės institucijų pateiktų dokumentų (vykdant teismo išduotą Europos tyrimo orderį, 17 t., 61-68 b. l.) matyti, kad automobilis BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (ankstesnis numeris - (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, nuo 2013 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d., buvo registruotas L. U., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. 2013 m. rugsėjo 18 d. šios transporto priemonės valstybinis numeris buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo draustas L. U. ir I. U., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardais (18 t., 6-9, 25-43 b. l.).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos matyti, kad 2006 metų automobilio BMW X5 3,0 d. su dyzeliniu varikliu, kurio darbinis tūris 2993 cm3, o galia 160 kW/2017 AG, kaina Lietuvos Respublikoje 2013 metų birželio mėnesį buvo 14 840 Eur (su PVM).

Iš 2015 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad juo D. Š. buvo nuteistas už tai, kad jis 2011 metais, veikdamas su nenustatytais asmenimis, apgaule, panaudodamas kompiuterinę techniką (kompiuterinius virusus), užvaldė ir pasikėsino užvaldyti užsienio piliečiams priklausančias pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), pripažįsta įrodytu, kad: kaltinamasis D. Š. neteisėtai disponavo V. R., S. R. (R.), V. M., R. Š., L. V., L. N. ir I. L. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis; neteisėtai disponuodamas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei juos panaudodamas, neteisėtai prisijungdamas prie informacinių sistemų, pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, P. rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose; neteisėtai disponuodamas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei juos panaudodamas, neteisėtai prisijungdamas prie informacinių sistemų, apgaule užvaldė svetimą turtą – O. T., T. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose; kaltinamasis V. R. neteisėtai disponuodamas elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, P. rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose, bei apgaule užvaldė svetimą turtą – O. T., T. R. ir UAB (duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose; kaltinamoji S. R. (R.) apgaule užvaldė svetimą turtą – O. T., T. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose; kaltinamoji V. M. neteisėtai disponavo V. R. ir R. Š. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis; kaltinamasis I. U. apgaule užvaldė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias šios bendrovės banko sąskaitoje.

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Ankščiau nurodytais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turinčiu atitinkamas programavimo žinias, apgaule, panaudojus kompiuterinį virusą, neteisėtai panaudojus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungus prie informacinių sistemų, užvaldyti fizinių ir juridinių asmenų pinigines lėšas, esančias jų banko sąskaitose. Kaltinamasis D. Š., vykdydamas šį susitarimą, siekiant pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas į patikimų asmenų banko sąskaitas ir kaip įmanoma greičiau jas išgryninti, į bendrą veiklą įtraukė kaltinamąjį V. R., kurio užduotis buvo surasti kuo daugiau banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti apgaule užvaldytas lėšas ir jas išgryninti, o V. R. į šią veiklą įtraukė ir savo draugę – kaltinamąją S. R. (dabar – R.). V. R. už banko sąskaitų suradimą ir piniginių lėšų išgryninimą D. Š. pažadėjo atlygį - 30 procentų nuo į jo surastas banko sąskaitas pervestų lėšų. Vykdant šį susitarimą kaltinamieji V. R. ir S. R. (per V. R.) pateikdavo D. Š. turimų ar specialiai atidarytų banko sąskaitų elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), leidžiančius prisijungti prie jų paskyrų bankininkystės sistemose bei banko sąskaitų), D. Š. šiuos duomenis perduodavo tyrimo metu nenustatytam asmeniui, turinčiam atitinkamų programavimo žinių, kuris neteisėtai, panaudojus kompiuterinį virusą, prisijungdavo prie fizinių ir juridinių asmenų banko sąskaitų, iš kurių pervesdavo arba pasikėsindavo pervesti (jei pavedimo padaryti nepavykdavo) pinigines lėšas į kaltinamųjų V. R. ir S. R. banko sąskaitas, po ko kaltinamasis D. Š. informuodavo kaltinamąjį V. R. apie pervestas pinigines lėšas, o kaltinamieji V. R. ir S. R. jas išgrynindavo ir perduodavo (parvesdavo) kaltinamojo D. Š. nustatytiems asmenims. Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji V. M. kaltinamojo D. Š. nurodymu nufotografavo ir jam nusiuntė V. R. bei R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių duomenis.

Kadangi kaltinamieji D. Š., V. R., S. R. ir V. M. iš esmės pripažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tuo pačiu ir aukščiau nurodytas faktines aplinkybes (kaltinamasis D. Š. nesutiko, kad jam inkriminuotas veikas įvykdė organizuotoje grupėje; nurodė, kad kaltinamojo V. U. nepažįsta ir su juo nėra bendravęs; o taip pat teigė, kad visuose epizoduose nurodymus duodavo kartu kalėjęs M. Š.), visi šie kaltinamieji davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys (liudytojų parodymai, fizinių ir juridinių asmenų, kurių piniginės lėšos buvo užvaldytos ar pasikėsinta užvaldyti, pateikti dokumentai, bankų pateikti dokumentai, telefoninių pokalbių išklotinės, pagal teisinės pagalbos prašymus gauti duomenys iš užsienio valstybių, daiktų bei dokumentų apžiūros ir t. t.), todėl teismas jų plačiau neanalizuoja, o pasisako tik dėl tų duomenų, kurie yra ginčijami arba mažiau akivaizdūs.

Visų pirma, teismas nesivadovauja liudytojo D. B. teisme duotais parodymais, kad kaltinamojo D. Š. nepažįsta ir K. pataisos namuose nėra buvęs, kadangi šiuos liudytojo parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys, o, pirmiausia, jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013 m. gegužės mėnesį jis susipažino K. pataisos namuose su ten taip pat bausmę atliekančiu D. Š. iš Š. miesto, kuris prašė surasti asmenų, į kurių sąskaitas būtų galima pervesti nemažas pinigų sumas iki 30 000 litų, sakė, kad pinigai bus gauti nusikalstamu būdu - bus prisijungta prie svetimų banko klientų sąskaitų ir atliekami pavedimai į jo surastų asmenų banko sąskaitas, ir kad reikalingi patikimi žmonės, į kurių sąskaitas bus pervesti pinigai, kad jie nedingtų, kad pinigus pervedinės jo pažįstamas - laisvėje esantis „programišius“ (geras kompiuterinių žinių specialistas), kuris yra iš Rusijos ar Latvijos (2 t., 47-48 b. l.), o taip pat K. pataisos namų 2017 m. rugsėjo 19 d. pažyma, iš kurios matyti, kad liudytojas D. B. ir kaltinamasis D. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. atliko laisvės atėmimo bausmę šiuose pataisos namuose, 3 nuteistųjų būryje, ir galėjo tarpusavyje bendrauti (16 t., 170 b. l.). Todėl teismas, atmetęs liudytojo D. B. teisme duotais parodymus kaip nepatikimus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), vadovaujasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi juos liudytojas davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (2 t., 47-48 b. l.), juos patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, įrodančios, kad kaltinamasis D. Š. kartu su nenustatytu asmeniu, turinčiu atitinkamas programavimo žinias, panaudoję kompiuterinius virusus, užvaldė ar pasikėsino užvaldyti fizinių ir juridinių asmenų pinigines lėšas, esančias jų bankų sąskaitose.

Kadangi liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodydamas, kad kaltinamojo D. Š. nepažįsta ir K. pataisos namuose nėra buvęs, nors su juo laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. atliko laisvės atėmimo bausmę viename būryje, galimai melavo, tai yra jo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių, apie tai atskira nutartimi praneština prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat nesivadovauja kaltinamojo D. Š. teisme duotais parodymais, kad visuose jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizoduose jam nurodymus duodavo kartu kalėjęs M. Š., kadangi ikiteisminio tyrimo metu tokių duomenų negauta, pats kaltinamasis D. Š. apie M. Š. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme neminėjo, be to, M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini). (16 t., 48 b. l.), todėl šių kaltinamojo D. Š. parodymų nėra galimybės patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Teismas šiuos kaltinamojo D. Š. duotus parodymus vertina kaip siekimą padėti išvengti atsakomybės tyrimo metu nenustatytam asmeniui, su kuriuo jis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nors kaltinamasis I. U. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltė, apgaule užvaldžius svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias šios bendrovės banko sąskaitoje, kaip jau buvo minėta, įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Iš AB... banko pranešimų bei prie jų pateiktų dokumentų (t. 1, 58-59, 121-132, 149, 151-154 b. l.; 2 t., 57-60 b. l.), I. U. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo bei jo analizės (2 t., 57-60 b. l.), (duomenys neskelbtini) universiteto rašto (3 t., 97 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo (2 t., 2 b. l.), mokėjimo nurodymo (2 t., 7-8 b. l.) matyti, kad 2013 m. birželio 7 d., panaudojus ikiteisminio tyrimo nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir, kaip tarpinę tarnybinę stotį, - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, ir tokiu būdu nuslėpus panaudotam ikiteisminio tyrimo nenustatytam elektroninio ryšio perdavimo įrenginiui priskirtą IP adresą, bei neteisėtai įgytus AB... banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 10:37:10 val. nuotoliniu būdu iš IP adreso (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) universiteto vartotojui - (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie AB... banko kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavus ir atlikus finansinę operaciją, iš šios banko sąskaitos į I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, buvo pervesta 70 000 litų (20 273,40 Eur). Iš aukščiau nurodytų duomenų akivaizdu, kad pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo pervesti be šios bendrovės žinios, panaudojus kompiuterinį virusą, tai yra apgaule.

Tai, kad kaltinamasis I. U. dalyvavo apgaule užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas, tai yra kaltas dėl jam inkriminuoto sukčiavimo, įrodo toliau nurodyti duomenys. Visų pirma, pinigai buvo pervesti į I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB... banke, todėl tik jis vienas tegalėjo šiais pinigais disponuoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam D. Š. ir kartu su juo veikusiam nenustatytam asmeniui, turinčiam programavimo žinių, buvo reikalingi patikimi žmonės, į kurių banko sąskaitas būtų pervedami apgaule užvaldyti pinigai, kad jie (pinigai) nedingtų, o, be to, labai svarbu tai, kad toks asmuo galėtų kaip įmanoma skubiau šiuos pinigus išgryninti (kaltinamojo V. R. parodymai, liudytojo D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 47-48 b. l.), kaltinamųjų V. R. ir D. Š. užfiksuoti pokalbiai telefonu, kaltinamojo D. Š. pokalbiai su kitais asmenimis ir t. t.). Akivaizdu, kad apgaule (panaudojant kompiuterinį virusą) svetimus pinigus, esančius bankų sąskaitose, užvaldantiems asmenims ypač svarbu buvo turėti patikimus asmenis, kad jie į jų banko sąskaitas pervestų pinigų nepasisavintų ir kuo greičiau juos išgrynintų, kol nukentėjęs fizinis ar juridinis asmuo, pastebėjęs neteisėtą pavedimą, nesikreipė į banką ir bankas neuždraudė finansinių operacijų toje banko sąskaitoje. Antra, tai, kad apgaule užvaldytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo pervestos į kaltinamojo I. U. banko sąskaitą neatsitiktinai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2013 m. birželio 18 d. (netrukus po įvykio) K. pataisos namuose, trečios gyvenamosios zonos 319 kambaryje, kuriame bausmę atliko ir D. Š., atliktos kratos metu buvo rasta užrašų knygutėje su „Pizos“ bokšto atvaizdu, kurioje buvo aptiktas ranka rašytas įrašas: „I. U..., „1000000“ (8 t., 147-148 b. l.), kurį, kaip matyti iš ekspertizės akto, parašė būtent kaltinamasis D. Š. (9 t., 64-66 b. l.). Akivaizdu, kad kaltinamojo I. U. banko sąskaita pataisos namuose pas asmenis, užsiminėjusius sukčiavimu, panaudojant kompiuterinius virusus, pateko tik su jo žinia ir neatsitiktinai. Trečia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo pervestos į kaltinamojo I. U. banko sąskaitą neatsitiktinai, patvirtina ir tai, jog kaltinamasis I. U. iš karto po to, kai tik pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų jiems išgryninti. Štai, iš kaltinamojo I. U. banko mokėjimo kortelės „Visa Electron“ panaudojimo ataskaitos matyti, kad jis 2013 m. birželio 7 d. laikotarpiu nuo 11.20 val. (Lietuvos laiku, praėjus vos šiek tiek daugiau nei 40 minučių nuo neteisėto pinigų pervedimo!) iki 13.37 val. įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose atliko 8 finansines operacijas, išgrynindamas 5423,40 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų, o taip pat bandė atlikti dar 11 finansinių operacijų, siekdamas išgryninti likusius į jo sąskaitą pervestus pinigus, tačiau to padaryti nepavyko, nes bankomatai neaptarnavo kortelės (1 t., 151-154, 157-161 b. l.; 2 t., 57-58, 82-83 b. l.), o po to, tą pačią dieną nuo 14.24 val. iki 16.15 val. skambino į AB... banką, reikalaudamas skubiai padidinti grynųjų pinigų išgryninimo limitą (1 t., 171-173 b. l.). Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina aukščiau padarytą išvadą, kad kaltinamasis I. U., veikdamas savo ir kitų asmenų naudai, skubėjo per kiek įmanomą trumpesnį laiką išgryninti į jo banko sąskaitą pervestus pinigus. Ketvirta, byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp J. S. (įtariamo analogiškų sukčiavimo veikų padarymu kitoje baudžiamojoje byloje) ir I. U., kurių metu J. S. su I. U. aptaria galimai nusikalstamu būdu gautų pinigų pervedimus į kitų asmenų banko sąskaitas, o I. U. galimai rūpinasi šių pinigų išgryninimu. Štai 2013 m. balandžio 22 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp J. S. ir kaltinamojo I. U., kurio metu I. U. pasiūlo „mesti“ (pinigus) ant tos moters, kuri tiek prigąsdinta, kad kas 10 minučių tikriną sąskaitą (banko); 2013 m. balandžio 23 d. pokalbio metu I. U. pranešė J. S., kad paėmė nenustatyto asmens (į kurio banko sąskaitą galimai buvo pervesti pinigai) kortelę (banko), nuėjo į banką, paėmė „steitmenus“ (banko operacijų išklotines) ir įsitikino, kad į to asmens banko sąskaitą pinigai nebuvo pervesti; be to, I. U. nurodo, kad kitą kartą reikia „šauti“ (pervesti pinigus) į abidvi tas (sąskaitas), taip pat paprašo, kad kitą kartą jau „būtų (pinigai), nes daugiau pravažinėjo jau“; 2013 m. balandžio 24 d. pokalbio metu I. U. prašo „permesti“ (galimai pinigus) kuo greičiau, nes pirmadienį nebebus tos moteriškės sąskaitų, ir paaiškina, kad ji nesupranta, kas ten vyksta, bijo, kad gal užblokuos (galimai sąskaitą); taip pat nurodo, kad kitos sąskaitos visi duomenys yra pas jį, yra kortelė, turi PIN kodus, todėl galėtų nuimti (galimai pinigus) ir padaryti viską; 2013 m. balandžio 29 d. pokalbio metu I. U. skundžiasi, kad tas nenustatytas asmuo jau prašo grąžinti kortelę (banko), nurodo, kad turi tas dvi (galimai banko sąskaitas), su kuriomis viskas tvarkoje, praneša, kad jam už valandos atveža dar septynis (galimai kalba apie pinigus) (6 t., 33-62 b. l., segtuvas su kompaktiniais diskais, diskas Nr. 17). Iš liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad D. Š. pokalbiuose apie sukčiavimus, užvaldant kitų asmenų banko sąskaitose esančius pinigus, dalyvaudavo ir kitas K. atliekantis bausmę asmuo, pravarde „J.“ (2 t., 47-48 b. l.), tai yra J. S. (2 t., 49-51 b. l.). Penkta, kaltinamasis I. U. 2013 m. gegužės mėnesį (laikotarpiu nuo 8 iki 15 dienos), tai yra prieš pat įvykį, net 7 kartus bendravo telefonu su abonentais Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), kuriais, kaip nustatyta, K. pataisos namuose naudojosi kaltinamasis D. Š. (4 t., 103-107 b. l.). Aukščiau nurodyti duomenys įrodo, kad kaltinamasis I. U. buvo sutaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie buvo atsakingi už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų pervedimą iš šios bendrovės sąskaitos (panaudojant kompiuterinius virusus (apgaulę)), kad leis pasinaudoti savo banko sąskaita, kad į ją bendrininkai galėtų pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, taip pat šias pinigines lėšas išgrynins, tai yra įrodo, kad kaltinamasis I. U. yra kaltas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų užvaldymo apgaule (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Nors kaltinamasis I. U. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme aiškino nežinojęs, kad pinigai, kuriuos jis išgrynino iš savo AB... banko sąskaitos 2013 m. birželio 7 d., yra gauti neteisėtai, apgaule užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, o manė, kad šie pinigai yra už parduodamą automobilį BMW X5, teismas šiais kaltinamojo I. U. parodymais nesivadovauja ir juos atmeta, kadangi jie nelogiški bei paneigti kitais bylos duomenimis, todėl nepatikimi (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis I. U. teisme nurodė, kad šį automobilį nusipirko už 13 000 (svarų). Po to dar pirko ratus, padangas, garso aparatūrą, televizorius ir papildomai už tai sumokėjo apie 4 000 – 5 000 eurų. Buvo sukelta automobilio galia. Automobilis buvo patvarkytas, pagrąžintas ir parduotas, kad užsidirbti pinigų. Buvo įdėtas skelbimas internete, skelbimų portale, ir uždėtas skelbimas ant automobilio lango. Po 3–4 mėnesių nuo skelbimo įdėjimo internete atsirado pirkėjai – lietuviai, kuriems ir bandė parduoti automobilį. Automobilio pardavimo tikslios datos nepamena, bet atitinka pagal kaltinimą (2013 m. birželio 7 d.). Tačiau iš Jungtinės Karalystės institucijų pateiktos pažymos matyti, kad automobilis BMW X5 kaltinamojo I. U. sutuoktinės L. U. vardu buvo įregistruotas 2013 m. gegužės 4 d. (18 t., 43 b. l.), todėl kaltinamojo I. U. parodymai, kad juose minimo automobilio BMW X5 pirkėjai lietuviai atsirado praėjus 3-4 mėnesiams po skelbimo apie jo pardavimą įdėjimo internete, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, nelogiška, automobilį nupirkus už 13 000 (svarų), dar 4 000 – 5 000 eurų (apie 3 400 – 4 250 GBP pagal 2013 m. birželio 7 d. Eur ir GBP oficialų kursą) investavus į jo pagerinimus, jį parduoti už 17 000 GBP. Tai, kad kaltinamasis I. U. 2013 metų birželio mėnesį neketino pardavinėti jo parodymuose minimo automobilio BMW X5 ir jo nepardavinėjo, patvirtina ir aplinkybė, kad šis automobilis buvo perleistas tik 2016 m. gruodžio 5 d. (18 t., 43 b. l.), tai yra praėjus daugiau nei trims metams po to, kai, kaltinamojo I. U. teigimu, jis pradėjo šį automobilį pardavinėti. Akivaizdu, kad asmuo, kuris nori parduoti automobilį ir jam reikia pinigų kitam (pigesniam) automobiliui ar namui (kaltinamojo I. U. parodymai dėl to, kam buvo reikalinga parduoti automobilį, iš esmės skiriasi – 2017 m. birželio 27 d. teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad iš bankomato nusiėmė tik tiek pinigų, kiek reikėjo kitam (pigesniam) automobiliui (16 t., 37 b. l.), o 2018 m. vasario 13 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad grynųjų pinigų jam reikėjo namui pirkti (18 t., 95 b. l.). Be to, paneigti kaltinamojo I. U. parodymai, kad jis negalėjo pasitikrinti savo banko sąskaitos ir taip sužinoti, ar yra pervesti pinigai už automobilį, kadangi nustatyta, jog jis buvo sudaręs su AB... banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir turėjo galimybę pasitikrinti sąskaitos likutį pasinaudojus elektronine bankininkyste (1 t., 155-156 b. l.). Todėl nelogiški kaltinamojo I. U. parodymai, kad jis dėl to, kad įsitikintų, jog pervesti pinigai už automobilį, turėjo juos nuiminėti mažomis sumomis iš bankomatų (taip patiriant nuostolius už pinigų išgryninimą bei sugaištant daug laiko). Kaltinamojo I. U. teisme duoti parodymai, kad jis išsigrynino tik tiek pinigų, kiek jam reikėjo kitam (pigesniam) automobiliui nusipirkti, paneigti jau paminėtu jo banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad po to, kai jis 2013 m. birželio 7 d., laikotarpiu nuo 11.20 val. iki 13.37 val., įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose išsigrynino 5423,40 GBP, dar 11 kartų bandė nusiimti grynuosius pinigus, tačiau to padaryti nepavyko, nes bankomatai neaptarnavo kortelės (1 t., 151-154, 157-161 b. l.; 2 t., 57-58, 82-83 b. l.). Kaltinamojo I. U. parodymai apie neva parduodamą automobilį paneigti ir užfiksuotais jo pokalbiais su AB... banko darbuotojais: štai pirmo pokalbio (2013 m. birželio 7 d. 14.24 val.) metu jis prašo padidinti grynųjų pinigų išgryninimo limitą, nes nori pirkti automobilį (o ne parduoti, kaip kaltinamasis nurodė teisme); antro pokalbio metu (2013 m. birželio 7 d. 14.31 val.) jis nurodo, kad prieš kelias dienas jam turėjo būti padarytas pavedimas 70 000 – 80 000 litų (keista, kad parduodamas automobilį, kaltinamasis negalėjo nurodyti tikslios sumos, kurią turėjo gauti už automobilį); trečio pokalbio metu (2013 m. birželio 7 d. 14.51 val.) jis vėl prašo skubiai padidinti grynųjų pinigų išgryninimo limitą, nes nori pirkti automobilį; ketvirto pokalbio metu (2013 m. birželio 7 d. 15.48 val.) jis jau nurodo, kad šalia stovi automobilio pirkėjai, kurie nori gauti pinigus (1 t., 171-173 b. l.). Kaltinamojo I. U. parodymai apie neva parduodamą automobilį nelogiški ir todėl, kad jis, šio kaltinamojo teigimu, buvo parduodamas už 17 000 GBP (70 000 litų) lietuviams, kurie, sprendžiant iš automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, reikalingos šio automobilio įregistravimui Lietuvoje, sudarymo, ketino jį eksploatuoti Lietuvoje, kadangi, kaip matyti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informacijos, toks automobilis Lietuvoje tuo metu kainavo apie 14 840 Eur (51 239 Lt), todėl, net įvertinus visus jo pagerinimus, tokio automobilio pirkimas Jungtinėje Karalystėje būtų aiškiai neprotingas, kadangi dar papildomai kainuotų jo pergabenimas, vairo mechanizmo pertvarkymas, kad šiuo automobiliu būtų galima važiuoti ir Lietuvos keliais. Kaltinamojo I. U. parodymai apie neva parduodamą automobilį nelogiški ir todėl, kad, pasak kaltinamojo, automobilio pirkėjai, po to, kai nepavyko nusipirkti automobilio, tenkinosi atsiimdami tik dalį pinigų (mažiau nei trečdalį), kuriuos I. U. jau buvo spėjęs išgryninti, tačiau nereikalavo grąžinti likusių pinigų, pervestų už automobilį.

Teismas nelaiko įrodymu kaltinamojo I. U. tuometinio gynėjo advokato R. M. pateiktos automobilio BMW X5 pirkimo – pardavimo sutarties kopijos (13 t., 107 b. l.), kadangi, visų pirma, nebuvo pateiktas šios sutarties originalas; antra, sutartyje nurodytas automobilio pirkėjas D. V. negalėjo sudaryti šios sutarties, kadangi nuo 2013 m. birželio 3 d. buvo laikinai sulaikytas ir vėliau suimtas, todėl 2013 m. birželio 7 d. negalėjo būti Jungtinėje Karalystėje (12 t., 129-141 b. l.); trečia, sutarties kopijoje nurodyta, kad automobilį BMW X5 parduoda I. U., nors automobilis buvo registruotas L. U. vardu (18 t., 6-9, 25-43 b. l.), todėl tokia sutartis nesukeltų jokių teisinių pasekmių; ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. nuo 2013 m. spalio 24 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, tai yra tuose pačiuose pataisos namuose, kuriuose bausmę atlieka ir kaltinamasis D. Š., todėl neatmestina, kad D. V. paso titulinio lapo kopija ir automobilio BMW X5 pirkimo – pardavimo sutarties kopija byloje galėjo atsirasti per šiuose pataisos namuose kalinčius asmenis (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

I. U. kaltinamas tuo, kad sukčiavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu įvykdė veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kaltinamuoju D. Š.. Akivaizdu, kad šį sukčiavimą įvykdė keletas bendrai veikusių asmenų. Be kaltinamojo I. U., kuris buvo atsakingas už banko sąskaitos pateikimą ir apgaule užvaldytų pinigų išgryninimą, veikė dar bent vienas asmuo, atliekantis bausmę K. pataisos namuose (tą patvirtina aplinkybė, kad I. U. banko sąskaitos numeris buvo rastas šiuose pataisos namuose, kaltinamojo I. U. ir J. S. telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti I. U. ryšiai su abonentu, kuriuo naudojosi D. Š.), ir bent vienas asmuo, turintis reikiamų programavimo žinių (kaltinamųjų V. R. ir D. Š. parodymai, liudytojo D. B. parodymai bei duomenys, patvirtinantys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo užvaldytos panaudojus nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir, kaip tarpinę tarnybinę stotį, - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį). Kaltinamojo D. Š. kaltė dalyvavus įvykdant sukčiavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, iš esmės grindžiama dviem aplinkybėmis – tuo, kad 2013 m. birželio 18 d. atliktos kratos K. pataisos namuose, 3 nuteistųjų būryje, 319 kambaryje (kur gyveno ir D. Š.), buvo rasta užrašų knygelė su D. Š. ranka įrašytu įrašu „I..., „1000000“; bei tuo, kad kaltinamasis I. U. 2013 m. gegužės mėnesį (laikotarpiu nuo 8 iki 15 dienos) 7 kartus bendravo telefonu su abonentais Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), kuriais K. pataisos namuose naudojosi ir kaltinamasis D. Š..

Tiek kaltinamasis I. U., tiek kaltinamasis D. Š. teisme nurodė, kad vienas kito nepažįsta ir anksčiau nėra bendravę. Kaltinamasis I. U. yra kilęs iš P., o D. Š. yra kilęs iš Š.. Be aukščiau paminėto įrašo užrašų knygelėje bei telefoninių pokalbių išklotinės byloje nėra jokių duomenų, kad I. U. ir D. Š. buvo pažįstami ir tarpusavyje bendravo. Iš K. pataisos namų pažymų matyti, kad nuteistieji šiuose pataisos namuose gyvena bendrabučio tipo patalpose, viename būryje bausmę atlieka apie 60-70 nuteistųjų, kurie gali tarpusavyje bendrauti. Byloje nustatyta, kad 2013 m. birželio 7 d. (kai buvo įvykdytas sukčiavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu), laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namų 3 būryje (306 kambaryje) atliko ir nuteistasis J. S. (8 t., 73 b. l.), kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, taip pat įtariamas analogiškais sukčiavimais, panaudojant kompiuterinius virusus (kaip matyti iš neįsiteisėjusio 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr... (teismų informacinė sistema LITEKO) J. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą bylą). Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad D. Š. pokalbiuose apie sukčiavimus, užvaldant kitų asmenų banko sąskaitose esančius pinigus, dalyvaudavo ir J. S. (2 t., 47-51 b. l.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis I. U. bendravo su K. pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę tuo metu atlikinėjusiu J. S., įtariamu analogiškų sukčiavimo veikų padarymu, kuris, savo ruožtu, bendravo su tame pačiame būryje bausmę atlikinėjusiu D. Š., neatmestina galimybė, kad įrašą „I..“ D. Š. užrašė J. S. paprašytas, o abonentais Nr. +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini), su kuriais bendravo I. U., naudojosi ne tik D. Š., bet ir J. S.. Šią abejonę stiprina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. (taigi ir 2013 m. birželio 7 d., kada buvo apgaule užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai) buvo kontroliuojami D. Š. pokalbiai telefonu, tačiau nebuvo užfiksuoti jokie jo kontaktai su I. U. (nors buvo užfiksuoti kontaktai su kaltinamaisiais V. R. ir V. M.) (5 t., 149-155 b. l.). Patikrinus elektroninio pašto adresus (dėžutes) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriais naudojosi D. Š., taip pat nerasta jokių D. Š. kontaktų su I. U. (nors buvo užfiksuoti jo kontaktai su kitais kaltinamaisiais V. R., S. R. (R.) ir V. M.) (7 t., 53-75, 106-133 b. l.). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis I. U. būtų bendravęs su kitais kaltinamaisiais V. R., S. R. (R.) ir V. M., su kuriais bendravo ir kitas nusikalstamas veikas įvykdė kaltinamasis D. Š.. Aukščiau nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis D. Š. dalyvavo apgaule užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Liko nepaneigta galimybė, kad šią nusikalstamą veiką kartu su I. U. bei nenustatytu asmeniu, turinčiu reikiamų programavimo žinių, įvykdė J. S. ar koks nors kitas K. pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę tuo metu atlikinėjęs asmuo. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-347/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-347/2007">2K-347/2007</a>, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kitose). Todėl, įvertinus surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, konstatuotina, jog aplinkybė, kad kaltinamasis D. Š. dalyvavo apgaule užvaldant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, neįrodyta (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Kaltinamoji V. M. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimų (išduotų V. R. ir R. Š.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prieš tai paiminėtų duomenų pakanka prisijungti prie V. R. ir R. Š. paskyrų ir jų banko sąskaitų), todėl jos veiksmai neteisėtai disponuojant svetimų (išduotų V. R. ir R. Š.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Pagal teismų praktiką, svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys yra tokie, kurie priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir juos panaudoti kitam (trečiajam) asmeniui elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas arba kredito įstaiga nėra davę sutikimo. Šią sąvoką atitinka elektroninės bankininkystės paslaugos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, t. y. prisijungimo kodai ir slaptažodžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197/2011">2K-197/2011</a>, 2K-389/2013). Mokėjimo priemonė (asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės autorizavimo duomenys) nuosavybės teise priklauso ją išdavusiai institucijai (šiuo atveju bankams), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jos turėtojui suteikia teisę naudoti elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui konkreti banko elektroninės bankininkystės prieiga (kartu su prisijungimo duomenimis) yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia ne jo supratimas apie mokėjimo priemonę perdavusio asmens valdymo neteisėtumą, o supratimas apie tos priemonės priklausomybę tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2007">2K-253/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197/2011">2K-197/2011</a>, 2K-215/2012). Kaltinamoji V. M., paimdama (ir tokiu būdu įgydama) iš V. R. ir R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurį laiką juos su savimi turėdama (laikydama) ir juos persiųsdama (perduodama) kaltinamajam D. Š., suprato, kad šiais duomenimis bankas leido naudotis tik tiems asmenims, kuriems jie buvo išduoti (tai yra suprato, kad šie duomenys jai yra svetimi), suvokė, kad negalima disponuoti svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (ką ji patvirtino ir duodama parodymus teisme), ir vis tiek įgijo, laikė ir perdavė šiuos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji Viktorija M. V. R. ir R. Š. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis neteisėtai disponavo skirtingu laiku, šių veikų nesiejo vieninga tyčia, todėl veikos teisingai kvalifikuotos kaip realioji šių nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimų (išduotų V. R. ir S. R. (R.)) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prieš tai paiminėtų duomenų pakanka prisijungti prie V. R. ir S. R. (R.) paskyrų ir jų banko sąskaitų), todėl jo veiksmai neteisėtai disponuojant svetimų (išduotų V. R. ir S. R. (R.)) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. Š., elektroniniu paštu gaudamas (ir tokiu būdu įgydamas) V. R. ir S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kurį laiką juos su savimi turėdamas (laikydamas) ir juos perduodamas elektroninių ryšių tinklais nenustatytam organizuotos grupės nariui, suprato, kad šiais duomenimis bankas leido naudotis tik tiems asmenims, kuriems jie buvo išduoti (tai yra suprato, kad šie duomenys jam yra svetimi), suvokė, kad negalima disponuoti svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, ir vis tiek įgijo, laikė ir perdavė šiuos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors kaltinamasis D. Š. neteisėtai disponavo skirtingų asmenų (V. R. ir S. R. (R.)) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, taip pat skirtingų bankų šiems asmenims išduotais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (V. R. – AB banko.. ir AB.. banko, o S. R. (R.) – AB banko.. ir AB.. banko), tačiau šias veikas siejo vieninga tyčia (surasti kuo daugiau banko sąskaitų ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, kad į jas būtų galima pervesti apgaule įgytas pinigines lėšas ir jomis disponuoti), jos buvo įvykdytos iš esmės tuo pačiu laiku, iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl kaltinamojo D. Š. veiksmai neteisėtai disponuojant V. R. ir S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>).

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė svetimų (išduotų V. M. ir R. Š.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prieš tai paiminėtų duomenų pakanka prisijungti prie V. M. ir R. Š. paskyrų ir jų banko sąskaitų), todėl jo veiksmai neteisėtai disponuojant svetimų (išduotų V. M. ir R. Š.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. Š., elektroniniu paštu gaudamas (ir tokiu būdu įgydamas) V. M. ir R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir kurį laiką juos su savimi turėdamas (laikydamas), suprato, kad šiais duomenimis bankas leido naudotis tik tiems asmenims, kuriems jie buvo išduoti (tai yra suprato, kad šie duomenys jam yra svetimi), suvokė, kad negalima disponuoti svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, ir vis tiek įgijo ir laikė šiuos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors kaltinamasis D. Š. neteisėtai disponavo skirtingų asmenų (V. M. ir R. Š.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, taip pat neteisėtai disponavo skirtingų bankų (AB banko.. ir AB.. banko) V. M. išduotais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, tačiau šias veikas siejo vieninga tyčia (D. Š. ir V. M. susitarimas dėl šių duomenų pateikimo), jos buvo įvykdytos iš esmės tuo pačiu laiku, iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis (visus šiuos duomenis perdavė V. M.), todėl kaltinamojo D. Š. veiksmai neteisėtai disponuojant V. M. ir R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė svetimų (išduotų L. V. ir L. N.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prieš tai paiminėtų duomenų pakanka prisijungti prie L. V. ir L. N. paskyrų ir jų banko sąskaitų), todėl jo veiksmai neteisėtai disponuojant svetimų (išduotų L. V. ir L. N.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. Š., nenustatytu būdu gaudamas (ir tokiu būdu įgydamas) L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir kurį laiką juos su savimi turėdamas (saugodamas su savimi turimo kompiuterio standžiajame diske), suprato, kad šiais duomenimis bankas leido naudotis tik tiems asmenims, kuriems jie buvo išduoti (tai yra suprato, kad šie duomenys jam yra svetimi), suvokė, kad negalima disponuoti svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, ir vis tiek įgijo ir laikė šiuos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors kaltinamasis D. Š. neteisėtai disponavo skirtingų asmenų (L. V. ir L. N.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, taip pat neteisėtai disponavo skirtingų bankų (AB „...“ ir AB ‚...“) L. V. išduotais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, tačiau šias veikas siejo vieninga tyčia (neteisėtai naudotis kitų asmenų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis), jos buvo įvykdytos tuo pačiu laiku (gautos tuo pačiu laiku ir laikomos toje pačioje vietoje), todėl kaltinamojo D. Š. veiksmai neteisėtai disponuojant L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Be to, kaltinamasis D. Š. neteisėtai įgijo ir laikė svetimos (išduotos I. L.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prieš tai paiminėtų duomenų pakanka prisijungti prie I. L. paskyros ir jos banko sąskaitos), todėl jo veiksmai neteisėtai disponuojant svetimos (išduotos I. L.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis D. Š., nenustatytu būdu gaudamas (ir tokiu būdu įgydamas) I. L. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir kurį laiką juos su savimi turėdamas (saugodamas su savimi kelioniniame krepšyje), suprato, kad šiais duomenimis bankas leido naudotis tik I. L. (tai yra suprato, kad šie duomenys jam yra svetimi), suvokė, kad negalima disponuoti svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, ir vis tiek įgijo ir laikė šiuos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. Š. aukščiau paminėtais atvejais (dėl V. R. ir S. R. (R.); dėl V. M. ir R. Š.; dėl L. V. ir L. N.; dėl I. L.) kitiems asmenims išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis neteisėtai disponavo skirtingu laiku, šių veikų nesiejo vieninga tyčia, todėl veikos teisingai kvalifikuotos kaip realioji šių nusikalstamų veikų sutaptis.

Be to, kaltinamasis D. Š., veikdamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu kaltinamuoju V. R., o taip pat kaltinamąja S. R., nepriklausančia šiai organizuotai grupei, turėdami tikslą apgaule įgyti Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) sąskaitose esančias pinigines lėšas, viršijančias 250 MGL dydžio sumą (veikos padarymo metu – 32 500 litų), nenustatytam organizuotos grupės nariui neteisėtai nuotoliniu būdu panaudojus nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, bei neteisėtai įgytus svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (AB... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „...“ ir P. rajono savivaldybės administracijos, o taip pat AB.. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus)), nuotoliniu būdu neteisėtai prisijungus prie informacinių sistemų (AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „...“ ir P. rajono savivaldybės administracijos sąskaitų, o taip pat AB.. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių O. T., UAB „..“ bei T. R. sąskaitų) ir neteisėtai inicijavus finansines operacijas (du pavedimus 22 000 litų (6 371,64 Eur) ir 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumai iš Š. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą; 32 000 litų (9 267,84 Eur) pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą; du pavedimus po 28 000 litų (8 109,36 Eur) iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą), o taip pat neteisėtai inicijavus bei atlikus finansines operacijas (4 000 litų (1 158,48 Eur) pavedimą iš O. T. banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą; 22 000 litų (6 371,64 Eur) pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą; 2 000 litų (579,24 Eur) pavedimą iš T. R. banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą), tokiu būdu apgaule organizuotos grupės narių ir kaltinamosios S. R. (dabar – R.) naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumą (iš kurių 25 880 litų (7 495,37 Eur) sumą išgrynino, taip apgaule įgydami šį svetimą turtą), o taip pat pasikėsino apgaule organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 138 000 litų (39 967,56 Eur) sumą, ir apgaule įgyti šį svetimą turtą, tačiau šių pinigų neužvaldė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes šios finansinės operacijos buvo nepatvirtintos, o minėti neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti, todėl šie kaltinamojo D. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-620/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-620/2010">2K-620/2010</a>, 2K-7-128-699/2017).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-128-699/2017). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2010">2K-335/2010</a>). Elektroninėje bankininkystėje visos operacijos su pinigais tvarkomos žmogaus sudarytų kompiuterinių programų pagrindu. Klientas su banku bendrauja ne tiesiogiai, o per elektroninę sistemą. Sistema sudaryta tokiu būdu, kad ji priima komandą ir atlieka operaciją, jei surinkti tinkami elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatiniai slaptažodžiai, naudotojo autentifikavimo kodai (ID) bei sesijos kintami slaptažodžiai (kodai)). Būtent aukščiau nurodyti elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys pagal programos veikimo principus identifikuoja asmens, kaip sąskaitos turėtojo, tapatybę ir pažymi teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiais pinigais. Jei šiuos duomenis pateikia asmuo, neturintis teisės atlikti operacijų su sąskaitoje esančiomis lėšomis, jis pateikia operacinei sistemai ir bankui save kaip kitą asmenį, turintį tokią teisę, ir taip suklaidina elektroninę sistemą, o kartu ir banką. Todėl kaltinamojo D. Š. apgaulė pasikėsinant įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę bei turtą ir dalį jo įgyjant pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas bendrai su kitais bendrininkais, pateikė bankams ir jų operacinėms sistemoms neteisėtai gautus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, tuo suklaidindamas bankus dėl elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės.

Kaltinamasis D. Š., veikdamas kartu bendrininkais, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtinę teisę ir turtą bei dalį svetimos turtinės teisės ir turto įgijo. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę, o ne patį turtą. Tik tada, kai pinigai išgryninami, laikoma, kad įgyjamas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmuo, įnešęs lėšas į sąskaitą į banką ar kitą kredito įstaigą, nuosavybės teises į šias lėšas praranda, tačiau įgyja reikalavimo teisę reikalauti grąžinti šias lėšas. Klientui perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui ir įrašius atitinkamą sumą į banko tvarkomą sąskaitą, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400/2014">3K-3-400/2014</a>, 3K-3-124-611/2017). Taigi, sukčiavimo atveju pervedus pinigus į banko sąskaitą, kaltininkai įgyja ne svetimą turtą, o turtinę teisę. Tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos sukčiavimo baigtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu.

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2009">2K-P-9/2009</a>, 2K-90/2013, 2K-49/2014, 2K-37-942/2015 ir kitos). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiškai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Be to, kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius (BK 24 straipsnio 6 dalis), tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-525/2014). Vadinasi, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir panašiai.

Kaltinamajam D. Š. inkriminuoto sukčiavimo mechanizmas buvo toks: kaltinamasis D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas jo bendrininkas, turintis reikiamų programavimo žinių, susitarė daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) sąskaitose esančias pinigines lėšas, tam panaudojant žalingą virusinę programą ir jos pagalba neteisėtai įgytus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip pat neteisėtai prisijungiant prie bankų informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės ir bankų klientų sąskaitų) ir neteisėtai inicijuojant bei atliekant finansines operacijas. Tam, kad įgytų svetimą turtą, reikėjo patikimų asmenų, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti apgaule įgytas bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, ir kurie galėtų šias pinigines lėšas kuo skubiau išgryninti. Todėl kaltinamasis D. Š. į bendrą veiklą įtraukė kaltinamąjį V. R., kuris buvo atsakingas už banko sąskaitų, į kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas turėjo pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, suradimą, pinigų išgryninimą ir tolimesnį jų paskirstymą. Kaltinamajam V. R. buvo pažadėtas atlygis – 30 procentų nuo apgaule įgytų ir išgrynintų pinigų.

Įvertinus tai, kad šiuo atveju bendrai veikė trys asmenys (kaltinamieji D. Š. ir V. R. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas jų bendrininkas, turintis reikiamų programavimo žinių), jie buvo sutarę daryti neapibrėžtą skaičių sukčiavimų, siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą (viršijantį 250 MGL dydžio sumą) (tai matyti iš liudytojo D. B. parodymų, kad buvo kalbama apie nemažas (apgaule užvaldomų) pinigų sumas - iki 30 000 litų, ką patvirtina ir vėliau atlikti kaltinamųjų veiksmai), tai yra, įvykdyti yra sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kaltinamasis D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas jo bendrininkas, turintis reikiamų programavimo žinių, suvokė, kad sukčiavimas bus atliktas neteisėtai įgyjant svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (BK 214 straipsnio 1 dalis), neteisėtai inicijuojant ir atliekant finansines operacijas (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir neteisėtai prisijungiant prie bankų informacinių sistemų (BK 198¹ straipsnio 1 dalis), tai yra įvykdant kitus nusikaltimus, priskirtus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), kiekvienas šios grupės narys, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko tam tikras užduotis (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas, turintis reikiamų programavimo žinių, atliko visą techninį darbą, reikalingą programavimo žinių, - panaudodamas žalingą virusinę programą ir jos pagalba neteisėtai įgytus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie bankų informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės ir bankų klientų sąskaitų) ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas (piniginių lėšų pavedimus į kaltinamojo D. Š. jam pateiktas ir kaltinamojo V. R. surastas banko sąskaitas); kaltinamasis D. Š. surado bendrininką V. R., nurodė jam surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, taip pat koordinavo bendrininkų veiksmus bei kontroliavo apgaule užvaldytų pinigų išgryninimą bei jų paskirstymą; kaltinamasis V. R. buvo atsakingas už banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, suradimą, į šias banko sąskaitas pervestų pinigų išgryninimą bei jų paskirstymą), taip pat atsižvelgus į sudėtingą bendrininkų suplanuotų ir įvykdytų nusikalstamų veikų mechanizmą, konstatuotina, jog kaltinamasis D. Š., apgaule įgydamas turtinę teisę į svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, o taip pat pasikėsindamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, o tuo pačiu neteisėtai įgyjant svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijuojant ir atliekant finansines operacijas ir neteisėtai prisijungiant prie bankų informacinių sistemų, veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis). Jo įvykdytas sukčiavimas papildomai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nekvalifikuotinas, kadangi organizuotos grupės požymis yra inkorporuotas į BK 182 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>). Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181/2007">2K-181/2007</a>, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-109/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-109/2013">2K-7-109/2013</a>, 2A-7-6/2013). Nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia <...> konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-77/2013, 2K-90/2013, 2K-128/2013, 2K-438/2013, 2K-535/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje paprastai vieningo sumanymo turinys yra sukonkretinamas iki sumanymo pagrobti (sukčiavimo atveju – apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą (sukčiavimo atveju – ir turtinę teisę), kuris įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQ5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-649/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-649/2006">2K-649/2006</a>, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau baudžiamojoje byloje nustačius vieningą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>). Kaip jau buvo minėta, kaltinamojo D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto jo bendrininko, turinčio reikiamų programavimo žinių, suburtos organizuotos grupės, į kurios veiklą buvo įtrauktas ir kaltinamasis V. R., tyčia buvo apgaule įgyti neapibrėžtą didelės vertės svetimą turtą, užvaldant neapibrėžto skaičiaus Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Vykdant šį vieningą organizuotos grupės sumanymą, nenustatytas jos narys, turintis programavimo žinių, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. 16.39 val. iki 2013 m. birželio 7 d. 14.43 val. (tai yra per labai trumpą laiką), panaudodamas žalingą virusinę programą ir jos pagalba neteisėtai įgytus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip pat neteisėtai prisijungdamas prie bankų informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės), inicijavo aštuonias finansines operacijas – pavedimus iš kaltinime nurodytų fizinių ir juridinių asmenų banko sąskaitų į kaltinamųjų V. R. bei S. R. (tuo metu – R.) banko sąskaitas, iš kurių tris kartus pavyko jas atlikti (iš O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. banko sąskaitų), o penkis kartus šių finansinių operacijų atlikti nepavyko ir suformuoti pavedimai nebuvo įvykdyti dėl nuo kaltininkų nepriklausančių priežasčių (iš Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitų), todėl kaltinamojo D. Š. veiksmai, apgaule įgyjant O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. pinigines lėšas ir pasikėsinant apgaule įgyti Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos pinigines lėšas, kvalifikuotini kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip dvi veikos, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte.

Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumo momentą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, tuo atveju, kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu. Kaltininkui panaudojus apgaulę ir įgijus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi įgyti, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą, tačiau įgyjamas bet kokios mažesnės vertės turtas, - tada veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didesnės kaip 3 MGL vertės turtą; kai panaudojant apgaulę kėsinamasi įgyti didelės vertės turtą, tačiau įgyto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės turtą.

Šiuo atveju, kaltinamasis D. Š., veikdamas organizuotoje grupėje, kėsinosi įgyti 166 000 litų (48 076,92 Eur) vertės svetimo turto (50 000 litų iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, 32 000 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 56 000 litų iš P. rajono savivaldybės administracijos, 4 000 litų iš O. T., 22 000 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 000 litų iš T. R.), tai yra didelės vertės svetimą turtą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Iš šios sumos jam pavyko įgyti turtinę teisę į 28 000 litų vertės svetimą turtą, kas nesudaro didelės vertės požymio (nusikalstamos veikos padarymo metu 250 MGL dydžio suma buvo 32 500 litų). Todėl, vertinant vien šį sukčiavimą kvalifikuojantį požymį, kaltinamojo D. Š. (ir kitų organizuotos grupės narių) veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, kaip pasikėsinimas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą (turtinę teisę). Tačiau šiuo atveju yra nustatytas ir kitas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, - tai, kad kaltinamasis D. Š. šią nusikalstamą veiką padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, todėl, nustačius, kad dalį pasikėsinto apgaule įgyti svetimo turto (turtinės teisės) kaltinamasis D. Š. ir jo organizuotos grupės nariai visgi įgijo, jo veika apgaule įgyjant turtinę teisę į svetimą turtą (O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas), ir pasikėsinant apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą (Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas), teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi kaltinamasis D. Š., veikdamas organizuotoje grupėje, apgaule įgyjant turtinę teisę į svetimą turtą, neteisėtai (neturėdamas teisėto pagrindo) įgijo svetimus (jam nepriklausančius) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (AB.. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos, o taip pat AB.. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus)), neteisėtai (neturėdamas teisėto pagrindo) prisijungė prie informacinių sistemų (AB... banko ir AB.. banko elektroninės bankininkystės sistemų ir šiuose bankuose esančių Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. rajono savivaldybės administracijos, O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. banko sąskaitų) ir neteisėtai panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas (mokėjimo pavedimus iš Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitų į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą), o taip pat neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas (mokėjimo pavedimus iš O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir T. R. banko sąskaitų į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą panaudojant tokius duomenis. Šiuo atveju, D. Š., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai panaudodamas neteisėtai įgytas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas (mokėjimo pavedimus iš Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitų į kaltinamojo V. R. banko sąskaitą).

Kasacinėje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 198¹ straipsnį nustačius, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, kasacinėse nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (internetinės bankininkystės sistemos) pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015). Šioje byloje nustatyta, kad su kaltinamuoju D. Š. bendrai veikęs nenustatytas organizuotos grupės narys, pažeisdamas, tai yra suklaidindamas, AB DNB banko ir AB SEB banko elektroninės bankininkystės (tai yra informacinės sistemos) apsaugos priemones, panaudodamas neteisėtai įgytus svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, prisijungė prie AB DNB banko ir AB SEB banko informacinių sistemų, leidžiančių naudotis banko paslaugų teikimu internetu, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Kaltinamasis D. Š. suvokė, kad veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojus neteisėtai įgytų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir neteisėtai prisijungus prie bankų internetinės bankininkystės sistemų ir šių bankų klientų sąskaitų bei inicijavus ir atlikus neteisėtas finansines operacijas, tokiu būdu suklaidinus bankus, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai neteisėtai ir neatlygintinai įgyja svetimą turtą (turtinę teisę), numatė, kad dėl jo ir jo bendrininkų veiksmų banko klientai (fiziniai ir juridiniais asmenys) bei patys bankai patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamajame akte kaltinamojo D. Š. veiksmai, pasikėsinant apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą (Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas), o tuo pačiu ir neteisėtai disponuojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, neteisėtai inicijuojant ir atliekant finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, buvo kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, bei 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas veikiant organizuotoje grupėje neteisėtai disponuoti svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir neteisėtai inicijuoti ar atlikti finansines operacijas, neteisėtai panaudojant svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

BK 214 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta, be kitų alternatyvių veikų, ir neteisėtai įgijus, laikius, perdavus ar realizavus bent vienos svetimos elektroninių mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 215 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika laikoma baigta, be kitų alternatyvių veikų, neteisėtai inicijavus ar atlikus vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudojus vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Šiuo atveju nustatyta, kad kartu su kaltinamuoju D. Š. veikęs nenustatytas organizuotos grupės narys, panaudojęs žalingą virusinę programą, neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (AB.. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus)), ir neteisėtai panaudojus šiuos duomenis, neteisėtai iniciavo finansines operacijas (tai yra AB.. banko elektroninės bankininkystės sistemoje aukščiau paminėtų juridinių asmenų paskyrose suformavo neteisėtus pavedimus), todėl kaltinamojo D. Š. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip baigtas neteisėtas disponavimas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis ir neteisėtas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų panaudojimas, dalyvaujant organizuotoje grupėje, be nuorodos į BK 22 straipsnio 1 dalį. Tai, kad šiuo atveju nepavyko atlikti inicijuotų finansinių operacijų (neteisėtų mokėjimo pavedimų), veikų kvalifikacijai įtakos neturi.

Kaltinamasis V. R., veikdamas organizuotoje grupėje su kaltinamuoju D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu organizuotos grupės nariu, turėdami tikslą apgaule įgyti Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) sąskaitose esančias pinigines lėšas, viršijančias 250 MGL dydžio sumą (veikos padarymo metu – 32 500 litų), dalyvaujant kaltinamojo D. Š. į nusikalstamų veikų darymą įtrauktoms kaltinamosioms S. R. ir V. M., nepriklausančiomis organizuotai grupei, jam (V. R.) neteisėtai perdavus svetimų (išduotų S. R. (dabar – R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (prisijungimo prie banko elektroninės bankininkystės sistemos vartotojo nuolatinius slaptažodžius, naudotojo autentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (prieš tai paiminėtų duomenų pakanka prisijungti prie S. R. (dabar – R.) paskyrų ir jos banko sąskaitų), o nenustatytam organizuotos grupės nariui neteisėtai nuotoliniu būdu panaudojus nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, bei neteisėtai įgytus svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (AB.. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „..“ ir P. rajono savivaldybės administracijos, o taip pat AB.. banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus)), nuotoliniu būdu neteisėtai prisijungus prie informacinių sistemų (AB.. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos sąskaitų, o taip pat AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių O. T., UAB „ (duomenys neskelbtini) “ bei T. R. sąskaitų) ir neteisėtai inicijavus finansines operacijas (du pavedimus 22 000 litų (6 371,64 Eur) ir 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumai iš Š. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos į jo (kaltinamojo V. R.) banko sąskaitą; 32 000 litų (9 267,84 Eur) pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į jo (kaltinamojo V. R.) banko sąskaitą; du pavedimus po 28 000 litų (8 109,36 Eur) iš P. rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitos į jo (kaltinamojo V. R.) banko sąskaitą), o taip pat neteisėtai inicijavus bei atlikus finansines operacijas (4 000 litų (1 158,48 Eur) pavedimą iš O. T. banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą; 22 000 litų (6 371,64 Eur) pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą; 2 000 litų (579,24 Eur) pavedimą iš T. R. banko sąskaitos į kaltinamosios S. R. (dabar – R.) banko sąskaitą), tokiu būdu apgaule organizuotos grupės narių ir kaltinamosios S. R. (dabar – R.) naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumą (iš kurių 25 880 litų (7 495,37 Eur) sumą išgrynino, taip apgaule įgydami šį svetimą turtą), o taip pat pasikėsino apgaule organizuotos grupės narių naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 138 000 litų (39 967,56 Eur) sumą, ir apgaule įgyti šį svetimą turtą, tačiau šių pinigų neužvaldė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes šios finansinės operacijos buvo nepatvirtintos, o minėti neteisėtai inicijuoti pavedimai neįvykdyti, todėl šie kaltinamojo V. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis V. R. veikė su kaltinamuoju D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu jų bendrininku, turinčiu reikiamų programavimo žinių), bendrininkai buvo sutarę daryti neapibrėžtą skaičių sukčiavimų, siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą (viršijantį 250 MGL dydžio sumą), tai yra, įvykdyti yra sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), kiekvienas iš bendrininkų, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko tam tikras užduotis (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas, turintis reikiamų programavimo žinių, atliko visą techninį darbą, reikalingą programavimo žinių, - panaudodamas žalingą virusinę programą ir jos pagalba neteisėtai įgytus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie bankų informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės ir bankų klientų sąskaitų) ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansines operacijas (piniginių lėšų pavedimus į kaltinamojo D. Š. jam pateiktas ir kaltinamojo V. R. surastas banko sąskaitas); kaltinamasis D. Š. surado bendrininką V. R., nurodė jam surasti banko sąskaitas, į kurias būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, taip pat koordinavo bendrininkų veiksmus bei kontroliavo apgaule užvaldytų pinigų išgryninimą bei jų paskirstymą; kaltinamasis V. R. buvo atsakingas už banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti apgaule užvaldytas pinigines lėšas, suradimą, į šias banko sąskaitas pervestų pinigų išgryninimą bei jų paskirstymą), taip pat atsižvelgus į sudėtingą bendrininkų suplanuotų ir įvykdytų nusikalstamų veikų mechanizmą, konstatuotina, jog kaltinamasis V. R., apgaule įgydamas turtinę teisę į svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, o taip pat pasikėsindamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą – Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Kadangi organizuotos grupės, į kurią buvo į trauktas ir kaltinamasis D. R., vieningas sumanymas buvo apgaule įgyti neapibrėžtą didelės vertės svetimą turtą, užvaldant neapibrėžto skaičiaus Lietuvoje veikiančių bankų klientų (fizinių ir juridinių asmenų) banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, kurį įgyvendinant, nenustatytas organizuotos grupės narys, turintis programavimo žinių, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. 16.39 val. iki 2013 m. birželio 7 d. 14.43 val. (tai yra per labai trumpą laiką), panaudodamas žalingą virusinę programą ir jos pagalba neteisėtai įgytus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip pat neteisėtai prisijungdamas prie bankų informacinių sistemų (elektroninės bankininkystės), inicijavo aštuonias finansines operacijas – pavedimus iš kaltinime nurodytų fizinių ir juridinių asmenų banko sąskaitų į jo (V. R.) bei kaltinamosios S. R. (tuo metu – R.) banko sąskaitas, iš kurių tris kartus pavyko jas atlikti (iš O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. banko sąskaitų), o penkis kartus šių finansinių operacijų atlikti nepavyko ir suformuoti pavedimai nebuvo įvykdyti dėl nuo kaltininkų nepriklausančių priežasčių (iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitų), todėl kaltinamojo V. R. veiksmai, apgaule įgyjant O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. pinigines lėšas ir pasikėsinant apgaule įgyti Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos pinigines lėšas, kvalifikuotina kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o ne kaip dvi veikos, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte.

Kadangi kaltinamasis V. R. sukčiavimą padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, todėl, įvertinus tai, kad dalį pasikėsinto apgaule įgyti svetimo turto (turtinės teisės) kaltinamasis V. R. ir jo organizuotos grupės nariai visgi įgijo, jo veika apgaule įgyjant turtinę teisę į svetimą turtą (O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas), ir pasikėsinant apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į svetimą turtą (Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas), kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. R. suvokė, kad veikia kartu su bendrininkais, turinčiais skirtingas užduotis ir vaidmenis, kad bendrininkams neteisėtai pervedus bankų klientų pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose, į jo bei jo draugės S. R. (dabar – R.) banko sąskaitas, ir tokiu būdu suklaidinus bankus, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai neteisėtai ir neatlygintinai įgyja svetimą turtą (turtinę teisę), numatė, kad dėl jo ir jo bendrininkų veiksmų banko klientai (fiziniai ir juridiniais asmenys) ir patys bankai patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis V. R., elektroniniu paštu išsiųsdamas jo draugės S. R. (dabar – R.) jam patikėtų AB... banko ir AB banko... jai išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis kaltinamajam D. Š., suprato, kad šiais duomenimis bankas leido naudotis tik S. R. (dabar – R.) (tai yra suprato, kad šie duomenys jam yra svetimi), suvokė, kad negalima disponuoti svetimais elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, ir vis tiek perdavė šiuos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, žinodamas, kad jie bus panaudoti apgaule įgytų piniginių lėšų pervedimui, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš kaltinimo kaltinamajam V. R. šalintina aplinkybė, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė draugės S. R. (dabar – R.) AB... banko ir AB banko... jai išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kadangi nustatyta, jog tuo metu kaltinamasis V. R. artimai bendravo su S. R. (dabar – R.), kartu gyveno, šiuos duomenis S. R. (dabar – R.) kaltinamajam V. R. perdavė savo noru, todėl šių, nors kaltinamajam V. R. ir svetimų, elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas bei laikymas, neperduodant kitiems asmenims, nelaikytinas neteisėtu.

Kaltinamoji S. R. (buvusi pavardė – R.), veikdama kartu su organizuotos grupės nariais – kaltinamaisiais D. Š. ir V. R., bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu šios organizuotos grupės nariu, kurie buvo susitarę sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, tačiau pati nepriklausydama šiai organizuotai grupei, perduodama kaltinamajam V. R. AB.. banko ir AB banko... jai išduotų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, žinant, kad į šias jos vardu atidarytas banko sąskaitas bus pervestos piniginės lėšos, gautos suklaidinus bankus, po ko, nenustatytam organizuotos grupės narui neteisėtai nuotoliniu būdu panaudojus nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, bei neteisėtai įgytus svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (AB... banko elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. nuolatinius slaptažodžius, naudotojų indentifikavimo kodus (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus)), nuotoliniu būdu neteisėtai prisijungus prie informacinių sistemų (AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. sąskaitų) ir neteisėtai inicijavus bei atlikus finansines operacijas (4 000 litų (1 158,48 Eur) pavedimą iš O. T. banko sąskaitos į jos (S. R. (dabar – R.)) banko sąskaitą; 22 000 litų (6 371,64 Eur) pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į jos (S. R. (dabar – R.)) banko sąskaitą; 2 000 litų (579,24 Eur) pavedimą iš T. R. banko sąskaitos į jos (S. R. (dabar – R.)) banko sąskaitą), tokiu būdu apgaule jos (S. R. (dabar – R.) ir organizuotos grupės narių naudai įgijo turtinę teisę į svetimą turtą - O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, sudarančias bendrą 28 000 litų (8 109,36 Eur) sumą (iš kurių 25 880 litų (7 495,37 Eur) sumą išgrynino, taip apgaule įgydami šį svetimą turtą), todėl šie kaltinamosios S. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji S. R. būtų dalyvavusi organizuotos grupės, kuriai priklausė kaltinamieji V. R. ir D. Š. bei nenustatytas organizuotos grupės narys, veikloje, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pagal apgaule įgytos turtinės teisės į svetimą turtą (svetimo turto) vertę (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji S. R. suvokė, kad apgaule, suklaidinus bankus, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja turtinę teisę į svetimą turtą (svetimą turtą), numatė, kad dėl jos ir kitų kartu su ja veikiančių asmenų veiksmų banko klientai, iš kurių sąskaitos neteisėtai bus pervesti pinigai į jos banko sąskaitas, o ir pats bankas, patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis I. U., veikdamas organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurios nariai tarpusavyje buvo pasiskirstę skirtingais vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis bei atskirose jos veiklos stadijose buvo susitarę daryti neaptartą skaičių nusikalstamų veikų - sukčiauti, apgaule įgyjant Lietuvoje veikiančių bankų klientų sąskaitose esančias pinigines lėšas, jam perdavus organizuotos grupės nariams jo vardu AB.. banke atidarytos banko sąskaitos numerį, nenustatytam organizuotos grupės nariui (turinčiam reikiamų programavimo žinių) neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, bei neteisėtai įgytus AB... banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10:37:10 val. nuotoliniu būdu neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai inicijavus ir atlikus finansinę operaciją – 70 000 litų (20273,40 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į jo (I. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, tokiu būdu jis (I. U.) tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, bei kitų nenustatytų organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės paminėtą svetimą turtą - 70 000 litų (20273,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, (iš kurių dalį - 5 423,40 GBP (22 032,56 Lt arba 6381,07 Eur), jis (I. U.), tęsdamas nusikalstamą veiką, išgrynino, taip apgaule įgydami šį svetimą turtą), todėl šie kaltinamojo I. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis I. U. veikė dar su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, su bendrininkais buvo sudaręs apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą (viršijantį 250 MGL dydžio sumą), tai įvykdyti yra sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), kiekvienas iš bendrininkų, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko tam tikras užduotis (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas, turintis reikiamų programavimo žinių, atliko visą techninį darbą, reikalingą programavimo žinių, - panaudodamas žalingą virusinę programą ir jos pagalba neteisėtai įgytus svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos (elektroninės bankininkystės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos) ir neteisėtai inicijavo bei atliko finansinę operaciją (piniginių lėšų pavedimą į jo (I. U.) banko sąskaitą); nenustatytas bendrininkas, kuris veikos padarymo metu galimai atliko laisvės atėmimo bausmę K. pataisos namuose, koordinavo bendrininkų veiksmus; kaltinamasis I. U. buvo atsakingas už į jo banko sąskaitą pervestų pinigų išgryninimą), taip pat atsižvelgus į sudėtingą bendrininkų suplanuotos ir įvykdytos nusikalstamos veikos mechanizmą, konstatuotina, jog kaltinamasis I. U., apgaule įgydamas turtinę teisę į svetimą turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas (bei įgydamas svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, kurias pavyko išgryninti), veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Be to, kaltinamojo I. U. veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį teisingai kvalifikuota ir todėl, kad jis įgijo turtinę teisę į didelės svetimą vertės turtą. Nors kaltinamajam I. U. pavyko išgryninti tik dalį (5 423,40 GBP (22 032,56 Lt arba 6381,07 Eur) iš į jo banko sąskaitą pervestos 70 000 litų (20273,40 Eur) sumos, jo veika teisingai kvalifikuotas kaip baigtas turtinės teisės į didelės vertės svetimą turtą įgijimas, kadangi, kaip jau buvo minėta, tuo atveju, kai dėl apgaulės suklaidintas nukentėjusysis arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, turtinės teisės (turto) įgijimas apgaule laikomas baigtu.

Kaltinamasis I. U. suvokė, kad veikia kartu su bendrininkais, turinčiais skirtingas užduotis ir vaidmenis, kad bendrininkams neteisėtai pervedus banko kliento pinigines lėšas į jo banko sąskaitą, ir tokiu būdu suklaidinus banką, savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai neteisėtai ir neatlygintinai įgyja turtinę teisę į didelės svetimą vertės turtą svetimą turtą, numatė, kad dėl jo ir jo bendrininkų veiksmų banko klientas bei pats bankas patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu savo suburtos organizuotos grupės nariu ir į šios organizuotos grupės nusikalstamą veiklą įtrauktu kaltinamuoju I. U., kaltinamajam I. U. pateikus jam (D. Š.) savo banko sąskaitą, o nenustatytam organizuotos grupės nariui (turinčiam reikiamų programavimo žinių) neteisėtai, nuotoliniu būdu, panaudojus nenustatytą elektroninio ryšio perdavimo įrenginį, su jame įdiegta interneto naršyklės kompiuterine programa ir kaip tarpinę tarnybinę stotį - žalinga virusine programa užkrėstą kompiuterį, priklausantį kitam vartotojui, bei neteisėtai įgytus AB... banko elektroninės bankininkystės paskyros naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį slaptažodį, naudotojo indentifikavimo kodą (ID) bei sesijos kintamus slaptažodžius (kodus), 2013 m. birželio 7 d. 10:37:10 val. nuotoliniu būdu neteisėtai prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), po to neteisėtai inicijavus ir atlikus finansinę operaciją – 70 000 litų (20273,40 Eur) pavedimą iš šios banko sąskaitos į kaltinamojo I. U. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią tame pat banke, tokiu būdu jis (D. Š.) tiksliai nenustatyto dydžio dalimis savo, kaltinamojo I. U. bei kito nenustatyto organizuotos grupės nario naudai apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės paminėtą svetimą turtą - 70 000 litų (20273,40 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, (iš kurių dalį - 5 423,40 GBP (22 032,56 Lt arba 6381,07 Eur), o po to, jis (D. Š.) tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė kaltinamajam D. U. išgryninti į jo banko sąskaitą pervestus pinigus (ką jis ir padarė, dalį pinigų išgrynindamas), tokiais veiksmais siekdamas gauti šias svetimas pinigines lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją šių lėšų kilmę ir save, kaip vieną iš tikrinu šių pinigų dalies gavėjų, organizavo finansinių operacijų, susijusių su paminėtųjų apgaule užvaldytų svetimų piniginių lėšų legalizavimu, atlikimą, tai yra padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, byloje surinktais duomenimis neįrodyta, kad kaltinamasis D. Š. dalyvavo apgaule įgyjant turtinę teisę į didelės vertės svetimą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o tuo pačiu neįrodyta, kad jis dalyvavo apgaule užvaldytų UAB „(duomenys neskelbtini) piniginių lėšų išgryninime, todėl jis dėl aukščiau paminėtų nusikalstamų veikų išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Be to, kaltinamieji D. Š., V. R. ir I. U. buvo kaltinami pagal 25 straipsnio 3 dalį ir BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų pinigų gauto turto (apgaule įgytų pinigų) legalizavimo (išgryninimo, dalyvavimo atliekant kitas su apgaule užvaldytais pinigais susijusias finansines operacijas (pavedimus)), dalyvaujant organizuotoje grupėje.

Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 14 d. iki 2014 m. sausio 8 d., atsakė tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

Teismų praktikoje nurodyta, kad kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli nešvarių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai, jie kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-251/2014, 2K-384-648/2016).

Taigi BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-384-648/2016). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-384-648/2016). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-96/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-96/2012">2K-7-96/2012</a>, 2K-384-648/2016).

Nustatyta, kad kaltinamieji D. Š. ir V. R., dalį piniginių lėšų, kurios buvo apgaule pervestos iš O. T., UAB „EVS Group“ bei T. R. bankų sąskaitų, tai yra 25 880 litus (7 495,37 Eur), išgrynino. Dalį išgrynintų pinigų kaltinamasis V. R. kaltinamojo D. Š. nurodymu pervedė į UAB „B. T.“, kad šie pinigai būtų konvertuoti į elektroninius pinigus, o likusią dalį išgrynintų pinigų kaltinamieji D. Š. ir V. R. pasidalino. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad kaltinamieji D. Š. ir V. R., išgrynindami apgaule įgytus pinigus, tesiekė šiais pinigais pasinaudoti, - juos suvartoti. Dalies pinigų pakeitimas į elektroninius pinigus kaltinamajam D. Š. buvo reikalingas tam, kad atsiskaityti su nenustatytu organizuotos grupės nariu, turinčiu programavimo žinių, atlikusį visą techninį darbą apgaule užvaldant šiuos pinigus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamųjų D. Š. ir V. R. tikslas, panaudojant apgaule įgytus ir išgrynintus pinigus, būtų buvęs pakenkti Lietuvos finansų ir kredito sistemai bei jos stabilumui.

Taip pat nenustatyta, kad tikslą pakenkti Lietuvos finansų ir kredito sistemai bei jos stabilumui turėjo ir kaltinamasis I. U., kuris išgrynino dalį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule įgytų piniginių lėšų (5 423,40 GBP (22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur).

Kadangi kaltinamųjų D. Š. ir V. R. veiksmuose, panaudojant apgaule iš O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. įgytas pinigines lėšas, ir kaltinamojo I. U. veiksmuose, panaudojant apgaule iš UAB,,(duomenys neskelbtini)“ įgytas pinigines lėšas, nėra BK 216 straipsnio 1 dalies požymių (tiesioginės tyčios ir tikslo pakenkti Lietuvos finansų ir kredito sistemai bei jos stabilumui), kaltinamieji D. Š., V. R. ir I. U. išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Bausmių skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaltinamasis D. Š. teisiamas jau vienuoliktą kartą, nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, įvykdymo metu buvo teistas septynis kartus (9 t., 119-137 b. l.), tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, padarė aštuonias nusikalstamas veikas, kurių viena (numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), šešios (5 veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir 1 veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o dar viena veika (numatyta BK 198¹ straipsnio 1 dalyje), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), naujas nusikalstamas veikas įvykdė teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis), laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, atlikimo metu, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis D. Š. iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nedaro, net ir būdamas įkalinimo vietoje vykdo analogiškas tyčines nusikalstamas veikas, todėl jis už visas įvykdytas nusikalstamas veikas baustinas laisvės atėmimo bausme.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. R., Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) ir 215 straipsnio 1 dalyje, įvykdė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalyje, 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis D. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tai nepripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, numatantis šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įsigaliojo tik 2015 m. kovo 24 d., tai yra jau po kaltinamojo D. Š. nusikalstamų veikų įvykdymo, o baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Nors kaltinamasis D. Š. nagrinėjant bylą teisme iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (dėl kurių jis pripažintinas kaltu) ir nurodė, kad gailisi, tačiau tai nepripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi jis kaltu prisipažino tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė ir atsisakė duoti parodymus, prisipažino iš esmės tik verčiamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, be to, nurodė, kad nurodymus gavo iš dabar jau mirusio M. Š., taip, teismo įsitikinimu, norėdamas nuslėpti tikrąjį nusikalstamų veikų bendrininką, kuris nebuvo nustatytas. Į šią aplinkybę (kad teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas), atsižvelgtina parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį. Taip pat atsižvelgtina ir į ilgai užtrukusį baudžiamąjį procesą, kurio ilgumą sąlygojo objektyvūs veiksniai (sudėtinga byla). Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu subūrė organizuotą grupę, į ją įtraukė kaltinamąjį V. R., koordinavo ir kontroliavo jo veiksmus. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam D. Š. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 61 straipsnis).

Skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta straipsnių sankcijose, nėra pagrindo, kadangi kaltinamojo D. Š. įvykdytų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalyje), be to, nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų aplinkybių.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis), atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bausmių bendrinimo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>), tai yra iš pradžių apėmimo būdu (griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes) subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (susijusias su O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. turto įgijimu apgaule ir pasikėsinimu apgaule įgyti Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos turtą), sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o po to prie griežčiausios – apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (susijusias su O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. turto įgijimu apgaule ir pasikėsinimu apgaule įgyti Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos turtą), iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo V. R. ir S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis; dėl neteisėto disponavimo V. M. ir R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis; dėl neteisėto disponavimo L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis; dėl neteisėto disponavimo I. L. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis), sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Parenkant laisvės atėmimo bausmių, paskirtų už nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, sudėjimo būdą (dalinį, o ne visišką), o taip pat prie griežčiausios bausmės pridedamų švelnesnių bausmių dalį, be aukščiau paminėtų aplinkybių, apibūdinančių kaltinamąjį, atsižvelgtina į tai, kad visos kaltinamajam D. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos per palyginus trumpą laiką, visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarytos iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, todėl prie griežčiausios bausmės pridėtina dalis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, lygi BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui (3 mėnesiams) (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Nors kaltinamasis D. Š. nusikalto neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė nesubendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kaip tai numato BK 64 straipsnio 1 dalis, kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių taisyklėmis), o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė savo ruoštu buvo subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisyklėmis) ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies taisyklėmis), ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiai šiuo metu neįsiteisėję. Dėl tos pačios priežasties nebendrintos šiuo nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės (vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis). Šiuo nuosprendžiu paskirtą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. bei Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes bus galima subendrinti BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka, 2018 m. sausio 22 d. ir 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiams įsiteisėjus.

Atsižvelgus į kaltinamojo D. Š. asmenybę (nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 7 kartus, nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę), jo įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių ir pobūdį (padarė aštuonias tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šešios veikos priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, viena veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, kad kaltinamasis D. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė kaltinamajam D. Š. neskirtina, nes jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kardomoji priemonė nereikalinga (BPK 119 straipsnis).

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam D. Š. nėra pagrindo, nes, atsižvelgus į ankstesnius jo teistumus bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) šio kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis V. R. anksčiau neteistas (10 t., 147-148 b. l.), įvykdė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurių vienas (numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitas (numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje) - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo įvykdyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, administracine tvarka baustas tik 2011 metais už kelių eismo taisyklių pažeidimą (10 t., 147-148 b. l.), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, vedęs, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas (10 t., 152, 154, 156, 158, 160, 162, 164 b. l.). Kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, kas, atsižvelgus ir į prokuroro baigiamojoje kalboje išsakytą poziciją, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis sukčiavimą (nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje) įvykdė organizuotoje grupėje, ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi tai yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Ankščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo V. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už abu nusikaltimus laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam minimumui. Už abu nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), be to, kaip jau buvo minėta, abu jo įvykdyti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Parenkant bausmės dydį, be aukščiau minėtų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad jis iš esmės buvo kaltinamojo D. Š. įtrauktas į organizuotos grupės veiklą, todėl jo vaidmuo BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdyme yra mažiau pavojingas, nei kaltinamojo D. Š.. Taip pat atsižvelgtina ir į ilgai užtrukusį baudžiamąjį procesą, kurio ilgumą sąlygojo objektyvūs veiksniai (sudėtinga byla).

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam V. R. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme, paskirta už sukčiavimą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už neteisėtą disponavimą elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, nes jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) nebenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną ar kelis sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus, vykdymą. Galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, nenumatė ir nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas kaltinamasis V. R., įvykdymo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 23 d.). Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), todėl konstatuotina, kad kaltinamajam V. R. gali būti taikomos BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) nuostatos (BK 3 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, jei tarpinis įstatymas (galiojęs laikotarpiu tarp nusikalstamų veikų įvykdymo ir nuosprendžio priėmimo) lengvina nusikalstamą veiką padariusios asmens teisinę padėtį, jis turi būti taikomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>).

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip jau buvo minėta, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaun­imui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY4LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-268-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-268-942/2017">2K-268-942/2017</a>). Toje pačioje byloje kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją.

Nors kaltinamasis V. R. įvykdė dvi nusikalstamas veikas ir viena jų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau, atsižvelgus į tai, kad jis yra pakankamai jaunas (gimęs 1990 metais), anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik 2011 metais, dirba, yra sukūręs šeimą, po nusikalstamų veikų, už kurias teisiamas, įvykdymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo beveik penkeri metai, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo V. R. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)).

Teismo įsitikinimu, pasiuntus V. R. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis V. R. galės dirbti ir taip prisidėti prie šalies bendro vidaus produkto kūrimo (tuo labiau, kad yra linkęs dirbti), o atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, būtų valstybės išlaikomas.

Parenkant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad V. R. teisiamas pirmą kartą, jo vaidmuo sukčiavimo įvykdyme iš esmės buvo antraeilis, todėl (atsižvelgus ir į prokuroro baigiamosiose kalbose išsakytą poziciją) jam skirtinas minimalus bausmės atidėjimo terminas – vieneri metai (BK 75 straipsnio 1 dalis). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis V. R. šiuo metu dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (BK 75 straipsnio 2 dalis). Įpareigojimas visą bausmės laiką dirbti prisidės ir prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo užtikrinimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

V. R. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. birželio 18 d. 15.30 val. iki 2013 m. birželio 19 d. 17 val. (10 t., 51-52 b. l.), tai yra 2 dienos (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios V. R. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (10 t., 53-62, 64-65 b. l.).

Kaltinamoji S. R. anksčiau neteista (11 t., 142-143 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka nebausta (11 t., 144 b. l.), visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padariusi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, yra ištekėjusi, po nusikaltimo, už kurį teisiama, naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo beveik penkeri metai, todėl darytina išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) šios kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad S. R. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neatlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė žala. Taip pat atsižvelgtina į ilgą proceso trukmę. Viešieji darbai (BK 46 straipsnis) kaltinamajai S. R. neskirtini, nes ji dirba. Bauda (BK 47 straipsnis) jai neskirtina, nes nusikaltimu padaryta turtinė žala, kurią S. R. privalės atlyginti.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios S. R. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (11 t., 60-67 b. l.).

Kaltinamoji V. M. nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą teisiama, padarymo metu teista nebuvo, tačiau yra teista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, laisvės apribojimu 1 metams (2015 m. birželio 8 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs) (12 t., 83-84 b. l.), padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), administracine tvarka paskutinį kartą bausta 2013 metais (12 t., 85 b. l.), visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padariusi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra netekėjusi, po nusikaltimų, už kuriuos teisiama, naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo beveik penkeri metai, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) šios kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti paskyrus švelniausią BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis). Parenkant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad praėjo labai ilgas laiko tarpas po nusikaltimų įvykdymų, todėl kaltinamajai V. M. skirtina bauda, artima BK 46 straipsnyje numatytam minimumui. Taip pat atsižvelgtina į ilgą proceso trukmę. Parenkant baudos dydį atsižvelgtina taip pat į tai, kad kaltinamajai V. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 46 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 5 d.) už apysunkį nusikaltimą numatė baudą nuo 1 MGL iki 1000 MGL, todėl taikytina būtent nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi redakcija, kadangi ji švelnina kaltinamosios V. M. teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajai V. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai yra prie griežtesnės bausmės, paskirtos už neteisėtą disponavimą R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirtą už neteisėtą disponavimą V. R. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Parenkant bausmių sudėjimo būdą ir pridedamos bausmės dalį, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką, iš esmės padarytos analogiškomis aplinkybėmis (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Kadangi kaltinamoji V. M. nusikaltimus, už kuriuos teisiama, įvykdė iki Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bauda visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimo bausme, į atliktos bausmės laiką įskaitant laisvės apribojimo bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 9 dalis). Kaltinamoji V. M. įpareigotina jai paskirtą baudą sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (12 t., 78-79 b. l.).

Kaltinamasis I. U. anksčiau teistas (14 t., 107-119 b. l.), tačiau teistumas išnykęs (BK 97 straipsnis), taip pat baustas užsienio valstybėje (14 t., 107-119 b. l.), įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), administracine tvarka baustas tik 2013 metais už kelių eismo taisyklių pažeidimą (14 t., 120 b. l.), šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, vedęs, augina nepilnamečius vaikus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors jis sukčiavimą (nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje) įvykdė organizuotoje grupėje, ši aplinkybė nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi tai yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis). Ankščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo I. U. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už jo įvykdytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek mažesnį už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Parenkant bausmės dydį, be aukščiau minėtų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad jo vaidmuo sukčiavimo įvykdyme iš esmės buvo antraeilis – jis buvo atsakingas už apgaulę įgytų piniginių lėšų išgryninimą. Taip pat atsižvelgtina į ilgą proceso, užtrukusio ne dėl kaltinamųjų kaltės, o dėl objektyvių priežasčių (sudėtingo tyrimo) trukmę

Nors kaltinamasis I. U. įvykdė sunkų nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis yra anksčiau teistas Lietuvoje bei baustas užsienio valstybėje, tačiau, atsižvelgus į tai, kad teistumas yra seniai išnykęs, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, yra sukūręs šeimą, augina nepilnamečius vaikus, po nusikalstamos veikos, už kurias teisiamas, įvykdymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo beveik penkeri metai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo I. U. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)).

Teismo įsitikinimu, pasiuntus I. U. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, iš esmės bus pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, pasiuntus I. U. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, nukentėtų ir jo nepilnamečių vaikų interesai, kadangi susilpnėtų jų socialiniai ryšiai su tėvu. Svarbu ir tai, kad būdamas laisvėje, I. U. turės galimybę greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Parenkant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad I. U. teisiamas ne pirmą kartą, todėl jam skirtinas bausmės atidėjimo terminas, artimas įstatyme numatytam maksimumui – du metai šeši mėnesiai (BK 75 straipsnio 1 dalis). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis I. U. šiuo metu gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, be to, nėra atlygines nusikaltimu padarytos turtinės žalos.

I. U. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 27 d. (13 t., 1, 75-76, 123-124 b. l.) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios I. U. paliktinos galioti paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (13 t., 125-127 b. l.).

V. Civilinis ieškinys ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškovas AB... bankas patikslintu ieškiniu prašo priteisti: solidariai iš kaltinamųjų D. Š., V. R. ir S. R. 7 530,12 Eur (26 000 litų) turtinės žalos, susidariusios dėl 4 000 litų užvaldymo apgaule iš O. T. ir 22 000 litų užvaldymo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriuos bankas kompensavo), atlyginimo; solidariai iš D. Š. ir I. U. 20 273,40 Eur (70 000 litų) turtinės žalos, susidariusios dėl 70 000 litų užvaldymo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriuos bankas kompensavo), atlyginimo; priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. bylinėjimosi išlaidas (16 t., 13-17 b. l.). Iš civilinio ieškovo AB... banko 2018 m. vasario 13 d. prašymo matyti, kad juo civilinis ieškovas prašo iš kaltais pripažintų asmenų jam lygiomis dalimis priteisti 1 312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaip jau buvo minėta, asmuo, įnešęs lėšas į sąskaitą į banką ar kitą kredito įstaigą, nuosavybės teises į šias lėšas praranda, tačiau įgyja reikalavimo teisę reikalauti grąžinti šias lėšas. Klientui perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui ir įrašius atitinkamą sumą į banko tvarkomą sąskaitą, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotus banknotus ar monetas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400/2014">3K-3-400/2014</a>, 3K-3-124-611/2017). Kaip teisingai nurodyta civiliniame ieškinyje, komerciniai bankai privalo užtikrinti savo klientų sąskaitų ir jose atliekamų operacijų saugumą. Todėl, klientui dėl neteisėtos trečiųjų asmenų veiksmų praradus jo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, bankai privalo kompensuoti šių lėšų trūkumą. Todėl konstatuotina, kad kaltinamiesiems D. Š., V. R., S. R. ir I. U. apgaule įgijus AB... banko klientų pinigines lėšas, laikomas jų banko sąskaitose, turtinė žala buvo padaryta ne tik fiziniams ir juridiniams asmenims, iš kurių banko sąskaitų neteisėtai buvo pervestos piniginės lėšos, tačiau ir bankui, kuris privalėjo kompensuoti šias klientų netektas pinigines lėšas. Vadinasi civilinis ieškovas AB... bankas dėl kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. nusikalstamų veikų patyrė turtinę žalą ir turi teisę šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Iš civilinio ieškovo AB SEB banko pateiktų dokumentų matyti, kad bankas dėl kaltinamųjų D. Š., V. R. ir S. R. bendrų nusikalstamų veiksmų patyrė 7 530,12 Eur (26 000 litų) turtinę žalą, kuri susidarė dėl 4 000 litų įgijimo apgaule iš O. T. ir 22 000 litų įgijimo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir bankui šias išlaidas kompensavus. Šį civilinį ieškinį bylą nagrinėjant teisme pripažino ir kaltinamieji D. Š., V. R. bei S. R., o tai yra jų teisė (CPK 140 straipsnio 2 dalis), todėl civilinio ieškovo AB... banko civilinis ieškinys dalyje dėl 7 530,12 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, žalą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų D. Š., V. R. ir S. R., nes ji buvo padaryta bendrais neteisėtais jų veiksmais (CK 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinio ieškovo AB... banko pateiktų dokumentų matyti, kad bankas dėl kaltinamojo I. U. ir jo bendrininkų (nenustatytų organizuotos grupės narių) bendrų nusikalstamų veiksmų patyrė 20 273,40 Eur (70 000 litų) turtinę žalą, susidariusią dėl 70 000 litų užvaldymo apgaule iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir bankui šias išlaidas kompensavus, todėl civilinio ieškovo AB.... banko civilinis ieškinys dalyje dėl 20 273,40 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, žalą priteisiant iš kaltinamojo I. U., nes ji buvo padaryta neteisėtais šio kaltinamojo veiksmais.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>).

Teismų praktikoje pripažįstama teisė į procesinių palūkanų priteisimą ir baudžiamajame procese. Kartu pažymėtina, kad teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi. Tai patvirtina ir Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>, kurioje pasisakyta, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Išaiškinta, kad palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Šiems santykiams būdinga tai, kad yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdyti per nustatytą terminą. Išsakyta nuomonė, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Taigi iš esmės nesutinkama su tuo, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes Civilinio kodekso XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise (Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-144/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-144/2014">3K-7-144/2014</a>). Tokios praktikos yra laikomasi ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM0LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-234/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-234/2010">2K-234/2010</a>, 2K-181/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-421/2014).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, civilinio ieškovo AB SEB banko ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas iš dalies, jo prašomas priteisti procesines palūkanas priteisiant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki žalos visiško atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš civilinio ieškovo AB.... banko 2018 m. vasario 13 d. prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų (PVM sąskaitos – faktūros bei mokėjimo nurodymo) matyti, kad civilinis ieškovas AB.... bankas už jo atstovo advokato suteiktas paslaugas sumokėjo 1312,85 Eur. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atstovo paslaugas (vyko į teismą susipažinti su byla, parengė patikslintą civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje) teismas konstatuoja, kad šios civilinio ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos nėra per didelės, proporcingos atstovo suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U..

2013 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu 6 mėnesių laikotarpiui buvo laikinai apribotos kaltinamosios S. R. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias jos vardu atidarytoje AB.... banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atlikti bet kokias finansines operacijas su šioje sąskaitoje esančiais pinigais. Ši procesinės prievartos priemonė buvo paskirta siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2017 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams; 2017 m. rugsėjo 8 d. to paties teismo nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams; 2017 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams; 2018 m. vasario 13 d. teismo nutartimi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 9 d. Kadangi teismas tenkino civilinio ieškovo AB.... banko civilinį ieškinį dalyje dėl 7530,12 Eur turtinės žalos priteisimo iš solidariai iš kaltinamųjų, tame tarpe ir iš kaltinamosios S. R., laikinas kaltinamosios S. R. nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant jai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jos vardu atidarytoje AB.... banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki bus atlyginta nusikaltimu AB.... bankui padaryta turtinė žala – 7530,12 Eur (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Iš šios banko sąskaitos leistina atsiskaityti su civiliniu ieškovu AB.... banku.

2013 m. rusėjo 9 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos kaltinamojo V. R. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias jo vardu AB..... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB.... banke jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banke.... jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant su jomis atlikti bet kokias finansines operacijas. 2017 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas 3 mėnesiams; 2017 m. rugsėjo 8 d. to paties teismo nutartimi nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams; 2017 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams; 2018 m. vasario 13 d. teismo nutartimi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 9 d. Kadangi teismas tenkino civilinio ieškovo AB.... banko civilinį ieškinį dalyje dėl 7530,12 Eur turtinės žalos priteisimo iš solidariai iš kaltinamųjų, tame tarpe ir iš kaltinamojo V. R., laikinas kaltinamojo V. R. nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant jam disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jo vardu AB... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB... banke jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banke... jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki bus atlyginta nusikaltimu AB... bankui padaryta turtinė žala – 7530,12 Eur (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Iš šios banko sąskaitos leistina atsiskaityti su civiliniu ieškovu AB... banku.

2013 m. birželio 27 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos kaltinamojo I. U. nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias jo vardu AB.... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam I. U. priklausančias pinigines lėšas buvo pratęstas 3 mėnesiams; 2017 m. liepos 26 d. teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam I. U. priklausančias pinigines lėšas buvo pratęstas 3 mėnesiams; 2017 m. spalio 20 d. teismo nutartimi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams; 2018 m. sausio 19 d. teismo nutartimi šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 27 d. Kadangi teismas tenkino civilinio ieškovo AB... banko civilinį ieškinį dalyje dėl 20 273,40 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo I. U., laikinas kaltinamojo I. U. nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant jam disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jo vardu AB.... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki bus atlyginta nusikaltimu AB.... bankui padaryta turtinė žala – 20 273,40 Eur (BPK 151 straipsnio 6 dalis). Iš šios banko sąskaitos leistina atsiskaityti su civiliniu ieškovu AB SEB banku.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatyme kalbama ir apie kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio turto konfiskavimą. Antai BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nustatyta, kad kaltinamieji D. Š., V. R. ir S. R. iš nusikalstamos veikos gavo 25 880 litus (7 495,37 Eur), o kaltinamasis I. U. iš nusikalstamos veikos gavo 5 423,40 GBP (22 032,56 Lt arba 6 381,07 Eur). Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, šie pinigai turėtų būti iš kaltinamųjų konfiskuoti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra nurodęs, kad nusikalstamu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTExLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-511/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-511/2010">2K-511/2010</a>, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-368/2011">2K-368/2011</a>, 2K-138/2014). Kadangi civilinis ieškovas AB..... bankas pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas priteisti iš kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. jų nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, ir teismas nusprendė ieškinį patenktinti, todėl kaltinamųjų D. Š., V. R., S. R. ir I. U. iš nusikalstamų veikų gauti pinigai nekonfiskuotini.

V. Daiktai ir kiti klausimai

Daiktai – užrašų knygutė, ant kurios viršelio yra „Pizos“ bokšto atvaizdas, kitoje užrašų knygutės viršelio pusėje yra BAR kodas (duomenys neskelbtini); žalios spalvos užrašų knygutė langeliais, kitoje pusėje BAR kodas (duomenys neskelbtini); užrašų knygelė juodos spalvos su užrašu ant viršelio „SHEN SHI“, SIM kortelė „LABAS“ Nr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose ir saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos patalpose ((duomenys neskelbtini)) (8 t., 80-81 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai - lapelis su... banko prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, rastas ir paimtas 2015 m. sausio 14 d. kratos metu K. pataisos namuose, tarpfilialinis kasos pajamų orderis Nr. 116195, „Western Union“ pinigų gavimo - kliento kvitai (2 lapai), AB banko... sertifikatai (4 lapai), 2013 m. kovo 26 d. kasacinis skundas (4 lapai), rasti ir paimti 2013 m. birželio 18 d. kratos pas V. R. ir S. R. metu (7 t., 176-178 b. l.; 10 t., 187-189 b. l.; 11 t., 17-26 b. l.), saugomi prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktai - nešiojamas kompiuteris „DELL Inspiron N5110“, s/n 7PMPGP1, su įkrovimo laidu, 2013 m. birželio 18 d. paimti iš kaltinamojo D. Š. ir saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos patalpose (Vilnius, Saltoniškių g. 19) (8 t., 80-81 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas D. Š. arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybai, šie daiktai sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pinigai – 240 (du šimtai keturiasdešimt) litų, rasti ir paimti 2013 m. birželio 18 d. kratos pas V. R. metu (10 t., 190-195 b. l.) ir saugomi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriuje (Vilnius, Saltoniškių g. 19) (8 t., 80-81 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. R. arba jo įgaliotam asmeniui, nes nesustatyta, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, o šiems asmenims per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių pinigų grąžinimo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriui, perduotini Lietuvos Respublikos nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Segtuvas su kompaktiniais diskais (33 diskai permatomuose vokuose), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamųjų, kadangi šiuos tyrimus atliko policijos įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamiesiems D. Š., V. R., S. R. ir V. M. šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), iš šių kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnis).

Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, jeigu šias išlaidas sąlygoja paties nuteistojo veiksmai. Būtent tai yra esminis kriterijus, lemiantis perdavimo išlaidų išieškojimą iš perduoto asmens.

Byloje nustatyta, kad gavus duomenų apie tai, kad į I. U. banko sąskaitą, esančią AB... banke, 2013 m. birželio 7 d. buvo neteisėtai pervesta 70 000 litų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą I. U. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (12 t., 95-97 b. l.). Atlikus kratą šiame bute buvo rastas 2013 m. birželio 7 d. AB... banko raštas, adresuotas I. U., kuriuo prašoma atsakyti į banko klausimus, susijusius su 70 000 litų pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (12 t., 98-100 b. l.). Tą pačią dieną kaltinamojo I. U. motina P. U., apklausta liudytoja, nurodė, kad jos sūnus I. U. jau 9 metus gyvena Anglijoje, o 3 metus nėra jos mačiusi, kadangi jie susipykę, jokių jo kontaktų neturi (12 t., 101 b. l.). Nors, kaip matyti iš kitų byloje esančių dokumentų, P. U. su sūnumi I. U. 2013 metų balandžio – birželio mėnesiais keletą kartų bendravo telefonu (12 t., 102-103 b. l.). Papildomos apklausos metu P. U. nurodė, kad su sūnumi nuolat bendrauja telefonu ir nurodė jo telefono numerį Jungtinėje Karalystėje. Jos parodymus patvirtina ir telefono apžiūros protokolas (12 t., 107-109 b. l.). Negavus duomenų apie I. U. buvimo vietą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro R. V. 2013 m. birželio 25 d. nutarimais I. U. buvo pripažintas įtariamuoju (13 t., 8-10 b. l.) ir buvo paskelbta jo paieška (13 t., 31-33 b. l.). Buvo nustatyta, kad I. U. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir gali slapstytis Anglijoje (13 t., 48 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2013 m. birželio 28 d. nutartimi įtariamajam I. U. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas (13 t., 40-42 b. l.). 2013 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras išdavė I. U. Europos arešto orderį (13 t., 50-54 b. l.), kurio pagrindu Jungtinė Karalystė 2014 m. sausio 30 d. išdavė I. U. Lietuvos Respublikai (13 t., 1, 55 b. l.). Kaltinamojo I. U. ekstradiciją iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos kainavo 5 392,52 litus (1 561,78 Eur) (13 t., 1, 57-62 b. l.).

Iš 2013 m. gruodžio 5 d. I. U. tuometinio gynėjo prašymo dėl Europos arešto orderio panaikinimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 13 d. Jungtinės Karalystės Vestminsterio Magistratų teismo sprendimu I. U. buvo paskirti apribojimai, nesusiję su laisvės atėmimu. Akivaizdu, kad šie apribojimai buvo I. U. buvo paskirti Jungtinės Karalystės institucijoms jau vykdant I. U. Europos arešto orderį, todėl jo atšaukti nebebuvo galimybės. Iš to paties gynėjo prašymo matyti, kad jis nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo Lietuvoje ir 2013 m. liepos 27 d. Panevėžio mieste susituokė, migracijos tarnyboje žmona ir duktė pasikeitė pasus, be to, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai vairavo automobilį (13 t., 64-67 b. l.).

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad ekstradicijos išlaidos atsirado ne be kaltinamojo I. U. kaltės. Nors I. U. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Jungtinėje Karalystėje, kur nuolat gyvena ir dirba, tačiau jis tikrai žinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas (jo tėvų namuose buvo atliekama krata, kratą atlikę policijos pareigūnai kaltinamojo motinai paliko teismo nutarties dėl kratos nuorašą, nustatyta, kad kaltinamasis su motina nuolat bendravo telefonu, be to, kaltinamasis nuo 2013 m. liepos 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 16 d. buvo Lietuvoje, todėl, akivaizdu, kad susipažino su jo tėvams paliktais procesiniais dokumentais), be to, iš užfiksuotų kaltinamojo I. U. pokalbių su AB... banko darbuotojais matyti, kad jis apie neteisėtą pinigų pavedimą į jo sąskaitą žinojo. Apdairus žmogus, žinodamas, kad į jo banko sąskaitą pateko neteisėti pinigai, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būdamas Lietuvoje, būtų nuvykęs į tyrimą atliekančią policijos įstaigą ir davęs policijos pareigūnus dominančius parodymus, po ko prokuratūra būtų galėjusi atšaukti Europos arešto orderį. Tačiau kaltinamasis I. U. pasirinko kitokį elgesio modelį ir išvyko iš Lietuvos, nenuvykęs į policijos įstaigą, o pastangų susisiekti su prokuroru, kontroliavusiu ikiteisminį tyrimą byloje, ėmėsi tik data, kai Jungtinės Karalystės pareigūnai ėmėsi veiksmų, vykdydami jo atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį.

Todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad paties kaltinamojo I. U. veiksmai sąlygojo jo ekstradiciją, todėl jo ekstradicijos išlaidos (kurios įrodytos pateiktais dokumentais) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo I. U. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, bei jį nuteisti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo V. R. ir S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo V. M. ir R. Š. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo L. V. ir L. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo I. L. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimu 2 (dviem) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. R., Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto inicijavimo ir atlikimo finansinių operacijų, neteisėtai panaudojus O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. R., Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) – laisvės atėmimu 3 (trims) metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie AB... banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos sąskaitų, bei prie AB.. banko elektroninės bankininkystės sistemos ir šiame banke esančių O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. sąskaitų) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. turto įgijimo apgaule ir pasikėsinimo apgaule įgyti Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos turtą) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 6 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, iš pradžių apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje (susijusias su O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. turto įgijimu apgaule ir pasikėsinimu apgaule įgyti Š. rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos turtą), sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o po to prie griežčiausios – apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo V. R. ir S. R. (R.); V. M. ir R. Š.; L. V. ir L. N. bei I. L. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios D. Š. kardomosios priemonės neskirti.

D. Š. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R., legalizavimo) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo apgaule bei šio turto legalizavimo) išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, bei jį nuteisti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo S. R. (R.) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R. turto įgijimo apgaule ir pasikėsinimo apgaule įgyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. rajono savivaldybės administracijos turtą) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi V. R. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. birželio 18 d. 15.30 val. iki 2013 m. birželio 19 d. 17 val., tai yra 2 (dvi) dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 ir 8 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam V. R., kad visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jo gyvenamąją vietą.

Iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios V. R. palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. R. grąžinti paimtą asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. 11250192.

V. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš O. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. R., legalizavimo) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir ją nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką dirbti pagal darbo sutartį.

Išaiškinti S. R., kad visą bausmės laiką jos elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jos gyvenamąją vietą. Ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios S. R. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, bei ją nuteisti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo V. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – 7 MGL (263,62 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo R. Š. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis) – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, paskirta bausme - laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą ir laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams. Į bausmės laiką įskaityti laisvės apribojimo bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir konstatuoti, kad V. M. jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikusi.

Įpareigoti V. M. jai paskirtą 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apygardos teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

I. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei jį nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi I. U. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. sausio 30 d. iki 2014 m. kovo 27 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 2 dalies 5 punkto, 3 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jo priežiūrą vykdančios institucijos nustatyta tvarka nuotoliniu būdu bendrauti su šia institucija, ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius atvykti į jo priežiūrą vykdančią instituciją ir atsiskaityti apie vykdomus įpareigojimus.

Nuteistojo I. U. probaciją pavesti vykdyti Panevėžio apygardos probacijos tarnybai pagal nuteistojo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Išaiškinti nuteistajam I. U., kad visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos ši probacijos tarnyba.

Iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios I. U. palikti paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

I. U. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį (dėl piniginių lėšų, apgaule įgytų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, legalizavimo) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo AB... banko, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti civiliniam ieškovui AB... bankui solidariai iš D. Š., V. R. ir S. R. 7 530,12 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų ir 12 centų) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Priteisti civiliniam ieškovui AB... bankui iš I. U. 20 273,40 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 40 centų) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Priteisti civiliniam ieškovui AB... bankui lygiomis dalimis iš D. Š., V. R., S. R. ir I. U. 1 312,85 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvylika eurų ir 85 centus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

2013 m. rugsėjo 9 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną S. R. nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant jai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jos vardu atidarytoje AB... banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus atlyginta nusikaltimu AB... bankui padaryta turtinė žala – 7 530,12 Eur. Iš šios banko sąskaitos leisti atsiskaityti su civiliniu ieškovu AB... banku.

2013 m. rusėjo 9 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną V. R. nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant jam disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jo vardu AB... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu AB... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vardu AB banke... atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus atlyginta nusikaltimu AB... bankui padaryta turtinė žala – 7 530,12 Eur. Iš šios banko sąskaitos leisti atsiskaityti su civiliniu ieškovu AB... banku.

2013 m. birželio 27 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną I. U. nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant jam disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis jo vardu AB... banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus atlyginta nusikaltimu AB... bankui padaryta turtinė žala – 20 273,40 Eur. Iš šios banko sąskaitos leisti atsiskaityti su civiliniu ieškovu AB... banku.

Daiktus – užrašų knygutę, ant kurios viršelio yra „Pizos“ bokšto atvaizdas, kitoje užrašų knygutės viršelio pusėje yra BAR kodas (duomenys neskelbtini); žalios spalvos užrašų knygutę langeliais, kitoje pusėje BAR kodas (duomenys neskelbtini); užrašų knygelę juodos spalvos su užrašu ant viršelio „SHEN SHI“, SIM kortelę „LABAS“ Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2013 m. birželio 18 d. kratos metu K. pataisos namuose ir saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos patalpose ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus - lapelį su... banko prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenimis, paimtą 2015 m. sausio 14 d. kratos metu K. pataisos namuose, tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), „Western Union“ pinigų gavimo - kliento kvitus (2 lapai), AB banko.... sertifikatus (4 lapai), 2013 m. kovo 26 d. kasacinį skundą (4 lapai), paimtus 2013 m. birželio 18 d. kratos pas V. R. ir S. R. metu, saugomus prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nešiojamą kompiuterį „DELL Inspiron N5110“, s/n 7PMPGP1, su įkrovimo laidu, 2013 m. birželio 18 d. paimtus iš D. Š. ir saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybos patalpose ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. Š. arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių daiktų grąžinimo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdybai, šiuos daiktus sunaikinti.

Pinigus – 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų, paimtus 2013 m. birželio 18 d. kratos pas V. R. metu ir saugomus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriuje ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. R. arba jo įgaliotam asmeniui, o šiems asmenims per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus rašytinio prašymo dėl šių pinigų grąžinimo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Finansų skyriui, juos perduoti Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

Segtuvą su kompaktiniais diskais (33 diskai permatomuose vokuose), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

1 561,78 E. I. U. ekstradicijos išlaidų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti šią pinigų sumą iš I. U. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188785847, buveinė – (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB... banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam D. Š. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas