Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-460/2014

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00991-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 126.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio turto investicijos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio turto investicijos“, uždarajai akcinei bendrovei „Arijas“, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, tretieji asmenys – Palangos kredito unija, akcinė bendrovė „Swedbank“, dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti: kad ieškovas nuo 2008 m. balandžio 28 d. yra įgijęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę; atsakovų BUAB „Pajūrio turto investicijos“ ir UAB „Arijas“ 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ginčo buto pardavimo negaliojančia nuo sudarymo momento; atsakovų UAB „Arijas“ ir Palangos kredito unijos 2011 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos lakšto dalį dėl ginčo buto įkeitimo (sutartinės hipotekos kodas 03120110008415) negaliojančia nuo sudarymo momento; išreikalauti iš neteisėto atsakovo UAB „Arijas“ valdymo ginčo butą ir grąžinti jį savininkui (ieškovui).

Ieškovas reikalavimą kildino iš ieškovo ir atsakovo UAB „Pajūrio turto investicijos“ 2008 m. balandžio 15 d. būsimo buto statybos sutarties Nr. 16 (toliau – ir Sutartis), kuria statytojas UAB „Pajūrio turto investicijos“, pasitelkęs trečiuosius asmenis, įsipareigojo pastatyti butą ir atskiru priėmimo–perdavimo aktu jį perduoti ieškovui, o ieškovas (užsakovas) – sutartyje numatytomis sąlygomis finansuoti ir priimti sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis nekilnojamąjį turtą – statomą 59 kv. m, 2 kambarių butą (projektinis buto Nr. 22) su daline apdaila daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys nustatė 250 000 Lt su PVM buto kainą, o nuosavybės teisę į butą užsakovas turėjo įgyti visiškai atsiskaitęs su statytoju. Ieškovas laiku sumokėjo statytojui visą buto kainą ir nuo 2008 m. balandžio 28 d. įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą. Šalys taip pat susitarė, kad butas ieškovui priėmimo–perdavimo aktu bus perduotas ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio mėn., tačiau statytojas laiku neužbaigė statybos darbų ir Sutartyje numatytais terminais ieškovui buto neperdavė.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1446-524/2009, statytojui UAB „Pajūrio turto investicijos“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi BUAB „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje patvirtino ieškovo 268 000 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro ginčo buto kaina ir delspinigiai.

Atsakovas BUAB „Pajūrio turto investicijos“ 2011 m. lapkričio 13 d. pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi ginčo butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui UAB „Arijas“, o pastarasis 2011 m. lapkričio 14 d. sutartine hipoteka Nr. 03120110008415 šiuo turtu užtikrino savo prievolių įvykdymą atsakovui Palangos kredito unijai.

Ieškovo teigimu, jo ir buto statytojo 2008 m. balandžio 15 d. Sutartis atitinka visus būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančius požymius, todėl jis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra – įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi ieškovas 2008 m. balandžio 15 d. ir 2008 m. balandžio 28 d. atsiskaitė su statytoju už statomą butą, nuo 2008 m. balandžio 28 d. jis įgijo nuosavybės teisę į jį, todėl statytojas, 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavęs atsakovui UAB „Arijas“ jam nepriklausantį turtą, pažeidė savininko teises. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas UAB „Arijas“ buvo nesąžiningas, nes jam buvo žinoma apie kitų asmenų daiktines teises į įsigyjamą pastatą, todėl ginčo butas grąžintinas ieškovui, o jo hipoteka panaikintina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovas A. G. nuo 2008 m. balandžio 28 d. pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Pajūrio turto investicijos“ 2008 m. balandžio 15 d. būsimo buto statybos sutartį už 250 000 Lt įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų BUAB „Pajūrio turto investicijos“ ir UAB „Arijas“ 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; atsakovą UAB,,Arijas“ įtraukė į BUAB,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių sąrašą su 51 000 Lt kreditoriaus reikalavimu; išreikalavo ginčo butą iš atsakovo UAB „Arijas“ neteisėto valdymo ir grąžino jį savininkui A. G.; panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas A. G. 250 000 Lt finansinis reikalavimas BUAB,,Pajūrio turto investicijos‘‘ bankroto byloje Nr. B2-1446-524/2009; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu, nustatė, kad ginčo butas 2008 m. lapkričio 5 d. kaip nebaigta (51 proc. baigtumo) statyba buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal ieškovo ir statytojo Sutarties 2.4 punktą, ieškovui nuosavybės teisė į ginčo butą turėjo pereiti visiškai už jį atsiskaičius. Ieškovas galutinai su statytoju atsiskaitė 2008 m. balandžio 28 d., todėl spręsta, kad nuo šios datos jis įgijo nuosavybės teisę į šį butą. Kadangi ginčo butas buvo pastatytas ieškovo lėšomis ir turėjo būti perduotas jam priėmimo–perdavimo aktu, tai vertinta, kad atsakovas UAB,,Pajūrio turto investicijos“ neįgijo nuosavybės teisių į šį butą, o pardavimo metu nebuvo jo savininkas.

Teismas pažymėjo, kad daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį daiktą vien tuo pagrindu, jog patvirtintas jo finansinis reikalavimas skolininko bankroto byloje, nes kreditoriaus reikalavimo galima atsisakyti arba jį tikslinti. Nors tokio reikalavimo ieškovas teismui nebuvo suformulavęs, teismas, remdamasis vartotojų interesų gynimo ir teismo aktyvaus vaidmens bankroto bylose principais, sprendė, kad yra teisinis pagrindas viršyti ieškinio reikalavimus ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas ieškovo 250 000 Lt kreditoriaus reikalavimas UAB,,Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje Nr. B2-1446-524/2009.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo panaikinti 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties dalį, konstatavo, kad šis sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), nes tik savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai, 6.307 straipsnio 1 dalis ir kt.), todėl pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento statytojo ir atsakovo UAB „Arijas“ 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ieškovui priklausančio buto pardavimo ir išreikalavo ginčo butą iš neteisėto atsakovo UAB „Arijas“ valdymo bei grąžino jį savininkui, t. y. ieškovui.

BUAB „Pajūrio turto investicijos“ administratoriaus ir atsakovo UAB „Arijas“ veiksmus, sudarant pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartį, teismas laikė nesąžiningais, nes administratorius UAB „Arijas“ vadovui patarė laukti BUAB,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių susirinkimo, kol bus nustatyta žemesnė turto pardavimo kaina, ir informavo UAB „Arijas“, kad turtas (namas, esantis (duomenys neskelbtini) bus parduodamas už 1 200 000 Lt. Dėl to teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad administratorius dalyvavo susitarimuose dėl įmonės kreditorių turto pardavimo dar vykstant varžytynėms, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais. Teismas konstatavo, kad administratorius neprivalėjo sudaryti sandorio dėl ginčo buto su UAB,,Arijas“, tačiau privalėjo išanalizuoti sandorį su ieškovu ir sudaryti su juo buto priėmimo–perdavimo aktą. Nustatyta, kad administratorius neišsiuntė ieškovui pranešimo, jog statytojo ir ieškovo sandoris nebus vykdomas; priešingai, byloje įrodyta, kad buvęs įmonės vadovas G. G., kuris vėliau tapo ir atsakovo UAB,,Arijas“ darbuotoju, siuntė fiziniams asmenims reikalavimus pasirašyti pasižadėjimus, jog fiziniai asmenys, finansavę statybas, neatsisako savo teisių į butus, todėl ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ginčo butas bus perduotas jam. Teismas atsakovo UAB „Arijas“ nesąžiningumą grindė jo žinojimu, kad fiziniai asmenys finansavo statybą, todėl atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto srities verslininkas, pirkdamas daugiabutį namą ir bendraudamas su bankroto administratoriumi, turėjo galimybę pasidomėti ieškovo sudaryta sutartimi. Be to, atsakovo UAB,,Arijas“ atstovas turėjo pasidomėti viešo registro duomenimis, kurie įrodo, kad iki 2011 m. balandžio 13 d. sutarties įregistravimo tame pačiame pažymėjime nebuvo nurodyta, jog ginčo butas įregistruotas BUAB,,Pajūrio turto investicijos“ vardu. Teismas, pripažinęs ginčo sandorio dalį negaliojančia nuo sudarymo momento, butą, už kurį ieškovas sumokėjo 250 000 Lt, šiam grąžino, nes laikė, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto valdymo. Grąžinęs ginčo butą ieškovui, teismas nuginčytos sandorio dalies šalims taikė restituciją – priteisė atsakovui UAB „Arijas“ hipotekos lakšte nurodytą 51 000 Lt buto vertę. Teismas laikė, kad hipotekos lakšte nurodyta turto vertė atitinka tuometę turto rinkos vertę, o Nekilnojamojo turto registro nustatyta buto 37 200 Lt verte nesirėmė, nes Nekilnojamojo turto registro įmonė nėra turto vertintoja.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutartinės hipotekos dalies pripažinimo negaliojančia motyvuodamas tuo, kad turi būti užtikrinta atsakovo UAB „Arijas“, po 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo finansavusio ginčo buto statybą, teisių apsauga, todėl turi išlikti hipotekos teisė į ginčo butą, kol bus atsiskaityta su UAB „Arijas“ per žalos atlyginimo institutą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo A. G. reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovų UAB „Arijas“ ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ hipotekos lakšto 03120110008415 dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini), įkeitimo nuo sudarymo momento, pakeitė ir dėl šio reikalavimo priėmė naują sprendimą, ieškinį tenkino, taip pat perskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas UAB „Pajūrio turto investicijos“) pastatys ir perduos pirkėjui (ieškovui) sutartyje apibūdintą butą, o pirkėjas sumokės visą buto statybos kainą. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas, sumokėjęs visą buto kainą, visiškai atsiskaitė pagal Sutartį su pardavėju ir tai nulėmė padarinių, įvardytų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje, atsiradimą, t. y. pirkėjo nuosavybės teisių į butą įgijimą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Būsimo buto statybos sutarties 6.2 punktu šalys sulygo, kad nuosavybės teisę į objektą užsakovas įgyja visiškai atsiskaitęs su statytoju už objektą sutarties 2.4 punkte nustatyta tvarka – per 20 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė 2008 m. balandžio 28 d. Taigi atsakovas turėjo būti pasirengęs perduoti ieškovui nuosavybės teises į suformuotą ginčo turtą. Aplinkybė, kad atsakovas nustatytais terminais nebuvo pasirengęs įvykdyti šios prievolės tinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu. Nors parduodamas daiktas ir nebuvo 100 proc. baigtumo, tačiau galutinio atsiskaitymo metu egzistavo.

Byloje nustatyta, kad ginčo turtas yra gyvenamosios paskirties, ieškovo šeima neturėjo kito būsto, o Vilniaus mieste būstą įsigijo vėliau nei ginčo butą. Įstatymai taip pat neriboja įsigyti keletą gyvenamųjų patalpų ir (ar) turėti vasarvietę. Dėl to nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ginčo butas įsigytas verslo tikslais. Kadangi ieškovas atsakovui yra sumokėjęs visą Sutartyje nustatytą buto kainą, todėl įgijo teisę į butą su daline apdaila. Teisėjų kolegija sprendė, kad negalima daryti išvados, jog ieškovui nuosavybės teisė pripažinta į didesnės vertės ar pagerintą butą, nei ieškovas yra sumokėjęs UAB „Pajūrio turto investicijos“.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstais atsakovo UAB „Arijas“ teiginius, kad ginčo butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas tik papildomai atlikus daugybę statybos darbų. Byloje nustatyta, kad ginčo butas 2008 m. lapkričio 5 d. egzistavo kaip atskiras turtinis vienetas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad pastatas, kuriame yra butas, yra suformuotas statybos inspekcijai išdavus 2008 m. lapkričio 10 d. pažymą, o nekilnojamojo turto kadastriniai duomenys užfiksuoti 2008 m. lapkričio 5 d. pastato kadastro duomenų byloje. Buto kadastriniai duomenys nustatyti sudarius 2008 m. lapkričio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Bylos duomenys leido spręsti, kad ne visi butai parduotame pastate buvo iš anksto finansuojami užsakovų (butų pirkėjų) lėšomis, todėl atsakovas UAB „Arijas“ investuotas į viso pastato statybą lėšas nepagrįstai laiko investicija ir į ginčo buto statybą, nes, minėta, ieškovas buvo visiškai atsiskaitęs už ginčo butą su daline apdaila.

Vertinant 2011 m. balandžio 13 d. sandorio šalių sąžiningumą nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo patvirtinti tiek ieškovo, tiek kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, kildinami iš būsimų butų statybos sutarčių, kuriomis UAB „Pajūrio turto investicijos“ buvo įsipareigojęs pastatyti ir perduoti užsakovams pastatytus butus. Taigi bankroto administratorius, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties aktu perleisdamas ginčo turtą, žinojo apie ieškovo turimas reikalavimo teises, kurias numato CK 6.401 straipsnio 5 dalis. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad administratorius žinojo apie ieškovo ir kitų kreditorių reikalavimus dėl jų teisių įgyvendinimo natūra, tačiau 2011 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkime nuslėpė nuo kreditorių informaciją apie potencialų viso pasato pirkėją, garantavo ginčo turto pirkėjui, kad nėra trečiųjų asmenų reikalavimų į ginčo turtą, deklaravo, jog BUAB „Pajūrio turto investicijos“ yra viso turto savininkas, teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BUAB „Pajūrio turto investicijos“ laikytinas nesąžiningu turto pardavėju.

UAB „Pajūrio turto investicijos“ vadovas G. G., kuris po bankroto bylos iškėlimo buvo įdarbintas UAB „Arijas“, ir jo sutuoktinė J. G. tam tikrais laikotarpiais buvo BUAB „Pajūrio turto investicijos“ vadovai ir pasirašė su būsimų butų užsakovais butų įgijimo sutartis, o G. G. sesuo R. B. buvo UAB „Pajūrio turto investicijos“ akcininkė, taigi šios bendrovės valdymo organai ir dalyviai žinojo apie įsipareigojimus ieškovui ir kitiems kreditoriams, todėl spręsta, jog ši informacija ir dokumentai buvo perduoti administratoriui, taip pat ir turto pirkėjui UAB „Arijas“ (vadovui V. U.), dar iki 2011 m. balandžio 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutarties sudarymo, tai patvirtina ir UAB „Arijas“ vadovo V. U. parodymai bylos nagrinėjimo metu. V. U. teigimu, jis dažnai bendravo su administratoriumi, domėjosi, kurie asmenys yra kreditoriai, ar jie nereikš reikalavimų, o administratorius nuramino, kad rūpesčių nebus. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek turto pardavėjas BUAB „Pajūrio turto investicijos“, tiek jo įgijėjas UAB „Arijas“ ginčijamą sandorį sudarė žinodami apie kreditorių reikalavimo teises į ginčo turtą, todėl jie pagrįstai pripažinti nesąžiningais.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl sutartinės hipotekos dalies pripažinimo negaliojančia remdamasis tuo, jog turi būti užtikrinta atsakovo UAB „Arijas“, po 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo finansavusio ginčo buto statybą, teisių apsauga, nes ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už pastatytą butą su daline apdaila, todėl negalima laikyti, jog UAB „Arijas“ finansavo ieškovo būsimo buto statybą. Be to, atsakovas kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ kreditoriaus teises ir pareigas iš Palangos kredito unijos perėmė jau žinodamas apie nagrinėjamą civilinę bylą ir ieškovo daiktines teises į ginčo butą, nes reikalavimo perleidimo sutartį trečiasis asmuo Palangos kredito unija ir atsakovas kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarė 2011 m. gruodžio 21 d., o hipotekos reikalavimą indosamentu perleido 2011 m. gruodžio 22 d. kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ buvo įteiktas ieškovo ieškinys, iš kurio turinio buvo matyti, kad vieno iš įkeitimo objektų daiktinės teisės yra ginčijamos teisme. Dėl to atsakovas kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ negali būti laikomas sąžiningu hipotekos kreditoriumi, atitinkamai kredito unija turi prisiimti ir neigiamus padarinius – savo reikalavimo dalies įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimą.

Teisėjų kolegija atmetė UAB „Arijas“ argumentus, kad teismas, BUAB „Pajūrio turto investicijos“ bankroto byloje panaikindamas ieškovo 250 000 Lt finansinį reikalavimą, nepagrįstai bei neteisėtai peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinis teismo sprendimas pateisinamas proceso ekonomiškumo principu, be to, teismas reikalavimo ribų peržengimą skundžiamame sprendime tinkamai motyvavo.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas BUAB „Pajūrio turto investicijos“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl teisių gynimo būdo keitimo galimybės aiškinimo. Bankroto procese nenustatyta vartotojų teisių apsaugos, kai kita sutarties šalis – verslininkas tampa nemokus, ypatumų. Bylą nagrinėję teismai vartotojo gynimo priemones taikė neatsižvelgdami į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė. Ieškovas bankroto byloje nuo 2009 m. lapkričio 6 d. turi visas kreditoriaus teises ir pareigas. Ieškovas nesidomėjo kreditorių susirinkimuose svarstomais klausimais, juose nedalyvaudavo, taip pat nedalyvavo ir kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas varžytynėse neparduoto įmonės turto pardavimo klausimas. Ieškovui daugiau kaip 1,5 metų buvo žinoma, kad BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditoriai priėmė nutarimus parduoti turtą, tačiau jis neatliko jokių teisinių veiksmų dėl jo patvirtinto finansinio reikalavimo keitimo ar atsisakymo, taip pat jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo siekį keisti savo pasirinktą teisių gynimo būdą. Ieškovas savo teisių gynimo būdą pakeitė tik po to, kai UAB „Arijas“ įsigijo gyvenamąjį namą ir investavęs į jį papildomų lėšų nekilnojamojo turto registre įregistravo atskirus turtinius vienetus – butus. Toks ieškovo sąmoningas delsimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatyme. Ieškovas atsakovo turto pardavimo metu buvo pasirinkęs ginti savo teises pateikdamas finansinį reikalavimą bankroto byloje, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis visas žemės sklypas ir gyvenamasis namas nuosavybės teise priklausė atsakovui. Šiuo metu 2011 m. vasario 17 d. BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis, ieškovas jo neginčija, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta laikantis nutarime apibrėžto turto, nustatytų turto pardavimo sąlygų, turto pardavimas įvykdytas nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos. Bankroto administratorius prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį patikrino nekilnojamojo turto registro duomenis ir jokių pastato apribojimų nenustatė. Teise į gynybą gali pasinaudoti tik pats ieškovas, nei administratorius, nei kiti asmenys neturi pareigos ginti kito asmens teisių. Dėl to perleisti ir įregistruoti nuosavybės teises į preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, kol ieškovas savo iniciatyva nepakeitė teisių gynybos būdo ir teisme nepareikalavo perduoti turtą natūra, nebuvo teisinio pagrindo. Be to, tuo metu, kai teismai pripažino ieškovui nuosavybės teises į butą, visas gyvenamasis namas buvo įkeistas AB „Swedbank“, todėl ieškovui galėjo būti pripažintos nuosavybės teisės tik į turtą, apsunkintą hipoteka. Dėl šios aplinkybės nė vienas teismas nepasisakė, nors atsakovas jomis rėmėsi visų instancijų teismuose.

Dėl CK 4.38 ir 4.49 straipsnių taikymo nagrinėjamu atveju. Teismai pripažino, kad ieškovas nuo 2008 m. balandžio 28 d. pagal šalių sudarytą Sutartį įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą. Taigi teismai ieškovui pripažino nuosavybės teisę į daiktą, kuris nuosavybės teisių pripažinimo momentu neegzistavo. 2008 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registre BUAB „Pajūrio turto investicijos“ vardu buvo įregistruotas nebaigtos statybos pastatas. Ginčo butas nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik po to, kai gyvenamasis namas, kaip vienas turtinis vienetas, buvo parduotas UAB „Arijas“. UAB „Arijas“ savo lėšomis užbaigė gyvenamojo namo statybą ir suformavo atskirus turtinius vienetus – butus. Dėl to butas, kurį prašo ieškovas jam perduoti natūra, yra pastatytas sąžiningo įgijėjo UAB „Arijas“ lėšomis. Kadangi butas yra registruotinas daiktas, tai nuosavybės teisės į jį iš anksto negali būti perleistos. 2008 m. balandžio 28 d. butas nebuvo suformuotas bei įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir pats pastatas, todėl nuosavybės teisė ieškovui negalėjo būti perduota. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti iki bankroto bylos iškėlimo, statybos darbai buvo nutraukti dėl bankroto proceso, nepaisant to, jog ieškovas yra sumokėjęs visą buto kainą, teismas negali jam pripažinti nuosavybės teisių į po turto pardavimo pagerintą daiktą. Nuosavybės teisės, esant visoms būtinoms sąlygoms taikyti CK 6.401 straipsnį, galėtų būti pripažintos tik į tokį daiktą, kuris egzistavo nuosavybės teisių pripažinimo momentu. Pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartimi BUAB „Pajūrio turto investicijos“ pirkėjui UAB „Arijas“ nuosavybės teise perleido 0,20 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ginčo butas nėra šios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovui iki bankroto bylos iškėlimo faktiškai negalėjo būti ir nebuvo perduotas turtas natūra, tai laikytina svarbia aplinkybe taikant CK 6.401 straipsnį.

Dėl šalių sąžiningumo. Teismai nevertino ieškovo veiksmų sąžiningumo. Ieškovas buvo pakankamai informuotas, kad galėtų aktyviai veikti, pvz., keisti savo teisių gynybos būdą ir reikalauti turtą perduoti natūra, skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus parduoti turtą. Ginčo Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė dėl išimtinės sąlygos, tokios sąlygos nėra nė vienoje kitoje preliminariojoje sutartyje su kitais būsimų butų pirkėjais, kad nuosavybės teisė pereina nuo visos kainos sumokėjimo. Dėl to ieškovas žinojo savo turimas teisines galimybes remtis CK 6.401 straipsniu ginant savo teises. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokių įstatyme nustatytų pareigų bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Turto pardavimo be varžytynių dieną visas gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo įregistruotas atsakovo vardu. Administratoriaus įgaliotas asmuo atliko nekilnojamojo turto registro duomenų patikrą.

Atsakovai kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ ir UAB „Arijas“ prisideda prie BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kasacinio skundo reikalavimų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d nutartį. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl teisių gynimo būdo keitimo galimybės aiškinimo. Jeigu kreditorius, grindžiantis savo reikalavimą CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, prašo apginti jo teisę ir kitais būdais, tai tokį reikalavimą galima būtų reikšti, kai atsisakoma buvusio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo ar prašoma jį sumažinti atitinkamu dydžiu, t. y. reikalavimą tikslinant. Ieškovas šiame ginče laikėsi nuoseklios pozicijos, kad, teismui nagrinėjamoje byloje patenkinus jo reikalavimus, susijusius su nuosavybės teisių pripažinimu, tai sudarytų pagrindą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka tikslinti (atsisakyti) kreditoriaus reikalavimo bankroto byloje. Iškėlus įmonei bankroto bylą, teisinė galimybė pareikšti ne tik piniginio pobūdžio, bet ir kitokius turtinius reikalavimus, siekiant daikto išreikalavimo ar nuosavybės teisės pripažinimo, turi būti suteikiama, nes jos nesuteikus, į bankrutuojančios įmonės turto masę gali patekti ir jai nepriklausantis daiktas. Ieškovui bankroto administratorius nurodydavo, kad jo buto klausimas bus sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka, todėl jam nebuvo pagrindo manyti, jog ši tvarka reikš svetimo turto pardavimą, o ne jo perdavimą teisėtam savininkui. Teismai nustatė, kad ieškovas atsakovo kreditorių susirinkimuose nedalyvavo, nes tuo metu dirbo užsienyje. Be to, atsakovo bankroto administratorius ieškovui nėra pranešęs apie būsimo buto statybos sutarties nevykdymą (ĮBĮ 17 straipsnis).

Dėl CK 4.38 ir 4.49 straipsnių taikymo nagrinėjamu atveju. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialusis pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 ir 6.398 straipsniuose reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Šiuo atveju statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas, jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Dėl to CK 4.49 straipsnio ir CK 6.401 straipsnio dalies nuostatos yra tarpusavyje nesuderinamos ta prasme, kad finansuojant namo ar buto statybą, jo sukūrimą, jis paprastai objektyviai negali būti nei užbaigtas, nei įregistruotas. Nuosavybės objekto suformavimas ir jo registracija neturi įtakos nuosavybės teisių atsiradimui pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Be to, teismai nustatė, kad butas faktiškai jau 2008 m. lapkričio 5 d. egzistavo kaip atskiras turtinis vienetas. Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad UAB „Arijas“ nuosavybės teisė į butą yra įregistruota būtent 2011 m. balandžio 13 d pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o butas suformuotas ir įregistruotas 2008 m. lapkričio 5 d. kadastro duomenų bylos, 2008 m. rugsėjo 25 d. statybos leidimo ir 2008 m. lapkričio 10 d. statybos inspekcijos pažymos pagrindu. Teigiama, kad buto nuosavybės teisės perleidimo juridinis pagrindas yra 2011 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, o ne 2011 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, todėl šio nutarimo galiojimas ir nenuginčijimas neturi jokios įtakos ieškovo reikalavimų tenkinimui.

Dėl šalių sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovo sąžiningumo, t. y. tiek dėl sutarties sudarymo tikslų, tiek dėl jo pasirinktų gynybos būdų realizavimo, tiek dėl kitų sąžiningumo aspektų. Teismai taip pat nustatė visą eilę aplinkybių, liudijančių akivaizdų tiek BUAB „Pajūrio turto investicijos“, tiek UAB „Arijas“ nesąžiningumą. Nors kasatorius remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis dėl jo sąžiningumo, tačiau nagrinėjamu atveju buvo nustatytas objektyvus nesąžiningumas, t. y. faktinis žinojimas apie ieškovo daiktines teises. Jeigu šiuo atveju negalima kalbėti apie administratoriaus pareigą aktyviai ginti kito asmens interesus, tai bet kokiu atveju galima konstatuoti pareigą nepažeisti teisės aktų reikalavimų, t. y. pareigą susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad ieškovui galėjo būti pripažintos nuosavybės teisės tik į hipoteka apsunkintą turtą, nes Sutartyje nėra jokių nuostatų dėl buto suvaržymo, atitinkančių CK 6.401 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus. Be to, pirkėjui atsiskaičius su statytoju, skolininko nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka baigiasi. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs visą buto kainą, tai apie jokį pagerinto buto perdavimą kalbėti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. UAB „Arijas“ nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas nesąžiningu turto įgijėju, todėl jis neturi teisės reikalauti daikto pagerinimo išlaidų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatoriaus BUAB „Pajūrio turto investicijos“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnis). Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.

Dėl CK 6.401 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 15 d. ieškovas su atsakovu UAB,,Pajūrio turto investicijos“ sudarė būsimo 59 kv. m buto Nr. 22 su 100 kv. m terasa, esančio (duomenys neskelbtini), statybos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti butą ir perduoti jį ieškovo nuosavybėn, o ieškovas – finansuoti 250 000 Lt vertės buto statybą. Kadangi atsakovas neįvykdė sutartinės pareigos perduoti butą, ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, taip pat pripažinti negaliojančiais jo, kaip buto savininko, teises pažeidžiančius buto perleidimo bei jo sutartinės hipotekos sandorius ir butą jam grąžinti. Taigi nagrinėjamai bylai aktualus CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis, aiškinimas ir šios normos taikymo teisminė praktika.

CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokioje sutartyje gali būti numatyta, jog pirkėjas finansuoja buto statybą sutartyje nustatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju nuosavybės teisę į butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-441/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-441/2006">3K-3-441/2006</a>; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. individuali įmonė v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2008">3K-3-455/2008</a>). Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natūra (t. y. įpareigoti pardavėją sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-608/2008; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB,,Eudanas“ ir kt., Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2011">3K-3-261/2011</a>; 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. BUAB,Atolas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72/2013">3K-3-72/2013</a>; kt.). CK 6.401 straipsnyje reglamentuota sutartis turi tiek preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, tiek statybos rangos sutarties bruožų. Vienos ar kitos sutarties bruožai vyrauja priklausomai nuo to, ar pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), ar šalys ateityje įsipareigoja sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnio 1 dalis).

Šalių sudarytoje sutartyje nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas UAB „Pajūrio turto investicijos“) įsipareigoja pastatyti ir perduoti pirkėjui (ieškovui) sutartyje apibūdintą butą, o pirkėjas – sutartyje nustatytomis sąlygomis finansuoti ir priimti šį butą. Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisę į objektą užsakovas įgyja visiškai atsiskaitęs su statytoju už objektą sutarties 2.4 punkte nustatyta tvarka – per 20 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo įsipareigojimą nustatytu laiku sumokėti visą buto kainą, įvykdė 2008 m. balandžio 28 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadomis, kad ieškovas, kaip fizinis asmuo, sumokėjęs visą buto kainą, visiškai atsiskaitė pagal sutartį su atsakovu ir tai nulėmė padarinių, įvardytų Sutarties 6.2 punkte ir CK 6.401 straipsnio 5 dalyje, atsiradimą, t. y. nuosavybės teisių į butą įgijimą. Sutarties 5.1 punkte susitarta, kad buto statybos darbų numatoma pabaiga yra 2008 m. spalio 30 d. Aplinkybė, kad atsakovas nustatytais terminais nepabaigė sutartų darbų ir nebuvo pasirengęs perduoti ieškovui buto, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla, nepaneigia ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo CPK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad, sudarydamas CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl šios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialusis pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis ketina naujo daikto pagaminimu sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. įmonė v. likviduojama 595-oji GNSB, bylos Nr. 3K-3-545/2004; 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB,,Eudanas“ ir kt., Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2011">3K-3-261/2011</a>; kt.). Kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.49 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju laikytini nepagrįstais, nes remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti būsimas gyvenamasis namas ar butas (CK 4.49 straipsnio 2 dalis).

Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad, pripažinus ieškovo nuosavybės teises į ginčo butą nuo 2008 m. balandžio 28 d., atsakovo UAB „Arijas“ ir Palangos kredito unijos, kurios teises ir pareigas 2011 m. gruodžio 22 d. perėmė kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, 2011 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos dalis, kuria UAB „Arijas“ buvo įkeistas ieškovo butas, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai ir kt.), todėl toks įkeitimas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsakovo ir AB „Swedbank“ kredito sutarties pagrindu buvę šalių įsipareigojimai neturi jokios įtakos UAB „Arijas“ ir Palangos kredito unijos 2011 m. lapkričio 8 d. sutartinės hipotekos galiojimui ieškovo butui, todėl kasatoriaus argumentai, susiję su šia kredito sutartimi, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškovo veiksmų sąžiningumo. Apeliacinės instancijos teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes dėl ieškovo profesinio išsilavinimo, nustatė, kad Lietuvoje jis dirbo kirpėju, o užsienyje – statybose, todėl neišmano atitinkamų teisinių procesų, taigi sumokėjęs visą pinigų sumą už statomą butą tikėjosi, jog butas nuosavybes teise priklausys jam, BUAB,,Pajūrio turto investicijos“ kreditorių susirinkimuose nedalyvavo, nes tuo metu dirbo užsienyje. Taip pat nustatyta, kad ieškovas bendravo su bankroto administratoriumi, kuris jį patikino, jog viskas vyksta įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškovas tikėjosi, kad ginčo butas nuosavybės teise bus įformintas jo vardu. Tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo laikyti, jog ieškovas savo teises įgyvendina nesąžiningai.

Dėl galimybės kreditoriui keisti savo teisių gynimo būdą po to, kai bankroto byloje patvirtintas jo finansinis reikalavimas

Nagrinėjamoje byloje kasatorius argumentuoja, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą, t. y. pateikti finansinį reikalavimą bankroto byloje, todėl negali jo keisti ir reikalauti jam pripažinti nuosavybės teises į ginčo objektą ir perduoti jį natūra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, teisinė galimybė pareikšti ne tik piniginio pobūdžio, bet ir kitokius turtinius reikalavimus, siekiant daikto išreikalavimo ar nuosavybės teisės pripažinimo, turi būti suteikiama, nes tokios galimybės nesuteikus, į bankrutuojančios įmonės turto masę gali patekti ir jai nepriklausantis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. BUAB,,Eudanas“, AB,,Ūkio bankas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-261/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-261/2011">3K-3-261/2011</a>). Įmonių bankroto įstatymo normose nustatyta kreditorių teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Tokiu atveju teismas išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų) (ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius turi savarankišką ir nevaržomą teisę atsisakyti dalies ar visų bankroto byloje patvirtintų savo reikalavimų. Tai reiškia, kad kreditorius, turėdamas galimybę savo pažeistą teisę ginti ne tik piniginio pobūdžio reikalavimu, gali ja pasinaudoti ir pareikšti teismui kitokio turtinio (nepiniginio) pobūdžio reikalavimą, naujo reikalavimo pateikimo metu ar jį išnagrinėjus atsisakydamas teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Sprendžiant dėl kreditoriaus kitokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgtina į šalių materialiųjų teisinių santykių pobūdį, šalių teisinį statusą ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Jei kreditorius, kuris kartu yra vartotojas, grindžiantis savo reikalavimą CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, prašo apginti jo teisę ir kitais būdais (pvz., pripažinti jam nuosavybės teisę į būstą po to, kai patvirtintas jo į būsto statybą įdėtų lėšų dydžio kreditoriaus reikalavimas), tai konstatavus teisių pažeidimą tokia teisė turėtų būti ginama. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog kreditorius pareiškia ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo ne bankroto, bet atskiroje byloje, neturi teisinės reikšmės kreditoriaus pažeistų teisių gynybai; toks reikalavimas negali būti atmetamas vien tuo pagrindu, kad bankroto byloje yra patvirtintas finansinis reikalavimas.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo teisinius santykius, įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, todėl naikinti priimto procesinio sprendimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 4000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgus į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, iš kasatoriaus ieškovo naudai priteistina 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 58,41 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš BUAB „Pajūrio turto investicijos“ (j. a. k. 300547474) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų A. G. (duomenys neskelbtini) naudai ir 58,41 Lt (penkiasdešimt aštuonis Lt 41 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752), biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas