Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-459/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02101-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davydonienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams A. Z. ir A. Z., tretiesiems asmenims H. B., Z. P. IĮ, S. R. K., V. Ž., A. S., R. A., Alytaus miesto savivaldybei, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl žemės sklypų ribų nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas K. J. 2004 m. birželio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0540 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius (kiemo aikštelę, 1/2 dalį šulinio, tvorą, kanalizacijos šulinį), esančius duomenys neskelbtini, kadastro duomenų nustatymo data – 2000 m. rugpjūčio 18 d. S. J. namų valdos žemės sklypo ribų plano, kuris buvo nubraižytas 1992 metais Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto, 1997 m. balandžio 10 d. suderintas su vyriausiuoju geodezininku, Alytaus miesto vyr. architektu bei gretimų sklypų savininkais, Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 1998 m. vasario 5 d. Pietinę ieškovo sklypo ribą plane žymi tvora, pietinės kraštinės ilgis nurodytas 32,13 m, o šalia esantis įvažiavimas nurodytas 4,80 m pločio. 2011 m. liepos 12 d. atsakovai A. Z. ir A. Z. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0838 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais, esančius duomenys neskelbtini. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių nustatymo data nurodyta 2003 m. birželio 30 d. Atsakovų žemės sklypo planas nubraižytas 1997 m. kovo 25 d. SP UAB,,Alytaus geodezija“, suderintas su Alytaus miesto vyr. architektu 1997 m. gegužės 2 d. ir tikslintas Z. P.; iš jo matyti, kad sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2003 m. spalio 1 d. Sklypo šiaurinę ribą žymi tvora, šiaurinės kraštinės ilgis nurodytas 21,72 m. Esant šiam žemės sklypų ribų nesutapimui, paaiškėjo, kad ieškovo tvora, 2005 metais pastatyta vietoj senosios, yra atsakovams priklausančiame žemės sklype. Atsakovams kreipusis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė savavališkos statybos faktą.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiais žemės sklypus (žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, ir žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini) skiriančios ribos kadastrinius matavimus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis (registro įrašas 11/3131); nustatyti pirmiau nurodytų žemės sklypų ribą pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. T. V. atliktą žemės sklypo ribų planą, t. y. pagal esamą tvorą (taškai 5-6, linijos ilgis 32,13); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nors skirtingų matininkų atliktuose planuose ir paskaičiavimuose nurodyti skirtingi plotų pasikeitimai, tačiau akivaizdu, jog patenkinus ieškinį šalių žemės sklypų plotai, įregistruoti Registrų centre, pasikeistų daugiau nei leistina paklaida. Teismas sutiko su atsakovų argumentais dėl teismo teisės, esant ginčui ir nustačius tam tikras sąlygas, nustatyti sklypo ribas, tačiau dėl to neturi pasikeisti sklypo dydis (plotas) (CK 4.45 straipsnis). Iš dalies teismas sutiko ir su ieškovo argumentu dėl ribų neaiškumo. Nors iš šalių pateiktų sklypų planų šalių sklypus skirianti riba pažymėta tvora, tačiau tiek iš ortofotonuotraukos, tiek iš abiejų šalių matininkų apskaičiuotų galimų sklypų plotų, kraštinių ilgio pasikeitimų matyti, kad sklypų riba nesutampa su ieškovo tvora, taigi ji nėra aiški. Atsakovai tvirtina, kad ieškovo naujoji tvora galimai pastatyta ne senosios vietoje, ir tai grindžia Statybos inspekcijos nustatytu savavališkos statybos faktu bei atsakovų žemės sklypo planu. Iš atsakovų pateikto plano, liudytojo S. D. parodymų matyti, kad tvora nutolusi nuo cementinio elektros stulpo apie 3,5 metro, tačiau iš vietos apžiūros protokolo matyti, jog šiuo metu tvora nutolusi nuo cementinio elektros stulpo apie 30 cm. Teismas pažymėjo, kad senoji tvora kaip statinys egzistavo iki 2004–2005 metų, tai patvirtina ieškovo paaiškinimas bei Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašas. Vadinasi, šalių sklypų kadastrinių matavimų, jų tikslinimo, ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje metu egzistavo senoji tvora ir galima prielaida, kad naujoji tvora pastatyta ne senosios vietoje. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė, siekdama iki galo išspręsti ginčą, pasiūlė šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad būtų galima išsiaiškinti, kokio dydžio sklypus faktiškai valdo šalys, bei patikslinti jų ribą. Teismas sutiko su atstovės siūlymu, klausė šalių nuomonės, siūlė atlikti naujus kadastrinius matavimus, tačiau šalys to atsisakė; ieškovo teigimu, ginčijama tik viena riba, todėl sklypo plotas neturi esminės reikšmės; atsakovų teigimu, jų sklypas yra pamatuotas teisingai, kadastriniais matavimais nustatytas plotas įregistruotas Registrų centre ir atitinka teisinį ir faktinį sklypo naudojimą bei valdymą. Iš sklypų kadastrinių matavimų, kadastro žemėlapio ištraukos, topografinės nuotraukos, Nacionalinės žemės tarnybos, Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštų, liudytojų T. V. ir S. D. parodymų teismas padarė išvadą, kad, nepaisant to, jog sklypų ribą abiejų šalių sklypų kadastriniuose matavimuose žymi ieškovo tvora, tačiau iš tikrųjų ji yra atsidūrusi atsakovų žemės sklype. Ieškovo paaiškinimai apie faktinę naudojimosi sklypais tvarką, trečiųjų asmenų H. B., A. S., S. R. K. parodymai dėl tvoros kaip ribos egzistavimo teismo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad senoji tvora buvo perstatoma keletą kartų, kad paskutinį kartą naujoji tvora pastatyta 2005 metais jau po kadastrinių matavimų, kuriuose tvora pažymėta kaip šalių sklypų riba. Dėl to teismas sprendė, kad vien tik pagal 2005 metais pastatytos tvoros vietą nustatyti šalių sklypų ribą (ieškovui – pietinę, atsakovams – šiaurinę) nėra galimybių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad svarbu išsiaiškinti, kokią įtaką naujos ribos nustatymas turės šalių valdomų žemės sklypų plotams. Liudytojas (matininkas) T. V. negalėjo patvirtinti, kad nustačius ribą pagal jo parengtą planą, nepasikeis šalių valdomas plotas. Liudytojas (matininkas) S. D., trečiasis asmuo Z. P. negalėjo patvirtinti, kad kadastriniai matavimai yra tikslūs ir atitinka teisiškai įregistruotą plotą, tačiau, teismui pasiūlius šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus siekiant išsiaiškinti valdomos žemės plotą ir ribas, šalys atsisakė. Iš atsakovų pateiktos žemės sklypų schemos matyti, kad patenkinus ieškinį ieškovo sklypo plotas padidės 55 kv. m, o atsakovų sumažės 31 kv. m. Ieškovo pateiktame plane nurodyta, kad pagal siūlomą ribą ieškovo žemės sklypo plotas padidėja 57 kv. m, o atsakovų sumažėja 33 kv. m. Kadangi sklypo ribą ieškovas prašo nustatyti pagal esamą tvorą, teismas konstatavo, kad nėra galimybės įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę – prie kiekvieno žemės sklypo prijungti vienodo dydžio ginčytino ploto dalis, nes ieškovas, neatsižvelgdamas į valdomo žemės sklypo plotą, ginčija tik vieną žemės sklypo ribą. Ieškovo pateikti įrodymai apie atstumą nuo elektros stulpo iki tvoros nėra tie leistini įrodymai, kuriais teismas besąlygiškai vadovautųsi, nustatydamas sklypo ribą, jie tik sustiprina prielaidą, kad tvoros, pažymėtos kadastriniuose matavimuose, vieta gali nesutapti su 2005 metais pastatyta tvora. Atsižvelgiant į byloje pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, matyti, kad ieškovo žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, ribos kadastro žemėlapyje (perskaičiuojant koordinates iš Alytaus miesto vietinės sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą) pažymėtos neteisingai, t. y. faktiškai naudojamo žemės sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo koordinatėmis, kurios VĮ Registrų centro transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Išvadoje nurodyta, kad abu planus tikslinga pripažinti neteisingais ir atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punktą netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 21-1 punktą žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykinė paklaida 1/1000. Išvadoje taip pat akcentuota, kad už žemės sklypų trūkstamą plotą arba viršplotį miesto teritorijoje kompensacija nenumatyta. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 4 d. rašto ieškovui matyti, kad Alytaus žemėtvarkos skyriaus atstovai vietovėje, naudojant prietaisą TOPCON FC-200, patikrino atsakovams priklausančio žemės sklypo koordinates ir nustatė, jog ieškovo tvora įrengta atsakovų žemės sklypo ribose. Šalims atsisakius atlikti naujus kadastrinius matavimus, esant prielaidai, kad kadastriniai matavimai nėra tikslūs, o ieškovui šių aplinkybių kontekste ginčijant vieną sklypo ribą, kurią nustačius gali pasikeisti abiejų šalių sklypų plotai, nesant galimybės miesto teritorijoje kompensuoti žemės sklypų trūkstamą plotą arba viršplotį, ieškovo ieškinio tenkinimas pažeistų atsakovų teises ir lemtų tolesnius ginčus.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo K. J. apeliacinį skundą, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių teisinių argumentų, jog jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o teikia tik faktinius argumentus, t. y. kad po atliktų atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, tikslinant koordinates, atsakovų sklypo riba buvo neteisėtai sutapatinta su gretimo sklypo, esančio duomenys neskelbtini, t. y. priklausančio ieškovui, ribomis ir dėl to ieškovo tvora atsidūrė atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Teismas pažymėjo, kad rengiant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, ribų planą, tuometis šio žemės sklypo savininkas S. J. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, jo plotu, sklypo ribų plane pasirašė kaimyninių sklypų savininkai, todėl yra pagrindas spręsti, jog šio sklypo ribos įregistruotos pagrįstai. Be to, ieškovo žemės sklypo ribos įregistruotos anksčiau nei gretimo (atsakovų) sklypo, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patikslinti neatsižvelgiant į ieškovui priklausančio žemės sklypo geodezinį planą, yra nepagrįsti ir sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas siekia pasididinti savo sklypą atsakovų sklypo sąskaita.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sklypų ribos yra užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Byloje yra pateikta situacijos analizė pagal atitinkamais laikotarpiais sudarytus planus, kurioje nurodyta, kaip kito atstumas nuo ieškovo namo iki įrengtos tvoros; tai leidžia teigti, jog atlikus kadastrinius matavimus ginčo sklypų ribos yra nustatytos teisės aktų nustatyta tvarka, jos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir yra aiškios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio ir nenustatinėjo žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktą reikalavimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu ieškovas K. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl CK 4.45 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo

Kasatoriaus teigimu, klaidingo įrašo nuginčijimas, net ir tuo atveju, jei pasikeistų ieškovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų plotas, reikštų ne nuosavybės sumažėjimą, o netinkamai išviešintų įrašų nekilnojamojo turto kadastro registre panaikinimą. Kasatoriaus įsitikinimu, esant tarpusavio parašais suderintai ir nustatytai gretimų žemės sklypų savininkų ribai, viešai įregistruotų žemės sklypų ribų pakeitimas atsakovų nuosavybės teisės apimčiai jokios įtakos neturi ir negali turėti. Tikėtina, kad atsakovai įsigijo tiek ploto, kiek toje vietoje negalėjo būti suformuota. Žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimo metu matininkai susidūrė su žemės ploto trūkumu, kurį kompensuoti nusprendė perkeldami žemės sklypus skiriančią ribą į kasatoriaus žemės sklypo pusę ir taip sumažindami kasatoriaus žemės sklypo plotą. Kasatoriaus teigimu, teismai, atsisakydami nustatyti žemės sklypų ribą, esant šalių nesutarimui, nusišalino nuo teisingumo vykdymo. Teismams atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimus, be jokio teisinio pagrindo iš kasatoriaus buvo paimta dalis jo žemės sklypo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad, atsisakius tenkinti ieškinio reikalavimus ir palikus galioti šiuo metu egzistuojančią kadastrinių matavimų pagrindu nustatytą žemės sklypų ribą, būtų šiurkščiai pažeistos kasatoriaus teisės, nes sumažėtų vienintelis įvažiavimas, kuriuo kasatorius gali patekti į savo žemės sklypą.

2. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Kasatorius nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijo fakto, jog 1981 m. pastatyta tvora, kuri yra ir inventorizuota, buvo pakeista (rekonstruota), ir pabrėžia, kad tvora buvo perstatyta vienintelį kartą 2004 m. senosios tvoros vietoje, todėl neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo tvora perstatyta ne kartą. Be to, visi gretimų žemės sklypų savininkai vienareikšmiškai patvirtino, kad kasatoriaus tvora buvo perstatyta (rekonstruota) senosios vietoje, tačiau teismai šiuos liudytojų parodymus taip pat vertino kritiškai.

Trečiasis asmuo H. B., teikdamas prisidėjimą prie kasacinio skundo, nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu duomenys neskelbtini, kuris ribojasi su kasatoriaus žemės sklypu. Šiame žemės sklype jis gyvena daug metų, jokių konfliktų dėl žemės sklypų ribų niekada nėra kilę. Šiuo metu ginčo riba yra neaiški, priešingai nei nustatė bylą nagrinėję teismai, nes nesutampa su esama situacija, neatitinka naudojimo, kurį suderino kaimyninių sklypų savininkai, patvirtindami parašais. H. B. pažymi, kad kasatoriui priklausanti tvora atitinka ilgą laiką nusistovėjusią žemės sklypų ribą bei ilgametį faktiškai nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą. Šiuo atveju yra klaidingi kadastriniai žemės sklypų matavimai. Trečiasis asmuo nurodo, kad, palikus galioti klaidingus kadastrinius duomenis, ginčo riba eitų ir per jam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, pastatytą dar 1952 m., t. y. jis patektų į kasatoriaus sklypo teritoriją. Tuo remdamasis H. B. prašo tenkinti ieškovo K. J. kasacinį skundą ir priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai A. Z. ir A. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl menamo materialiosios ir proceso teisės pažeidimo

Atsakovai nurodo, kad kasatoriaus teiginiai apie netinkamai aiškintas ir taikytas materialiosios teisės normas yra deklaratyvaus pobūdžio, kasatorius nepateikia jokių teisinių argumentų, remiasi tik faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo metu dėl kasatoriaus kaltės esanti faktinė padėtis visiškai neatitinka pirminių sklypų savininkų planuose išreikštos valios. Jokių sklypų ribų neaiškumų tarp kasatoriaus ir atsakovų sklypų nėra – jau prieš daug metų yra atlikti sklypų kadastriniai matavimai, sklypų ribos nesikerta, kadastriniai matavimai įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir niekada nebuvo ginčijami. Šis ginčas kilo dėl neteisėtų kasatoriaus veiksmų – naujai perstatytos tvoros, kuri yra gerokai patraukta atsakovų pusės link. Nuginčijus kadastrinius matavimus, kasatorius neįgis teisės naudotis 595 kv. m, kuriuos yra faktiškai apsitvėręs šiuo metu, nes nuosavybės teisė į daiktą atsiranda sandorio, o ne atliktų matavimų pagrindu. Būtent kasatoriaus padarytas teisės pažeidimas – savavališkai pastatyta tvora atsakovams priklausančiame žemės sklype neteisėtai užimant jam nepriklausantį žemės plotą, pažeidžia kitų asmenų teises į nuosavybę.

Atsakovai nurodo, kad trečiasis asmuo H. B., aktyviai dalyvaujantis šiame teismo procese, jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškė, todėl atsakovų neliečia jokie kasatoriaus ir H. B. tarpusavio santykiai tuo atveju, jei būtų palikti galioti esami žemės sklypų kadastriniai matavimai ir dalis H. B. ūkinio pastato atsidurtų kasatoriui priklausančiame žemės sklype.

Atsakovai, vertindami kasatoriaus argumentus dėl sumažėsiančio įvažiavimo į jo žemės sklypą, nurodo, kad ankstesnius kasatoriaus sklypo savininkus jų turimas sklypas tenkino ir visą šį laiką jis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tik vėliau, perstačius kasatoriaus tvorą, ši pietinė kraštinė buvo neteisėtai patraukta atsakovų sklypo link daugiau kaip 2 metrais, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad toje vietoje apskritai jokio kelio suprojektuota nėra.

Atsakovų teigimu, kasatoriaus tvoros vieta po jos rekonstrukcijos pakito, ir būtent tai, o ne tariami kadastrinių matavimų neatitikimai, buvo pagrindas atsirasti neatitikčiai tarp įregistruotų sklypų ribų, kurias taip pat žymi tvora, ir faktinio sklypų atribojimo tvora. Atsakovai nurodo, kad visi kadastrinių matavimų taisymai buvo daromi tik kasatoriaus naudai, atsakovų sklypo ribas perkeliant atgal taip, kad jos nesikirstų su kasatoriaus sklypo ribomis, tačiau nei kasatoriaus, nei atsakovų sklypų plotai dėl to nekito.

2. Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovai nurodo, kad ieškovas reikalavimą reiškia praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškovo ginčijami žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 1992 m. balandžio 10 d., o atsakovų – 1997 m. kovo 25 d. Anksčiau galiojusiame CK buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o pagal šiuo metu galiojantį – dešimties metų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 4.45 straipsnio aiškinimo ir taikymo

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje A. V. v. P. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2010">3K-3-453/2010</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2010">3K-3-6/2010</a>). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

Nagrinėjamoje byloje kilus gretutinių žemės sklypų savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovo šiuo metu nuosavybės teise valdomo sklypo ribos įregistruotos teisėtai ir pagrįstai, nepaisant to, kad faktiškai ieškovo valdomo žemės sklypo riba skiriasi nuo dokumentuose įregistruotos. Kaip pažymėta pirmiau, tik tinkamai ištyrę visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismai gali daryti išvadą, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiškios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai nevisiškai ištyrė byloje svarbius faktinius duomenis, pavyzdžiui, neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos išvadą byloje, kad ieškovo žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, ribos kadastro žemėlapyje (perskaičiuojant koordinates iš Alytaus miesto vietinės sistemos į LKS-94 koordinačių sistemą) pažymėtos neteisingai, t. y. faktiškai naudojamo žemės sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo koordinatėmis, taip pat kad nė vienoje iš ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylų nėra žemės sklypo ribų paženklinimo aktų, kurie yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32, 64.3 punktai). Bylą nagrinėję teismai taip pat detaliai nesiaiškino ieškovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų ploto, o rėmėsi tik šalių pateiktais matininkų skaičiavimais, netyrė, ar skiriasi (jei skiriasi) žemės sklypų plotai nuo dokumentuose įregistruotų, rėmėsi tik prielaidomis, kad naujoji tvora galėjo būti pastatyta ne senosios vietoje, ir tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 straipsniai).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ginčo šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus, kad būtų galima išsiaiškinti, kokius faktinius sklypų plotus valdo šalys, bei patikslinti (pietinę–šiaurinę) sklypų ribas, tačiau šalys atsisakė tai daryti, ieškovas reikalaudamas žemės sklypų ribą nustatyti pagal esamą tvorą, o atsakovai nurodydami, kad žemės sklypų riba dokumentuose nustatyta aiški ir ginčą lemia tik ieškovo neteisėtai, savavališkai atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatyta tvora. Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikiami tikslintini žemės sklypų planai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291/2007">3K-3-291/2007</a>; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-353/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-353/2009">3K-3-353/2009</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo. Ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu, turi sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus. Šalims nesutarus dėl kadastrinių matavimų išlaidų apmokėjimo (teismas turėtų siūlyti padengti šias išlaidas abiem šalims), kadastrinių matavimų išlaidos turėtų būti įtrauktos į bylinėjimosi išlaidas ir paskirstytos tarp šalių priklausomai nuo bylos baigties (CPK 96 straipsnis).

Atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą iškelia ieškinio senaties taikymo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo pripažinta, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškinio senaties taikymo klausimą iškėlė tik kasaciniame teisme, teisėjų kolegija neturi pagrindo šio klausimo svarstyti.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 4.45 straipsnį, netyrė visų reikalingų bylai iš esmės išspręsti aplinkybių, nesiaiškino, kokiu būdu geriausiai būtų užtikrinta sklypų savininkų interesų pusiausvyra, kokią įtaką žemės sklypų ribos pakeitimas ar nepakeitimas turėtų abiejų šalių interesams. Tik esant tinkamai ištirtoms byloje reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, teismai gali daryti išvadą dėl CK 4.45 straipsnio taikymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti teisės normos pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti faktines bylos aplinkybes, dėl to Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimas ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis naikintini ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 153,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. spalio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Alytaus rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas