A. S. pagal BK 259 str., 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-898/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15675-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1. 2.4.7.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sergejaus Pelšo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne apimant švelnesnę bausmę ir A. S. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (nuo 2021 m. gegužės 19 d. 2.50 val. iki 2021 m. gegužės 19 d. 15.14 val. ir nuo 2022 m. balandžio 14 d. 15.30 val. iki 2022 m. balandžio 15 d. 16.47 val., t. y. trys dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų R. R. ir R. R. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš A. S. priteista R. R. 1 840,61 Eur, R. R. 1 640 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 16 d. 22.00 val. iki 2021 m. gegužės 17 d. 8.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, įsibrovęs per langą pateko į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė R. R. priklausantį turtą:,,Gravel“ tipo dviratį,,,Scott speedster CX10“, XL dydžio, kurio bendra vertė 1 120 Eur, du vienetus baltos – pilkos spalvos elektrinių paspirtukų „Xiaomi MI M365“, kurių vieno vertė 260 Eur, bendra dviejų vertė 520 Eur, po to pagrobė R. R. tėvui R. R. priklausantį turtą: aukšto slėgio plovimo įrenginį „Wickes“, kurio vertė 200 Eur, krūmapjovę su benzininiu varikliu „Jasper CG-KW-520“, kurios vertė 87,99 Eur, taškinį suvirinimo aparatą,,Parkside PFDS 120 A2“, kurio vertė 119 Eur, suvirinimo aparatą,,Kempas“, kurio vertė 260 Eur, akumuliatorinį gręžtuvą – suktuvą,,ParksidePavs20-Li D4“, kurio vertė 59 Eur, juostinį elektrinį šlifuoklį „Ferm BSM1021“, kurio vertė 71,89 Eur, statybinę orapūtę,,Skil“, kurios vertė 60 Eur, elektrinį oblių,,Parkside IAN 303564 S./N 033850“, kurio vertė 50 Eur, akumuliatorinį tiesinį pjūklą „18V Art. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 30 Eur, akumuliatorinį švytuoklinį siauriapjūklį,,Parkside PSTK 800 B2“, kurio vertė 34,90 Eur, diskinį pjūklą „Bosch GKS 190“, kurio vertė 101,84 Eur, benzininį pjūklą,,Stihl“, kurio vertė 150 Eur, grandininį pjūklą,,Stiga SP405Q“, kurio vertė 180 Eur, grandininį pjūklą „Hitachi CS35Y“, kurio vertė 159,99 Eur, daugiafunkcinį įrankį su priedais „Dremel 300-1/55“, kurio vertė 110 Eur, benzininį pjūklą „Mcculloch-150W“, kurio vertė 160 Eur, elektrinį grandininį pjūklą „Makita“, kurio vertė 200 Eur, lapų pūtiką „Ryoibi“, ser. Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 50 Eur, ekscentrinį šlifuoklį,,Bosch PEH 400“, kurio vertė 160 Eur, ekscentrinį šlifuoklį „Bosch Gex125“, kurio vertė 120 Eur, halogeninį šviestuvą su stovu ir viena lempa „Verners 1X500W“, kurio vertė 28 Eur, halogeninį šviestuvą su stovu ir dviem lempom „Verners 2X500W“, kurio vertė 38 Eur, du vienetus elektrinių žirklių skardai kirpti, kurių vieneto vertė 80 Eur, bendra dvejų žirklių vertė 160 Eur, tuo padarė 1 640 Eur turtinę žalą R. R. ir 2 590,61 Eur turtinę žalą R. R. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, A. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2021 m. gegužės 18 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir laikė be tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurios masė 0,000042 gramai, supakuotą dviejuose folijos lankstinukuose iki 2021 m. gegužės 19 d., apie 4.42 val., kai T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, esančiose areštinės patalpose asmens kratos metu policijos pareigūnas rado ir paėmė nurodytą narkotinę medžiagą. Šie A. S. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas S. Pelšas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio dalį ir A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti.

3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas, kadangi pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė prielaidomis bei tokiu būdu šiurkščiai pažeidė baudžiamosios teisės principą in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir visas abejones, prieštaravimus vertino kaltinamojo nenaudai, tuo parodydamas savo šališkumą ir pažeisdamas BK 20 straipsnio nuostatas.

3.2. Skunde pažymi, jog nagrinėjamoje byloje A. S. buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužes 16 d. 22.00 val. iki 2021 m. gegužės 17 d. 8.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, įsibrovęs per langą pateko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrobė R. ir R. R. priklausantį turtą: „Gravel“ tipo, „Scott speedster CXI 0“ dviratį, du baltos – pilkos spalvos elektrinius paspirtukus „Xiaomi MI M365“ bei kitą turtą, t. y. daugiausia darbo įrankius už 1 640 Eur ir 2 590 Eur.

3.3. Apeliaciniame skunde gynėjas pabrėžia, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 19 d., 2.45 val., (duomenys neskelbtini) policijos patrulis pastebėjo automobilį „VB Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų miegojo A. S. bei jo sugyventinė ir jų vaikas. Automobilyje buvo aptikta dalis darbo įrankių, kurie buvo 2021 m. gegužės 17 d. pagrobti iš nukentėjusiųjų sandėlio. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis buvo sulaikytas praėjus dviem paroms po įvykio.

3.4. Skunde nurodoma, kad A. S. su nenustatytu asmeniu minėtą automobilį išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilyje buvo įrengta GPS įranga, kuri fiksavo automobilio judėjimą. Prie bylos pridėta šios įrangos išklotinė iš kurios nustatyta, kad minėtas automobilis 2021 m. gegužės 16 d., 20.01 val., Vilniuje iš (duomenys neskelbtini) važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur atvyko 21.15 val., o iš ten išvyko 1.47 val. į (duomenys neskelbtini), kur atvyko 20.45 val. Kur buvo automobilis nuo 2021 m. gegužės 17 d. 01.47 val. iki 21.45 val., tai yra virš 20 valandų, byloje nenustatyta. Taip pat išanalizavus GPS išklotinę nustatyta, kad joje yra neaiškumų, nes sekanti kelionė nurodyta 2021 m. gegužės 17 d. 1.47 val., bet ne į (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) (1.55 val.), vėliau automobilis išvyko 2.32 val. į (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. V. parodė, jog negali paaiškinti šios įrangos veikimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, automobilis galėjo 2021 m. gegužės 16 d. – 17 d., naktį būti (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors dėl GPS išklotinės trūkumų to kategoriškai tvirtinti negalima. Be to „automobilio buvimas“ nereiškia asmens buvimo, nes juo galėjo naudotis kiti asmenys, todėl ši aplinkybė neįrodo, kad A. S., įsibrovęs per langą, pateko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pagrobė R. bei R. R. priklausantį turtą.

3.5. Iš 2021 m. liepos 28 d. tarnybinio pranešimo turinio, gynėjo vertinimu, susidaro įspūdis, kad A. S. būtent iš karto po įvykio buvo sulaikytas su pagrobtu turtu, nes data, kada jis buvo sulaikytas, nenurodyta ir nutylima, kad sulaikymas įvyko po dvejų dienų nuo įvykio. Gynėjo teigimu, tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai vertintini, kaip tyčinis klaidinimas norint suformuoti klaidingą nuomonę dėl asmens kaltumo. Ši aplinkybė tik patvirtina A. S. parodymus, kad nurodytu laikotarpiu jis dirbo šiame rajone, kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl jis su šeima nakties metu buvo šioje vietoje.

3.6. Skunde nurodoma, kad A. S. savo kaltę neigia, davė parodymus, jog kaltinime minimą automobilį jis išsinuomojo kartu su kitu darbininku ir jį naudojo vykdydami griovimo darbus įvairiuose objektuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rajone. Automobilis buvo laikomas prie objekto, kuriame dirbo kiti asmenys. Automobilis nebuvo rakinamas, tad juo galėjo naudotis kiti asmenys. Be to, rastus automobilyje daiktus jis įsigijo Kalvarijų turguje iš nepažįstamų asmenų. Vagystėje nedalyvavo bei apie tai, kad automobilyje laikomi daiktai buvo pavogti – nežinojo. 2021 m. rugpjūčio 24 d. ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu buvo nutrauktas „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę“. Po bylos nutraukimo A. S. darbo reikalais išvyko iš Lietuvos ir tik po to, kai 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas buvo panaikintas (dėl nukentėjusiųjų skundo), 2021 m. rugsėjo 28 d. jis savanoriškai grįžo į Lietuvą bei pakartotinai, pažeidžiant BPK 140 straipsnio nuostatas, buvo sulaikytas ir 2022 m. balandžio 15 d. apklaustas, nuo įvykio dienos praėjus beveik metams.

3.7. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sureikšmino ir neteisingai įvertino tik teisme apklausto policijos pareigūno A. (A.) S. parodymus dėl to, kad jis neva iš karto po sulaikymo kalbėjo su A. S. (tuo metu apsvaigusiu nuo narkotikų) ir kuris jam paaiškino pas jį automobilyje rastų daiktų atsiradimo aplinkybes. Atkreipė dėmesį, neva šie paaiškinimai prieštarauja A. S. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Minėto pareigūno tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad pareigūnas kalbėjo su A. S. ir jis kažką pareigūnui aiškino. Mano, kad liudytojas turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atkreipiamas dėmesys, kad net jeigu būtų nustatyta, jog A. S. kažką aiškino policijos pareigūnui, tokie paaiškinimai yra niekiniai, nes A. S. buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo narkotikų ir joks protokolas dėl to surašytas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. nebuvo apklaustas dėl tariamo pokalbio. Todėl visiškai neaišku, kaip toks pokalbis, net jeigu jis iš tikrųjų buvo, įrodo tai, kad A. S. „įsibrovė į sandėlį ir pagrobė turtą“.

3.8. Skunde nurodoma, kad teismas analizuoja nuteistojo parodymus dėl pas jį rastų daiktų įsigijimo aplinkybių, tačiau byloje nebuvo atliktas A. S. parodymų patikrinimas, nebuvo padarytas eksperimentas ir kiti veiksmai. Pažymima, kad pastarasis negali paaiškinti kam jam buvo reikalingi visi šie daiktai, kokius įrankius kokiems darbams jis naudojo bei kodėl pirko įrankius, kai reikėjo pirkti „drabužėlius“ vaiko gimimui. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. nebuvo apklaustas dėl to, o apklausa teisme vyko praėjus 16 mėnesių po įvykio, todėl natūralu, kad kaltinamasis gali neprisiminti visų aplinkybių. Visos minėtos aplinkybės nepatvirtina to, kad A. S. „įsibrovė į sandėlį ir pagrobė turtą“. Taip pat, teismas sureikšmino netikslumą dėl datos, kada kaltinamasis įsigijo daiktus Kalvarijų turgavietėje. A. S. akivaizdžiai suklydo, nes jis negalėjo įsigyti kaltinime nurodytą turtą ankščiau nei buvo padaryta vagystė.

3.9. Kaip teigia gynėjas, teismas sutiko su prokuroru, jog atliekant griovimo darbus tiek įrankiai, tiek jų laikymo vieta (šiuo konkrečiu atveju? mikroautobusas) būtų buvę apdulkėję, tačiau ant rastų įrankių, taip pat išsinuomotame mikroautobuse nėra jokių statybos griovimo dulkių požymių, todėl ir ši aplinkybė paneigia kaltinamojo nurodytą įrankių įsigijimo versiją. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, kaip teismas ir valstybinis kaltintojas nustatė, automobilyje nėra statybinių dulkių, tačiau keliamas klausimas kas tai yra „statybinės dulkės“, kai jokia automobilio apžiūra šiuo tikslu byloje nebuvo atlikta. Todėl apeliantas vertina šias išvadas kaip prokuroro prasimanymą ir teismo akivaizdų šališkumą, kurios neįrodo, kad A. S. „įsibrovė į sandėlį ir pagrobė turtą“.

3.10. Byloje nėra duomenų, kurie kategoriškai patvirtintų, kad A. S. pats įvykdė vagystę, įsibrovęs į sandėlį. Baudžiamosios teisės principas in dubio pro reo reikalauja visus neaiškumus ir abejones vertinti kaltinamojo naudai, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas šiurkščiai pažeidė šį principą, parodė savo šališkumą – „analizavo“ kaltinamojo nenaudai ir vertino net neegzistuojančius „įrodymus“, iš visų galimų įrodymų vertinimo variantų išrinkdavo patį nepalankesnį kaltinamajam.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė išteisinti A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas

3. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl A. S. kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys. Apeliaciniame skunde nekvestionuojamas A. S. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesutinkama su A. S. nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, vertina apelianto keliamus klausimus.

4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

5. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Gynėjo vertinimu nėra nustatyta tiesioginių įrodymų, jog A. S. įsibrovęs per langą pateko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), bei tokiu būdu pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį turtą. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste sutikti su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, tiesiogiai įsibrovimo į sandėlį ir nukentėjusiesiems priklausančio turto pagrobimo fakto mačiusių asmenų ar pateiktų vaizdo įrašų nebuvo nustatyta, vis tik baudžiamojoje byloje yra pakankamai teisiškai reikšmingų, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį A. S. veiksmuose atskleidžiančių, duomenų, kurie pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais.

7. Gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išskirti liudytojo pareigūno A. S. duoti parodymai. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad su minėtais gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad A. S. išnuomotas mikroautobusas buvo atpažintas remiantis netoli vagystės vietos esančių įvairių įmonių pateiktais vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Pareigūnas A. S. minėtus vaizdo įrašus matė, taip pat priėmė pareiškimą iš nukentėjusiųjų. Po dviejų dienų tas pats pareigūnas A. S., atlikdamas darbines funkcijas, stovėjimo aikštelėje pastebėjo sustojusį mikroautobusą su įjungtomis šviesomis, kurį matė vaizdo įraše, ir kilus įtarimui, jog tai yra ta pati transporto priemonė, nusprendė ją patikrinti. Patikrinus joje buvo rasti iš (duomenys neskelbtini), esančio garažo pavogti daiktai. Nesutiktina ir su gynėjo skundo argumentais, kad negalima vertinti pokalbio tarp pareigūno ir A. S. mikroautobuso patikrinimo metu, nes pastarasis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Teismas pastebi, jog tarnybiniame pranešime nėra pateikti duomenys apie pokalbį su A. S., be to, teisiamojo posėdžio metu pareigūnas patvirtino, kad tai buvo tik pokalbis, kuris niekaip neužfiksuotas, tai nebuvo parodymų davimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, vertino pareigūno A. S. parodymus apie tai, koks buvo jo ir A. S. pokalbis mikroautobuso tikrinimo metu, t. y. tai, jog A. S. pareigūnui nurodė skirtingas versijas dėl pavogtų daiktų atsiradimo mikroautobuse. Šie pareigūno parodymai buvo gretinami su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, vaizdo įrašuose užfiksuota informacija apie mikroautobuso išvaizdą, GPS duomenimis. Pažymėtina, jog kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. ne tik liudytojui A. S. pokalbio metu nurodė skirtingas versijas dėl pavogtų daiktų atsiradimo minėtame mikroautobuse, tačiau pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo nuosekliai paaiškinti iš kur jo išnuomotoje transporto priemonėje atsirado iš nukentėjusiųjų pavogti daiktai. Nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis pirko du krepšius daiktų Kalvarijų turguje iš dviejų asocialių asmenų, kuriuose ir buvo nukentėjusiųjų pavogti daiktai, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ši versija neįtikėtina, kadangi krepšyje esančių daiktų kiekio A. S. fiziškai vienas nenusineštų, o ir tam tikrų daiktų dydis, pvz., žoliapjovės, paneigia tai, jog ji tilptų į krepšį. Nagrinėjamu atveju pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, jog A. S. pats nepirko minėtų daiktų ir nenaudojo jų pagal paskirtį, kadangi apklausos metu teisme negalėjo identifikuoti mikroautobuse rastų įrankių bei nurodyti kokiems darbams jie buvo reikalingi. Gynėjas skunde teigia, jog A. S. neatsimena visų aplinkybių, nes praėję daug laiko nuo įvykio. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokia gynėjo pateikta nuomone, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui A. S. iš tiesų gali neatsiminti tam tikrų daiktų, tačiau pažymėtina, jog minėtu atveju asmuo negalėjo prisiminti daugumos daiktų bei paaiškinti kam jis juos galimai buvo įsigijęs. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nesiremti A. S. parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, nėra pagrindo. Gynėjas skunde teigia, jog pareigūnas A. S. turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iki mikroautobuso patikrinimo šis pareigūnas nepažinojo A. S., jų nesiejo jokie ryšiai, todėl jokių objektyvių duomenų, jog jis būtų linkęs apkalbėti nuteistąjį, byloje nėra nustatyta.

8. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka ir su gynėjo skunde nurodoma aplinkybe, jog byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu (t. 2, b. l. 75) siekiama suklaidinti teismą tam, kad atrodytų, jog A. S. buvo sulaikytas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo, o ne po dviejų dienų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog tokie gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. buvo sulaikytas 2021 m. gegužės 19 d. apie 2.45 val., todėl teigti, jog teismas yra klaidinamas, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ir priimant galutinį sprendimą yra vertinamas ne vienas tarnybinis pranešimas, o visa bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad minimame 2021 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime nėra nurodoma, jog asmuo buvo pastebėtas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, priešingai? teigiama, jog A. S. pastebėtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įtartinai stovinčiame automobilyje „Mercedes Benz Sprinter“. Taigi, gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog teismas yra klaidinamas, vertintinas kaip neteisingas tarnybinio pranešimo interpretavimas.

9. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog mikroautobusu galėjo naudotis ir kiti asmenys, nes jis nebuvo rakinamas. A. S. 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, jog mikroautobusą tiek naktį, tiek dieną laikė atidarytą, o raktus? arba transporto priemonės viduje, arba ant ratų, kadangi jis yra apdraustas ir jo niekas nepavogtų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tokie A. S. ir jo gynėjo teiginiai neleidžia daryti išvados, jog mikroautobusu galimai naudojosi kitas asmuo, kuris padarė vagystę. Pastebėtina, kad A. S. pasirašė nuomos sutartį su V. V. dėl mikroautobuso naudojimo, todėl būdamas rūpestingas, apdairus, atsakingas už minėtą transporto priemonę asmuo, turėjo žinoti kada ir kas ja naudojasi, o ne, kaip nurodoma, palikti ir dieną, ir naktį atidarytą su raktais. Be to, ši aplinkybė teismo vertinimu, neįrodo to, jog A. S. įvykio metu nesinaudojo transporto priemone, t. y. mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos V. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 19 d. duotus parodymus, kurie patvirtina, kad A. S. iš 2021 m. gegužės 16 d. į 2021 m. gegužės 17 d. (t. y. vagystės naktį) nenakvojo namuose. Nors bylą nagrinėjant teisme, liudytoja šią aplinkybę bandė paneigti nurodydama, jog pareigūnai vertė ją duoti tokius parodymus, tačiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų daromą spaudimą iš policijos pareigūnų pusės, nenustatyta. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, netikėti pirminiais V. Š. duotais parodymais nėra pagrindo. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išnuomotoje transporto priemonėje buvo įrengtas GPS įrenginys, kurio paklaida, anot liudytojo V. V., yra 5 metrai, kuris ir užfiksavo, kad minėtas automobilis įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę patvirtina ir filmuotoje medžiagoje identifikuota A. S. išnuomota transporto priemonė, kuria buvo naudotasi darant nusikalstamą veiką. Būtina pabrėžti, jog nors kaltinamasis ir jo iniciatyva pakviestas liudytojas R. F. teisme tvirtino, kad dirbdavo (griovimo darbus atlikdavo) dažniausiai iki 16–17 val., o kartais – iki 19 val., tačiau remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamasis mikroautobusu netoli vagystės vietos negalėjo važiuoti dirbti, kadangi naktimis (2021 m. gegužės 16 d. 20.01 val. pajudėjimas į (duomenys neskelbtini), stovėjimas 1.13 val., 2021 m. gegužės 17 d. 01.47 val. pajudėjimas iš netoli (duomenys neskelbtini)), kuomet GPS duomenyse ir vaizdo įrašuose buvo užfiksuota A. S. išsinuomota transporto priemonė) jokie griovimo darbai nebuvo atliekami.

10. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo konstatuotai aplinkybei, kad nors A. S. teigė, jog mikroautobusas nuolat buvo laikomas prie statybų objekto, tačiau vertinant GPS ataskaitą nustatyta, kad laikotarpiu nuo transporto priemonės nuomos pradžios (2021 m. gegužės 11 d.) iki 2021 m. gegužės 16 d. mikroautobusas nestovėjo vienoje vietoje, juo buvo vykstama įvairiais maršrutais, bet tarp jų nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvės, šalia kurios pagal A. S. versiją buvo dirbama statybų objekte. Taigi, jei mikroautobusu būtų vykstama į tą patį statybų objektą ir jis nuolat būtų laikomas toje pačioje vietoje prie statybų objekto, tai GPS ataskaita būtų užfiksavusi vykimą ir (ar) stovėjimą tuo pačiu adresu. Tačiau GPS ataskaitoje tokių duomenų nėra, tai leidžia daryti išvadą, kad mikroautobusu į minėtą gatvę, kur buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų garažą, buvo vykta tik du kartus, būtent 2021 m. gegužės 16 d. vakare ir 2021 m. gegužės 17 d. naktį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad GPS įranga turi netikslumų, tačiau pastebėtina, kad liudytojas V. V. (mikroautobusų nuomos veikla užsiimantis asmuo) pirmosios instancijos teisme parodė, jog netikslumai galėjo atsirasti bandant slopinti įrangą, todėl teigti, jog GPS įranga netinkamai veikė ar turėjo gedimų, negalima.

11. Taigi, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikta logine įvykių seka, padarytomis išvadomis, kurios tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo principą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nuteistojo gynėjo S. Pelšo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Sergejaus Pelšo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė