Civilinė byla Nr. e2A-114-589/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01874-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5162-488/2023 pagal ieškovės E. V. ieškinį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo atsakovui A. M., tretieji asmenys – P. V. ir A. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. (toliau – ir ieškovė) prašė pakeisti Panevėžio miesto aplinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7211-400/2014 priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai K. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį, priteisiant iš atsakovo A. M. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-7211-400/2014 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią dukters K. B. išlaikymui atsakovas įsipareigojo skirti po 86,89 Eur (300 Lt) kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki dukros pilnametystės. Priteistas išlaikymo dydis neužtikrina normalių šalių vaiko poreikių tenkinimo, prie dukters išlaikymo ieškovė turi prisidėti ženkliai daugiau nei atsakovas. Išlaikymas iš atsakovo priteistas tuomet, kai dukrai buvo 7 metai, dabar jai – beveik 16 metų. Nuo 2014 m., kuomet buvo sutarta dėl 86,89 Eur dydžio išlaikymo vaikui, iki dabar daug kas pasikeitė. Per 9 metus dukra užaugo, išaugo jos poreikiai bei išlaidos – ji daugiau valgo, daugiau dėmesio skiria savo aprangai, užsiima užklasine veikla, išaugo išlaidos higienos prekėms, ugdymo reikmėms. Ji nori švęsti savo ir draugių gimtadienius, naudotis mobiliuoju telefonu, mokytis dirbti kompiuteriu. Dukters poreikiams per mėnesį reikia skirti mažiausiai 615 Eur: kokybiškam maitinimui reikia apie 9-10 Eur per dieną (apie 280 Eur per mėnesį), drabužiams ir avalynei kas mėnesį vidutiniškai reikia po 130 Eur (įprastai dėvimi drabužiai, uniforma, sportinė apranga, užklasiniams užsiėmimams skirta apranga); 20 Eur vitaminams ir vaistams; 30 Eur ugdymo priemonėms (kanceliarines priemones, pratybomis, kompiuteris); 40 Eur higienos priemonėmis ir paslaugoms, smulkioms buities reikmėms; 20 Eur mobiliojo ryšio paslaugos; 40 Eur vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis; 30 Eur pramogoms ir kultūriniams užsiėmimams; 25 Eur šokių pamokoms ir susijusioms išlaidoms. Vaiko norimiems lankyti šokio užsiėmimams reikalinga speciali avalynė (80 Eur), apranga (60 Eur), lankymo mokestis 35 Eur. Nepilnametei dukrai atliktas ortodontinis gydymas, šiuo metu nuimti breketai, pritvirtintos vielutės ir naudojama kapa. Kas kelis mėnesius lankomasi pas specialistus priežiūrai, vizito kaina nuo 10 Eur iki 40 Eur. Dukrai yra pilnapadystė, reikalingi specialūs įdėklai, kurie kainuoja apie 60 Eur. Ieškovė yra dirbanti, darbo užmokestis yra apie 800 Eur. 2015 m. ieškovė susituokė, 2017 m. susilaukė dar vieno vaiko, todėl abu vaikai gauna po 85,75 Eur išmoką vaikui. Ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams, kas mėnesį po 116,83 yra skiriama paskolų dengimui. Ieškovė viena rūpinasi dukters atostogomis, dovanomis, laisvalaikiu, atsakovas su dukra nebendrauja, kartu laisvalaikio neleidžia, jis jokių papildomų išlaidų nepatiria, tik sumoka priteistą išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7211-400/2014 priteistą materialinio išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. M. nepilnametei dukrai K. B. materialinį išlaikymą po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. gegužės 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo 296,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 48 Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė E. V. (buvusi B.) ir atsakovas A. M. yra nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametė šiuo metu yra šešiolikos metų amžiaus, gyvena su ieškove, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje reikalinga uniforma, lanko šokių studiją „(duomenys neskelbtini)“, turi plokščiapadystę, jai buvo reikalingas ortodontinis gydymas, kuris šiuo metu stebimas, mergaitė serga ir sezoninėmis ligomis, yra reikalingi vaistai bei vitaminai imunitetui stiprinti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7211-400/2014 patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymui kas mėnesį teiks 86,89 Eur (300 Lt) sumą, mokamą periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugsėjo 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
5. Teismas sprendė, kad nustatytas pagrindas pakeisti 2014 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį. 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo septyneri metai, šiuo metu jai – šešiolika metų, todėl dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) mergaitės poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti mergaitės maitinimo, ugdymo, lavinimo, higienos, laisvalaikio užimtumo, socialinio bendravimo reikmėms bei atsiradusiems papildomiems specialiesiems poreikiams – ortodontiniam dantų gydymui. O taip pat nėra sumažėję lėšos, reikalingos skirti ir rūbams, avalynei, kadangi ji vis dar auga, jos kūnas keičiasi. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jos išlaikymo išlaidos. Teismas vertino, kad nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas) yra esminiai ir sudaro pagrindą pakeisti 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, jį padidinant.
6. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovės senelis. Ieškovei ir trečiajam asmeniui P. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir gyvena ieškovės šeima. Nurodytus butus ieškovės šeima įsigijo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ieškovė vis dar vykdo. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė TOYOTA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 800 Eur. Ieškovė taip pat gauna valstybės mokamą išmoką vaikui – 85,75 Eur per mėnesį. Ieškovė ir jos sutuoktinis P. V. augina bendrą nepilnametį sūnų L. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris lanko lopšelį – darželį. Ieškovė kitų nepaminėtų išlaikomų asmenų ar skolinių įsipareigojimų neturi, yra sveika, pilnai darbinga.
7. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatė, kad atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotos 3 transporto priemonės ir 5 priekabos. Atsakovas nurodo, kad šios transporto priemonės yra utilizuotos, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsakovas turi vieną transporto priemonę, kuria naudojasi jo sutuoktinė. Kitą automobilį savo poreikių tenkinimui, atsakovo teigimu, jis skolinasi. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis yra apie 686 Eur į rankas. Taip pat atsakovas gauna apie 100 Eur papildomų pajamų, prekiaudamas plastikine tara, atlikdamas įvairius statybos darbus. Atsakovo sutuoktinė A. M. nedirba, yra užregistruota Užimtumo taryboje, gauna 400 Eur vaiko pinigų. Atsakovo teigimu, jo sutuoktinė negali dirbti, kadangi atsakovo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, o vaikų ugdymo įstaigos yra Panevėžio mieste, viešasis transportas neveža, todėl atsakovo sutuoktinė turi rūpintis vaikais. Atsakovas turi C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau keisti darbo nenori. Atsakovui atlikta (duomenys neskelbtini) potrauminė amputacija, menisko pažeidimas, tačiau jis yra darbingas, darbingumo lygis nėra sumažintas. Kreditorinių įsipareigojimų atsakovas neturi.
8. Teismas nustatė, jog ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydį, ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad per mėnesį mergaitės poreikiams patenkinti reikėtų ne mažiau kaip 615 Eur: maistui 280 Eur per mėnesį, drabužiams ir avalynei kas mėnesį vidutiniškai reikia po 130 Eur (įprastai dėvimi drabužiai, uniforma, sportinė apranga, užklasiniams užsiėmimams skirta apranga); 20 Eur vitaminams ir vaistams; 30 Eur ugdymo priemonėms (kanceliarines priemones, pratybomis, kompiuteris); 40 Eur higienos priemonėmis ir paslaugoms, smulkioms buities reikmėms; 20 Eur mobiliojo ryšio paslaugos; 40 Eur vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis; 30 Eur pramogoms ir kultūriniams užsiėmimams; 25 Eur šokių pamokoms ir susijusioms išlaidoms. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnametės dukros poreikius ir kasdieniam išlaikymui reikalingas lėšas ir laikė nepagrįstais atsakovo paaiškinimus, kad dalis ieškovės nurodomų dukros išlaikymo išlaidų yra padidintos ir iš jo neturėtų būti priteisiamos. Teismas pažymėjo, kad nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis turi patenkinti ne tik minimalius ir būtinuosius vaiko poreikius, tačiau užtikrinti ir visavertį nepilnamečio vaiko ugdymą ir laisvalaikį. Teismas laikė pagrįstomis ieškovės nurodomas dukters asmeninio naudojimo daiktams, higienai, laisvalaikiui ir renginiams, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui su šeima ir atostogoms nurodomas kas mėnesį reikalingas sumas ir, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukros kasdienių veiklų, laisvalaikio, atostogų ir šventinių progų paminėjimo, ką pripažino ir pats atsakovas, sprendė, kad yra pagrindas visas ieškovės nurodomas sumas priskirti prie būtinųjų.
9. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, vaiko interesus, nagrinėjamu atveju nustatytą nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydį, t. y. 615 Eur teismas sumažino 85,75 Eur suma (universalios išmokos vaikui bazinis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d.), todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 529,25 Eur sumos.
10. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, negu atsakovo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų, jog gautų didesnes pajamas, t. y. atsakovas dirba savo sutuoktinės sesers įmonėje, kurioje gauna minimalų darbo užmokestį, nepaisant to, kad turi C kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir galėtų gauti didesnes pajamas. Atsakovo sutuoktinė taip pat nedirba, vieninteles jos gaunamas pajamas sudaro išmoka vaikams. Teismas laikė, kad atsakovo ir jo sutuoktinės pasirinktas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta ir iš to kylantys poreikiai negali būti laikomi svarbia priežastimi, lemiančia nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti skirtinų lėšų mažinimą. Teismas pažymėjo, kad visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai.
11. Teismas laikė, kad atsakovo sveikatos ir darbingumo situacija, jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos pagrįstai leidžia teismui priteisti iš jo vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nepilnametė mergaitė gyvena su motina, būtent ieškovei tenka kasdieninė mergaitės priežiūra ir rūpinimasis, dukros išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Atsižvelgęs į aplinkybių visumą, teismas pripažino, kad atsakovo dalis nepilnametės dukros išlaikymo prievolėje turi būti 265 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, todėl iki tokio dydžio padidinamas iš atsakovo 2014 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis. Kadangi ieškovė teismui ieškinį pateikė 2023 m. gegužės 11 d., šią dieną teismas laikė teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena.
12. Teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamos visos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. V. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas. Iš dalies sutinka su teismo išvada, kad vaiko poreikiai padidėjo dėl jo amžiaus, tačiau mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ortodontinis gydymas yra vienkartinis gydymas ir jį nepilnamečiams kompensuoja ligonių kasos; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidinamas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, o visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (išlaidos maistui, būstui, aprangai, ugdymui, sveikata ir higienai) egzistavo ir išlaikymo priteisimo vaikui metu, todėl vien dėl to, kad ieškovė nori iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidindama, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą; ieškovė žymiai užaukštino išlaidas vaiko maistui, rūbams ir avalynei, išlaidas smulkiems buities reikmenims ir higienos prekėms, paslaugoms bei dukros pramogoms; teismo sprendimu išlaikymas vaikui buvo priteistas iki vaiko pilnametystės, o išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kas reiškia, kad taip kompensuojamas prekių ir paslaugų pabrangimas.
15. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Nors teismas sprendime nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo (ji turi du butus), tačiau darė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų, jog gautų didesnes pajamas ir kad atsakovo ir jo sutuoktinės pasirinktas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta ir iš to kylantys poreikiai negali būti laikomi svarbia priežastimi lemiančia nepilnametės dukros poreikiams tenkinti skirtinų lėšų mažinimą. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino to, kad jis dirba ir gauna per mėnesį apie 700 Eur darbo užmokestį, susirasti geriau apmokamą darbą jam sunku, nes turi sveikatos problemų (medicininių dokumentų išrašas yra byloje), su sutuoktine augina dar tris dukras, su šeima gyvena jo tėvams priklausančiame name, esančiame sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir savo gyvenamojo būsto neturi. Pasirinkti kitos gyvenamosios vietos, kaip siūlo teismas, neturi galimybių, nes neturi lėšų įsigyti arba nuomotis gyvenamąjį būstą Panevėžio mieste. Dėl savo darbo užmokesčio dydžio negali gauti netgi banko paskolos. Neaišku, ką teismas turi omenyje sprendime nurodydamas, kad netinkamai pasirinktas jo sutuoktinės gyvenimo būdas. Jo sutuoktinė nedirba, nes neturi tam jokių galimybių, kaip nurodė, gyvena kaime, o jų dukros mokosi ir lanko vaikų lopšelį – darželį Panevėžio mieste, į jų kaimą maršrutiniai autobusai nevažiuoja, todėl žmonai tenka vaikus nuvežti į ugdymo įstaigas ir po to parvežti namo. Visi turimi žemės sklypai yra sodų bendrijoje (vieno sklypo kaina apie 1 500 Eur) ir juose augina vaisus ir daržoves, kas padeda jiems su vaikais išgyventi, kadangi to nusipirkti neturime pakankamai lėšų. Akcentuoja, kad jeigu dukros išlaikymui tektų mokėti teismo priteistą 265 Eur sumą, tai jo ir kitų jo vaikų pragyvenimui liktų tik apie 500 Eur. Tokiu būdu teismas, priteisdamas nepilnametei dukrai 265 Eur dydžio išlaikymą, labai nuskriaudė kitas tris mano nepilnametes dukras, nes visiškai neatsižvelgė į kitų trijų mano dukrų materialinius poreikius.
16. Ieškovė E. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė E. V. siekė, kad būtų padidintas jos ir atsakovo A. M. nepilnametei dukrai K. B. ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nuo 86,89 Eur iki 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tvirtindama, kad per 9 metus šalių dukra paaugo, išaugo jos poreikiai bei išlaidos, pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, nes ji išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką ir atsirado papildomų įsipareigojimų įsigijus būstą, o atsakovas, atsižvelgiant į jo amžių ir darbingumą, savo šalių nepilnametės dukros išlaikymui turi galimybę skirti po 265 Eur per mėnesį, tuo patenkindamas dalį dukters poreikių. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, laikėsi pozicijos, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai po teismo sprendimo priėmimo išliko iš esmės nepasikeitę, atsakovas šiuo metu dukrai teikia po 110 Eur išlaikymą per mėnesį, jo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei ieškovės ir neleidžia dukrai skirti didesnį išlaikymą, nes jis išlaiko dar tris nepilnametes dukras, jo sutuoktinė nedirba, o susirasti geriau apmokamą darbą jam sunku dėl turimų sveikatos problemų.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytų šalių nepilnametės dukros poreikių pagrįstumą ir reikalingumą, dukros ir atsakovo amžių, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, konstatavo, jog yra pagrindas padidinti 2014 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 265 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks išlaikymas nepažeidžia kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo, kadangi pagal bylos duomenis nors ieškovės turtinės padėtis yra geresnė negu atsakovo, tačiau atsakovas nededa pakankamai pastangų, jog gautų didesnes pajamas.
22. Atsakovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, spręsdamas tiek dėl nepilnametės dukros poreikių dydžio, tiek dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti nepilnametei dukrai priteistą 265 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Dėl nepilnametės dukros poreikių dydžio
23. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga apytiksliai 615 Eur per mėnesį suma. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ortodontinis gydymas yra vienkartinis gydymas ir jį nepilnamečiams kompensuoja ligonių kasos, ieškovė žymiai užaukštino išlaidas vaiko maistui, rūbams ir avalynei, smulkiems buities reikmenims ir higienos prekėms, paslaugoms bei dukros pramogoms. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.
24. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama padidinti 2014 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį nuo 86,89 Eur iki 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis, pareikštu ieškiniu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad šiuo metu nepilnametės dukros, kuri yra 16 metų amžiaus, poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo per mėnesį 615 Eur sumą sudaro ieškovės patiriamos išlaidos: maitinimui – apie 280 Eur, drabužiams ir avalynei – po 130 Eur, vitaminams ir vaistams – po 20 Eur, ugdymo priemonėms – 30 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis – apie 40 Eur, higienos priemonėmis ir paslaugoms, smulkioms buities reikmėms – 40 Eur, už mobiliojo ryšio paslaugas – apie 20 Eur, pramogoms ir kultūriniams užsiėmimams – 30 Eur, šokių pamokoms ir susijusioms išlaidoms – 25 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, laikė pagrįstu ieškovės nurodytą šalių nepilnametei dukrai reikalingo išlaikymo dydį.
26. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui. Ieškovės nurodyta nepilnametės dukros poreikiams užtikrinti reikalinga kasmėnesinė suma nėra didesnė už minimalią mėnesinę algą, o atsakovas, įrodinėdamas mažesnių išlaidų reikalaujančius nepilnametės dukros poreikius, neįvykdė savo procesinės pareigos tai pagrįsti. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnametės dukros poreikių patenkinimui, yra užaukštintos, maistui jai per mėnesį pakanka 180 Eur (apie 6 Eur per dieną), drabužiams ir avalynei – 50 Eur, ugdymo priemonėms – 15 Eur, o vaistams ir vitaminams – apie 10 Eur, tačiau jokių tokius savo teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų, skaičiavimų byloje neteikė. Todėl byloje liko nepaneigti ieškovės argumentai, kad nepilnametės dukros, kuri, kaip minėta, yra 16 metų amžiaus, kokybiškam ir pilnaverčiam maitinimui reikia apie 9-10 Eur per dieną.
27. Išlaidos šalių nepilnametės dukros drabužiams ir avalynei turi būti tokios, kurios užtikrintų, kad ji turėtų jos ūgį ir dydį atitinkančius aprangos ir avalynės komplektus pagal metų sezonus, laisvalaikio aprangą, mokyklinę uniformą, šokio užsiėmimams reikalingą specialią avalynę ir aprangą. Šalių nepilnametė dukra yra vienintelė mergaitė ieškovės šeimoje (ieškovė augina dar vieną sūnų), todėl galimybės ieškovės šeimoje keliems vaikams dėvėti tuos pačius drabužius ir avalynę yra gana ribotos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovės nurodyta 130 Eur suma per mėnesį (1 560 Eur suma per metus) šalių nepilnametės dukters aprangos ir avalynės poreikių tenkinimui yra reali ir pagrįsta.
28. Kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių dokumentų, šalių nepilnametei dukrai buvo taikytas gydymas breketų sistemomis (2022 m. sausio 20 d. – 2023 m. balandžio 4 d.), kurių kaina 950 Eur, o kasmėnesinių vizitų kaina – dar 20-70 Eur, vėliau taikytos naktinės plokštelės, kurių kaina – 420 Eur, o reguliarūs vizitai – po 10 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ortodontinis gydymas jau yra baigtas ir visą šį gydymą šalių nepilnametė dukra galėjo gauti nemokamai, juolab, nepaaiškino, kodėl pats asmeniškai nepasirūpino, kad tokį nemokamą gydymą ji gautų. Be to, bylos nagrinėjimo metu šalių nepilnametei dukrai buvo diagnozuotas čiurnos ir pėdos iškrypimas į išorę (valgus), dėl ko jai reikalinga dėvėti avalynės įdėklus. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad kompensuojami įdėklai netiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovui, kad jo nurodyta 10 Eur suma per mėnesį (120 Eur suma per metus) būtų pakankama visų šalių nepilnametės dukters sveikatos priežiūros poreikių tenkinimui.
29. Atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokia, jo nuomone, išlaidų suma šalių nepilnametės dukros smulkiems buities reikmenims ir higienos prekėms bei paslaugoms, taip pat pramogoms būtų reali. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta laikyti, kad šalių nepilnametė dukra kartais eina į kirpyklą, jai nuolat reikia pirkti muilą, šampūną, dantų priežiūros priemones, skalbimo priemones, tualetinį popierių, kosmetikos priemones, moters higienos priemones, retkarčiais atnaujinti rankšluosčius, patalynę ir pan. Kad visapusiškai vystytųsi, šalių nepilnametė dukra taip pat turi turėti galimybę nuvykti į kiną, ekskursijas, švęsti savo bei draugų gimtadienius ir pan. Iš atsakovo teiktų paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme matyti, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo šalių nepilnametės dukros priežiūros, jokia kita forma, išskyrus teikiamu išlaikymu, jos laisvalaikio poreikių netenkina, kartu laisvalaikio neleidžia. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia, kad ieškovės nurodyta 40 Eur suma per mėnesį (480 Eur suma per metus), reikalinga šalių nepilnametės dukros smulkiems buities reikmenims ir higienos prekėms bei paslaugoms, taip pat 30 Eur suma per mėnesį (360 Eur suma per metus) pramogoms ir laisvalaikių neatitiktų realumo ir protingumo kriterijų.
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidinamas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ir visi ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (išlaidos maistui, būstui, aprangai, ugdymui, sveikata ir higienai) egzistavo išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai metu, 2014 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas išlaikymas iki vaiko pilnametystės, o išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kas, atsakovo nuomone, reiškia, kad taip yra kompensuojamas prekių ir paslaugų pabrangimas. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
31. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais – įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui ir / arba pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Atsakovas netinkamai aiškina minėtą teisės normą, tvirtindamas, kad tik papildomai atsiradusios vaiko priežiūros išlaidos gali būti pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje yra numatytas specialus priteisto išlaikymo padidinimo pagrindas (papildomos vaiko priežiūros išlaidos), tačiau tokio teisinio reglamentavimo negalima aiškinti, kaip numatančio baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant teismas gali spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad nuo 2014 m. lapkričio 13 d., kuomet buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, padėtis iš esmės pasikeitė – šalių dukrai augant, ne tik natūraliai padidėjo jos poreikiai, bet atsirado ir papildomų išlaidų (taikomas ortodontinis ir ortopedinis gydymas), o kartu su jomis padidėjo ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia netinkamo CK 3.201 straipsnio nuostatų taikymo.
32. Kartu pažymėtina, kad 2014 m., kai buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo priteistas 86,89 Eur išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 035 Lt (apie 300 Eur), kas reiškia, kad priteistas išlaikymas sudarė beveik 30 proc. minimalaus darbo užmokesčio., tuo tarpu 2023 m. (skundžiamo sprendimo priėmimo metu) minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur. Pats atsakovas nurodo, kad šiuo metu moka šalių nepilnametei dukrai 110 Eur indeksuotą išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas sudaro tik kiek daugiau nei 13 proc. 2023 m. minimalaus darbo užmokesčio. Taigi, negalima sutikti su atsakovo nuomone, jog išlaikymo indeksavimas visiškai kompensuoja prekių ir paslaugų pabrangimą.
Dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti priteistą išlaikymą
33. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą aiškinant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų, jog gautų didesnes pajamas, o atsakovo ir jo sutuoktinės pasirinktas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta ir iš to kylantys poreikiai negali būti laikomi svarbia priežastimi, lemiančia šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti skirtinų lėšų mažinimą.
34. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priešingai nei tvirtina atsakovas, pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos tokios pobūdžio bylose, ir atsižvelgęs į tai, kad šalių pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą yra lygios, pagrįstai padidino teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą šalių nepilnametei dukrai iki 265 Eur kas mėnesį.
36. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, apibūdinančias atsakovo turtinę padėtį – atsakovo gaunamas pajamas ir turimą išsilavinimą (atsakovas dirba sutuoktinės sesers įmonėje ir jo gaunamas darbo užmokesti sudaro apie 686 Eur atskaičius mokesčius, atsakovas taip pat gauna apie 100 Eur papildomų pajamų, prekiaudamas plastikine tara, atlikdamas įvairius statybos darbus, atsakovas turi C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, statybininko profesinį išsilavinimą, atsakovo sutuoktinė nedirba jau 8 metai ir tik nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. (t. y. bylos nagrinėjimo) yra registruota Užimtumo taryboje, gauna 400 Eur vaiko pinigų, turi barmenės profesinį išsilavinimą, yra baigusi apskaitininkės kursus ir turi šio darbo patirties), turimą turtą (atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai sodų bendrijoje, atsakovo vardu yra registruotos 3 transporto priemonės bei 5 priekabos ir nėra atsakovo teiginius, kad šios transporto priemonės yra utilizuotos, patvirtinančių duomenų, atsakovo šeima gyvena (duomenys neskelbtini)), atsakovo sveikatos būklę (atsakovui prieš 18 metų atlikta dešinės (duomenys neskelbtini) potrauminė amputacija, yra menisko pažeidimas, tačiau atsakovo darbingumo lygis nėra sumažintas), kitus išlaikytinius ir turimus įsipareigojimus (atsakovas su sutuoktine augina dar tris nepilnametes dukras, kurių mokymo ir ugdymo įstaigos yra Panevėžio mieste, kreditorinių įsipareigojimų atsakovas neturi). Nustatęs šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nededa pakankamai pastangų, jog gautų didesnes pajamas, o atsakovo ir jo sutuoktinės pasirinktas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta ir iš to kylantys poreikiai negali būti laikomi svarbia priežastimi, lemiančia šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti skirtinų lėšų mažinimą.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties, gaunamų pajamų ir negalėjimo teikti reikalaujamą išlaikymą. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad gyvena tėvams priklausančiame name ir savo būsto neturi, tačiau teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus apie tai, teigė, kad namas dabar pilnai įrengtas ir pritaikytas šeimai gyventi, o kai pirko nieko nebuvo. Ieškovė teismo posėdžio metu irgi nurodė, kad gyvenamąjį namą, kuriame gyvena atsakovo šeima, atsakovas įsigijo dar jiems gyvenant kartu už savo asmenines lėšas (gautas už patirtą traumą Airijoje), namas tik įregistruotas tėvų vardu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) m. įsigijo 3 žemės sklypus sodų bendrijoje, neimdami tam banko paskolų. Atsakovas teismo posėdyje pats paaiškino, kad turi apie 30 arų žemės sklypus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas, kad patenkintų visus šalių nepilnametės dukros poreikius.
38. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad visoms keturioms jo dukroms turėtų būti skiriamas vienodas išlaikymas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių, amžiaus ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad ieškovė viena rūpinasi šalių nepilnametės dukros būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jos laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad iš atsakovės priteistinas po 265 Eur kas mėnesį šalių nepilnametės dukros išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad šalių nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų atsakovo išlaikomų vaikų interesus. Tas faktas, kad atsakovas privalo išlaikyti kitus vaikus, nepaneigia jo turtinės padėties ir nustatyto 265 Eur per mėnesį šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydžio proporcingumo. Dėl išdėstytų argumentų nekonstatuotina pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje netinkamai įvertinta aplinkybė, jog sprendimo šioje byloje priėmimo metu atsakovas, be šalių nepilnametės dukros, išlaiko dar tris vaikus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teisingai įvertinti joje esantys faktiniai duomenys ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikytos CK 3.198 straipsnio nuostatos, dėl to pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant vaikų lygybės principo, spręsta dėl iš atsakovo priteisiamo šalių nepilnametei dukrai išlaikymo dydžio.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
41. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovui grąžinama už apeliacinį skundą sumokėto 15 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal 2023 m. gruodžio 29 d. pažymą ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 210 Eur advokato užmokestis, todėl apeliacinio skundo netenkinus, valstybei priteisiamas iš atsakovo 105 Eur šių išlaidų atlyginimas, t. y. 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 ir 99 straipsnių 2 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų – valstybei. Pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Luminor bank“ Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Grąžinti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2023 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120., permoką.
Atsakovui išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Dalia Pranckienė