Ž. K. pagal BK 22 str., 180 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-491/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20082-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.2.14.3.2.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorui A. M.,

nuteistajai Ž. K., gynėjui advokatui A. Š.,

nuteistosios atstovei pagal įstatymą I. T.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė jai sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto. Į paskirtą bausmę įskaitytas jos laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros.

Pritaikius BK 92 straipsnį, arešto bausmės vykdymas jai atidėtas 4 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – jos buvimo gyvenamojoje vietoje kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis nuo 21 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 87 straipsniu, jai taip pat skirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant ją mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas M. M., tačiau dėl jo šis nuosprendis nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ž. K. buvo nuteista už tai, kad iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su M. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, panaudodami nešaunamąjį ginklą ir kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti: 2023 m. birželio 2 d. apie 17.30 val., gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), M. M. grasinant sužaloti nukentėjusįjį V. J. peiliu ir AIDS užkrėstu švirkštu, jam reikalaujant atiduoti visus pinigus, Ž. K. laikė duris, kad V. J. negalėtų pabėgti ir sulaukti pagalbos, tačiau jie šios veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes išgirdę nukentėjusiojo pagalbos šauksmą į namus atbėgo jo brolis D. J. ir sūnėnas P. J..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. M. prašo: Ž. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą 3 metams; pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę jai sumažinti vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės; į paskirtą bausmę įskaityti jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras; pritaikius BK 92 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą jai atidėti 2 metams; vadovaujantis BK 87 straipsniu, paskirti jai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant ją būti namuose nuo 21 iki 6 valandos, mokytis ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. paskyrė bausmę, kuri nėra numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Už šią nusikalstamą veiką, nepaisant to, ar ji buvo baigta, ar ne, yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo nuteistajai motyvus, už nusikalstamą veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį jai turėtų būti paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

2.2. Skunde sutinkama su BK 64¹, 92 ir 87 straipsnių taikymu nuteistajai Ž. K., kartojami pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai šiais klausimais. Prokuroras mano, kad nuteistajai gali būti taikomas BK 92 straipsnis ir jai paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nes bausmės tikslai jai gali būti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai.

2.3. Jis skunde taip pat sutinka su teismo motyvais skirti jai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, tik prašo nustatyti jį 12 mėnesių terminui, skiriant jai skunde nurodytas pareigas: įpareigojant ją būti namuose nuo 21 iki 6 valandos, mokytis ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji Ž. K. prokuroro skundo motyvams neprieštaravo. Jos gynėjas advokatas A. Š. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai Ž. K. paskyrė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmę. Prašoma jai paskirti vienintelę šioje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. O po to atitinkamai pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl BK 64¹, 92 ir 87 straipsnių taikymo nuteistajai.

5. Apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu nuteistosios Ž. K. gynėjas nurodė, kad nepaisant to, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nuorodos į BK 54 straipsnio 3 dalį, šio nuosprendžio motyvai leidžia spręsti, jog nuteistajai ši nuostata buvo taikyta ir dėl to jai buvo paskirta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatyta švelnesnė bausmė – areštas. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pirmosios instancijos teisme klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo Ž. K. nebuvo keliamas nei gynybos, nei kaltinimo pusės. Baigiamųjų kalbų metu nuteistosios gynėjas, kaip ir prokuroras, prašė teismo Ž. K. paskirti BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę bei šios bausmės vykdymą atidėti pritaikius jai BK 92 straipsnį. Antra, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (motyvuose) nėra pasisakoma dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės nuteistajai, t. y. kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis turi būti aiškus bei nedviprasmiškas, teisėjų kolegija atmeta tokį gynėjo skundžiamo nuosprendžio interpretavimą ir patikrina šio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą prokuroro apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai Ž. K. už pasikėsinimą padaryti tokią veiką paskyrė areštą 45 paroms, t. y. bausmę, kuri nėra numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Dėl to Ž. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį bausmė skiriama iš naujo, laikantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų.

7. Skiriant Ž. K. bausmę, atsižvelgiama į skundžiamame nuosprendyje nurodytus bausmės jai skyrimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Yra vieną nuteistosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistoji padarė vieną tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgiama ir į ją charakterizuojančius bylos duomenis – ji yra nepilnametė, iki šiol nebuvo teista, tačiau būdama jaunesnė nei 16 metų amžiaus, padarė administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas (smulki vagystė, keletas alkoholio vartojimo atvejų jai būnant jaunesnei nei 20 metų, viešosios tvarkos pažeidimai). Įvertinus visa tai, Ž. K. už pasikėsinimą padaryti BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skiriamas laisvės atėmimas, kurio terminas nustatomas mažesnis už sankcijos vidurkį. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajai paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu taikant BK 64¹ straipsnį. Į paskirtą bausmę įskaitomas jos laikiname sulaikyme išbūtas laikas, kaip to reikalaujama BK 66 straipsnyje.

8. Paskyrus nuteistajai Ž. K. naują bausmę, iš naujo išsprendžiamas klausimas dėl BK 92 straipsnio jai taikymo. Pagal BK 92 straipsnio 2 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 5 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors anksčiau nuteistoji padarė nemažai administracinių nusižengimų požymių turinčių veikų, ji yra dar labai jauna, anksčiau nebuvo teista, mokosi, savo kaltę pripažino ir gailisi, realios žalos nukentėjusiajam nepadarė, jos veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad dar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti Ž. K. realiai neatliekant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl to jai šios bausmės vykdymas atidedamas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

9. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuteistajai Ž. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, paliekant jai tuos pačius pirmosios instancijos teismo nustatytus įpareigojimus. Su tuo teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka. Kaip jau minėta, Ž. K. anksčiau ne kartą buvo padariusi administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas (dėl nepakankamo amžiaus ji administracine tvarka nebuvo bausta), taip pat kelis kartus buvo pabėgusi iš globos įstaigos. Atsižvelgus į tai bei įvertinus jos jauną amžių, siekiant jos elgesį koreguoti teigiama linkme, šiuo atveju tinkama ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo jai paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas. Kita vertus, prokuroro siūlomas šios priemonės taikymo terminas, t. y. 12 mėnesių, atitinkantis maksimaliai galimą BK 87 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, yra pernelyg griežtas, todėl trumpinamas iki 8 mėnesių.

10. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

11. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 19 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kuria prašoma iš nuteistosios Ž. K. išieškoti 108,33 Eur valstybei už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju gynėjas nuteistajai Ž. K. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad ji dar yra nepilnametė, valstybei susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iš jos neišieškomos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 18 d. nuosprendį.

Nuteistajai Ž. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę jai sumažinti vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti jos laikiname sulaikyme išbūtas 2 paras – nuo 2023 m. birželio 2 d. iki birželio 4 d.

Pritaikius BK 92 straipsnio 2 dalį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 92 straipsnio 5 dalimi, skirti jai auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant ją visą šį laiką būti namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos, mokytis ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistosios Ž. K. neišieškoti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Kristina Latožienė

Valdas Petras Meidus