S. V. pagal BK 300 str., 11 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-345-699/2017

Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03580-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1;

1.1.6.2.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

asmeniui, kuriam byla nutraukta, S. V.,

jo gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendžiu S. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo pagaminimą ir panaudojimą) 10 MGL dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimo pagaminimą ir panaudojimą) 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta 564,90 Eur (15 MGL dydžio) bauda, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimo pagaminimo ir panaudojimo) išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo pagaminimo ir panaudojimo) – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu ir byla jam nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. S. V. buvo nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. sausio 7 d. UAB „B“ įgaliojimą, kuriame nurodė, kad UAB „B“ direktorius R. S. įgaliojo jį (S. V.) VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, esančiame Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 6 / Slucko g. 2, gauti du prekybinių numerių ženklų komplektus (prekybinius valstybinius numerius, du komplektus), atsiskaityti už jų išdavimą, imituodamas parašą, pasirašė R. S. vardu, po to, 2014 m. sausio 7 d., įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, šį netikrą dokumentą – 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimą – pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Šnipiškių grupės darbuotojui, kurio pagrindu jam buvo išduoti prekybiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. V. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl 2014 m. spalio 23 d. įgaliojimo pagaminimo ir panaudojimo kasacine tvarka neskundžiama.

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Žemrieta prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo pagaminimą ir panaudojimą.

3.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atleisdamas S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo pagaminimo ir panaudojimo) BK 37 straipsnio pagrindu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde pažymima, kad pagal teismų praktikoje formuojamas BK 37 straipsnio taikymo nuostatas, išdėstytas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2007">2K-421/2007</a>, 2K-387/2008, 2K-364/2013, 2K-180-693/2015, lemiamas aspektas, į kurį turi atsižvelgti teismai, vertindami nusikalstamą veiką šio straipsnio kontekste, yra veikos pavojingumas, kurį išreiškia nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis. Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. Pasak kasatoriaus, BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra formali ir padarinių konstatavimas nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Pats S. V. pagaminto netikro dokumento pobūdis suponuoja didesnį jo veikos pavojingumą ir neleidžia daryti išvadų apie veikos mažareikšmiškumą. Įgaliojimas – rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismo esminis argumentas, kuriuo grindžiamas S. V. veikos mažareikšmiškumas, yra tai, kad netikro įgaliojimo pagrindu išduoti prekybiniai transporto priemonių numeriai nesuteikė S. V. teisės nei įgyti, nei disponuoti konkrečiu UAB „B“ turtu, jokia žala išdavus šiuos valstybinius numerius S. V. UAB „B“ padaryta nebuvo, yra nepagrįstas ir nepaneigia S. V. veikos pavojingumo. S. V. pagamino netikrą dokumentą, suteikusį jam teisę atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus UAB „B“ vardu. Tai, kad šiuo atveju dėl netikro dokumento panaudojimo jokia turtinė žala UAB „B“ padaryta nebuvo, kasatoriaus nuomone, dar neleidžia daryti išvados, kad tokio dokumento, neišreiškiančio UAB „B“ direktoriaus tikrosios valios, pagaminimas ir panaudojimas nedaro žalos BK 300 straipsnio saugomai vertybei, t. y. nepažeidžia dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumo ir patikimumo. Surašius netikrą įgaliojimą ir jį pateikus VĮ „Regitra“, kuri atlieka transporto priemonių registro tvarkytojo funkcijas, buvo suklaidinta institucija, priimanti sprendimus dėl turto, kuriam reikalinga speciali registracija. S. V., pagamindamas netikrą dokumentą – 2014 m. sausio 7 d. UAB „B“ įgaliojimą, kuriame nurodė, kad UAB „B“ direktorius R. S. įgaliojo jį VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale gauti du prekybinių numerių ženklų komplektus, atsiskaityti už jų išdavimą, imituodamas parašą, pasirašė R. S. vardu, o po to šį netikrą dokumentą pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo darbuotojui ir jo pagrindu buvo išduoti prekybiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai, padarė žalą valstybės ginamai vertybei – teisėtų dokumentų apyvartai. Visuma padarytą nusikaltimą apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo išvadai, kad padaryta veika būtų vertinama kaip mažareikšmė.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Žemrietos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

5. Kasaciniu skundu, paduotu BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, prašoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V., padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 37 straipsnį, nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – 2014 m. sausio 7 d. UAB „B“ įgaliojimo – pagaminimą ir panaudojimą 10 MGL dydžio bauda. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnį, nes visuma S. V. padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių duomenų nesuteikia pagrindo išvadai, kad padaryta veika būtų vertinama kaip mažareikšmė; kad S. V. padaryta nusikalstama veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinama BK 37 straipsnio kontekste, negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkančia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, taigi negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Tokie kasatoriaus teiginiai bei, kasatoriaus nuomone, skunde dėstomi juos pagrindžiantys argumentai atmestini, jais remiantis tenkinti kasatoriaus prašymą nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą teisėjų kolegija motyvuoja tuo, kad:

5.1. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą – 2014 m. sausio 7 d. UAB „B“ įgaliojimą, kuriame nurodė, kad UAB „B“ direktorius R. S. įgaliojo jį VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale gauti du prekybinių numerių ženklų komplektus, atsiskaityti už jų išdavimą, imituodamas parašą, pasirašė R. S. vardu ir šį netikrą dokumentą pateikė VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo Šnipiškių grupės darbuotojai, kurio pagrindu buvo išduoti prekybiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Šis teismas pasisakė, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti pavojingų padarinių (pasekmių), todėl, sprendžiant kaltinamojo S. V. padarytų nusikaltimų mažareikšmiškumo klausimą, būtina atsižvelgti į šių nusikaltimų dalyko ypatumus; įgaliojimas – rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis; juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas ir ant įgaliojimo dedamas to juridinio asmens antspaudas; įgaliotinis, turėdamas įgaliotojo išduotą įgaliojimą, priklausomai nuo įgaliojimu įgaliotiniui suteiktų teisių ir pareigų turinio gali sudaryti sandorius ir jų pagrindu įgyti, valdyti bei disponuoti juridinio asmens turtu, todėl akivaizdu, kad surašius netikrą įgaliojimą ir jį pateikus VĮ „Regitra“, kuri atlieka transporto priemonių registro tvarkytojo funkcijas, suklaidinama institucija, priimanti sprendimus dėl turto, kuriam reikalinga speciali registracija, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo S. V. surašyto netikro dokumento (nusikaltimo dalyko) svarbą, daro išvadą, kad kaltinamojo S. V. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes S. V. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau padaryta išvada, kad ši padaryta nusikalstama veika negali būti pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis), neteisinga. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, visų pirma pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės, labai svarbu nustatyti veikos pavojingumo laipsnį, kad nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-859/2016). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas lemiamą reikšmę suteikė S. V. surašyto netikro dokumento – 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo – svarbai, neatsižvelgdamas į jo turinį. Šio teismo nuomone, turėjo būti įvertintas ne tik netikro dokumento pobūdis, bet ir dėl šio netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo atsiradę padariniai. Netikras dokumentas, 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimas, buvo pateiktas į VĮ „Regitra“, jo pagrindu S. V. buvo išduoti prekybiniai transporto priemonių valstybiniai numeriai. Kartu teismas pažymėjo, kad prekybinių numerių išdavimą ir jų naudojimą veikos padarymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1V-353 patvirtintas Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo 5 punktą laikinieji valstybinio numerio ženklai buvo skirti neregistruotų (išregistruotų) parduodamų (įsigyjamų) transporto priemonių, esančių be valstybinio numerio ženklų ar su valstybinio numerio ženklais, kurių galiojimas yra pasibaigęs, trumpalaikiam (vienos dienos) ženklinimui, kai ženklinamomis transporto priemonėmis atliekamas parodomasis (bandomasis) važiavimas arba važiuojama į jų pardavimo, parodymo, atitikties įvertinimo ar registravimo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai rodo, kaip pažymima apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kad netikro įgaliojimo pagrindu išduoti prekybiniai transporto priemonių numeriai nesuteikia S. V. teisės nei įgyti, nei disponuoti konkrečiu UAB „B“ turtu, jokia žala, išdavus šiuos valstybinius numerius S. V., UAB „B“ padaryta nebuvo. Nors įgaliojimas ir buvo pateiktas VĮ „Regitra“, žala valdymo tvarkai, į kurią kėsinamasi BK 300 straipsnyje numatyta veika, nagrinėjamu atveju nėra tokia reikšminga, kad S. V. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. V. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas, ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria S. V. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už netikro dokumento – 2014 m. sausio 7 d. įgaliojimo – pagaminimą bei panaudojimą, vadovaudamasis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

5.3. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Prokuroras kasaciniame skunde pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl žala neįrodinėjama ir nėra pagrindinis veikos kriterijus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-560/2010). Kartu pažymėtina, kad padarinių, kaip būtinojo požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-421/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-421/2007">2K-421/2007</a>). Taigi, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, kai yra padarytas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (300 straipsnio 1 dalis), atsižvelgtina ir į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kieno nors interesams, padarytos žalos pobūdį, dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>).

5.4. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis visomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, tinkamai pritaikė BK 37 straipsnį ir pagrįstai S. V. padarytą BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pripažino mažareikšmiu, ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.

6. Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Žemrietos kasacinį skundą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas

Aldona Rakauskienė