Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių namo administratoriaus civilinę atsakomybę, taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-508-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37868-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių namo administratoriaus civilinę atsakomybę, taip pat dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 713,30 Eur (pradiniame reikalavime – 797,74 Eur) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. prie namo (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas I. N. priklausantis automobilis, kuris buvo apdraustas savanoriškuoju kasko draudimu. Dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 797,74 Eur draudimo išmoką. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 18 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog automobilį apgadino nuo namo nukritęs ledo gabalas. Pastato (duomenys neskelbtini) administratorė yra atsakovė. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ daugiabučio namo administratorius palaiko namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogų, cokolio, pamatų ir kitų) saugų naudojimą: atitrūkusių plytų, tinko, lipdinių, skardos, medinių ir kitokių detalių pašalinimą, šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimą nuo stogo ir išorinių durų stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, dulkių ir kitokių sąnašų šalinimą nuo namo konstrukcijų. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė žalos neatlygino. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė dėl 713,30 Eur dalies, o dėl 84,44 Eur, kuriuos sudarė automobilio priekinio stiklo nusidėvėjimo suma, ieškinio reikalavimo atsisakė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė su draudėja I. N. 2014 m. kovo 4 d. sudarė savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. kovo 30 d. kasko draudimu apdraudė transporto priemonę „Toyota Corolla“. Draudėja I. N. 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į ieškovę prašydama išmokėti draudimo išmoką dėl apdrausto automobilio. Atlikusi įvykio tyrimą ir atsižvelgdama į automobilio remontą atlikusios UAB „Tokvila“ remonto sąmatą bei PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė apskaičiavo ir atlygino draudėjai patirtą dėl automobilio sugadinimo žalą – 797,74 Eur.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atsakomybę už ieškovės draudėjos 2014 m. gruodžio 2 d. sugadintą automobilį. Teismas sutiko su atsakove, kad iš turimų įrodymų negalima visiškai aiškiai nustatyti, kokiu konkrečiu daiktu automobilis buvo apgadintas. Iš vaizdo įrašo galima tiksliai nustatyti įvykio datą bei laiką, tačiau užfiksuoti vaizdai leidžia daryti tik prielaidą, kad ant automobilio nukrito ledo ar sniego gabalas. Kiti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad draudėjos automobilis buvo paliktas ne prie pat namo, tačiau dalis automobilio buvo pastatyta ant šaligatvio prie namo.

Teismas pasirėmė specialisto eksperto išvada, kad automobilis negalėjo būti sugadintas varveklio; konstatavo, jog į bylą pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, netinkamai šalino sniegą, ledą nuo namo stogo ar kitokių namo bendro naudojimo konstrukcijų. Byloje nėra pagrįstų duomenų, kad ant namo stogo iki 2014 m. gruodžio 3 d. turėjo susikaupti sniegas ar ledas; statybos ar remonto darbai nebuvo atliekami.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 797,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 148 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vaizdo įrašas neleidžia daryti išvados apie sugadinimus. Teismo nuomone, specialisto V. E. E. išvada nėra pakankamai motyvuota: teigdamas, kad ant čerpinės dangos ledas nesusidaro, ekspertas nenurodė, kaip krinta ledas, nuriedėjęs (nuslydęs) nuo pastato šlaitinio stogo. Ieškovei teismo posėdžio metu nurodžius, kad šlaitinio stogo danga yra ne čerpinė, o padaryta iš metalinės skardos, ekspertas nepateikė išvados, kaip turėjo kristi ledas, nuslydęs nuo šlaitinės skardinės stogo dangos. Teismas didesnę įrodomąją galią skyrė eksperto D. K. išvadai, šis, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, nustatė, kad ant automobilio nukrito ledo gabalas.

Teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas dvi skirtingas specialistų ekspertų išvadas, neatsižvelgė į tai, kad V. E. E. dirba UAB „Mano būstas“, o ši įmonė ir UAB „Naujamiesčio būstas“ yra susijusios įmonės; name (duomenys neskelbtini) darbus atlieka ne administratorės, o UAB „Mano būstas“ darbuotojai. Visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą V. E. E. išvadą vertinti kaip abejotiną ir ja nesiremti.

Teismui, peržiūrėjusiam ir įvertinusiam vaizdo medžiagą, kitus byloje esančius įrodymus, nekilo abejonių, jog automobilio pažeidimai padaryti 2014 m. gruodžio 3 d. nuo namo (duomenys neskelbtini) nukritus ledo gabalui. Iš meteorologinių duomenų pažymos matyti, jog per pastarąsias dienas buvo iškritęs sniegas ir laikėsi neigiama oro temperatūra. Šią išvadą patvirtina ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog ant mašinos nukrito ne statybinė atlieka, o ledo gabalas. Teismas atkreipė dėmesį, jog užfiksuoto pažeidimo vieta aiškiai sutampa su vieta, į kurią atsitrenkė krintantis suledėjęs sniegas.

Teismas atmetė atsakovės teiginį, jog krintantį ledą turėjo sulaikyti ant stogo esančios 12 cm stoginių stoglovių briaunos. Iš byloje esančių namo stogo nuotraukų matyti, kad stogo kraštas nėra esmingai pakilęs, todėl, pasak teismo, labiau tikėtina versija, kad slysdamas suledėjęs sniegas įgavo pagreitį ir peršoko nežymiai iškilusią kliūtį. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nebuvo teigiama, kad ant transporto priemonės stogo nukrito varveklis ar ledo gabalas, susiformavęs ant stogo atbrailos, kabojęs virš pėsčiųjų tako ar pan.

Teismas pažymėjo, kad namo administratorius turi pareigą žinoti, ar žiemą ant stogo susidaro ledas, o atsakovė tokių aplinkybių nežinojo. Draudikė, teikdama subrogacinį reikalavimą namo administratorei, turėjo įrodyti tas pačias aplinkybes, kurias turėtų įrodyti automobilio savininkė. Ieškovė, mokėdama išmoką, neprivalėjo ištirti, nuo kurios pastato dalies ir kas nukrito, nes ši aplinkybė nėra reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą. Teismo vertinimu, nėra reikšminga ir aplinkybė, ar I. N. pažeidė kelių eismo taisykles.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CK 6.266 straipsnį. Pagal šio straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė be kaltės atsiranda tik tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Galimai ant stogo susiformavęs ledas negali būti laikomas statinio trūkumu ir todėl atsakovės atsakomybė be kaltės negali atsirasti.

Visą riziką perkėlęs namo administratorei, teismas nenagrinėjo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir žalos. Taigi teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios atsakomybės sąlygas. Teismas, nekvalifikuodamas konkrečių atsakovės veiksmų kaip neteisėto neveikimo, pripažino, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. STR 1.12.05:2010 nustato daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą ir tai, kad nuolatinis namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Todėl teismas nepagrįstai atsakovės kaltę pripažino, nurodydamas, kad atsakovė 7 dienas iki įvykio nebuvo apžiūrėjusi pastato. Teismas pažeidė kasacinio teismo praktiką dėl priežastinio ryšio nustatymo, pagal kurią tarp neteisėtų veiksmų ir žalos neturi būti per daug didelis atotrūkis. Vien namo administravimo faktas nepatvirtina, jog administratorė yra atsakinga už visas nelaimes, įvykusias name, nepaisant neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė laikytina pastato valdytoja, turinčia šį pastatą savo žinioje ir galinčia jam daryti ūkinį ir fizinį poveikį. Atsakomybės subjektas pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų tarpusavio prievoles atlyginti žalą, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų dėl vykdytos namo priežiūros, specialisto išvados. Iš atsakovės pateiktos Hidrometeorologijos tarnybos pažymos matyti, kad nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. temperatūra laipsniškai krito nuo -5,2 iki -11,7 laipsnio, o sniego šiomis dienomis buvo tik 0,4 mm. Specialisto išvadoje nurodyta, kad varvekliai susidaro vasario pabaigoje–kovo mėn. Taigi sniego beveik nebuvo, todėl varvekliai negalėjo susiformuoti. Tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek prie ieškinio pateiktuose dokumentuose nėra įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas nukritus ledo gabalui ir visa padaryta žala yra būtent dėl šio įvykio. Be to, automobilis, pažeisdamas kelių eismo taisykles, stovėjo ant šaligatvio. Teismas be jokių įrodymų pripažino, kad V. E. E. dirba UAB „Mano būstas“ ir ši įmonė yra susijusi su atsakove.

Teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepakankamai motyvavo savo sprendimą, nepasisakė dėl atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės išdėstytų argumentų, rėmėsi tik ieškovės argumentais. Teismas neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus.

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

CK 6.266 straipsnis vertinant administratoriaus atsakomybę gali būti taikomas su išlygomis, t. y. administratorius atsakingas už žalą, padarytą dėl namo konstrukcijų trūkumų, tačiau nagrinėjamu atveju administratorė (atsakovė) yra atsakinga net ir tuo atveju, jei namas turėjo trūkumų. Teismas priėmė teisingą sprendimą, ir, jei nurodė neteisingą teisės normą ar neteisingus motyvus, tai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Ieškovė nesutinka, kad už žalą šiuo atveju atsakingi daugiabučio namo gyventojai, o ne administratorė. Būtent administratorei tenka pareiga vykdyti pastate esančios inžinerinės įrangos būklės apžiūras, nuolatinius stebėjimus ir apie jų rezultatus informuoti savininkus. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 37 punkto 1 papunktį nuolatiniai statinio būklės stebėjimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per savaitę. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji buvo aplaidi, nepakankamai rūpestinga vykdydama jai pavestas pareigas. Šio aprašo 11.3 punkte įtvirtinta pareiga prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių. Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 5.5 punkte nurodyta, jog statinių savininkai, daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos privalo šalinti ledą nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji turėjo atlikti apžiūras tik kartą per mėnesį.

Atsakovės pateikta eksperto V. E. E. išvada negalima vadovautis, nes išvadoje yra klaida, kurios ekspertas neištaisė, t. y. jis nurodė, kad ant čerpinės dangos ledas nesusidaro, nors stogo danga yra skardinė. Ekspertas V. E. E. padarė klaidų ir vertindamas hidrometeorologinius duomenis, neatsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. lapkričio 22 d. snigo bei buvo šlapdriba. Byloje nėra reikšminga, ar 2014 m. gruodžio 2 d. buvo sniego, bet svarbi aplinkybė, ar, tirpstant sniegui bei pašalus, galėjo susidaryti ledas. Ekspertas D. K. teikė ne prielaidas, bet tikėtinas išvadas. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ant automobilio nukrito ledas, o ne kitas daiktas. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad žala automobiliui nebūtų buvusi padaryta, jei šis nebūtų stovėjęs ant šaligatvio. Žala būtų buvusi padaryta ir tuo atveju, jei automobilis būtų stovėjęs vien ant asfalto dangos, nes automobilio stogas sugadintas ties viduriu, o plytelių ir asfalto riba taip pat yra ties automobilio viduriu.

Teismas nepasisakė dėl visų atsakovės argumentų, nes ne visi jie buvo reikšmingi. Tai nesudaro pagrindo teismo sprendimą vertinti kaip nepakankamai motyvuotą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192-219/2016">3K-3-192-219/2016</a>, 63 punktas).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a>, 29 punktas).

Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy02ODQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-684/2017">3K-3-33-684/2017</a>, 30 punktas).

Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad teismas, nevertindamas jos pateiktų įrodymų, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė nurodo, kad iš jos pateiktų įrodymų darytina išvada, kad sniego beveik nebuvo, o varvekliai negalėjo susiformuoti, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog I. N. priklausantis automobilis buvo apgadintas nuo namo stogo nukritusiu ledo gabalu.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo apgadintas I. N. priklausantis savanoriškuoju kasko draudimu ieškovės draudimo bendrovėje draustas automobilis. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, nustatė, kad automobilį apgadino nuo namo stogo nukritęs ledo gabalas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normose įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Kasacinis teismas, šiuo aspektu tikrindamas apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad automobilį apgadino nuo namo stogo nukritęs ledo gabalas, padarė peržiūrėjęs stebėjimo kameros vaizdo įrašą ir įvertinęs dvi jam pateiktas (V. E. E. ir D. K.) išvadas dėl automobilio apgadinimo būdo, kitus byloje surinktus įrodymus. Iš teismo motyvų matyti, kad jis išsamiai pasisakė, kodėl remiasi būtent D. K. pateikta išvada, o atmeta V. E. E. padarytas išvadas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog V. E. E. išvados neatitinka policijos ikiteisminiame tyrime nustatytų faktinių aplinkybių, be to, šio eksperto išvadoje buvo neatitikimų dėl stogo dangos, ir šie galėjo turėti įtakos suformuojant nuomonę. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus, o išvadą padarė remdamasis jų visetu.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingą aplinkybę dėl automobilio sugadinimo būdo, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), todėl atsakovės argumentus šiuo klausimu laiko nepagrįstais.

Dėl namo administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų

Šioje byloje draudikė, išmokėjusi draudimo išmoką, reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei (CK 6.1015 straipsnis), teigdama, jog ši yra atsakinga už padarytą žalą. Sprendžiant dėl administratorės atsakomybės, svarbu nustatyti jos atsakomybės apimtį ir įvertinti, kaip ji atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas.

Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą stogas, kaip viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.) (toliau – Nuostatai), reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 5.3 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, teikti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą darbų sąrašą ir savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jei teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.2, 5.3, 5.4, 5.11, 6.1 punktuose.

Taigi administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas.

Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente (STR) 1.12.05:2002. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (2 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad administratorė savo funkcijas realiai vykdė, tačiau nebuvo nustatyta, ar ji buvo paskirta administravimo paslaugų sutarties pagrindu, ir jei taip, koks yra šios sutarties turinys. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl administratorės civilinės atsakomybės ribų.

Dėl CK 6.266 straipsnio taikymo sąlygų

CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės (jeigu toks asmuo neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo, yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatomi neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjMtNjg3LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-563-687/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-563-687/2015">3K-3-563-687/2015</a>).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už pėsčiojo žalą, patirtą pargriuvus ir susižalojus ant slidaus šaligatvio, be kita ko, nurodė, kad šaligatvio apledėjimas atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų; tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo šaligatvio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant šią kelio (gatvės) dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2010">3K-3-507/2010</a>).

Teisėjų kolegija, pildydama teisminę praktiką, nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad I. N. priklausantį automobilį apgadino nuo namo stogo nukritęs ledo (sniego) gabalas, kuris susiformavo dėl gamtinių atmosferos sąlygų – iškritusio sniego. Byloje nėra duomenų, kad ledo (sniego) gabalas susiformavo ir nukrito dėl namo ar jo konstrukcijų, šiuo atveju stogo, trūkumų, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. Taigi, kol nenustatyta, kad automobilis buvo sugadintas dėl namo, jo konstrukcijų trūkumo, atsakovės (administratorės) civilinei atsakomybei kilti negali būti taikomos CK 6.266 straipsnio 1 dalies sąlygos. Dėl to nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir aptartomis teisės normomis, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 straipsnio 1 dalį, todėl jo priimtas sprendimas neteisėtas ir naikintinas, byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą iš naujo bus nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, teismas, be kita ko, turėtų vertinti administratorės veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas (pvz., snygio intensyvumą, sniego dangos storį, ledo formavimosi tikimybę ir panašiai) įvykio metu, ir spręsti, ar atsakovė galėjo ir turėjo numatyti būsimą žalą, t. y. spręsti, ar teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) nėra pernelyg nutolęs.

Be to atsakovė, atsikirsdama į jai pareikštus reikalavimus, teigė, kad I. N. pastatė automobilį ant šaligatvio ir taip pažeidė KET. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog KET pažeidimas buvo padarytas o jei buvo padarytas, tai neįrodė, kad toks pažeidimas būtų turėjęs esminę įtaką žalai atsirasti ir (ar) padidėti, tačiau visapusiškai atsakovės nurodytos aplinkybės netyrė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių, ginčo sprendimui gali būti reikšminga ir sudaryti teisinį pagrindą sumažinti atlygintiną žalą arba netgi atmesti reikalavimą atlyginti žalą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), todėl, nepriklausomai nuo to, kad I. N. nebuvo bausta už KET pažeidimą, nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nuosekliai išaiškinti, ar nukentėjusioji, statydama automobilį, nepažeidė KET, o jei pažeidė, tai ar tinkamai statant automobilį būtų buvusi padaryta žala, o jei būtų buvusi padaryta, tai ar tokio dydžio, kokia nurodyta ieškovės.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, kokiu pagrindu administratorė vykdė veiklą, kokia buvo jos pareigų apimtis, taip pat taikė administratorės atsakomybę neatskleidęs būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl šių priežasčių byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas