Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-875/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41438-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.5; 1.1.4.6; 1.1.6.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.9.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei,
dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,
nuteistajam O. G.,
jo gynėjui advokatui Daliui Vaičiuliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2018-08-23 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018-08-23 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2018-08-27 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. B. paskirta galutinė sumažinta – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti D. B. laikino sulaikymo bei suėmimo laikai nuo 2018-08-31 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 29 d.
D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžio paskelbimo dieną – 2018 m. lapkričio 29 d., panaikinta.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2018-10-24 nutarimu paskirtas laikinas (nuo 2018-10-24 iki 2019-04-24) D. B. nuosavybės teisių apribojimas 1882,91 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų devyniasdešimt vieno euro centų) Eur piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas apribojant D. B. nuosavybės teises – 1732,91 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų devyniasdešimt vieno euro centų) Eur piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), ir taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
O. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir O. G. paskirta subendrinta – 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. G. paskirta galutinė sumažinta – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 29 d.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti O. G. laikino sulaikymo bei suėmimo laikai nuo 2018-08-31 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 29 d.
Kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 1882,91 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų devyniasdešimt vieno euro centų) Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš D. B. ir O. G. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1732,91 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų devyniasdešimt vieno euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. B. ir O. G. nuteisti už tai, kad jie veikdami kartu, 2018-08-23 apie 12.30 val. iš „LIDL“ maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 12 vnt. dėžučių 0,7 l talpos brendžio „Majestät“ bendros 179,88 Eur vertės (vieneto kaina 14,99 Eur), 12 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Pure“ bendros 49,95 Eur vertės (vieneto kaina 9,99 Eur), 14 vnt. 0,7 l talpos degtinės citrinų skonio bendros 139,86 Eur vertės (vieneto kaina 9,99 Eur), 8 vnt. kibirėlių po 1 kg mentės šašlykų bendros 31,92 Eur (vieneto kaina 3,99 Eur), 8 vnt. kibirėlių po 1 kg sprandinės šašlykų bendros vertės 35,12 Eur (vieneto kaina 4,39 Eur), plovimo įrenginys „Kärcher“ 59 Eur vertės, gyvatvorių žirkles 19,99 Eur vertės, įrankių rinkinį 39,00 Eur vertės, 4 vnt. patalynės komplektų bendros 59,96 Eur vertės (vieneto kaina 14,99 Eur), iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 684,61 Eur.
2. Be to, D. B. ir O. G., veikdami kartu, 2018-08-23 apie 19.45 val. iš „LIDL“ maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 9 vnt. 0,7 l. talpos brendžio „Brendy de Jerez“ bendros 134,91 Eur vertės (vieneto kaina 14,99 Eur), 7 dėžes po 6 vnt. pakuotėje 0,7 l talpos brendžio „Majestät“ bendros 314,58 Eur vertės (vieneto kaina 7,49 Eur), 10 vnt. 0,7 l talpos degtinės citrinų skonio bendros 99,9 Eur vertės (vieneto kaina 9,99 Eur), 5 vnt. 0,7 l talpos degtinės „Pure“ bendros 49,95 Eur vertės (vieneto kaina 9,99 Eur), iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 599,34 Eur.
3. Be to, D. B. ir O. G., veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2018-08-27 apie 15.30 val. iš „LIDL“ maisto prekių parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 21 vnt. 1 l talpos viskio „Margo“ bendros 314,79 Eur vertės (vieneto kaina 14,99 Eur), 10 vnt. brendžio dėžutėse „Brendy de Jerez“ bendros 149,90 Eur vertės (vieneto kaina 14,99 Eur), 12 vnt. romo bendros 95,88 Eur vertės (vieneto kaina 7,99 Eur), moterišką chalatą 11,99 Eur vertės, 2 vnt. vyriškų marškinėlių bendros 7,38 Eur vertės (vieneto kaina 3,69 Eur), 3 vnt. vyriškų trumpikių bendros 14,97 Eur vertės (vieneto kaina 4,99 Eur), 1 vnt. dušo želė „Nivea“ 1,79 Eur vertės, iš viso svetimo turto už 596,70 Eur.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. G. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, skiriant jam kitas nei laisvės atėmimas bausmės rūšis arba skirti švelnesnes bausmes ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas.
4.1. Teigia, kad jam paskyrus bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek paskirta galutinė subendrinta bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra griežta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, formaliai vertino tai, jog jis anksčiau yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, t. y. vertino tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Pažymi, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, labai gailisi. Be to, jis atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Tvirtina, kad nebenori daugiau grįžti į pataisos namus, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, pradėti oficialiai dirbti, mokėti mokesčius valstybei, atlyginti priteistas žalas ir dorai gyventi, padėti savo vaikams, juos išlaikyti, kad jiems nieko netrūktų. Teigia, kad jis padarė išvadas iš savo ankstesnių teistumų, pasižada gyventi dorai ir sąžiningai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
5. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, O. G. atžvilgiu ir dėl vagysčių: (2018-08-23 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) ir (2018-08-27 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) atleisti O. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Dėl (2018-08-23 vagystės iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Arba netenkinus jo prašymo, skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 9 (devyniems) mėn. ir pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą – 6 (šešiems) mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams arba skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
5.1. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tiriant faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes buvo nustatyta, kad jo ginamasis buvo kartu su kitu nuteistuoju D. B., tačiau savo faktiniais veiksmais, nei vieno prekybos centro viduje jis prekių neėmė, kurių pagrindu jam buvo inkriminuotas kaltinimas, jam nebuvo žinoma kokios prekės D. B. bus pagrobtos, kokia jų vertė, todėl, anot gynėjo, jo veikoje nebuvo ir negalėjo būti apibrėžtos tiesioginės tyčios dėl pavogtų prekių kiekio.
5.2. Pažymi, kad jo ginamojo veiksmai pasireiškė vogtų prekių sukrovimu į automobilį. Jo ginamasis nebūdamas parduotuvės viduje, niekaip nepadėdamas fiziškai paimti prekių, išskyrus jų pakrovimą į automobilį, dviem atvejais net nebūnant parduotuvės viduje, advokato nuomone, tiesiogiai vagysčių vykdyme nedalyvavo, todėl D. B. iš esmės nesudarė ir nepalengvino sąlygų grobti jo pasirinktas prekes ir pats asmeniškai jų negrobė (nevogė).
5.3. Gynėjo įsitikinimu, akivaizdu, kad veikos neteisėtumas (dėl vagystės iš „LIDL“, adresu (duomenys neskelbtini) iš jo ginamojo pusės galėjo pasireikšti tik pagalba sudedant prekes į automobilį, galimai numanant, kad tai vogtos prekės. Kurios prekės buvo vogtos, o kurios galėjo būti įgytos teisėtai, O. G. negalėjo ir neprivalėjo žinoti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui kvalifikavus O. G. veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, privalėjo individualizuoti jo ginamojo vaidmenį šios veikos padaryme, nustatant, kad tai tik antraeilis vaidmuo, atitinkantis padėjėjo sampratą ir D. B. neišvežus vežimėliu vogtų prekių iš parduotuvės, jokių neteisėtų veiksmų O. G. nebūtų galėjęs atlikti. Todėl O. G. veikimas buvo mažiau pavojingas nei D. B.. Tuo pačiu akcentuoja, kad jo ginamajam paskirta bausmė – 1 (vieni) metai ir 2 (du) mėnesiai už šį epizodą, akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip pat, apylinkės teismas turėjo įvertinti, jog šio epizodo atveju, O. G. vaidmuo buvo menkavertis (t. y. mažai pavojingas), todėl šioje dalyje jis (apylinkės teismas), advokato teigimu, turėjo atleisti O. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo veikimo (veikos) mažareikšmiškumo arba skirti bausmę švelnesnę nei laisvės atėmimas. BK 178 straipsnio 1 dalis nustato eilę kitų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir tik kaip kraštutinę priemonę – laisvės atėmimą.
5.4. Nurodo, kad vagiant prekes (vagystė iš „LIDL“, adresu (duomenys neskelbtini) tarp D. B. ir O. G. buvo sutarimas dėl alkoholinių gėrimų vagystės, tačiau D. B. pavogus ir visą eilę kitos kategorijos prekių – „Karcher“ plovimo įrenginį, gyvatvorių žirkles, patalynę, šašlykus, gynėjo įsitikinimu, tai nebuvo šalių sutarimo dalyku. D. B. pavogtos prekės turėtų būti vertinamos kaip vykdytojo ekscesas, todėl apibrėžtos tyčios šalių veikime nebuvo. Gynėjo skunde nurodoma, kad O. G. padarant BK 178 straipsnio 1 dalyje inkriminuotą nusikalstamą veiką, kyla abejonė dėl numatytos veikos požymių buvimo jo ginamojo veiksmuose. Vien žinojimas fakto, kad kitas asmuo galimai pavogė daiktus ir juos jau išnešė iš prekybos centro, negali lemti apelianto atsakomybės.
5.5. Teigia, kad O. G. veikimas (dėl vagystės iš „LIDL“, adresu (duomenys neskelbtini) pasireiškė, jau pavogtiems daiktams esant pašalintiems iš stebėjimo ir saugos zonos – prekybos salės, kur veikia apsaugos kameros, galimai stebima apsaugos darbuotojų bei pardavėjų, jas kraunant į automobilį. Pavojingiausias veikimas pasireiškė iš D. B. pusės ir šiame etape O. G. aktyviai nedalyvaujant, jokia forma nepaskatinant, ir nepalengvinant D. B. nusikalstamos veikos padarymo. Gynėjo nuomone, šis epizodas turėjo būti vertinamas kaip mažiau pavojingas, kadangi O. G. veikimas antraeilis (jis net nevairavo transporto priemonės, kuria buvo gabenamos pavogtos prekės).
5.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui vertinant O. G. veiksmus padarant nusikalstamas veikas ir skiriant bausmę už jas, paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo ir yra per griežta.
5.7. Be to, nurodo, kad vertinant 2018-08-23 epizodus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo inkriminuoti, apylinkės teismas nevertino, kad juos sieja akivaizdi vieninga tyčia. Nusikalstamo veikimo subjektai buvo tie patys, nusikaltimo padaryme dalyvavo ta pati transporto priemonė ir vairuotojas, net veika įvykdyta iš esmės analogišku veikimu bei padaryta to paties nukentėjusio subjekto atžvilgiu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas sudaro pagrindą teigti, jog šios veikos nepagrįstai atskirtos į atskirus epizodus, už kiekvieną jų skiriant savarankiškas bausmes jo ginamajam. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gynėjo įsitikinimu, nepagrįstai O. G. skyrė pačią griežčiausią bausmę, tačiau ir individualizuojant ją, nepagrindė, kodėl kitam kaltinamajam, kurio vaidmuo buvo pagrindinis, skyrė laisvės atėmimo bausmę, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau O. G. atžvilgiu, tokių pagrindų nepagrįstai netaikė.
5.8. Pažymi, kad O. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, atlygino dalį turtinės žalos (ko pažymėtina nepadarė D. B., nors jam ir taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), yra vedęs, turi mažamečių vaikų, registruotas darbo biržoje, tačiau jo neigiama asmenybė neleido teismui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Be to, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą O. G. apylinkės teismas neįvertino jo akcentuotos svarbios aplinkybės, t. y. jo vaidmens nusikaltimo (-ų) padaryme. Nepaisant fakto, kad jis praeityje yra teistas, ta pati aplinkybė taikytina ir D. B., tačiau vertinant jo mažesnį veikimo pavojingumą ir didesnį socialinį ryšį su visuomene – augina vaiką, turi sukūręs šeimą ir pastovią gyvenamą vietą, savanoriškai atlygino dalį turtinės žalos, leidžia tikėti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jo ginamajam netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.
6. Atsiliepimu į apeliacinius skundus civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas L. K. prašo atmesti nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinius skundus ir palikti nepakeistą 2018 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
6.1. Atsiliepime civilinio ieškovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino šias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes: 1. O. G. padarė tris 2018-08-23, 2018-08-23 bei 2018-08-27 nesunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei bendrininkų grupėje (kaltės forma – tyčia); 2. apeliantas visiškai pripažino savo kaltę dėl aukščiau nurodytų trijų nusikaltimų padarymo ir dėl to gailėjosi (lengvinančioji aplinkybė); 3. apelianto motina atlygino civiliniam ieškovui 150 (vieno šimto penkiasdešimti eurų) Eur dydžio civilinio ieškinio dalį (lengvinančioji aplinkybė); 4. apeliantas prisipažino, kad trys nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje iš anksto susitarus su D. B. (sunkinančioji aplinkybė); 5. apeliantas niekur nedirbo, registruotas darbo biržoje (charakterizuojanti apelianto asmenybę aplinkybė); 6. vagysčių metu daugiausiai pavogta alkoholio; 7. nusikalstama veika padaryta 1732,91 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų devyniasdešimt vieno euro centų) Eur dydžio žala civiliniam ieškovui iki šio atsiliepimo datos atlyginta tik 150 (vieno šimto penkiasdešimti eurų) Eur apimtimi; 8. apeliantas yra vedęs, augina du mažamečius vaikus; 9. apeliantas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, t. y. nuo 2002 m. Apeliantas teistas 12 kartų, iš jų 8 nusikalstamos veikos susijusios su nusikaltimais nuosavybei (7 veikos, iš jų: pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, viena pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, viena pagal BK 181 straipsnio 2 dalį). Teistumas už paskutinės veikos padarymą nėra išnykęs; 10. apeliantas ne kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskutinį kartą apelianto bausmė atlikta 2018 m., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų jis paleistas 2018-04-13, t. y. apeliantas vėl nusikalto nepraėjus net 5 (penkiems) mėnesiams nuo bausmės atlikimo.
6.2. Atstovo manymu, apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir teisingai konstatavo, kad O. G. nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, nes nuolat nusikalsta. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir faktas, kad jis yra ne vieną kartą baustas ir administracine tvarka, įskaitant smulkias vagystes, kas rodo, kad toks sisteminis nusikalstamų veikų atlikimas jam yra priimtinas ir jis, tikėtina, ir toliau taip elgsis.
6.3. Pažymi, jog iki šio atsiliepimo pateikimo dienos O. G. nepadengė net dalies civilinio ieškinio dalies (civilinio ieškinio dalį atlygino O. G. mama). Ši aplinkybė patvirtina, jog O. G. realiai nesiekia padengti padarytą žalą ir paneigia faktą, kad jis gailisi dėl savo nusikaltimo bei siekia padengti nusikaltimu padarytą žalą. Aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. O. G. teistas net 12 kartų; už paskutinį nusikaltimą nėra išnykęs teistumas; nauji nusikaltimai padaryti nepraėjus net 5 mėnesiams nuo išėjimo iš pataisos namų, patvirtina, jog iki šiol jam paskirtos bausmės neatliko bausmės tikslų, t. y. nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei jo nepaveikė, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
6.4. Civilinis ieškovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aukščiau nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad atidėjus bausmės vykdymą O. G., bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vien ta aplinkybė, kad jis yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus negali būti vienintelė priežastis taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Be to, O. G. nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad jis rūpinasi savo šeima ir mažamečiais vaikais, t. y. juos išlaiko iš teisėtai gautų ir nuolatinių pajamų.
6.5. Teismo posėdyje nuteistasis O. G. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo O. G. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Daliaus Vačiulio apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį O. G. ir D. B. (dėl kurio nėra paduotas apeliacinis skundas) pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (3 nusikalstamos veikos). Apeliaciniu skundu nuteistasis O. G. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę, jos dydį, prašo sušvelninti bausmę, skiriant jam kitas nei laisvės atėmimas bausmės rūšis arba skirti švelnesnes bausmes ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pritaikant BK 75 straipsnio nuostatas. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu ginčija ginamojo veiksmus, jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, ginčija nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir vieningos tyčios klausimus, prašo atleisti O. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Dėl (2018-08-23 vagystės iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Arba netenkinus gynėjo prašymo, skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 9 (devyniems) mėn. ir pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą – 6 (šešiems) mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams arba skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistojo O. G. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinio skundo.
8. Apeliaciniame skunde, iš jo turinio, nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai O. G. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, mano, kad O. G. buvo padėjėjas, o ne bendravykdytojas, todėl jo veikos turėjo būti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos, iš kurių O. G. įvykdė tik vieną, o kitų dviejų atveju krovė prekes į mašinos bagažinę). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
9. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014) Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, jo gynėjas, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, šiuo atveju, nuteistojo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą. Apylinkės teismas pagrįstai nuteistųjų O. G. ir D. B. kaltę, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindė nuteistųjų D. B. ir O. G. prisipažinimais ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje dėl nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) padarymo, liudytojų V. B., A. N., O. O., M. Š., R. S. (R. S.) parodymais, 2018-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, 2018-08-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, 2018-09-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, 2018-10-17 kitų objektų apžiūros protokolu, 2018-10-19 kitų objektų apžiūros protokolu, 2018-08-23 apsaugos darbuotojo A. P. tarnybiniu pranešimu bei kitais nuosprendyje aptartais duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, iš nuteistųjų O. G. ir D. B. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys.
11. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Vagystė) atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, išaiškinta, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-351/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-351/2012">2K-351/2012</a>, 2K-282/2012, 2K-228/2013) Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE4LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-118-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-118-746/2016">2K-118-746/2016</a>) Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų. (Kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTg5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-895/2017">2K-187-895/2017</a>) Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015)
12. Nuteistųjų D. B. ir O. G. parodymai dėl esminių įvykių aplinkybių (vagysčių momentų, vykimo kartu, D. B. prekių krovimo į prekių vėžimėlį, jo išvažiavimo iš parduotuvės, abiejų D. B. ir O. G. krovimo pavogtų prekių į mašiną) sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, o priešingai – papildo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistųjų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymai ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo O. G. gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, pažymėjo, kad, tarp nuteistųjų O. G. ir D. B. nebuvo išankstinio susitarimo (išskyrus vieną vagystę) vogti tam tikras prekes, nuteistojo O. G. vaidmuo turėtų būtų antraeilis, nes jis (tik vienos vagystės atveju) ėjo į parduotuvę, padėjo D. B. sukrauti prekes į automobilį, todėl O. G. veiksmuose (2 vagysčių) atveju nėra vieningos tyčios. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tyčios vieningumas yra tada, kai, prieš pradėdami daryti pirmąją vagystę, asmenys turėjo vieningą sumanymą užvaldyti tam tikros rūšies, tam tikrose konkrečiose vietose esantį jiems žinomą turtą (šiuo atveju parduotuvėje esančias prekes – alkoholinius gėrimus). Iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad sumanymas vogti prekes kildavo O. G., kartu su D. B. būnant pas R. S. (pirma inkriminuota vagystė). Vėlesnėse vagystėse vogti prekes iš parduotuvės kildavo pačioje eigoje, t. y. vykstant pasivažinėti, „BMW“ ar „Mazda“ automobiliais, vykstant su kitu vairuotoju bei dalyvaujant O. G. ir D. B. spontaniškai, t. y. D. B. nueinant į parduotuvę, prisikraunant prekių į prekių vežimėlį, išvažiuojant su juo į lauką, kartu su O. G. sukraunant vogtas prekes į automobilį, ir važiuojant pas R. S. į namus, kur buvo pasidalinamos vogtos prekės. Kiekvienos vagystės metu buvo veikiama pagal analogišką vagystės schemą (kaip ir pirmosios vagystės 2018-08-23, 12.30 val. atveju) buvo aiškus vaidmenų pasiskirstymas, kiekvienas žinojo ką reikia daryti, suprato dėl ko važiavo bei žinojo kokios prekės bus vagiamos. Bylos tyrimo metu tiek O. G., tiek D. B. taip pat yra patvirtinę, kad vagystes jie įvykdė esant tam tikram susitarimui, kuris kildavo spontaniškai (važiuojant automobiliu iki parduotuvės). Tačiau, siekiant išsiaiškinti ar nuteistojo O. G. padarytose nusikalstamose veikose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje požymiai, būtina įvertinti O. G. vaidmenį nusikalstamų veikų daryme.
13. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>)
14. Bendrininkavimui būtina nustatyti susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y situaciją, kurią galima apibūdinti teiginiu „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu.
15. Vagystės bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5/2009">2K-5/2009</a>) Vagystės vykdytoju (bendravykdytoju) pripažįstamas toks asmuo, kuris pilnai ar iš dalies realizuoja BK 178 straipsnio atitinkamoje dalyje aprašytus veikos objektyviuosius požymius.
16. Nagrinėjamoje byloje O. G. kaltė bendrininkų grupe padarius svetimo turto vagystę įrodo tai, kad O. G. kartu su D. B., visų trijų vagysčių atveju, tarėsi pagrobti svetimą turtą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes), automobiliu (2 vagysčių atveju automobilis buvo „BMW“, 1 vagystės atveju „MAZDA“) nuvyko prie trijų „LIDL“ parduotuvių, esančių skirtingais adresais, 2018-08-23 (dvi vagystės,) ir 2018-08-27 (viena vagystė), 2018-08-23 19.45 val. vagystės metu jis buvo parduotuvės viduje su D. B., kitų vagysčių metu jis laukdavo lauke D. B. prie mašinos, D. B. atvežus vogtas prekes su prekių vežimėliu iš parduotuvės. Kadangi D. B. vienas pats nors ir būtų sukrovęs prekes į automobilį, O. G. padėjo greičiau vogtas prekes sukrauti į automobilį (kadangi prekių vežimėlyje visų vagysčių atvejų buvo nemažai) ir nuvežė (vairuodavo skirtingas vairuotojas ir vogtoms prekėms gabenti buvo naudojami skirtingi automobiliai) į R. S. namus. O. G. dalį vogtų prekių pasiėmė pats ir dalį jų padavė, gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms. Minėti duomenys patvirtina, kad O. G. savo veiksmais (kartu su D. B. kraudamas prekes į automobilį ir jas automobiliu veždami į R. S. namus) išreiškė pritarimą D. B. daromoms nusikalstamoms veikoms, suvokė, jog veikdamas kartu su D. B. šioje byloje bendrai dalyvauja nusikalstamų veikų padaryme – grobia svetimą turtą iš parduotuvių „LIDL“, bei nori taip veikti.
17. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl D. B. pavogtų prekių (8 vnt. kibirėlių po 1 kg mentės šašlykų bendros 31,92 Eur (vieneto kaina 3,99 Eur), 8 vnt. kibirėlių po 1 kg sprandinės šašlykų bendros vertės 35,12 Eur (vieneto kaina 4,39 Eur), plovimo įrenginio „Kärcher“ 59 Eur vertės, gyvatvorių žirklių 19,99 Eur vertės, įrankių rinkinio 39,00 Eur vertės, 4 vnt. patalynės komplektų bendros 59,96 Eur vertės ir kt.), teisinio vertinimo, esant susitarimui vogti tik alkoholinius gėrimus), t. y., kurios neįėjo į bendrininkų susitarimą, vertinimo kaip vykdytojo eksceso (BK 26 straipsnio 1 dalis).
18. Atsakant į šį nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad pagal BK 26 straipsnio 1 dalį bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Ši įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t. y. tokius vykdytojo veiksmus, kurių neapima bendrininkų tyčia. Pagal teismų praktiką vykdytojo ekscesu laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalykas. Už tokius veiksmus ir jų padarinius kiti bendrininkai neatsako. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2017, 2K-292-693/2017)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166-699/2018">2K-166-699/2018</a>)
19. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, tarp D. B. ir O. G. buvo susitarimas vogti alkoholinius gėrimus (pirma nusikalstama veika) (D. B. ir O. G. parodymai ikiteisminiame tyrime). Vėlesnių nusikalstamų veikų atveju susitarimas vogti prekes buvo panašus. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-08-23 12.30 val. vagystės metu O. G. stovint lauke ir laukiant kada iš parduotuvės su prekėmis išvažiuos D. B., susitarimas buvo vogti alkoholinius gėrimus. D. B. išvažiavus iš parduotuvės su pilnu prekių vežimėliu (prikrautų ne tik alkoholinių gėrimų) bei O. G. matant, kad D. B. pagrobė ir kitas prekes (ne tik alkoholinius gėrimus), jis prie nusikalstamos veikos prisijungė (t. y. jam matant kitas prekes, ne vien alkoholinius gėrimus, nepaisant to, O. G. padėjo D. B. sukrauti šias prekes į automobilį – konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiai vagystei – susitarimas objektyviai pasikeitė, jis prekes krovė į automobilį, neišreiškė nepritarimo nei žodžiais, nei veiksmais vogti kitas prekes, kurios neįėjo į susitarimą) bei sukrautas prekes nuvežus pas R. S. į namus, jas pasidalino ir net dalį jų realizavo, parduodamas kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad vagystė, kaip ir buvo aptarta anksčiau, tuo metu dar nebuvo baigta, todėl O. G. galėjo prisijungti prie šios vagystės. Be to, ir kitų vagysčių atveju (pav. 2018-08-27 15.30 val.) buvo taip pat vagiamos kitos prekės (moteriškas chalatas 11,99 Eur vertės, 2 vnt. vyriški marškinėliai bendros 7,38 Eur vertės (vieneto kaina 3,69 Eur), 3 vnt. vyriškos trumpikės bendros 14,97 Eur vertės (vieneto kaina 4,99 Eur), 1 vnt. dušo želė „Nivea“ 1,79 Eur vertės). Byloje nėra duomenų, kad O. G. būtų kokias nors veiksmais, žodžiais ar kitu būdu nepritaręs D. B. vagiamoms prekėms. Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, D. B. veikoje vagiant prekes iš parduotuvės, negali būti nustatytas vykdytojo ekscesas (vagiant ir kitas prekes, ne alkoholinius gėrimus, pažeidžiant bendrininkų susitarimą). Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokie nuteistojo gynėjo argumentai yra vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant palengvinti nuteistojo padėtį ir yra atmestini.
20. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381/2008">2K-381/2008</a>) Nagrinėjamoje trijų „LIDL“ vagysčių byloje akivaizdu, kad kaltininkams reali galimybė naudotis pagrobtu svetimu turtu atsirado ne jį išnešus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių, tačiau automobiliu nuvežus į tinkamą vietą, šiuo atveju R. S. namus. Taigi, nors O. G. pats tiesiogiai nėjo į „LIDL“ parduotuvę (išskyrus vagystę 2018-08-23 19.45 val.) ir svetimo turto nepaėmė (jo nekrovė parduotuvėje į prekių vežimėlį – vogė D. B.), tačiau jis tęsė D. B. pradėtą svetimo turto užvaldymą, kraudamas vogtas prekes į automobilį ir nuveždamas į R. S. namus, kur vogtas prekes jie pasidalindavo. Taigi, šiuo atveju, D. B. pilnai, o O. G. – iš dalies realizavo BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esant šioms aplinkybėms, O. G. laikytinas vagysčių, padarytų vagiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendravykdytoju.
21. Nuteistasis O. G., priešingai nei teigiama gynėjo apeliaciniame skunde, nėra padėjėjas bendroje nusikalstamoje veikoje BK 24 straipsnio 6 dalies prasme – iš byloje nustatytų duomenų aiškiai matyti (nuteistųjų D. B. ir O. G. parodymai teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime) O. G. pats pasisavino dalį bendromis veikomis pagrobto turto, pats savanoriškai pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams pavogtą viskio butelį, O. G. parodymuose detalizavo, kad pasidalinus pavogtas prekes jis jas (ne visas, bet dalį) pardavė nepažįstamiems asmenims, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Be to, jis dalį jų ir realizavo, tad nei patarimų, nurodymų davimas, priemonių teikimas ar kliūčių šalinimas, kitų bendrininkų saugojimas ar pridengimas, pažadėjimas iš anksto paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat žadėjimas iš anksto realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus, šioje byloje nėra konstatuoti. Taigi nuteistasis O. G. teisingai pripažintas BK 178 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) numatytų nusikalstamų veikų vykdytoju. Tokio paties išaiškinimo laikosi ir kasacinis teismas savo formuluojamoje teisės praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5/2009">2K-5/2009</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjMwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-630/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-630/2011">2K-630/2011</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-495/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-495/2013">2K-495/2013</a> ir kt.)
22. Nuteistojo O. G. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo ginamojo padaryti nusikaltimai dėl vagysčių: (2018-08-23 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) ir (2018-08-27 vagystė iš „LIDL“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini) yra mažareikšmės, nes, kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo, gynėjo manymu šios jo ginamojo padarytos veikos yra mažareikšmės.
23. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2K-275/2014) Pažymėtina, jog BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2008">2K-387/2008</a>, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.) Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme, (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018)
24. BK
25. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad nagrinėjamu atveju taikyti nuteistajam O. G. BK 37 straipsnį, t. y. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo (dviejų nusikalstamų veikų atveju), nėra jokio pagrindo. Pagal šio BK straipsnio nuostatas padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumo veika pripažįstama mažareikšme. Tokių aplinkybių šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Nei pagal objektyviuosius kriterijus (pvz., nepadaryta reikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), nei pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus, nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme ir pan.) sąlygų pripažinti O. G. veikas mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra.
26. Nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, gynėjo tikinimu, pagrindžiančios BK 37 straipsnio nuostatų taikymą – nebūdamas parduotuvės viduje, niekaip nepadėdamas fiziškai paimti prekių, išskyrus jų pakrovimą į automobilį, dviem atvejais net nebūnant parduotuvės viduje, advokato nuomone, tiesiogiai vagysčių vykdyme nedalyvavo, nes jo vaidmuo, advokato manymu vagystėse buvo tik antraeilis, todėl D. B. iš esmės nesudarė ir nepalengvino sąlygų grobti jo pasirinktas prekes ir pats asmeniškai jų negrobė (nevogė). Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo O. G. veiksmai dalyvaujant nusikalstamų veikų padaryme, padedant krauti pavogtas prekes į automobilį yra pavojingi, todėl byloje nustatytas O. G. vykdytojo vaidmuo darant nusikalstamas veikas (padedant sukrauti prekes į automobilį) negali būti vertinamas kaip mažareikšmis. Dėl to, O. G. padarytas nusikalstamas veikas pripažinti mažareikšmėmis ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikant BK 37 straipsnio nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.
27. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde gynėjas prašo skirti jo ginamajam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Arba netenkinus jo prašymo, skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę – 9 (devyniems) mėn. ir pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą – 6 (šešiems) mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieniems metams arba skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo ir gynėjo apeliacinių skundų argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra sąlyginai vienodi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų detaliau pasisakys vertindamas nuteistojo O. G. apeliacinį skundą.
Dėl nuteistojo O. G. apeliacinio skundo.
28. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
29. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018)
30. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas O. G. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad O. G. padarė tris nesunkius nusikaltimus. Jis teistas 12 kartų, iš jų 7 kartus už vagystes (2 t., b. l. 78-89), teistas užsienio valstybėse: Vokietijoje, Airijoje (su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais susiję nusikaltimai ir kiti nusikaltimai visuomenės sveikatai, dvi nusikalstamos veikos) (2 t., b. l. 89-93), teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus 5 (penkiems) mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 13 d. paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 89), jis vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 111), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus (2 t., b. l. 102-109), turi mažametę dukrą bei sūnų (2 t., b. l. 30, 76), atlygino dalį padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 155). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad O. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino dalį padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
31. Priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir į jas taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės dydį. Taip pat, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Nors BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti O. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.
32. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. G. Lietuvoje teistas 12 kartų (net 7 kartus už turtinius nusikaltimus, t. y. vagystes), net 2 kartus yra teistas (po vieną kartą) Vokietijoje ir Airijoje, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus 5 (penkiems) mėnesiams nuo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, ankstesniu nuosprendžiu už turtinius nusikaltimus jam buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias O. G. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus O. G. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus (jis yra nedirbantis) baudą (nedirbantis) laisvės apribojimą ar areštą, nes paskyrus jam švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos), apeliantui yra paskirtos mažesnės nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmės (vidurkis 1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų). Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra aiškiai per griežtos. O. G. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri bendrinant, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir, paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Subendrindamas O. G. paskirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, bei tinkamai parinko pridedamus dydžius. Jų mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tokią bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo. Be to, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaityti O. G. laikino sulaikymo bei suėmimo laikai nuo 2018-08-31 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. lapkričio 29 d.. Įvertinus jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra švelninama.
33. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-740/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-740/2006">2K-740/2006</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-424/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-424/2007">2K-424/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ5LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-449/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-449/2007">2K-449/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123/2008">2K-123/2008</a>, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-650/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-650/2012">2K-650/2012</a> ir kitos) Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal įstatymą švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Tačiau bet kokiu atveju teismas tokią galimybę apsvarstyti turėtų.
34. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad O. G. būtų pats savanoriškai atvykęs į teisėsaugos instituciją ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas, tačiau jis prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, gailėjosi, atlygino dalį padarytos turtinės žalos, todėl yra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo O. G., vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatytos tik dvi O. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių bent vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų kitų aplinkybių egzistavimą. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos, todėl O. G. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
35. Pagrindo švelninti O. G. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jis nebenori daugiau grįžti į pataisos namus, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, pradėti oficialiai dirbti, mokėti mokesčius valstybei, atlyginti priteistas žalas ir dorai gyventi, padėti savo vaikams, juos išlaikyti, kad jiems nieko netrūktų. Teigia, kad jis padarė išvadas iš savo ankstesnių teistumų, pasižada gyventi dorai ir sąžiningai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
36. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnį).
37. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>)
38. Skundžiamu nuosprendžiu O. G. nuteistas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė, sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. O. G. Lietuvoje teistas 12 kartų (7 kartus už turtinius nusikaltimus nuosavybei) 2 kartus teistas užsienio valstybėse (po vieną kartą) Vokietijoje ir Airijoje (2 t., b. l. 78-93), teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus 5 (penkiems) mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 13 d. paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 89), jis vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 111), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir kitus administracinius pažeidimus / nusižengimus (2 t., b. l. 102-109), turi mažametę dukrą bei sūnų (2 t., b. l. 30, 76), atlygino dalį padarytos turtinės žalos (2 t., b. l. 155). Šią ir kitas nusikalstamas veikas jis padarė mėnesio laikotarpyje. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo O. G. elgesiui bausmės nedaro. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, labai galisi, atlygino dalį padarytos turtinės žalos. Tvirtina, kad nebenori daugiau grįžti į pataisos namus, nori kuo greičiau išeiti į laisvę, pradėti oficialiai dirbti, mokėti mokesčius valstybei, atlyginti priteistas žalas ir dorai gyventi, padėti savo vaikams, juos išlaikyti, kad jiems nieko netrūktų. Teigia, kad jis padarė išvadas iš savo ankstesnių teistumų, pasižada gyventi dorai ir sąžiningai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau tai nuo nusikalstamų veikų jo nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, 2002 m. spalio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistam už vagystę buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 (dvejiems) metams, 2004 m. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis ir jis paleistas lygtinai 3 (trims) mėnesiams 12 (dvylikai) dienų (2 t., b. l. 78-79). Dėl to nuteistojo ir jo gynėjo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nuteistajam O. G. paskirtos bausmės už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas bei subendrinant ir skiriant galutinę subendrintą ir sumažintą bausmę paskirtos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka padarytų veikų pavojingumą bei jo asmenybę, tinkamai išspręstas nuteistojo O. G. kaltės, jo vaidmens dalyvaujant nusikalstamų veikų padaryme klausimas, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo O. G. ir jo gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Nerijus Masiulis
Raimundas Jurgaitis
Vidmantas Mylė
