Civilinė byla Nr. e2A-57-210/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02233-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.1.;2.6.29.4.; 2.6.8.12.;3.1.7.11.;3.3.1.20.;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-444-715/2018 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui T. N. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. N. 5126,00 Eur negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo vėluojamos sumokėti paskolą dienos, t. y. 2014 m. liepos 26 d. iki visiško jos grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, tai yra 5126,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. liepos 26 d. pagal skolos lapelį atsakovui T. N., t. y. buvusiam dukters I. N. sutuoktiniui, paskolino 5126,00 Eur sumą, kurią atsakovas turėjo grąžinti iki 2014 m. liepos 26 d. Skolinamus pinigus, 3000,00 svarų, ieškovė buvo pasiėmusi iš banko Škotijoje, o papildomą pinigų sumą (1628,80 Lt ir 596,95 Lt) kaip skolą grąžino sūnus V. K.. Atsakovas jau daugiau nei trejus metus negrąžina paskolos.
2. Atsakovas T. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad skolos raštelio tekstas lingvistine žodžio prasme, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pinigų perdavimas įvyko raštelio pasirašymo momentu. Paskolos raštelyje turi būti užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas. Nurodė, kad su sutuoktine I. N. santuoką nutraukė 2009 m. lapkričio 4 d. ir nuo tada bendravimas nutrūko ne tik su buvusia sutuoktine, bet ir jos mama. Ieškovė niekada nei žodžiu, nei raštu neprašė grąžinti skolos, be to, skolos raštelyje esantis tekstas rašytas ne atsakovo, vardas, pavardė ir parašas parašyti ne ta pačia rašymo priemone ir ant skolos raštelio užkelti kopijavimo būdu, nes tokio skolos raštelio niekada nesirašė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas iš atsakovo T. N. ieškovei I. K. priteisė 5126,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamos nuo 2014 m. liepos 26 d. iki prievolės visiško įvykdymo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino atsakovui T. N. 177,59 Eur į T. N. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kurie leistų suabejoti ekspertizės išvadų tikrumu, o teiginį, kad atsakovas nesiskolino pinigų, kad jam nebuvo perduota ginčo pinigų sumą, teismas pripažino nepagrįstu. Teismas vertino tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai paaiškino apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, o atsakovo argumentus teismas pripažino prieštaringais, keliančiais abejonių, nes visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė pats surašęs ir pasirašęs sutartį, tačiau šį jo teiginį paneigė teismo rašysenos eksperto išvada. Teismas vertino ir tai, kad paskolos raštelis iki bylos nagrinėjimo teisme buvo pas ieškovę (kreditorių), paskolos raštelio turinys, kuriame pavartoti žodžiai „pasiskolinau“ ir „grąžinsiu“, gramatiškai aiškinant, sudaro pagrindą pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo faktą. Paskolos raštelį pasirašė atsakovas, savo parašu patvirtino, jog jis prisiima įsipareigojimus grąžinti skolą paskolos sutartyje nustatytu terminu, tačiau savo pareigos tinkamai nevykdė, todėl teismas ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas T. N. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas tvirtina, kad pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjai, t. y. ieškovei. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė yra buvusi apelianto uošvė. Atsakovo bei ieškovės dukros santuoka yra nutraukta dar 2009 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimu, nutraukus santuoką bendravimas tiek su sutuoktine, tiek su uošve visiškai nutrūko, todėl apeliantui nesuvokiama, kaip tokioje situacijoje buvusi uošvė galėtų skolinti tokią didelę pinigų sumą pasitikėdama vien skolos rašteliu.
5.2. Tariamos paskolos grąžinimo terminas suėjo dar 2014 m. liepos 26 d., o pareiškimas teismui pateiktas tik 2017 m. liepos 24 d., tai yra po 3 metų. Apeliantas nurodo, kad niekas niekada jokiu būdu (nei žodžiu, nei raštu) neprašė jo grąžinti jokios skolos. Viso proceso metu apeliantas nuosekliai teigė, jog pinigų iš ieškovės niekada nesiskolino ir skolos raštelio nepasirašė, tačiau teismas tokius parodymus pripažino prieštaringais. Atsakovas, žinodamas, kad skolinosi pinigus ir pasirašė skolos raštelį, niekada nebūtų prašęs skirti ekspertizės, siekiant įrodyti, jog parašas yra ne apelianto. Ieškovės bei liudytojos I. N. parodymų kontekste neįmanoma vienareikšmiškai spręsti apie tai, ar skolos raštelis buvo surašytas ir pasirašytas tuo pat metu. Buvusi sutuoktinė tiesiog galėjo pasinaudoti popieriaus lapu su atsakovo parašu, kurį buvo palikęs jai dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
5.3. Priešingai, nei nustatė teismas, ieškovės parodymai byloje yra prieštaringi, nei ieškovė, nei jos dukra negali aiškiai įvardyti paskolos raštelio surašymo aplinkybių ir patvirtinti pinigų perdavimo fakto. Apeliantui kyla klausimas, ar ieškovė galėjo paskolinti skolos raštelyje nurodytu laiku nurodytą pinigų sumą.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. K. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Prie bylos pridėti bankiniai išrašai, kuriuose matosi, kad ieškovė disponavo atitinkama pinigų suma, kuri ir buvo panaudota paskolai suteikti. Faktą, kad atsakovui buvo perduota ieškiniu reikalaujama suma, teisme patvirtino ieškovės duktė I. N.. Susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp ieškovės ir atsakovo patvirtina, kad ieškovė ne kartą ragino ir klausė atsakovo dėl skolos grąžinimo, tačiau pastarasis vis atsirašinėdavo ir galiausiai liepė nebeskambinti ir neberašyti SMS žinučių šiuo klausimu. Skolos negrąžinimą atsakovas nepagrįstai motyvuoja buvusios sutuoktinės I. N. buto pardavimu, kuris jai atiteko nutraukus santuoką su atsakovu. Paskolos suteikimo metu ieškovė nežinojo, kad santuoka tarp atsakovo ir jos dukters nutraukta, tuo metu jie gyveno kartu ir tai nesudarė pagrindo ieškovei netikėti atsakovo pažadu dėl paskolos grąžinimo. Apelianto teiginiai, kad tuoj po santuokos nutraukimo jis nutraukė santykius su buvusia sutuoktine ir uošve, neatitinka tikrovės. Atsakovas teismui pateikė suklastotus dokumentus, dėl to Telšių AVPK Mažeikių PK jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 304 straipsnį. Kad parašas ant paskolos raštelio yra atsakovo T. N. ir kad rankraštinis raštelio tekstas ir po juo esantis įrašas „T. N.“ yra parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta, patvirtino ekspertizės išvados.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.
8. Apeliantas ginčija 2011 m. liepos 26 d. paskolos sutarties sudarymo faktą, nurodo, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl paskolos davėjas turi įrodyti, kad pinigai buvo perduoti paskolos gavėjui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas – CK 6.870 straipsnio 1 ir 3 dalis bei CK 6.874 straipsnio 1 dalis ir be pagrindo netaikė CK 6.870 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir pažeidė CK 6.193 –6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nes, nesant visiškai jokių duomenų apie 5126,00 Eur paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui T. N., 2011 m. liepos 26 d. raštelį nepagrįstai pripažino apeliantui pasekmes sukeliančia paskolos sutartimi.
9. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPKXIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas).
11. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz.,,,pinigus gavau“,,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatymo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant klausimą apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės raiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).
12. Taigi, net jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiškiai žodžiais tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 26 punktas). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas).
13. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad byloje atsakovo iniciatyva paskyrus ekspertizę bei ją atlikus Lietuvos teismo ekspertizės centrui gautos išvados, jog „1. tirti pateikta 2011 m. liepos 26 d. skolos lapelyje rankraštinis tekstas, po juo esantis įrašas „T. N.“ yra parašyti bei parašas yra pasirašytas rašymo priemone (šratinuku). t. y. pateiktas 2011-07-26 skolos lapelis yra originalas. 2. Nustatyti, ar tirti pateiktame dokumente – 2011-07-26 skolos lapelyje – rankraštinis tekstas, įrašas „T. N.“ ir parašas yra parašyti vienu metu, negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi įteisintos metodikos ir techninių galimybių rankraštinių įrašų, parašų amžiui nustatyti. 3. 2011-07-26 d. skolos lapelyje, po tekstu, rankraštinį įrašą „T. N.“ parašė ir šalia pasirašė T. N..“ Rankraštinis tekstas ir po juo esantis įrašas „T. N.“ yra parašyti tos pačios rūšies šratinukų pasta. Tikėtina, kad tekstas skolos lapelyje bei po juo esantis įrašas „T. N.“ ir parašas parašyti ta pačia rašymo priemone.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, teisėtos ir pagrįstos aktualia teismų praktika. Byloje apelianto iniciatyva atliktos ekspertizės aktu nustatyta, kad paskolos raštelį pasirašė atsakovas, t. y. atsakovas savo parašu patvirtino, jog jis prisiima įsipareigojimus grąžinti skolą paskolos sutartyje nustatytu terminu. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis, nes jas paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė. 2011 m. liepos 26 d. paskolos sutartyje, kurią pasirašė apeliantas, įrašytas žodį „pasiskolinau“. Vidutiniškai rūpestingas, atidus ir dėmesingas asmuo, negavęs pinigų pagal paskolos sutartį, nebūtų pasirašęs sutarties. Paskolos sutarties tekstas yra aiškus, paskolos sutartyje užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, t. y. paskolos sutarties turinys patvirtina tokį faktą egzistuojant. Remiantis kasacinio teismo praktika, vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokią atsakovo įrašytą formuluotę pripažino pinigų perdavimo faktu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 26 d. paskolos sutarties sudarymą ir pinigų perdavimą pripažino remdamasis ne tik šalių sudarytu rašytiniu susitarimu, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma, tuo, kad iki paskolos suteikimo ieškovė disponavo pinigų suma, atitinkančia suteiktos paskolos dydį. Paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, nagrinėjamos bylos atveju – pas ieškovę, teikia galimybę konstatuoti apelianto (atsakovo) prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovės teisę reikalauti, kad apeliantas (atsakovas) ją įvykdytų. Pagrįstai šioje byloje įvertinta ir nuosekli ieškovės pozicija viso proceso metu įrodinėjant paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, kurias patvirtino ir ieškovės duktė I. N.. Apelianto argumentai, kuriais neigia pasirašęs paskolos sutartį, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir paneigti byloje atliktos teismo rašysenos ekspertizės išvada. Taigi pagal ginčo paskolos sutarties tekstą, atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pinigai apeliantui buvo perduoti, paskolos gavėjas įsipareigojo gautus pinigus grąžinti, dėl to įrodytas esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo faktas.
15. Teismo vertinimu, paskolinių santykių egzistavimo nepaneigia apelianto nurodomos aplinkybės, kad jo bei ieškovės dukros santuoka yra nutraukta dar 2009 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimu, nutraukus santuoką bendravimas tiek su sutuoktine, tiek su uošve visiškai nutrūko, todėl tokioje situacijoje uošvė tikrai neskolintų tokią didelę pinigų sumą pasitikėdama vien skolos rašteliu. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad vis dėlto pinigų skolinimą šiuo konkrečiu atveju lėmė šeimos narius siejantis tarpusavio pasitikėjimas, o apelianto nurodomi argumentai tėra jo gynybinė versija. Aplinkybė, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo dar 2014 m. liepos 26 d., o pareiškimas teismui pateiktas tik 2017 m. liepos 24 d., taip pat nepaneigia paskolinių teisinių santykių egzistavimo. Teismas skundžiame sprendime nesirėmė ieškovės pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl neturėjo pagrindo pateikti išvadų dėl jo. Apeliantas nepaneigė savo parašo autentiškumo ginčo paskolos sutartyje ir neįrodė aplinkybės, jog buvusi sutuoktinė, tiesiog galėjo pasinaudoti popieriaus lapu su atsakovo parašu, kurį buvo palikęs jai dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, patvirtina ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
17. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba jų gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Šiuo konkrečiu atveju atsakovas 2011 m. liepos 26 d. paskolos sutarties šiuo aspektu neginčijo, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 str.).
18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 300 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (1t., 165 e. b. l.). Nesant byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateiktos sąskaitos apmokėjimo įrodymų, teismas ieškovei bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje nepriteisia (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė
