Baudžiamoji byla Nr. 2K-32/2014
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00841-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.26.2;
2.1.7.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. L., L. N., L. P. ir jų gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu L. L., L. P. ir L. N. nuteistos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausmėmis šešiems mėnesiams, įpareigojant jas būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš L. L., L. P. ir L. N. nukentėjusiajai 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartimi nuteistųjų L. L., L. P. ir L. N. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
L. L., L. P. ir L. N. nuteistos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent: 2010 m. birželio 16 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje - prie Kauno „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, Kaune, Partizanų g. 46, L. N., suirzusios dėl, jos nuomone, automobilyje,,Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. V., per garsiai leidžiamos muzikos, išprovokuoto konflikto metu, L. N. tyčia tampė nepilnametei A. V. už plaukų ir rankomis sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį. Prie automobilio priėjus L. L. ir L. Petkevičiūtei, L. N., L. L. ir L. P., veikdamos kartu, stumdė nepilnametę A. V. ir sudavė jai rankomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajai nepilnametei A. V. ištrūkus ir įlipus į automobilį bei mėginant išvažiuoti iš įvykio vietos, L. P. tyčia spjovė ant automobilio priekinio stiklo, o L. N. su L. L. tyčia spyrė nenustatytą skaičių kartų į automobilio dešinės pusės dureles ir šias sulankstė.
Nuteistosios L. L., L. N., L. P. ir jų gynėjas advokatas E. Sergaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorių teigimu, abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų išvados dėl nuteistųjų kaltumo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino skundžiamo nuosprendžio tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nepasisakė dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, o padaryti BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimai sukliudė teismams priimti teisingus sprendimus.
Kasaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius nuteistųjų bei liudytojų G. Š., L. J., G. J., S. J. parodymus, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog nuteistosios nebuvo konflikto iniciatorės. Kasatoriai tvirtina, kad skundžiamas teismo nuosprendis grindžiamas nenuosekliais nukentėjusiosios ir jos pusėje konflikte dalyvavusių bei suinteresuotų bylos baigtimi asmenų - V. R., T. M. ir J. V. - parodymais. Skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo proceso metu gynyba akcentavo tai, jog nei A. V., nei V. R., nei J. V., nei T. M. nesikreipė dėl jiems padarytų sužalojimų. Jokių šiems asmenims padarytų sužalojimų nepastebėjo ir policijos pareigūnai, nenukreipė jų medikų apžiūrai. Vienintelis asmuo, t. y. kasatorė L. N., po įvykio buvo kraujuojančiu veidu, ką paliudijo visi akistatose dalyvavę asmenys bei ją apžiūrėję teismo medicinos ekspertai, į kuriuos L. N. kreipėsi pati po to, kai policijos pareigūnai atsisakė jai išduoti siuntimą apžiūrai. Ši aplinkybė patvirtina, kad būtent L. N. buvo užpulta ir sumušta daug stambesnės ir stipresnės Lietuvos Respublikos dziudo rinktinės narės A. V., buvusios drauge su dviem vyrais ir dar viena mergina, o kasatorės L. L. ir L. P. tik stengėsi apginti savo draugę L. Natulkevičiūtę. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nesigilino ir jų neįvertino. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas faktines aplinkybes apie akivaizdžiai nelygų jėgų santykį konflikto metu, ignoruodamas rašytinį įrodymą, jog ne nukentėjusioji, o viena iš nuteistųjų šio konflikto metu buvo sužalota, bei laikydamasis priešingos nuomonės, kad smulkaus kūno sudėjimo mergina sugebėjo tampyti už plaukų ir nuskriausti kone dvigubai didesnę ir sunkesnę Lietuvos dziudo rinktinės narę, o atbėgusios tokio pat smulkaus sudėjimo jos draugės užsipuolė dar ir du vaikinus, kurių ūgis po 180 cm, padarė visiškai nepagrįstą ir prieštaraujančią byloje surinktiems įrodymams išvadą. Taip pat skunde tvirtinama, kad aplinkybės byloje neištirtos išsamiai ir dėl to, jog nebuvo atliekamas tyrimo eksperimentas, siekiant įvertinti, kokia jėga buvo reikalinga automobilio,,Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelių įlenkimams padaryti bei koks tų įlenkimų ir susibraižymų susidarymo mechanizmas. Dėl to kasatorių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos, netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepašalino, nukentėjusiosios A. V. ir liudytojų G. Š. bei G. J. parodymų prieštaravimų. Kasatorių vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo neatitikimų, esančių tarp liudytojų V. R. ir T. M. parodymų, kuri iš kasatorių ištempė nukentėjusiąją už plaukų iš automobilio, buvo ar nebuvo pravertos automobilio durelės ir t. t. Tai pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl gynybos išreikšto prašymo dėl trasologinės ekspertizės bei tyrimo eksperimento. Skunde pažymėta ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme net nebuvo tiriama nuosekli gynybos versija, jog automobilis,,Mazda 626“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas kitoje vietoje, taip perkeliant šios aplinkybės įrodinėjimo naštą pačioms kasatorėms.
Atsiliepimu į nuteistųjų L. L., L. N., L. P. ir jų gynėjo advokato E. Sergaičio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Urbelienė prašo jį atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad kasatorių teiginiai, jog teismai neteisingai įvertino bylos įrodymus, padarė prielaidomis pagrįstas išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra nepagrįsti. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus tiek nuteistąsias kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, įvertindamas jų visumą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas analizavo liudytojų parodymų prieštaravimus, dėl jų pasisakė ir pateikė savo vertinimą. Skunde ginčijami bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuosprendyje, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas vienais įrodymais grindė savo išvadas, o kitus įrodymus atmetė. Pažymėta, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2013 m. birželio 21 d. nutartį, laikėsi BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimų. Iš nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, ši išvada grindžiama liudytojų G. J., G. Š. parodymų analize. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmiau įvardytų liudytojų, taip pat liudytojų V. R., J. V. parodymus, konstatavo, kad būtent apsvaigusios nuo alkoholio nuteistosios pradėjo konfliktą, apie nuteistųjų agresyvų ir įžūlų elgesį parodymus davė ne tik nukentėjusioji, bet ir policijos pareigūnai V. K. ir N. Z., buvę iškviesti į įvykio vietą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta ir į skundo argumentus, dėl nuteistosios L. N. patirtų fizinių sužalojimų bei nukentėjusiosios fizininio pasirengimo. Kauno apygardos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išsamiai pasisakė ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su trasologine ekspertize bei tyrimo eksperimentu, nutartyje išanalizuotos ir bylos aplinkybės, susijusios su automobilio pasišalinimu iš įvykio vietos. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-430/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-430/2012">2K-430/2012</a>, 2K-603/2012, 2K-88/2013,2K-7-107/2013).
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, prokurorė daro išvadą, kad teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti teismų procesinius sprendimus, kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymą – panaikinti juos ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Iš kasacinio skundo turinio (kuriame, pakartojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamų straipsnių reikalavimus, kurių, kasatorių nuomone, nebuvo laikomasi) matyti, kad kasatoriai, teigdami, jog jų kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, neįrodytas, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistųjų gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nenustatė. Kasatorių teiginiai, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius nuteistųjų ir liudytojų G. Š., L. J., G. J., S. J. parodymus, iš kurių neva akivaizdžiai matyti, kad nuteistosios nebuvo konflikto iniciatorės bei nuosprendis grindžiamas nenuosekliais nukentėjusiosios ir jos pusėje konflikte dalyvavusių ir suinteresuotų bylos baigtimi asmenų – V. R., T. M. ir J. V. - parodymais, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su kasatorių argumentu, kad būtent L. N. buvo užpulta ir sumušta daug tvirtesnio sudėjimo ir stipresnės Lietuvos Respublikos dziudo rinktinės narės A. V., buvusios drauge su dviem vyrais ir dar viena mergina, o L. U. ir L. P. tik stengėsi apginti savo draugę. Atmestini kasatorių argumentai ir dėl trasologinės ekspertizės paskyrimo būtinumo, siekiant nustatyti, koks automobilio įlenkimų ir subraižymų susidarymo mechanizmas, ar galėjo tokie apgadinimai būti nuo nepilnamečių merginų spyrių kojomis, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokio pobūdžio ekspertizės uždaviniai pasiekti gavus Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, atlikus objektų apžiūrą. Be to, išanalizuotos ir kitos priežastys, dėl ko tokia ekspertizė netikslinga. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nebuvo pažeistas, visi pateikti prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek asmenis kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, neturi teisinio pagrindo, todėl kasatorių argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini.
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir jeigu teismas nusprendžia apeliacinius skundus atmesti, pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus priimamoje nutartyje nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Apeliacinės instancijos teismas šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Byla buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, į esminius apelianto argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, priimtoje nutartyje atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma suteikia teismui galimybę prireikus pačiam tirti bylos duomenis, tačiau imperatyviai nenustato tokios pareigos. Išklausęs proceso dalyvių nuomones, apeliacinės instancijos teismas paprastai priima sprendimą atlikti įrodymų tyrimą, jeigu byloje būtina ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Jeigu tokios būtinybės nėra, teismas savo išvadas pagrindžia ir prieštaravimus aptaria pirmosios instancijos teisme išnagrinėtais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių prašymus ir įvertinęs gynėjo išdėstytus argumentus dėl trasologinės ekspertizės būtinumo, pagrįstai atmetė nuteistųjų ir gynėjo prašymą. Konstatuoti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtina atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs nukentėjusiosios bei kitų incidente dalyvavusių liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, automobilio,,Mazda“ (valst. Nr. 529) nuotraukas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, kitų ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, kad L. L., L. N., L. P., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, veikdamos bendrininkų grupe, viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje (prie „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, Kaune, Partizanų g. 46) įžūliu elgesiu – panaudodamos prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą (viešoje vietoje mušė A. V., tampė jai už plaukų) bei vandališkais veiksmais (L. P. tyčia spjovė ant automobilio priekinio stiklo, o L. N. ir L. L. tyčia spyrė nenustatytą skaičių kartų į automobilio dešinės pusės dureles ir šias sulankstė), taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad nuteistosios naudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą bei atliko vandališkus veiksmus. Tokie veiksmai kaip fizinio smurto panaudojimas pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padarinių – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko prie „Atžalyno“ vidurinės mokyklos, Kaune, Partizanų g. 46, tai stebėjo aplinkiniai, o šių vietų priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Toks šių neteisėtų veiksmų vertinimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-652/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-652/2007">2K-652/2007</a>, 2K-248/2008, 2K-229/2011). Taigi nuteistųjų veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (fizinio smurto panaudojimu bei vandališkais veiksmais), padariniais (visuomenės rimties sutrikdymu) – atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, veika kvalifikuota tinkamai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, taigi naikinti ar keisti teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų L. L., L. N., L. P. ir jų gynėjo advokato Edvino Sergaičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
