Č. J. pagal BK 228 str. 2 d., 182 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-21/2014

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00106-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

2.4.2;

2.4.7

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R., V. Č. J., R. K. ir nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės Vitalijos Smolenskienės kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutarties.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžiu nuteisti:

V. Č. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį V. Č. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

V. Š. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (10 400 Lt) bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 80 MGL (10 400 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį V. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

R. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį R. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

V. R. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) bauda, 300 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 50 MGL (6500 Lt) bauda.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartimi nuteistųjų V. Č. J., V. Š., R. K. ir V. R. apeliaciniai skundai iš dalies tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendis dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistųjų R. K., V. Š., V. Č. J. ir V. R. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. Č. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti Žemės ūkio skyriaus vardu, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitoje už 2008 metus iš Kaimo renginių programos organizavimo yra nepanaudota 1789,43 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo V. Š. darbo kabinete susitarė su V. Š. suklastoti oficialius dokumentus ir, juos panaudojus, apgaule pervesti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1700 Lt į privačios įmonės sąskaitą ir iš ten paėmus pinigus grynais, juos pasidalyti. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008 m. gruodžio mėn., tiksliai nenustatytą dieną, nuvyko į UAB „B“ priklausančią parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su sugyventine V. R., dirbančia UAB „B“ vyr. pardavėja, ir ten iki 2008 m. gruodžio 22 d. suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006925, t. y. nurodė V. R. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir tyčia joje įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 22 d. įgijo iš UAB „B“ mėsos produktų už 1599,44 Lt, šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu, kad dokumente nurodyti gaminiai gauti, tačiau minėtų prekių nepirko ir negavo bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai nepristatė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 22 d. parengė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vardu įsakymą Nr. 13B-1340 dėl ūkininkų pagerbimo šventės organizavimo, įrašydamas įsakyme žinomai melagingus duomenis apie tai, kad tvirtinama pridedama sąmata ir už sąmatos vykdymą atsakingas V. Č. J., taip pat pagamino netikrą išlaidų sąmatą, nurodydamas joje melagingus duomenis apie tai, kad ūkininkų pagerbimo šventės išlaidas sudaro 1700 Lt ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė tvirtinti administracijos direktoriui R. K.. Šiam tinkamai nepatikrinus duomenų pagrįstumo ir antspaudu bei parašais patvirtinus pateiktus suklastotus dokumentus, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 15.12 val., administracijos direktoriaus pavaduotojui V. Š. jo darbo kabinete davė 500 Lt savo asmeninių pinigų tam, kad V. Š. apmokėtų dalį skolos už savivaldybės darbuotojų naujametės šventės išlaidas IĮ „E“, žinodamas, kad pagal susitarimą V. Š. duotą pinigų sumą vėliau atsiims iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės pervestų pinigų už ateityje neva pirktas ūkines prekes už 498,90 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 24 d. davė nurodymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, pervesti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitos į UAB „B“ sąskaitą 1599,44 Lt, ir šiai 2008 m. gruodžio 24 d. pervedus 1599,44 Lt į UAB „B“ sąskaitą, šiuos pinigus pasisavino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas įgaliojimų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vardu įgyti ūkio inventoriaus ir kanceliarinių prekių, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad administracijos direktorius R. K. 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 13B-1161 jį paskyręs atsakingu tik už mažos vertės supaprastintus pirkimus, t. y. už melioracijos objektų projektavimo darbų pirkimus, melioracijos objektų remonto ir rekonstrukcijos darbų pirkimus, darbų techninės priežiūros pirkimus, 2008 m. gruodžio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „B“ parduotuvėje, veikdamas bendrininkų grupe su sugyventine V. R., suklastojo tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006924, t. y. nurodė V. R. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir tyčia joje įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 22 d. iš UAB „B“ įgijo įvairių ūkinių prekių 498,90 Lt ir šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu, kad gaminiai gauti, tačiau minėtų prekių negavo ir nepirko bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai nepristatė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 23 d. davė nurodymą Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š. pervesti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitos į UAB „B“ sąskaitą 498,90 Lt ir 2008 m. gruodžio 23 d. šiai pervedus 498,90 Lt į UAB „B“ sąskaitą, jis šiuos pinigus pasisavino, nes 2008 m. gruodžio 22 d., apie 15.12 val., administracijos direktoriaus pavaduotojui V. Š. jo darbo kabinete davė 500 Lt savo asmeninių pinigų.

Tokiais veiksmais V. Č. J. suklastojo dokumentus, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį turtą, ne mažiau kaip 2098,34 Lt, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. Č. J. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

V. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, turėdamas administracinius įgaliojimus bei teisę veikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vardu, kontroliuoti ir koordinuoti Žemės ūkio bei remonto, ūkio ir statybos skyrių veiklą, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitoje už 2008 metus iš Kaimo renginių programos organizavimo yra nepanaudota 1789,43 Lt, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 14.00 val., savo darbo kabinete susitarė su jam pavaldžiu V. Č. J. suklastoti oficialius dokumentus bei, juos panaudojus, apgaule pervesti iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1700 Lt į privačios įmonės sąskaitą ir iš ten paėmus pinigus grynais, juos pasidalyti. Veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008 m. gruodžio 22 d., apie 15.12 val., savo darbo kabinete, V. Č. J. atnešus ir tiesiogiai jam perdavus 500 Lt savo asmeninių pinigų, paėmė juos ir taip užvaldė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su UAB „J“ direktoriumi P. J. G. ir IĮ „E“ vadove G. V. (abu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), pagal aptartą nusikaltimo planą bei pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi (UAB „J“ su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2008 m. pasirašė keturias statybos darbų rangos sutartis), 2009 m. sausio 13 d., apie 13.17 val., savo darbo kabinete nurodė suklastoti tikrą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą, t. y. UAB „J“ direktoriui P. J. G. nurodė kreiptis į IĮ „E“ vadovę G. V., kad jo vadovaujama bendrovė apmokėtų dalį skolos už (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbuotojų maitinimą per naujametę šventę. P. J. G. sutikus ir 2009 m. sausio 14 d. sutarus su IĮ „E“ vadove G. V., pastaroji išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija EGL Nr. 068, įrašydama joje J. P. G. ir V. Š. pateiktus melagingus duomenis apie tai, kad UAB „J“ iš IĮ „E“ įgijo paslaugą – svečių maitinimą už 595 Lt, nors UAB „J“ tokių paslaugų iš IĮ „E“ nebuvo gavusi, ir šį suklastotą dokumentą P. J. G. patvirtino savo parašu, kad paslaugos gautos.

Tokiais veiksmais V. Š. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą – 500 Lt ir UAB „J“ turtą – 595 Lt, piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas sau ir kitiems asmenims turtinės naudos bei sukurstė suklastoti tikrą dokumentą, taip padarė 500 Lt turtinę žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei ir 595 Lt turtinę žalą UAB „J“, šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. Š. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

R. K. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius, turėdamas administracinius įgaliojimus bei teisę veikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vardu, būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ūkinę bei finansinę veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, t. y. žinodamas, kad iki 2008 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitoje už 2008 metus iš Kaimo renginių programos organizavimo yra nepanaudota 1789,43 Lt ir siekdamas šiuos pinigus pasisavinti, 2008 m. gruodžio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č. J., susitarė suklastoti tikrą dokumentą. V. Č. J. parengus suklastotus dokumentus – įsakymą Nr. 13B-1340 dėl ūkininkų pagerbimo šventės organizavimo, įrašant jame žinomai melagingus duomenis apie tai, kad šventei bus išleista 1700 Lt; sąmatą, nurodžius joje tą pačią neteisingą išlaidų sumą bei už jos vykdymą atsakingu paskyrus V. Č. J., – patvirtino juos savo parašais, spaudais ir taip patvirtino žinomai nebūtus juridinę reikšmę turinčius faktus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. gruodžio 24 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo kabinete, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č. J., taip pat su Centralizuotos buhalterijos vedėja R. Š., kuri dėl šios veikos nėra kalta, V. Č. J. parengus suklastotą dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006925, kurioje įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 22 d. iš UAB „B“ įgijo mėsos produktų už 1599,44 Lt, šį žinomai suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir nurodymu apmokėti, taip patvirtindamas žinomai nebūtą juridinę reikšmę turintį faktą.

Tokiais veiksmais R. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį turtą, ne mažiau kaip 1599,44 Lt ir suklastojo dokumentus, taip šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo R. K. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

V. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, dirbdama UAB „B“ vyr. pardavėja, veikdama bendrininkų grupe su sugyventiniu V. Č. J., siekdama apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgyti svetimą turtą, žinodama, kad UAB „B“ nėra sudaręs sutarties su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija dėl prekių ar paslaugų teikimo, 2008 m. gruodžio 22 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo darbo vietoje – UAB „B“ parduotuvėje, vykdydama V. Č. J. prašymą išrašyti tikras PVM sąskaitas faktūras, nurodant jose žinomai melagingus duomenis, suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006925, nurodydama joje melagingus duomenis, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė iš UAB „B“ pirko mėsos gaminių už 1599,44 Lt; PVM sąskaitą faktūrą serija BEB Nr. 0006924, nurodydama joje melagingus duomenis, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė iš UAB „B“ pirko ūkio prekių už 498,90 Lt, ir šiuos suklastotus dokumentus perdavė V. Č. J., kuris juos patvirtino savo parašu, kad mėsos gaminiai ir ūkio prekės gauti ir 2008 m. gruodžio 23 d. pateikė administracijos direktoriui R. K.; gavęs jo patvirtinimą parašu, suklastotus dokumentus perdavė Centralizuotos buhalterijos vedėjai R. Š., kad ši pervestų iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės sąskaitos į UAB „B“ sąskaitą 1599,44 Lt ir 498,90 Lt. R. Š. 2008 m. gruodžio 23 ir 24 d. pervedus pinigus į UAB „B“ sąskaitą, nenustatytomis aplinkybėmis (išimant grynais ar kitaip) apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgijo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius 1599,44 Lt ir 498,90 Lt, taip padarydama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai 1599,44 Lt ir 498,90 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistoji V. R. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą jai nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Anot kasatorės, jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, bendrininkavimą su V. Č. J.. Teismai nenustatė, ar ji galėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti padarinius (BK 15 straipsnio 2 dalis), neanalizavo nusikaltimo subjektyviųjų požymių. Be to, kasatorė nurodo, kad jai nepagrįstai inkriminuotas 1599,44 Lt ir 498,90 Lt įgijimas apgaule, nes iš šių sumų atėmus PVM (287,90 Lt ir 89,98 Lt), apgaule ji galėjo įgyti 1311,54 Lt ir 409,92 Lt. Šių aplinkybių teismai nesiaiškino. Taip pat kasatorė prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jos parduotų prekių ir gautų pinigų suma ir kasos prekių čekio juostos bei galutinio čekio pinigų sumos sutapo tiek 2008 m. gruodžio 22 d., tiek ir 2008 m. gruodžio 23 d., bendrovės administracija pretenzijų dėl pinigų trūkumo nereiškė. Kasatorės teigimu, iš teismų sprendimų neaišku, kaip ji kartu su V. Č. J. galėjo įgyti svetimą turtą, kieno (savivaldybės ar parduotuvės) ir kiek (1599,44 Lt ir 498,90 Lt ar 1311,54 Lt ir 409,90 Lt), jeigu iš kasos ji išėmė grynus pinigus; kaip „kitaip įgijo svetimą turtą“ (teismai nenustatė, kaip „kitaip“ ji pasisavino svetimus pinigus ir kieno). Kasatorė teigia, kad dėl to, jog pinigai buvo pervesti ne į parduotuvę, o į įmonės sąskaitą, ji jokiais grynais pinigais nedisponavo ir jų negalėjo užvaldyti. V. R. nurodo, kad jai buvo svarbu parduoti prekes ir gauti pelną, todėl kai V. Č. J. išsirinko prekes ir paprašė išrašyti sąskaitas faktūras, ji tai ir padarė. Dėl to jai nesuprantama, kuo pasireiškė dokumentų klastojimas. Teismai nevertino liudytojų J. V. (pardavėja) ir Č. N. (vairuotojas) parodymų apie tai, kad J. V. prekes atrinko, svėrė, supakavo į dėžes, o Č. N. jas pakrovė į automobilį. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija tas prekes užpajamavo, o vėliau nurašė. Teismai šių įrodymų nevertino, jų neaptarė.

Apibendrindama kasatorė nurodo, kad įrodymus teismai tyrė šališkai, nes teismų sprendimai iš esmės atkartoja kaltinamąjį aktą ir prokuroro baigiamąją kalbą. Teismai pažeidė BPK 305, 307 straipsnių nuostatas, nes savo sprendimuose neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir kt. Teismai taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 5 dalių nuostatas, nes rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis, teismų sprendimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne įrodymais, o prielaidomis, t. y. visiškai nepagrįstai nurodė, kad jos kaltė grindžiama teismo nuosprendyje išdėstytų ir ištirtų įrodymų visuma, tačiau kokių – nedetalizavo; nesilaikė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatų, šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas, nes neišsamiai išnagrinėjo jos apeliacinį skundą, be to, dėl visų nuteistųjų apeliacinių skundų nutartyje pasisakė kartu, t. y. visus skundus atmetė tais pačiais motyvais. Taigi šis teismas pasirinko BPK nenumatytą apeliacinių skundų ištyrimo formą, tuo taip pat pasireiškė teismo šališkumas.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. Č. J. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Anot nuteistojo, teismų sprendimai pagrįsti tik įrašytais pokalbiais, iš jų konteksto ištraukus tam tikrus žodžius ir juos savaip interpretavus. Kasatorius nurodo, kad 2008 m. gruodžio 22 d. 14.00–14.05 val. užfiksuoto jo pokalbio su V. Š. metu buvo kalbama ne apie pinigų išgryninimą (nors tokie žodžiai yra), o apie tai, kaip surinkti grynus pinigus naujametei šventei. V. Š. žodžiai „pasigryninti“ reiškė, kad reikia gauti grynų pinigų naujametei šventei, grynais pinigais atsiskaityti su „Svetaine“. Be to, kalbama ir apie ūkininkų pagerbimo šventę (tik tada dar nebuvo aišku, kada ji įvyks), tam buvo nuspręsta panaudoti likusius 1700 Lt, už kuriuos UAB „B“ jis pirko maisto prekes. Kasatorius nurodo, kad nors Žemės ūkio ministerija šventei skyrė 20 000 Lt, tačiau visos delegacijos tradiciškai atsiveža savo vaišių. Ūkininkų sąjungos 2009 m. gruodžio 30 d. rašte Nr. 09-12/362 nurodyta, kad „priemonė“ buvo finansuojama daugiausia Ministerijos lėšomis. Teismai citavo tik šio rašto dalį, kuri naudinga apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Taigi, kasatoriaus manymu, jo teiginiai, kad vaišės buvo skirtos ūkininkų pagerbimo šventei, nepaneigti motyvuotomis teismų išvadomis, teismų sprendimuose to net neaptarta. Teismų išvada, kad ūkininkų pagerbimo šventė vyko 2009 m. vasario 13 d., o mėsos gaminių galiojimo laikas apie dvi savaites, niekuo nepagrįsta, nes tik dviejų iš devynių pavadinimų gaminių vartojimo terminas dvi savaitės, o kitų – iki 90 dienų. Be to, byloje yra liudytojų parodymų, kad produktai buvo panaudoti šventei. Tačiau teismai nevertino nei jo (kasatoriaus), nei kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymų arba juos vertino jo (kasatoriaus) nenaudai. Kasatorius teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog buvo susitarimas kažką suklastoti ir pasisavinti savivaldybės pinigus. Iš V. R. jis negavo jokių pinigų. Ūkines prekes jis pirko paprašytas savivaldybės darbuotojo, jokio nusikalstamo sumanymo neturėjo. Visos prekės užpajamuotos ir nurašytos. Kasatorius nurodo, kad 500 Lt V. Š. davė savivaldybės darbuotojų naujametei šventei organizuoti, o vėliau pinigus surinko iš darbuotojų ir taip juos susigrąžino (tai patvirtina daugelis liudytojų). Byloje nėra įrodymų, kad jie (kasatorius ir V. Š.) susitarė apgaule įgyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 500 Lt. 2008 m. gruodžio 22 d. 12.04–12.07 val. užfiksuoto pokalbio tarp V. Š. ir R. K. metu V. Š. tik sako, kad „gal kažkas biški pasponsoriaus“, turėdamas omenyje naujametę šventę ir apmokėjimą už vaišes. P. J. G. ir,,pasponsoriavo“.

Kasatorius nurodo, kad teismai nenustatė jo kaltės turinio (BK 15 straipsnis), nes neanalizavo nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių, teismų sprendimuose nenurodyti jokie bendrininkavimą, jo kaltę patvirtinantys įrodymai. Kasatorius tvirtina, kad jis su niekuo nesitarė klastoti dokumentų ir pasisavinti pinigų. Be to, inkriminuota pinigų suma iš esmės neteisinga, jis negalėjo pasisavinti 1599,44 Lt ir 499,90 Lt, nes nuo šios sumos yra sumokamas PVM, todėl, jeigu ir pasisavino, tai daug mažesnę pinigų sumą. Teismų sprendimuose nurodytas pinigų įgijimo būdas („kitaip įgijo svetimą turtą“) iš viso nepagrįstas, nepaaiškinta, kaip „kitaip“ jis pasisavino pinigus ir kieno (savivaldybės ar parduotuvės), nes jeigu pasisavino 1599,44 Lt ir 499,90 Lt, tai bent jau dalį šių pinigų – 287,90 Lt ir 89,98 Lt PVM – turėjo pasisavinti iš UAB „B“. Tačiau jam to neinkriminuota. Nei parduotuvės administracija, nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė pretenzijų dėl pinigų trūkumo nereiškė, civilinio ieškinio nepateikė, todėl visiškai nesuprantama, kokiu būdu pasisavinti pinigai, jeigu niekas nereiškė civilinio ieškinio. Šių aplinkybių teismai nesiaiškino, sprendimuose neaptarė.

Kasatorius nurodo, kad teismai, nustatę, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, pasisavino savivaldybės pinigus, automatiškai pripažino jį kaltu ir piktnaudžiavus tarnyba, nors jo veikoje jokio piktnaudžiavimo nebuvo, nes, neįrodžius pinigų pasisavinimo ir dokumentų klastojimo, negali būti inkriminuotas piktnaudžiavimas.

Be to, kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buvo paimti dokumentai (86 lapai ir 94 lapai), iš kurių byloje panaudoti tik tie, kuriais grindžiamas kaltinimas, o kiti dokumentai (tarp jų ir nupirktų mėsos gaminių užpajamavimo bei nurašymo dokumentai) nepanaudoti ir iki šiol savivaldybei negrąžinti.

Apibendrindamas kasatorius tvirtina, kad teismai iš esmės pažeidė BPK 20, 305, 307 straipsnių nuostatas, nes įrodymus vertino šališkai, išvadas grindė prielaidomis, o ne įrodymais, teismų sprendimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apkaltinamajame nuosprendyje tik pakartoti kaltinamojo akto teiginiai, o apeliacinėje nutartyje – nuosprendžio teiginiai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nes tokia šio teismo išvada pagrįsta ne įrodymais, o prielaidomis. Beje, tai patvirtina ir nutarties teiginys, kad „dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aukščiau jau pasisakyta, jis veikė ne vienas, o su bendrininkais – R. K. ir V. Š., todėl plačiau apie tai kalbėti nėra būtinumo“. Tačiau teismas privalo individualizuoti nusikalstamas veikas, nustatyti kiekvieno kaltinamojo vaidmenį ir pagrįsti tai įrodymais. Šios instancijos teismas išsamiai nepatikrino jo apeliacinio skundo, taip šiurkščiai pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas, be to, teismas buvo šališkas, nes tais pačiais motyvais atmetė ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus. Taip pat teismas nesivadovavo BPK 1 straipsnio 1 dalies, 241 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie suvaržė įstatymų garantuotas jo, kaip kaltinamojo, teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Kasatorius nurodo, kad jam visiškai neaišku, kodėl jis kaltinamas tuo, jog suklastojo įsakymą Nr. 13B-1340. PVM sąskaita faktūra serija BEB Nr. 0006925 nesuklastota, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija iš tikrųjų 2008 m. gruodžio 22 d. iš UAB „B“ parduotuvės nupirko mėsos produktų už 1599,24 Lt. 2008 m. gruodžio 22 d. jis pasirašė įsakymą Nr. 13B-1340 dėl ūkininkų šventės organizavimo ir patvirtino išlaidų sąmatą, kitą dieną buvo surašytas mokėjimo pavedimas, kuriuo savivaldybė UAB „B“ už mėsos produktus pervedė pinigus. Mėsos produktai buvo nupirkti ir (duomenys neskelbtini) rajono ūkininkų delegacija juos nusivežė į šventę, kuri įvyko 2009 m. vasario 13 d.

Kasatoriaus nuomone, kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, nes jame nenurodytas nusikalstamų veikų padarymo būdas, pinigų pasisavinimas ir jų pasidalijimas pagrįstas prielaidomis. Kaltinamajame akte nurodoma, kad pinigai pasisavinti išimant grynais ar kitaip. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą perduoti prokurorui kaltinamajam aktui ištaisyti (BPK 219 straipsnio 3 dalis, 254 straipsnio 3 dalis), o apeliacinės instancijos teismas – pavesti prokurorui nustatyti nusikaltimų padarymo būdą (BPK 324 straipsnio 7 dalis). Anot nuteistojo R. K., apeliacinės instancijos teismas išsamiai neatsakė į jo apeliacinio skundo argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nenurodė, kokiu būdu buvo pasisavinti pinigai, bankiniu pavedimu pervesti į UAB „B“ sąskaitą, nurodydamas tik tai, kad esmė ta, kad, bendrininkams sugalvojus nusikaltimo mechanizmą, jis buvo įgyvendintas išgryninant savivaldybės lėšas per juridinį asmenį, pervedant pinigus UAB „B“ už neva ūkininkų šventei įsigytus mėsos gaminius už 1599,44 Lt bei ūkinių prekių už 498,90 Lt, iš viso už 2098,34 Lt sumą. Taigi, kasatoriaus teigimu, nenustačius pinigų pasisavinimo būdo (tik nurodžius „paėmus grynais ar kitaip“), suvaržyta jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Kasatorius nurodo, kad teismai tinkamai neįvertino liudytojų G. S., J. G., M. G., A. P. parodymų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismo išvados negali būti prieštaringos ir grindžiamos prielaidomis. Liudytojų parodymai gali būti pripažinti nepatikimais tik juos išsamiai patikrinus BPK numatytais proceso veiksmais ir įvertinus kitų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-496/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-496/2012">2K-496/2012</a>). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), kad išsiaiškintų byloje esančius prieštaravimus ir abejones. Beje, tai konstatuota ir kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-425/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-425/2012">2K-425/2012</a>, priimtoje šioje baudžiamojoje byloje.

Taigi teismai neištyrė visų bylos aplinkybių, reikšmingų sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą. Kadangi nusikaltimų padarymo būdas nenustatytas, tai teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių); to nepadaręs, pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį. Byloje nustatyta, kad savivaldybės biudžeto naudojimo reprezentacinėms išlaidoms tvarkos apraše nenumatyta maisto produktų pirkimo šventėms, dėl to jo (kasatoriaus) padaryta veika galėjo būti vertinama tik kaip drausminis nusižengimas, o ne dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba savanaudiškais tikslais.

Be to, teismas, skirdamas bausmes, pažeidė BK 54, 55 straipsnių nuostatas. Kasatorius nurodo, kad teismas jam, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Tokiu atveju teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 straipsnis), tačiau nuosprendyje išdėstyti motyvai dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo neišplaukia iš bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis).

Kasaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėja prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nuteistajam V. Š. nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK 1, 7 straipsnių, 20 straipsnio 5 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Taip pat teismai nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 2007 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai)“ apžvalgos išaiškinimų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad visi kaltinamieji siekia išvengti atsakomybės savo kaltę dangstydami „nebūtais faktais“. Teismas, nepaneigęs „nebūtų faktų“, konstatuoja, kad „nors apylinkės teismo nuosprendyje nėra plačiai aptartas nusikaltimo mechanizmas, tačiau iš visos bylos medžiagos nekyla jokių abejonių dėl apylinkės teismo padarytos apkaltinamosios išvados teisingumo ir pagrįstumo“. Tokia teismo išvada, kasatorės įsitikinimu, kelia pagrįstų abejonių kolegijos narių kompetencija arba yra pagrindas manyti, kad teismas apskritai neįsigilino ne tik į bylos medžiagą, bet ir į pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuris yra tik prokuroro baigiamosios kalbos perrašymas. Nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo mechanizmo (objektyviojo požymio), darytina išvada, kad nėra nusikaltimo sudėties. Teismai ignoravo faktinę aplinkybę, kad nei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, nei UAB „J“ jokios žalos nepadaryta, be to, nenustatyta nei kada, nei kokiu būdu, nei kokio dydžio svetimą turtą V. Š. įgijo. Teismų sprendimai grindžiami prielaidomis ir abstrakčiais vertinimais. Teismai nevertino prieštaravimų ir abejonių dėl V. Š. tariamo siekio pasisavinti nepanaudotas savivaldybės lėšas (1700 Lt), tačiau jos ginamasis nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo 500 Lt (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turto ir 595 Lt UAB „J“ turto. Teismai, pažeisdami BPK 301 straipsnio reikalavimus, neanalizavo visų V. Š. inkriminuoto sukčiavimo požymių, nepašalino prieštaravimų ir abejonių. Kasatorės teigimu, nesant padarytos žalos, nenustačius svetimo turto įgijimo apgaule fakto, taip pat jo būdo, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį negalima.

Dėl V. Š. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kasatorė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų siekęs turtinės ar kitokios asmeninės naudos, juolab kad didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teisme UAB „J“ direktorius P. J. G. parodė, kad pinigais parėmė savivaldybės naujametę šventę, dėl įmonės pervestų 595 Lt į IĮ,,E“ sąskaitą bendrovė jokios žalos nepatyrė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė taip pat jokios žalos nepatyrė. Dėl to, kasatorės nuomone, didelės neturtinio pobūdžio žalos nepadaryta, be to, byloje nenustatyta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimų. Taigi, nesant didelės žalos požymio, V. Š. veiksmai vertintini kaip tarnybinis (arba drausminis) nusižengimas. Didelės žalos požymiui nustatyti nepakanka vien tik deklaratyviai nurodyti, kad buvo pažemintas valstybės tarnautojo vardas, institucijos autoritetas. Teismų abstrakčios išvados, kad V. Š. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir tuo padarė didelę žalą valstybei, prieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007). V. Š. neva įvykdytas piktnaudžiavimas tarnyba nepagrįstai siejamas su dokumentų klastojimu, nes joks dokumentas nesuklastotas, V. Š. veiksmais joks poveikis BK 300 straipsnio saugomiems teisiniams santykiams nepadarytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTczLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-573/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-573/2012">2K-573/2012</a>). UAB „J“ apmokėjo IĮ „E“ sąskaitą. Kavinės darbuotoja PVM sąskaitoje faktūroje įrašė tikrus duomenis už svečių maitinimą. Sąskaitą faktūrą P. J. G. patvirtino savo parašu, t. y. patvirtino sąskaitos apmokėjimo faktą pagal susitarimą finansiškai paremti savivaldybę. P. J. G. teisme patvirtino, kad dėl to bendrovė žalos nepatyrė. Taigi žalos nepadaryta nei fiziniams, nei juridiniams asmenims. Nurodyta sąskaita faktūra nebuvo ir negalėjo būti panaudota dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras atsiliepime nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir surinkus daugiau duomenų, vyko tyrimas ir dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kartu įtariamiesiems V. Č. J., V. Š. ir R. K. įvairiose ikiteisminio tyrimo stadijose buvo įteikti pranešimai apie įtarimą ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje. Baigiant ikiteisminį tyrimą, visiems įtariamiesiems, išskyrus R. K., buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Baigus ikiteisminį tyrimą, byla perduota nagrinėti teismui kaltinant V. Č. J. ir V. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, R. K. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o V. R. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas visus teisiamuosius pripažino kaltais ir nuteisė pagal pirmiau nurodytus BK straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį paliko galioti, taigi V. Č. J. ir V. Š. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, R. K. – pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, V. R. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

BPK 167 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl nuteistųjų asmenų nusikalstamų veikų galėjo būti padaryta turtinė žala (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, tačiau byloje nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė ar jos atstovas būtų prašę pradėti ikiteisminį tyrimą, nors būtent šių nusikalstamų veikų kategorijai reikalinga, kad apsisprendimas, ar turi vykti procesas, būtų nukentėjusiojo valios reikalas, iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat priklauso nukentėjusiesiems. Šioje byloje nėra ir prokuroro reikalavimo. BPK 167 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, jei nusikalstamos veikos, numatytos BPK 167 straipsnio 1 dalyje, turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų interesų. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl teismas, paaiškėjus BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, neteisingai taikė BPK normas ir nenutraukė baudžiamosios bylos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bylą išnagrinėjo nesant nukentėjusiojo skundo, o apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas pirmiau nurodytomis BK ir BPK nuostatomis, padarė esminį BPK pažeidimą, todėl toks sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Be to, prokuroras nurodo, kad V. Č. J., V. Š. ir V. R., be kita ko, nuteisti ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad apgaule, suklastodami ir panaudodami suklastotus dokumentus, savo ar kitų asmenų naudai įgijo svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Teismų praktikoje suprantama, kad svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas – tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę.

Šioje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 22 d. buvo surašytas tikras dokumentas – PVM sąskaita faktūra BEB Nr. 0006925. Tą pačią dieną buvo surašytas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus vardu įsakymas Nr. 13B-1340 dėl ūkininkų pagerbimo šventės organizavimo, juo patvirtinta pridedama sąmata, t. y. kad išlaidos sudaro 1700 Lt; šį dokumentą patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius R. K., kuris nebuvo kaltinamas ir nebuvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau jis nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su V. Č. J., susitarė suklastoti tikrą dokumentą – įsakymą Nr. 13B-1340 ir sąmatą, kad organizuojamai rajono ūkininkų pagerbimo šventei bus išleista 1700 Lt. Be to, R. K., veikdamas bendrininkų grupe su V. Č. J., taip pat su R. Š. (kuri dėl šios veikos nėra kalta), V. Č. J. parengus suklastotą 2008 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą BEB Nr. 0006925, patvirtino ją savo parašu bei nurodymu apmokėti. Toks nuteistojo veiksmų vertinimas patvirtina, kad teismai pripažino, jog R. K. ne tik buvo žinomas esminis norint veiką kvalifikuoti kaip sukčiavimą jo sudėties elementas – apgaulė, bet jis pats tiesiogiai susitarė ir dalyvavo suklastojant PVM sąskaitą faktūrą BEB Nr. 0006925, kuria buvo siekiama pagrįsti vėliau atliktą savivaldybės lėšų pervedimą, surašė nurodymą pagal šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėti, t. y. aktyviai dalyvavo sukuriant ir realizuojant suklastotus dokumentus kaip apgaulės priemonę.

Kasacinėje praktikoje pažymima, kad apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi pirmiau išvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalga).

Bylos dokumentai patvirtina, kad būtent R. K. ir buvo tas asmuo, kurio žinioje buvo turtas, dėl kurio neteisėto įgijimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti nurodyti asmenys.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nuostatų (T. 1, b. l. 42–45) 11.3, 12.2, 12.3, 14, 17.2, 17.3 punktų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (T. 1, b. l. 55–56) 4, 14, 15 punktų nuostatos patvirtina, kad būtent (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus žinioje jo įgaliojimų pagrindu buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantis turtas, tarp jų ir lėšos. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. 1 TS-88 „Dėl R. K. paskyrimo rajono savivaldybės administracijos direktoriumi“ (T. 1, b. l. 67) patvirtina, kad būtent R. K. jam inkriminuotų veikų padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo (BK 183 straipsnis) ar turto iššvaistymo (BK 184 straipsnis) esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu, apibrėžtų teisės aktu ar sutartimi, buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui ar iššvaistymui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui ar turtinei teisei. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama siekiant suklaidinti nukentėjusįjį, kad šis perduotų kaltininkui turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju kaltininkas jau turi tam tikrus įgaliojimus turto atžvilgiu, o apgaulę naudoja pakeisdamas šio turto teisinį statusą.

Dėl to nesuprantama, kodėl tikro dokumento suklastojimas, jo panaudojimas veikiant bendrai su asmeniu, kurio žinioje buvo turtas, į kurį buvo kėsinamasi, laikomas apgaule BK 182 straipsnio prasme ir toks veikimas vadinamas sukčiavimu. Prokuroro nuomone, teismai, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, nepagrįstai konstatavo, kad V. Č. J., V. Š., R. K., V. R., veikdami bendrininkų grupe ir suklastodami bei panaudodami tikrus dokumentus, padarė dar ir sukčiavimą (išskyrus R. K.), t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. R. K., pažeisdamas teisės aktus, jam suteiktus įgaliojimus, veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais ir siekdamas pasisavinti svetimą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą, pasirašė dokumentus, kurių pagrindu ir buvo neteisėtai pervestos lėšos tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, jog kaltininkų tikslas buvo siekis pasisavinti likusias nepanaudotas metų pabaigoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšas. Neteisėtas neatlygintinas turto perleidimas kitiems asmenims yra ne sukčiavimas (BK 182 straipsnis), o kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto iššvaistymas (BK 184 straipsnis), o tokio turto pavertimas savo turtu – turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis).

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. To nepadaręs, teismas padarė esminį BPK pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė reikalavimą, išdėstytą BPK 320 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad apeliacinės instancijos teismas visais atvejais turi patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, ar jie turėjo neigiamos įtakos ne tik skundą padavusiam asmeniui, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Kartu atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas byloje nustatytas aplinkybes, privalo vadovautis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamais reikalavimais: išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Nusikalstamos veikos aprašymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas) lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamai veikai kvalifikuoti.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnis) yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai: pavojinga veika – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas; pavojingi padariniai – didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui; priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Piktnaudžiavimas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, aprašydamas įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarytos V. Č. J., V. Š. ir R. K. 2008 m. gruodžio 21–22 dienomis, aplinkybes, analogiškai nurodė, kad V. Č. J., V. Š. ir R. K., būdami valstybės tarnautojai, piktnaudžiavo tarnyba siekdami sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, įgijo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausantį turtą, ne mažiau kaip 2098,34 Lt, taip šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo principus, taip pat 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Apeliacinės nutarties turinys patvirtina, kad joje nėra išdėstytų motyvų dėl būtino objektyviojo nusikalstamos veikos požymio – padarinių – didelės žalos padarymo.

Teismų praktikoje taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Pagal šį požymį atribojamas piktnaudžiavimas kaip nusikalstama veika nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigūno ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MzgvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-638/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-638/2005">2K-7-638/2005</a>, 2K-108/2009).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad V. Č. J., V. Š. ir R. K. padarė didelės žalos valstybei, nes jie savo nusikalstamais veiksmais, piktnaudžiaudami tarnyba, sumenkino valstybės tarnautojo vardą, iškraipė valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos – funkcijas ir veiklos principus. Teismas nenurodė, ar laiko 2098,34 Lt, pagrobtus iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, turtine žala ir ar tokia žala laikytina didele.

Taigi apygardos teismas, konstatuodamas didelės žalos valstybei padarymą, apsiribojo vien nuteistųjų neteisėtų veiksmų išvardijimu, tačiau nedetalizavo nei tokiais veiksmais valstybei padarytos žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kaip ji pasireiškė, nemotyvavo, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes (nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkai, reputacijai, kaltininkų einamų pareigų svarbą ir pan.), laikytina didele. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio surašymui.

Aptarti BPK reikalavimų pažeidimai, kuriuos padarė apeliacinės instancijos teismas, yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Dėl to Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras nurodo, kad kiti kasacinių skundų argumentai šiame atsiliepime nenagrinėjami, nes jie nėra esminiai, palyginus su aptartais BPK pažeidimais.

Nuteistųjų V. R., V. Č. J., R. K. ir nuteistojo V. Š. gynėjos advokatės V. Smolenskienės kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl BPK 320, 332 straipsnių nuostatų taikymo

Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai turi patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Savo sprendime šis teismas privalo aptarti visus esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Apeliacinės nutarties turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas.

Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus turi teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Teismo išvados dėl bylos aplinkybių ir asmens veikos bei kaltės turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepriklausomai nuo to, ar tai nurodyta apeliaciniame skunde, privalo patikrinti, ar nebuvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį, kurio aprašomoji dalis surašyta nesilaikant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 305 straipsnio 1 dalyje. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje išdėstytos taip, kad neįmanoma suprasti, už kokias veikas kaltinamieji nuteisti ir kuri veika kaip kvalifikuota. Apylinkės teismo nuosprendyje kiekvieno nuteistojo visos padarytos veikos aprašytos jas visas išdėstant kartu ir po to nurodant, kad šis asmuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamuose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose (išvardijami straipsniai).

Teismo nuosprendyje įrodymai turi būti dėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti išvadas apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendyje įrodymai išdėstyti netinkamai. Teismas juos išdėstė ne taip, kaip nurodyta BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, – o perrašydamas kaltinamąjį aktą nurodė duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas). Šis nuosprendis tiek savo turiniu, tiek struktūra iš esmės yra perrašytas kaltinamasis aktas. Aprašant įrodymus, nuosprendyje neatskleistas jų ryšys su kitais įrodymais, nepasisakyta dėl įrodymų vertinimo. Kaltinamųjų, neigusių padarius nusikalstamas veikas, parodymai tinkamai nepaneigti, nuosprendyje deklaratyviai nurodant, kad kaltinamųjų pateiktos versijos ir jas palaikančios gynėjų kalbos laikytinos tik teisėta gynybos pozicija. Prieštaravimai ir abejonės turi būti šalinami proceso numatytomis priemonėmis, kaltinamųjų teiginiai gali būti atmetami tik bylos įrodymais pagrįstais motyvais.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieštaringas. Aprašant nuteistojo V. Č. J. padarytas nusikalstamas veikas nuosprendyje nurodyta, kad R. K. tinkamai nepatikrino V. Č. J. pateiktų dokumentų duomenų pagrįstumo ir antspaudu bei parašais patvirtino pateiktus suklastotus dokumentus. Tačiau aprašant nuteistojo R. K. nusikalstamas veikas jau nurodoma, kad jis veikė bendrininkų grupe su V. Č. J., susitarė suklastoti tikrą dokumentą ir, V. Č. J. parengus suklastotą įsakymą, įrašė jame žinomai melagingus duomenis.

Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, kurios nurodytos alternatyviai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji V. R. nenustatytomis aplinkybėmis (išimant grynais ar kitaip) apgaule savo ir V. Č. J. naudai įgijo svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančius 1599,44 Lt ir 498,90 Lt. Tačiau nuosprendyje nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys šį teiginį.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai turi būti išdėstyti dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo, nusikalstamos veikos stadijos (BK 21, 22 straipsniai), bendrininkavimo formos (BK 25 straipsnis) ir bendrininkų rūšies (BK 24 straipsnis). Taip pat nuosprendžio motyvuose būtina nurodyti, kuo remiantis pripažįstama, kad nustatyti nusikalstamos veikos požymiai (šiuo atveju ir didelės žalos požymis).

Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) (2007 m. birželio 28 d. redakcija) požymis, skiriantis šį nusikaltimą ir nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatyme nepateikta universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Be to, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245/2013">2K-245/2013</a>, 2K-316/2013). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys patvirtina, kad joje nėra išdėstytų motyvų dėl būtino objektyviojo nusikalstamos veikos požymio (padarinių) – didelės žalos padarymo. Kauno apygardos teismas, konstatuodamas didelės žalos valstybei padarymą, apsiribojo vien nuteistųjų neteisėtų veiksmų išvardijimu, tačiau nedetalizavo nei tokiais veiksmais valstybei padarytos žalos pobūdžio (turtinė ar neturtinė), nei kaip ji pasireiškė, taip pat nemotyvavo, kodėl tokia žala, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, laikytina didele.

Tais atvejais, kai keli kaltinamieji pripažįstami kaltais padarę kelias nusikalstamas veikas, teismas turi surašyti išsamius motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos ir dėl kiekvieno kaltinamojo. Nuosprendyje būtina motyvuoti nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą ne tik tada, kai teismas veikas kvalifikuoja kitaip negu kaltinamąjame akte, bet ir tada, kai nusikalstamų veiksmų kvalifikavimas nekeičiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Č. J. ir V. Š. nuteisti už tai, jog V. Č. J. perdavė V. Š. 500 Lt savo asmeninių pinigų. V. Š. nuteistas už tai, kad UAB „J“ apmokėjo IĮ „E“ už svečių maitinimą 595 Lt. Teismas laiko, kad nuteistasis V. Š. apgaule įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą – 500 Lt ir UAB „J“ turtą – 595 Lt. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vietoje nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų nuosprendyje įrašė valstybinio kaltintojo baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendyje negali remtis nagrinėjimo teisme dalyvių paaiškinimais baigiamųjų kalbų metu.

Pirmosios instancijos teismas nuteisė V. R., V. Č. J. ir V. Š. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ignoruodamas BK 182 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Kauno apygardos teismas šių esminių BPK reikalavimų pažeidimų, padarytų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neištaisė, nesilaikė BPK 320 straipsnyje nustatytų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, BPK 332 straipsnio reikalavimų, keliamų apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui, taip pat neišnagrinėjo paduotų apeliacinių skundų. Bylų apeliacinio nagrinėjimo pažeidimai ir trūkumai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus ir priimti teisingą sprendimą, todėl Kauno apygardos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Armanas Abramavičius

Albinas Sirvydis