Baudžiamoji byla Nr. 2K-295-689/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41365-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2;
2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
nuteistojo A. Z. gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. Z. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams devyniems mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu A. Z. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės A. Z. paskyrimo – A. Z., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas G. C. ir nuteistas J. R. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių esmė
1. A. Z. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad bendrabučio bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį – 20,735 g – psichotropinės medžiagos amfetamino, kol ją po A. Z. sulaikymo 2018 m. rugpjūčio 30 d. apie 19.40 val. atliktos kratos metu paėmė policijos pareigūnai.
2. Pirmosios instancijos teismas A. Z. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį buvo išteisinęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad dėl šios veikos surinkti įrodymai yra neteisėti, nes buvo peržengtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytos procesinių prievartos priemonių taikymo ribos, be to, policijos pareigūnų veiksmai, atlikti prieš A. Z. dėl neteisėto amfetamino pardavimo, buvo provokuojantys.
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs, be kita ko, nuteistojo A. Z. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. Z. dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino pardavimo nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (toliau – ir NVIV) atliekančiam G. C., nes policijos pareigūnų veiksmai – siūlymas G. C. paprašyti A. Z. parduoti jam psichotropinės medžiagos – amfetamino, kai ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo leista įsigyti konkrečią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), taip pat skatinimas G. C. raginti A. Z. parduoti kuo didesnį jos kiekį – atlikti peržengiant NVIV ribas ir provokuojant. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Z. išteisino dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos, kuri buvo rasta ir paimta pareigūnams atlikus kratą jo gyvenamojoje vietoje, laikymo. Kratos metu rasta psichotropinė medžiaga nėra susijusi su NVIV ribų peržengimu, nes krata bute atlikta jau pasibaigus NVIV ir perdavus prašomą amfetamino kiekį neteisėtus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam G. C., bute rastos medžiagos nebuvo skirtos perduoti G. C. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistojo A. Z. veika kvalifikuotina kaip didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
II. Kasacinio skundo argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta, palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK pažeidimus, jie sukliudė teisingai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
4.2. Iš pareikšto kaltinimo konstrukcijos ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kasatorius buvo kaltinamas 347,415 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 40,841 g amfetamino, įgijimu nenustatytomis aplinkybėmis turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, juos laikė bendrabučio bute, po to iš turimo kiekio dalį amfetamino (20,106 g) pardavė G. C., kuris, kaip pripažino abiejų instancijų teismai, atliko neteisėtus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o likusią dalį (20,735 g) laikė bendrabučio bute, ją tą pačią dieną kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
4.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kratos metu kasatoriaus gyvenamojoje vietoje rasta dalis amfetamino nėra susijusi su NVIV taikymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus – iš A. Z. ir jo bendrininkų įgyti kanapes (antžemines dalis), nustatant trijų mėnesių terminą nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki lapkričio 17 d. Pats G. C. jokių kitų medžiagų, išskyrus kanapes (antžemines dalis), nevartojo, amfetamino iš kasatoriaus niekada nėra įsigijęs ar prašęs jo gauti, tik pareigūnų, kontroliavusių jo nusikalstamus veiksmus, nurodymu jis paprašė gauti „balto“ ir kuo didesnį kiekį – 200–300 g, kai jam buvo pasiūlyta pabandyti 5 g, jis nesutiko.
4.4. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. Z. namuose rasta likusi dalis amfetamino buvo skirta ne G. C., kuris prašė kuo didesnio kiekio, taip pat kad G. C. parduotas amfetaminas ir kasatoriaus gyvenamojoje vietoje rastas amfetaminas įgyti ne tuo pačiu metu ir ne iš to paties šaltinio. Kaip minėta, dalį įsigyto psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekio kasatorius pardavė nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atliekančiam G. C., o likusią laikė bendrabučio bute iki to laiko, kol kratos metu, nepasibaigus sankcionuotam NVIV terminui, ją rado policijos pareigūnai. Vien tik dalies amfetamino pardavimas G. C. nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pasikeitė viso amfetamino kiekio laikymo tikslas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad negali A. Z. kaltės šiame kaltinimo epizode grįsti neteisėtu būdu surinktais įrodymais. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad NVIV baigėsi pardavus G. C. dalį amfetamino (juolab kad prieš tai G. C. iš kasatoriaus per kelis kartus įsigijo kanapes (antžemines dalis) ir dėl to buvo pripažintas kaltu už tęstinės nusikalstamos veikos padarymą), ir neteisėtų NVIV metu gautus duomenis (kratos metu rastą kitą dalį amfetamino) nepagrįstai pripažino tinkamais įrodymais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Taip apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai sutrumpino NVIV taikymo trukmę, tai lėmė BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimą.
4.5. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad A. Z. savo gyvenamojoje vietoje laikė amfetaminą (nuosprendžio 7 lapas), nenurodė būtinų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (tikslo platinti ar platinimo fakto). Be to, teismui konstatavus, kad kratos metu rastas amfetaminas nebuvo skirtas parduoti G. C., nėra aišku, kam jis buvo skirtas. Pagal BPK apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuojamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Nenustačius likusios dalies amfetamino kiekio, rasto kasatoriaus namuose, disponavimo tikslo, jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o 259 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas A. Z. kaltu už nusikalstamą veiką, kurios subjektyvieji požymiai neįrodyti, padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų pažeidimus.
I. K. instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. Z. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies taikymo
6. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog A. Z. savo gyvenamojoje vietoje laikė amfetaminą, nenurodė būtinų BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (tikslo platinti ar platinimo fakto).
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus „Nuosprendžio priėmimas“ pagrindinių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis reikalavimų, identiškų pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamiems reikalavimams (BPK 305 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74/2010">2K-74/2010</a>, 2K-456-699/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-109-746/2017). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamų jo struktūrai ir turiniui. Teismas turi surašyti nuosprendžio sudedamąsias dalis įstatymo nustatyta eile. Kiekvienoje nuosprendžio sudedamojoje dalyje turi būti išsamiai ir tiksliai nurodomi būtini duomenys. Negalima įstatymo reikalaujamų duomenų perkelti iš vienos nuosprendžio dalies į kitą. Pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti: apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes; įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, t. y. įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Po to nuosprendyje išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74/2010">2K-74/2010</a>, 2K-664/2012, 2K-456-699/2015, 2K-109-746/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priima naują – apkaltinamąjį – nuosprendį, nepakanka tik nurodyti, kuo asmuo buvo kaltinamas. Teismas turi nurodyti, už ką asmuo yra nuteisiamas, o veikų, už kurias asmuo nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai – iš nuosprendžio turi būti aišku, kokias bylos aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74/2010">2K-74/2010</a>, 2K-664/2012, 2K-109-746/2017).
8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, be kita ko, išdėstyta, kuo A. Z. buvo kaltinamas, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Z. išteisinimo, prokuroro apeliacinio skundo esmė, nurodyta, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, išdėstytos apeliacinės instancijos teismo išvados apie tai, kad A. Z. pagrįstai išteisintas dėl psichotropinės medžiagos – amfetamino – pardavimo G. C., nes buvo peržengtos nusikalstamos veikos imitavimo modelio ribos ir A. Z. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą. Nuosprendyje konstatuota, kad dėl 20,735 g grynosios psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymo savo bute A. Z. išteisintas nepagrįstai, nes kratos metu rasta medžiaga nėra susijusi su NVIV ribų peržengimu ir ši A. Z. veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaip psichotropinės medžiagos laikymas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, tačiau jame nenurodytos apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti. Be to, šiame nuosprendyje neišdėstyti A. Z. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį motyvai ir išvados. Taigi apeliacinės instancijos teismas, surašydamas nuosprendžio dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. Z. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir A. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Šių reikalavimų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
9. Padarius išvadą, kad bylos dalis dėl neteisėto psichotropinės medžiagos – amfetamino – laikymo perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų, kuriais buvo grindžiama panaikinta nuosprendžio dalis, leistinumo nenagrinėjami. Įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas A. Z. padarius nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, leistinumą turės patikrinti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalis dėl A. Z. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams; taip pat nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Pranas Kuconis
