Baudžiamoji byla Nr. 2K-291-495/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29644-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.1.1; 1.2.14.3.2.4; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 ir 6 dalis, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį mokytis arba dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir be probaciją prižiūrinčios institucijos leidimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Iš S. K. ir J. P. solidariai priteista nukentėjusiajam Ch. A. K. (Ch. A. K.) 12 140 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai bei 1500 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 8 d. nutartis, kuria Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad pagrobto automobilio „Lexus IS 250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis „Lexus“), vertė yra 6700 Eur, o nukentėjusiajam Ch. A. K. padaryta žala yra 9790 Eur; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Lexus“ ir jo raktą perduoti S. K., ir nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Lexus“ perduoti nukentėjusiajam Ch. A. K.. Civilinis ieškinys, kuriuo solidariai iš J. P. ir S. K. priteista Ch. A. K. 12 140 Eur turtinei žalai atlyginti, sumažintas iki 2140 Eur.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista J. P., tačiau dėl jos kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nutartimi, S. K. nuteistas už tai, kad sukurstė ir padėjo J. P. padaryti didelės vertės turto plėšimą, tai yra: 2017 m. birželio 14 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val. aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) muziejaus, esančio (duomenys neskelbtini), J. P. pateikė informaciją apie Ch. A. K. turimus grynuosius pinigus, įkalbėjo ją padaryti didelės vertės Ch. A. K. turto plėšimą, nurodė jį užmigdyti naudojant migdomuosius vaistus bei paimti jo nešiojamąjį kompiuterį su dėklu, automobilį „Lexus“ su juose esančiais grynaisiais pinigais bei žadėjo piniginį atlygį ir galimybę naudotis pagrobtais daiktais; tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. 22.19 val. iki 2017 m. birželio 15 d. 2.18 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) „Messages“ programoje rašydamas žinutes J. P. į jos mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) davė patarimus, kaip elgtis, atsikratyti liudytojų, supilti į gėrimą migdomųjų vaistų, bei garantavo jos saugumą, žadėjo duoti pinigų, po to J. P. 2017 m. birželio 15 d., laikotarpiu nuo 2.18 val. iki 3.00 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdama užmigdyti Ch. A. K., į jo gėrimo taurę supylė migdomuosius vaistus, tačiau, jam neišgėrus gėrimo, nuviliojo jį į balkoną ir ten užrakino, taip atimdama galimybę priešintis, po to pagrobė: mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 7“, 950 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Apple Mac Book“, 1500 Eur vertės, automobilio raktus, „Diesel“ firmos kompiuterio krepšį, 100 Eur vertės, su jame esančiu jo (duomenys neskelbtini) piliečio asmens dokumentu, 200 Eur vertės, dviem USB atmintinėmis „Sandisk“, 32 GB ir 64 GB, bendros 40 Eur vertės, ir grynaisiais pinigais – 300 Eur bei automobilį „Lexus“, 6700 Eur vertės, taip nukentėjusiajam Ch. A. K. padarė 9790 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė plėšimo metu pagrobto automobilio vertę. Automobilio vertė nagrinėjamu atveju yra pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina – 6700 Eur, o ne nurodyta nukentėjusiojo. Dėl to patikslino ir bendrą pagrobto turto vertę – 9790 Eur. Taip pat teismas konstatavo, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilio „Lexus“ perdavimo S. K. (nes jis nėra automobilio savininkas), ir nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Lexus“ perduoti nukentėjusiajam Ch. A. K.. Atsižvelgdamas į patikslintas faktines bylos aplinkybes, teismas sumažino ir nukentėjusiajam priteistą civilinį ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo S. K. gynėjas advokatas A. Molis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį dėl S. K. nuteisimo ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ir baudžiamąją bylą S. K. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai (skundžiama nuosprendžio dalis ir nutartis) nepagrįsti ir neteisėti, nes teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ (toliau – Senato nutarimas) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. patvirtintoje Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje Nr. 52, todėl neteisingai aiškino nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius ir jų pasireiškimą S. K. veikoje, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį). Taip pat teismai, vertindami byloje surinktus duomenis (nuteistosios J. P. parodymus ir susirašinėjimo turinį), pažeidė įrodinėjimą baudžiamajame procese reglamentuojančias procesines teisės normas (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
2.2. Teismai netinkamai nustatė plėšimo dalyką ir turto svetimumo požymį. Kasatorius, remdamasis Senato nutarimo 4 ir 5 punktais, teigia, kad turtas pagal BK 180 straipsnį – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai, o svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo dalykas ginčo šalims pagal BK 180 straipsnį, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme. Tikros ar tariamos teisės į tam tikrą turtą realizavimas nesudaro svetimo turto grobimo požymio, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 52. Teismų praktika. 2005, 23).
2.3. Teismai, netinkamai įvertinę byloje esančius rašytinius įrodymus (2017 m. balandžio 8 d. sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, 2017 m. balandžio 12 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nukentėjusiojo Ch. A. K. bei liudytojo S. B. (S. B.) parodymus (dėl automobilio,,Lexus“ pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumo), padarė nepagrįstą išvadą, kad civilinių teisinių santykių objektas – automobilis „Lexus“ nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam Ch. A. K.. Tokiu būdu teismai pripažino automobilio,,Lexus“ pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia (niekine), nors dėl to nė viena sutarties šalis į teismą nesikreipė, ir taip apribojo S. K. teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą ir gynybą, nes jam tenka gintis ir įrodinėti, jog automobilis nuosavybės teise priklauso jam (S. K.).
2.4. Byloje nustatyta, kad tiesioginiu plėšimo dalyku buvo ne automobilis,,Lexus“, o tik jo raktas. Automobilis „Lexus“ iš kiemo buvo išvarytas neatliekant jokių plėšimui būdingų objektyviųjų pagrobimo požymių. Automobilio paėmimo metu nukentėjusiajam nebuvo atimta galimybė priešintis. Tokios byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas iš kaltinimo eliminuoti automobilį, kurio vertė 6700 Eur. Eliminavus iš kaltinimo automobilio pagrobimą, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes pagrobto turto vertė būtų 3090 Eur.
2.5. Remdamasis Senato nutarimo 7 ir 8 punktuose išdėstytais išaiškinimais, kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė plėšimo objektyviuosius sudėties požymius – pagrobimą ir plėšimo baigtumo momentą. Byloje egzistuoja tikra ir ginčijama S. K. teisė į automobilį „Lexus“ (automobilis „Lexus“ nuosavybės teise, kuri registruota viešajame registre, priklauso S. K.), todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip grobimas. Be to, byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiojo pagrobtais daiktais pagal savo valią disponavo ne S. K., o J. P.. Byloje nėra duomenų, kad pastaroji turėjo ketinimų pagrobtus daiktus perduoti S. K. ar kad po įvykdyto plėšimo S. K. būtų reikalavęs iš J. P. perduoti jam kokius nors daiktus. Tokios aplinkybės, kasatoriaus nuomone, leidžia daryti išvadą, kad S. K. neturėjo realios galimybės neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti iš nukentėjusiojo pagrobtais daiktais pagal savo valią.
2.6. Teismų išvada, kad S. K. yra J. P. kurstytojas ir padėjėjas, prieštarauja bylos duomenims, o byloje esantys duomenys patvirtina bendrininkavimo eksceso buvimą. Teismai, vertindami nuteistosios J. P. parodymus dėl jos sukurstymo ir padėjimo padaryti jai inkriminuotą nusikalstamą veiką kaip patikimus, esmingai pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų pripažinimą ir vertinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3 dalis). J. P. parodymai nenuoseklūs ir paneigti nuteistųjų susirašinėjimo turiniu arba nepagrįsti kitais bylos duomenimis. J. P. parodymai dėl S. K. neva jai išsakytų grasinimų prieštarauja bylos duomenims, iš kurių matyti, kad S. K. nežinojo tikslios J. P. gyvenamosios vietos, nuo jų susitikimo prie (duomenys neskelbtini) iki įvykio praėjo daug laiko, per kurį J. P. galėjo laisvai judėti ir kontaktuoti su kitais asmenimis, todėl dėl S. K. grasinimo galėjo kreiptis pagalbos į policiją ar kitus asmenis arba atsisakyti padaryti nusikalstamą veiką. Be to, teisiamajame posėdyje J. P. parodė, kad S. K. konkrečių nurodymų, kaip padaryti turto plėšimą, nedavė (2019 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas). Teismai nepagrįstai patikėjo J. P. parodymais, kad S. K. jai davė tabletę, kurią reikėjo sutrinti ir suberti į nukentėjusiojo gėrimą, nes tokius parodymus paneigia nuteistųjų susirašinėjimo turinys (skunde cituojamas susirašinėjimų, vykusių 22 val. 54 min. 2 sek.; 22 val. 54 min. 24 sek.; 0 val. 29 min. 16 sek.; 0 val. 29 min. 39 sek.; 0 val. 43 min. 8 sek., tekstas), šis turinys, anot kasatoriaus, patvirtina, kad S. K. nedavė tabletės ir buvo kalbama apie lašų įpylimą, o ne apie tabletės sutrynimą. Nuteistųjų susirašinėjimas (cituojamas 23 val. 26 min. 46 sek.; 23 val. 26 min. 55 sek.; 23 val. 27 min. 41 sek. susirašinėjimo turinys) patvirtina ir tai, kad S. K. nedavė nurodymų J. P., kada susitikti su nukentėjusiuoju, ji pati savarankiškai nusprendė ir susitiko su nukentėjusiuoju, to nežinant S. K.; kad J. P. rodė iniciatyvą ir klausinėjo S. K. nusikalstamai veikai padaryti reikšmingų aplinkybių („kur jis gali laikyti pinigus; ar jis draugams duoda mašiną parsivežti namo; ar turi ginklą; ar tikrai turi pinigus prie savęs“).
2.7. Byloje nėra duomenų apie S. K. ir J. P. susitarimą užrakinti nukentėjusįjį balkone arba kad tokias aplinkybes S. K. žinojo ir tam pritarė. Nuteistųjų susirašinėjimo turinys patvirtina, kad J. P. viena nusprendė nukentėjusįjį uždaryti į balkoną ir tokiu būdu atimti galimybę jam priešintis. Byloje nėra duomenų ir apie susitarimą paimti kitus nukentėjusiojo daiktus (mobiliojo ryšio telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, asmens dokumentus, USB atmintines ir automobilį). S. K. galimai prašė J. P. paimti tik nešiojamojo kompiuterio dėžutę bei mašinos raktus ir, kai nukentėjusysis užmigs, paskambinti S. K., to J. P. nepadarė. Todėl kasatorius daro išvadą, kad J. P. rūpėjo nukentėjusiojo pinigai, o S. K. – jam nuosavybės teise priklausančio automobilio raktas.
2.8. Nekaltumo prezumpcijos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) reikalauja, kad asmens nusikalstama veika būtų nustatyta remiantis ne prielaidomis, bet aiškiais, pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTMtNzg4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-93-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-93-788/2017">2K-93-788/2017</a>).
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į nuteistojo S. K. gynėjo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Byloje priimti skundžiami teismų sprendimai yra logiški ir nuoseklūs, pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais, nuosekliai tarpusavyje susijusiais, vienas kitą papildančiais ir vienas kitam neprieštaraujančiais, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų gautais ir užfiksuotais įrodymais. Kasacinis skundas grindžiamas ištrauktais iš konteksto įrodymų fragmentais.
3.2. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis baudžiamojo proceso reikalavimų. Nuosprendyje detaliai aptarti visi byloje ištirti įrodymai ir jų analizė (nuosprendžio 19–23 lapai) ir ja pagrįstas visų plėšimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimas S. K. veiksmuose.
3.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Šis teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino įrodymus, nutartyje išdėstė įrodymus bei motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą. Teismas nutartyje pateikė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo ir dalies panaikinimo motyvus ir išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus pagrįstai atmetė apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo neigiama S. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo S. K. gynėjo advokato A. Molio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribų ir nenagrinėtinų skundo argumentų
6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Deklaratyvūs teiginiai dėl bylos faktų ir procesinių pažeidimų, taip pat kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010 ir kt.).
7. Pažymėtina, kad kasacinis skundas savo turiniu iš esmės tapatus apeliaciniam skundui, kuriame (kaip ir kasaciniame skunde) nurodyti tie patys argumentai ir teiginiai dėl BPK pažeidimų ir BK taikymo. Taigi didelė dalis nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentų skirta teismų pateiktai byloje surinktų įrodymų vertinimo kritikai ir byloje teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčijimui. Kasaciniame skunde analizuojami nuteistosios J. P. parodymai, nuteistųjų tarpusavio susirašinėjimo turinys, nukentėjusiojo ir liudytojo S. B. parodymai ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (2017 m. balandžio 8 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, kiti rašytiniai įrodymai) ir nurodoma, kuriais iš jų teismai turėjo vadovautis ir kaip juos vertinti. Tačiau kasatoriaus teiginiai, pateikiant savą įrodymų vertinimą, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad teismai įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, ir padarė nuteistojo lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tokie skundo argumentai aiškiai neatitinka BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl nenagrinėtini.
8. Kasaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl proceso normų pažeidimo – BPK 20 straipsnio 3 dalies, nekaltumo prezumpcijos principo ir nuteistojo S. K. teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą ir gynybą (dėl neva S. K. tekusios pareigos įrodinėti, jog automobilis,,Lexus“ nuosavybės teise priklauso jam) pažeidimo – yra išimtinai deklaratyvūs, neatitinka kasacijos pagrindų, todėl nenagrinėtini.
Dėl BK 24 straipsnio 5, 6 dalių ir 180 straipsnio 3 dalies taikymo
9. Kasaciniame skunde teigiama, kad S. K. nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis ir 180 straipsnio 3 dalį. Šis teiginys iš esmės grindžiamas dviem argumentais: 1) pagal Senato nutarimo išaiškinimą neteisingai nustatytas plėšimo dalykas (automobilis); netinkamai aiškinti turto svetimumo ir plėšimo baigtumo požymiai; 2) bylos duomenys patvirtina buvus bendrininkavimo ekscesą. Su šiais kasatoriaus argumentais nėra pagrindo sutikti.
10. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, 2K-7-301/2011, 2K-7-119/2013), kad tiesiogiai remtis Senato nutarimų išaiškinimais nėra įstatyme nurodyto pagrindo, nes jie nėra bylų nagrinėjimo teisės šaltinis. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Toks aiškinimas atitinka konstitucinę doktriną (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), pagal kurią „<...> teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sąlyga“, o teismų praktika gali būti formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas.
11. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Jeigu tokiu būdu pagrobiamas didelės vertės svetimas turtas – veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį.
12. Plėšimo, kurio esmė yra svetimo turto pagrobimas panaudojant smurtą arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, dalykas Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje aiškinamas remiantis vagystės dalyko savybėmis. Todėl plėšimo (BK 180 straipsnis) dalykui keliami kilnojamumo, materialumo, svetimumo, ekonominės vertės reikalavimai yra tapatūs vagystės (BK 178 straipsnis) dalykui. Pagal svetimumo požymį, grobiamas turtas turi būti svetimas kaltininkui. Svetimas turtas yra daiktai, kurie grobimo metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vadinasi, plėšimo (kaip ir vagystės) dalykas gali būti svetimas turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas nusikaltimo darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2007, 2K-365-699/2017, 2K-151-628/2018 ir kt.). Teismų praktikoje aiškinant turto svetimumo savybę, be kita ko, pažymėta ir tai, kad įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 180 straipsnį būtų aiškinamasi, kas yra tikrieji grobiamo turto savininkai, pagrobto turto kilmė, įsigijimo būdas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-232/2007, 2K- 333/2010).
13. Nagrinėjamoje byloje teismai, remdamiesi byloje teisėtais būdais surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: iš dalies nuteistojo S. K., nukentėjusiojo Ch. A. K., liudytojo S. B. parodymais, banko sąskaitos išrašais, automobilio pirkimo–pardavimo sutartimis, nuteistojo S. K. ir nukentėjusiojo susirašinėjimais ir kt., motyvuotai atmetė nuteistojo S. K. versiją, kad automobilis,,Lexus“ priklausė jam (S. K.). Teismai nustatė, kad tikrasis automobilio,,Lexus“ savininkas yra nukentėjusysis Ch. A. K., o automobilio pirkimo–pardavimo sutartis tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo S. K. buvo sudaryta fiktyviai dėl susiklosčiusios nukentėjusiojo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ypatumų; įvykio naktį automobilis,,Lexus“ ir jo rakteliai, dokumentai buvo nukentėjusiojo Ch. A. K. žinioje.
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą svetimumo požymį ir nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad automobilio,,Lexus“ nuosavybės teisė nuteistajam S. K. buvo perleista fiktyviai, kad plėšimo metu automobilį,,Lexus“ valdė ir juo naudojosi Ch. A. K., konstatuoja, kad teismai pagrįstai automobilį,,Lexus“ pripažino plėšimo dalyku, o Ch. A. K. – nukentėjusiuoju. Šiame kontekste atmestinas kaip nelogiškas ir prieštaraujantis byloje teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kasatoriaus skundo argumentas, kad plėšimo dalyku buvo ne automobilis, o jo raktas. Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad plėšimo tikslas buvo pagrobti automobilį, kuriame nukentėjusysis galimai laikė pinigus. Todėl, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo iš kaltinimo pašalinti automobilio pagrobimą ir, tokiu būdu sumažinus pagrobto turto vertę, S. K. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
15. Pagal teismų praktiką grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016).
16. Byloje nustatyta, kad svetimo turto (automobilio ir kitų kaltinime nurodytų nukentėjusiajam priklausančių daiktų) pagrobimą tiesiogiai įvykdė J. P.. Ji, pašalinusi galimybę nukentėjusiajam priešintis (uždariusi jį balkone), užvaldė nukentėjusiojo daiktus ir pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydama realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra. Aplinkybė, kad bendrininkas (nuteistasis S. K.) pagrobtu turtu nespėjo pasinaudoti (J. P. nespėjus S. K. perduoti pagrobtus daiktus), nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, vertinant BK 180 straipsnio požiūriu. Pažymėtina, kad, esant nustatytiems bendrininkavimo požymiams, kelių bendrininkų plėšimas laikomas baigtu tada, kai bent vienam bendrininkui pavyksta pagrobtąjį turtą galutinai užvaldyti, t. y. visiškai realizuoti BK 180 straipsnio dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-699/2015).
17. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 1 ir 2 dalys).
18. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-279/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-279/2011">2K-279/2011</a>, 2K-300-699/2015, 2K-89-139/2016 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darant svetimo turto grobimą plėšimo būdu kartu su J. P. dalyvavo ir S. K. (nuteistosios J. P., nukentėjusiojo parodymai, susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys, kt. įrodymai). Teismai nustatė, kad abiejų nuteistųjų tikslas buvo pagrobti svetimą turtą, nors pats S. K. tiesiogiai ir neatliko BK 180 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų. Kita vertus, byloje nustatyti S. K. veiksmai: informacijos apie nukentėjusiojo Ch. A. K. turimus grynuosius pinigus J. P. pateikimas ir jos įkalbinėjimas padaryti didelės vertės Ch. A. K. turto plėšimą, nusikaltimo padarymo būdo parinkimas (nurodymas pastarąjį užmigdyti, naudojant migdomuosius vaistus), nurodymas, kokius daiktus paimti (nešiojamąjį kompiuterį su dėklu, automobilį „Lexus“), kokiose konkrečiose vietose jų ieškoti, piniginio atlygio bei galimybės naudotis pagrobtais daiktais J. P. pažadėjimas, konkretūs patarimai, kaip elgtis (atsikratyti liudytojų, supilti į gėrimą migdomuosius vaistus), bei jos saugumo garantavimas po nusikaltimo padarymo, reiškia, kad S. K. sukurstė J. P. ir sudarė jai sąlygas (padėjo) realizuoti objektyviuosius nusikaltimo požymius, t. y. padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Būtent tokie veiksmai rodo S. K. ir J. P. veikos bei tyčios bendrumą, t. y. jie abu suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai. Todėl, priešingai nei teigia kasatorius, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistasis S. K. sukurstė ir padėjo J. P. padaryti BK 180 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą – didelės vertės svetimo turto plėšimą.
20. Teisėjų kolegija nesutinka ir su kasatoriaus teiginiais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, susijusio su vykdytojo ekscesu. Vykdytojo ekscesas yra bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas padaro tokių veiksmų, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio ir sudaro kvalifikuotą to nusikaltimo rūšį, arba kai jis padaro dar kokį nors kitą nusikaltimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitarta. Nustatant, ar buvo ekscesas, reikia vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo bendrininkų susitarimas, ar tiksliai apibrėžtas, ar ne, ir antras kriterijus – jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikia nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini kitiems bendrininkams, ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-55-699/2017).
21. Teismai nustatė, kad nusikalstamos veikos bendrininkai S. K. ir J. P. iš anksto buvo susitarę, jog, siekiant užvaldyti svetimą, nukentėjusiajam Ch. A. K. priklausantį turtą, prieš jį bus imtasi priemonių (migdomąjį poveikį turinčių vaistų panaudojimo), turint tikslą atimti galimybę jam pasipriešinti. Būtent bendram sumanymui įgyvendinti ir buvo imtasi bendrininkų sutartų priemonių: nuteistoji J. P. nukentėjusiajam į gėrimą įpylė migdomąjį poveikį turinčių vaistų. Tačiau, iškilus nenumatytoms kliūtims tikslui pasiekti (nukentėjusiajam pastebėjus įtartiną gėrimą ir jo neišgėrus), nuteistoji J. P. nusikaltimo darymo metu, toliau siekdama įgyvendinti bendrą, iš anksto su S. K. sutartą tikslą, ėmėsi papildomų veiksmų – išviliojo nukentėjusįjį į balkoną ir jame jį uždarė, po to įgyvendino nusikalstamą bendrą su nuteistuoju S. K. sumanymą – pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad nuteistoji J. P. nusikaltimo padarymo metu, netikėtai pasikeitus aplinkybėms, pakoregavo susitarimą, tačiau tokie jos veiksmai kitų, nei buvo sutarta su S. K., pasekmių nesukėlė. Nuteistosios J. P. veiksmais buvo įgyvendintas bendrininkų susitarimas – atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobti iš anksto sutartą svetimą turtą. Vadinasi, bendrininkų susitarimo turinys iš esmės liko nepakitęs. Aplinkybė, kad bendrininkų susitarimas savo pobūdžiu iš dalies neatitiko jų pirminio susitarimo, nagrinėjamoje byloje teisiškai nėra reikšminga. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas buvo pagrobti nukentėjusiajam priklausantį, jų sutartą turtą, prieš tai atimant jam galimybę priešintis tokiems veiksmams. Toks susitarimas ir buvo realizuotas – nukentėjusiajam atėmus galimybę pasipriešinti, jo turtas buvo pagrobtas. Todėl konstatuoti byloje vykdytojo eksceso, kaip nurodo kasatorius, nėra jokio pagrindo. Priešingai, teismai teisingai nustatė, kad S. K. bendrai su J. P. dalyvavo plėšime ir jis kaip bendrininkas (kurstytojas ir padėjėjas) atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, kuriuos apėmė jo tyčia, o ne tik už savo konkrečius veiksmus, kaip nepagrįstai teigia kasatorius.
22. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos – kvalifikuoto plėšimo požymius ir jo, kaip bendrininko, vaidmenį padarant nusikaltimą nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo S. K. bendrininkavimo ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išvada dėl nuteistojo S. K. kaltumo padarius šią nusikalstamą veiką pagrįsta byloje esančių įrodymų visuma. Nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai, byloje nenustatyta. Baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 5, 6 dalys ir 180 straipsnio 3 dalis – S. K. taikytas tinkamai.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma bendra išvada, kad, remiantis kasatoriaus argumentais, naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl S. K. nuteisimo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą S. K. nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. K. gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Arvydas Daugėla
Daiva Pranytė-Zalieckienė
