Baudžiamoji byla Nr. 2K-93-628/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00374-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.6.2.1; 1.2.9.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas:
G. G. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų, o pagal BK 157 straipsnio 1 dalį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki ketverių metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad G. G., darydamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje, veikė bendrininkų grupe su E. Ž..
Šioje byloje taip pat nuteistas M. M. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį, o E. Ž. išteisintas pagal tuos pačius baudžiamojo įstatymo straipsnius, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. G. nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. M. dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų darymo – prekybos žmonėmis ir prekybos vaikais, turėdami tikslą pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu verbuoti juos ir išgabenti į užsienio valstybę, kur jie būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms – vagystėms iš parduotuvių daryti, kaip bendrininkų grupės nariai pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad M. M. su G. G. suras pažeidžiamus asmenis, užverbuos, įkalbės ir įtikins juos, po to M. M. išgabens asmenis į Suomijos Respubliką daryti vagysčių iš parduotuvių, kontroliuos asmenis, suras parduotuves, kuriose bus daromos vagystės. Vykdydami iš anksto aptartą planą, iki 2015 m. vasario 28 d. M. M. kartu su G. G., pasinaudodami nukentėjusiojo A. D. pažeidžiamumu dėl to, kad A. D. neturėjo pragyvenimo šaltinio, nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno atskirai nuo šeimos, jo materialinė padėtis buvo sunki, nukentėjusiojo A. S. pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, neturėjimo pragyvenimo šaltinio, sunkios jo šeimos materialinės padėties, siekdami palaužti nukentėjusiųjų valią, įkalbinėdami verbavo nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę vogti iš parduotuvių už jiems pažadėtą apie 300 eurų atlygį. Užverbavus minėtus asmenis, vykdydamas išankstinį susitarimą, M. M. ne vėliau kaip 2015 m. vasario 28 d., tiksliau nenustatytu laiku, automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybiniai numeriai nenustatyti, išvežė visus užverbuotus asmenis į Suomijos Respubliką, ir šie laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 28 d. iki 2015 m. kovo 13 d. darė vagystes iš M. M. nurodytų parduotuvių, vogdami jo nurodytus daiktus, už ką buvo sulaikyti Suomijos Respublikoje: A. S. 2015 m. kovo 1 d. dėl nedidelės vagystės, o A. D. – 2015 m. kovo 13 d. dėl nedidelės vagystės.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo G. G. ir jo gynėjo apeliacinį skundą iš dalies, sumažino nuteistajam bausmes, paskirtas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį, taip pat galutinę subendrintą bausmę, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino G. G., kaip bendrininko, vaidmens darant nusikalstamas veikas, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad G. G. pirmą kartą teisiamas, bei į kitus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo G. G. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį dėl G. G. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį bei jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų sudėčių požymių. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Teismai, kvalifikuodami G. G. veiksmus pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Kasaciniame skunde aptariamas verbavimo, kaip prekybos žmonėmis ir vaiko pirkimo ar pardavimo veikos, turinys bei teigiama, kad verbavimas, arba telkimas, vertintinas kaip nusikalstama veika tuo atveju, kai kaltininkas įtikinėja asmenį atlikti veiksmus, kuriuos atlikus vėliau jį būtų galima išnaudoti laisvę varžančiomis kontrolės sąlygomis. Taigi kaltininkas tiesiog panaudoja apgaulę, tačiau šis požymis, kaip alternatyvus smurtui, grasinimams, pasinaudojimui bejėgiška būkle bei kt., ir taip yra nustatytas BK 147, 157 straipsnių dispozicijose. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiaisiais pripažintiems A. D. ir A. S. buvo paaiškinta, ką jie turės daryti, kaip vyks į Suomijos Respubliką. Taigi nei G. G., nei kitas nuteistasis M. M. nepanaudojo apgaulės, o jų veiksmai gali būti vertinami nebent kaip siūlymas vykti į Suomijos Respubliką. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad telkimo sąvoka įvardyta ir BK 21 ar 24 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju pavadinus bendrininkų suieškojimą verbavimu, be dispozicijoje nustatytų požymių, neatsiras pagrindo veiką kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad G. G. ir M. M. pasiūlymą vykti į Suomijos Respubliką daryti vagysčių nukentėjusiajam A. S. perdavė nukentėjusysis A. D., kas, kasatoriaus manymu, leistų daryti išvadą, kad būtent šis nukentėjusysis užverbavo A. S., o ne nuteistieji. Tokią išvadą atitinka nukentėjusiojo A. D. duoti parodymai (1 t., b. l. 95–97). Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistieji turi atsakyti už abiejų nukentėjusiųjų verbavimą, yra nepagrįsta.
3.4. Byloje nustatyta, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų nebuvo faktiškai nuteistųjų kontroliuojamas, t. y. jie turėjo laisvę pasirinkti vieną ar kitą elgesio variantą, juolab nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų laikomi nelaisvėje Suomijos Respublikoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl E. Ž., nes konstatavo, kad jis nėra nei nukentėjusysis, nei asmuo, kuris kartu su M. M. kontroliavo nukentėjusiuosius, todėl taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad A. D. ir A. S. buvo kontroliuojami. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nebuvo įrodinėjamas išnaudojimo požymis G. G. veiksmuose, todėl negalima pripažinti, kad jo veiksmuose yra prekybos žmonėmis ir vaiko pirkimo ar pardavimo požymių.
3.5. Kasaciniame skunde dėstomi skundžiamų nuosprendžių motyvai, kodėl A. D. ir A. S. laikytini pažeidžiamais, ir teigiama, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys buvo vertinami selektyviai, o nukentėjusiųjų pažeidžiamumas konstatuotas deklaratyviai. Tokios išvados daromos akcentuojant aplinkybę, kad G. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo tokio paties amžiaus kaip ir A. D., taip pat analizuojant pačių nukentėjusiųjų, liudytojų P. Š. ir S. S. parodymus. Be to, pagal BK 13 straipsnį asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už vagystę. Taigi nukentėjusieji, sulaukę minėto amžiaus, turėjo ir privalėjo suvokti baudžiamuoju įstatymu nustatytą atsakomybę už vagysčių darymą, tačiau sąmoningai pasirinko būtent tokį elgesio variantą siekdami ištrūkti iš skurdo. Teismai turėjo atsakyti, ar asmenims, nors ir būnantiems jauno amžiaus, jų materialinių gėrybių poreikis buvo nulemtas objektyvių veiksnių (paties asmens ar šeimos narių liga, sveikatos sutrikimai, neįgalumas, amžius, artimųjų šeimos narių nelaimės, nenugalima jėga ar kiti nelaimingi atsitikimai) ar sąmoningo pasirinkimo nesimokyti, nedirbti ir neieškoti jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, o pragyventi iš neteisėtai gautų lėšų.
3.6. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog nukentėjusieji buvo pažeidžiami, verbuojami ir išnaudojami, todėl neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad G. G. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje.
4. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Šarūnas Astrauskas prašo nuteistojo G. G. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai aptarė G. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymius, be kita ko, verbavimą, nukentėjusiųjų kontrolę ir pažeidžiamumą. Priešingai, nei teigia kasatorius, remiantis bylos duomenų visuma, buvo neginčijamai konstatuota, kad G. G. aktyviais veiksmais, pasinaudodamas asmenų pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę daryti nusikalstamų veikų, ten juos vėliau ir kontroliavo.
4.2. BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų sudėčių požymis – verbavimas – nebūtinai turi būti susijęs su apgaule. Toks veiksmas gali pasireikšti atviro pobūdžio pasiūlymais, atskleidžiant tikruosius kelionės į užsienį tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-173-693/2018). Byloje nustatyta, kad G. G. ir M. M. pasiūlė nukentėjusiajam A. D. dviem savaitėms vykti į užsienį vogti ir taip užsidirbti pinigų. Nuteistieji išsamiai papasakojo nukentėjusiajam apie planuojamas vagystes, jų pobūdį, atlikimo mechanizmą, taip pat prašė surasti dar vieną asmenį vagystėms daryti. Vien tai, kad A. D. nebuvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija, nesuteikia pagrindo teigti, jog nuteistųjų veiksmai neturi verbavimo požymio.
4.3. Kasatorius skunde nepagrįstai motyvuoja nukentėjusiųjų nekontroliavimą užsienio valstybėje jų galėjimu laisvai pasirinkti vieną ar kitą elgesio variantą. Asmens laisvės varžymas apima ne tik jo fizinio judėjimo laisvę, bet ir poveikį asmens valios laisvei. Dėl šios priežasties BK 147 straipsnio dispozicijoje specialiai įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>). Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji negalėjo savarankiškai pasirinkti sau norimo elgesio varianto, nes jiems buvo nurodoma, kokias konkrečias prekes vogti ir jas atiduoti M. M.. A. D. ir A. S. buvo nuolat stebimi, tikrinami, gabenami tik į vagysčių ir būtiniausių poreikių tenkinimo vietas. Jiems priekaištaujama dėl per mažo pavogtų prekių kiekio. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusieji buvo sau visiškai nepažįstamoje aplinkoje, neturėjo pinigų. Atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. D. ir A. S. negalėjo elgtis laisvai, pagal savo valią.
4.4. Kasatoriaus skundo argumentas, kad nuteistieji nesinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, nes jų finansinė padėtis nebuvo itin bloga, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismai nustatė, kad A. D. ir A. S. buvo pažeidžiami tiek dėl savo amžiaus, tiek dėl socialinės padėties. Nukentėjusieji, siekdami patenkinti elementariausius savo poreikius, pateko į nuteistųjų įtakos sferą. Šiai aplinkybei turėjo įtakos tai, kad A. S. buvo nepilnametis, niekur nedirbo, jį išlaikė tėvai, kurių finansinė padėtis taip pat buvo sunki (šeimos pajamų šaltinis buvo socialinės pašalpos). Kitas nukentėjusysis A. D. nuo vienuolikos metų augo vaikų globos namuose, nedirbo, gaudavo tik našlaičio pašalpą, neturėjo gyvenamosios vietos. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai G. G. inkriminavo pasinaudojimo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu požymį.
4.5. Darytina išvada, kad teismai tinkamai atsižvelgė į kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką ir teisingai kvalifikavo G. G. veiksmus pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo G. G. gynėjo advokato P. Jablonsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Dėl to kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas bylos faktines aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo G. G. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis aplinkybėmis, atliktu įrodymų (nukentėjusiųjų A. D. ir A. S., liudytojų P. Š. ir S. S. parodymų) vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai priimtuose nuosprendžiuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, paliekami nenagrinėti.
Dėl BK 147 straipsnio 1 dalies ir 157 straipsnio 1 dalies taikymo
7. Nuteistojo G. G. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog G. G. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmuose nėra visų būtinų šių nusikalstamų veikų požymių. Teisėjų kolegija atmeta tokį kasacinio skundo teiginį kaip nepagrįstą.
8. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) atsakomybė atsiranda tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.
9. BK 157 straipsnyje kriminalizuotas vaiko pirkimas arba pardavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) atsakomybėn traukiamas tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams.
10. Šioje byloje G. G. nuteistas pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius už tai, kad jis kartu su M. M., veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami nukentėjusiųjų A. D. ir A. S. pažeidžiamumu, verbavo nukentėjusiuosius vykti į užsienio valstybę vogti iš parduotuvių prekių už jiems pažadėtą materialinį atlygį, taip siekė išnaudoti A. D. ir A. S. nusikalstamoms veikoms daryti. Užverbavus nukentėjusiuosius, M. M., vykdydamas išankstinį bendrininkų susitarimą, išvežė juos į Suomijos Respubliką, ten A. D. ir A. S. pagal M. M. duodamus nurodymus vogė prekes iš parduotuvių, kol buvo sulaikyti.
11. Taigi G. G. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį inkriminuotos veikos (nukentėjusiųjų, iš kurių vienas vaikas, verbavimas, gabenimas į užsienio valstybę ir išnaudojimas joje nusikalstamoms veikoms daryti) ir jų padarymo būdas (pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu).
12. G. G. gynėjas kasaciniame skunde ginčija vieną iš G. G. inkriminuotų veikų (nukentėjusiųjų verbavimą), teigdamas, kad teismai netinkamai aiškino verbavimo turinį BK 147 ir 157 straipsnių prasme.
13. Verbavimas BK 147 straipsnio prasme suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>). Kadangi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnyje ir 157 straipsnyje, pagal savo esmę yra panašios, minėtas verbavimo turinio išaiškinimas taikytinas ir kai verbuojamas vaikas siekiant jį pirkti arba parduoti.
14. Teismai nustatė, kad G. G. su M. M. įkalbinėjo nukentėjusiuosius A. D. ir A. S. vykti į Suomijos Respubliką vogti prekių iš parduotuvių už tai pažadėdami sumokėti atlygį – po 300 Eur. G. G. gynėjo kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad A. D. nuteistųjų prašymu surado A. S., t. y. dar vieną asmenį, kuris sutiktų kartu vykti į užsienio valstybę minėtu tikslu, savaime nepatvirtina, kad ne nuteistieji, o A. D. verbavo A. S.. Byloje nenustatyta, kad A. D. laisva valia, jokių asmenų nepaveiktas ėmėsi aktyvių veiksmų ieškodamas asmens nuteistųjų nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Priešingai, šiuo atveju A. D. veikė G. G. ir M. M. iniciatyva, prieš tai jiems užverbavus šį nukentėjusįjį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad galutinį sprendimą dėl viso nusikalstamo plano įgyvendinimo turėjo galimybę priimti nuteistieji, o ne A. D.. Be to, skundžiamuose teismų nuosprendžiuose nustatyta, kad abu nuteistieji po to tiesiogiai bendravo su A. S. įkalbinėdami jį sutikti vykti į užsienio valstybę daryti nusikalstamų veikų. Aptarti G. G. veiksmai, padaryti prieš A. D. ir A. S., teismų pagrįstai pripažinti verbavimu BK 147 ir 157 straipsnių prasme, nes jais siekta palenkti nukentėjusiųjų valią, kad abu bendrininkai perimtų jų kontrolę. Tokią išvadą patvirtina ir skundžiamuose teismų nuosprendžiuose nustatyti vėlesni M. M., veikusio pagal kartu su G. G. aptartą išankstinį planą, veiksmai, kai jis išvežė nukentėjusiuosius A. D. ir A. S. automobiliu į Suomijos Respubliką, kur jie, vykdydami M. M. nurodymus, vogė prekes iš parduotuvių. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje siūlymas vykti į užsienį vogti iš parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti, vertinamas kaip nukentėjusiojo verbavimas nusikalstamai veikai daryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY1LTEzOS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-565-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-565-139/2015">2K-565-139/2015</a>, 2K-173-693/2018, 2K-52-511/2019).
15. Kasatorius skunde nepagrįstai tapatina prekybos žmonėmis ir vaiko pirkimo arba pardavimo veiką (verbavimą) su jos padarymo būdu – apgaulės naudojimu, nes jie yra skirtingi nusikalstamų veikų požymiai. Be to, apgaulė BK 147 straipsnio prasme yra vienas iš šiame baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių veikos padarymo būdų, kuriuo pasinaudodamas kaltininkas siekia tikslo išnaudoti kitą asmenį. Kiti alternatyvūs veikos padarymo būdai yra, pavyzdžiui, fizinio smurto ar grasinimų panaudojimas, atėmimas galimybės kitaip priešintis, pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu. Bent vieno iš šių veikos padarymo būdų nustatymas byloje, esant įrodytiems kitiems prekybos žmonėmis požymiams, sudaro teisinį pagrindą kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką pagal BK 147 straipsnį.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko pirkimas arba pardavimas yra specialioji prekybos žmonėmis (BK 147 straipsnis) norma. Pagal BK 157 straipsnį nukentėjusysis yra vaikas – asmuo iki 18 metų. Specifinis šios nusikalstamos veikos dalykas lemia, kad, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE3LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-417-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-417-697/2016">2K-417-697/2016</a>, 2K-232-942/2018). Taigi kaltininkui patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 157 straipsnį pakanka nustatyti, kad padaryta bent viena iš šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtintų veikų, taip pat ir verbavimas, kuria siekiama išnaudoti vaiką kuriam nors iš išvardytų tikslų.
17. Nagrinėjamu atveju G. G. inkriminuotas A. D. ir A. S. verbavimas nusikalstamoms veikoms daryti Suomijos Respublikoje ne panaudojus apgaulę, bet pasirinkus kitą veikos padarymo būdą – pasinaudojus nukentėjusiųjų pažeidžiamumu. Be to, A. S. bylai reikšmingu laiku buvo vaikas BK 157 straipsnio prasme, nes neturėjo 18 metų. To pakanka pripažinti, kad nuteistojo padaryti veiksmai atitinka BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad nuteistieji neslėpė nuo nukentėjusiųjų, kokiu tikslu šie vyks į užsienio valstybę, nes, kaip minėta, asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. G. G. gynėjas kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai lygina A. D. ir A. S. verbavimą su bendrininkų telkimu, kuris minimas BK 22 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš rengimosi padaryti nusikaltimą būdų. Šioje byloje G. G. su M. M. siekė ne surasti asmenis, su kuriais galėtų daryti bendrą nusikalstamą veiką ir kurie be jokių jiems nepalankių aplinkybių sutiktų taip veikti, o išnaudoti juos dėl pažeidžiamumo savo nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti.
18. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad BK 147 straipsnio prasme pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, 2K-173-693/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-288-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-288-648/2018">2K-288-648/2018</a>).
19. Byloje nustatyta, kad G. G. su M. M. ieškojo sunkiomis sąlygomis gyvenančių asmenų, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamoms veikoms daryti užsienyje. Teismai, spręsdami, kad bylai reikšmingu laiku nukentėjusysis A. D. buvo pažeidžiamas, visapusiškai įvertino jo socialinę ir materialinę padėtį, t. y. kad dėl motinos žūties eismo įvykyje ir tėvo girtavimo nukentėjusysis nuo vienuolikos metų gyveno globos namuose, bylai reikšmingu laiku mokėsi profesinio mokymo įstaigoje, gyveno bendrabutyje, gavo nedidelę našlaičio pašalpą ir stipendiją (iš viso 180 Eur), neturėjo kitų pajamų. Nustatant šio nukentėjusiojo pažeidžiamumą, neturi reikšmės, kad G. G. ir A. D. buvo to paties amžiaus. Kaip minėta, G. G. nusikalstamų veikų padarymo metu kitas nukentėjusysis A. S. nebuvo sulaukęs aštuoniolikos metų, taigi jis BK 157 straipsnio prasme savaime laikomas pažeidžiamu dėl savo amžiaus. Be to, teismai nustatė papildomas A. S. pažeidžiamumą patvirtinančias aplinkybes. A. S., kaip ir A. D., mokėsi profesinio mokymo įstaigoje, tačiau mokslai nesisekė, jis norėjo pabėgti iš šios įstaigos, neturėjo savarankiškų pajamų, o jį išlaikė tėvai, kurių materialinė padėtis buvo sunki. Įvertinus minėtas aplinkybes, skundžiamuose teismų nuosprendžiuose pagrįstai pripažinta, kad A. D. ir A. S. materialinė ir socialinė padėtis buvo sudėtinga, pastarojo nukentėjusiojo asmenybė, be kita ko, buvo nebrandi. Visa tai lėmė, kad nukentėjusiesiems buvo apsunkinta galimybė priimti teisingus sprendimus dėl G. G. ir M. M. įkalbinėjimų vykti į užsienį daryti vagysčių ir taip užsidirbti. Sprendžiant dėl A. D. ir A. S. pažeidžiamumo, nėra reikšminga, kaip jie patys vertino būsimų vagysčių darymą. Be to, priešingai, nei teigia G. G. gynėjas kasaciniame skunde, BK 147 straipsnis nesieja nukentėjusio asmens pažeidžiamumo vien tik su objektyviomis, nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis. Tokia nukentėjusio asmens savybė gali atsirasti ir dėl subjektyvių priežasčių (pavyzdžiui, išsilavinimo, įgūdžių pasirūpinti savimi neturėjimo ir kt.). Šis prekybos žmonėmis nusikaltimo požymis yra vertinamas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgus į visumą bylai reikšmingų aplinkybių. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose taip ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai nustatė nukentėjusiųjų pažeidžiamumą.
20. G. G. gynėjo kasacinio skundo teiginys, kad byloje nenustatyta, jog A. D. ir A. S. elgesys buvo kontroliuojamas, atmestinas kaip nepagrįstas.
21. Pagal nusistovėjusią baudžiamosios teisės doktriną asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei. Todėl specialiai BK 147 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė. Jeigu tokie asmens laisvės suvaržymai susiję su paties sandorio ar asmens išnaudojimo saugumu, tai to visiškai pakanka teisinei išvadai, jog buvo pažeista asmens laisvė. Asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą. Be to, nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>).
22. Teismai nustatė, kad, A. D. ir A. S. užverbavus ir juos nugabenus į Suomijos Respubliką, nukentėjusiesiems šioje užsienio valstybėje buvo nurodoma, iš kokių parduotuvių jie turi vogti, be to, jie turėjo visas pavogtas prekes atiduoti M. M.. Nukentėjusieji buvo nuolat stebimi, tikrinami, jiems priekaištauta, kad per mažai pavogta prekių. Reikšminga ir tai, kad A. D. ir A. S. gyveno jiems nepažįstamoje aplinkoje, neturėjo pinigų. Taigi nukentėjusiųjų galimybės pasirinkti savo elgesio variantą buvo apribotos. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamuose teismų nuosprendžiuose padaryta pagrįsta išvada, kad A. D. ir A. S. elgesys Suomijos Respublikoje buvo tiesiogiai kontroliuojamas M. M., įgyvendinusio bendrą iš anksto su G. G. aptartą nusikalstamą planą, veiksmais. Tai, kad, pasak kasatoriaus, nukentėjusieji nebuvo laikomi nelaisvėje, t. y. nebuvo visiškai apribota jų laisvė šioje užsienio valstybėje, nepaneigia, kad G. G. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje. Tokia išvada darytina ir įvertinus tą aplinkybę, kad vienas iš kaltinamųjų E. Ž. toje pačioje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas bendrininkavęs su G. G. ir M. M. darant minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas yra sprendžiamas individualiai, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir išsprendus asmens kaltės klausimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas E. Ž. toje pačioje byloje, savaime neturėjo teisinio pagrindo analogiškai vertinti byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes dėl G. G. padarytų veiksmų bei dėl jo priimti tokį patį procesinį sprendimą.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų – baigtumo momentas siejamas ne su nusikalstamų padarinių atsiradimu, bet su veika, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio sudarymu, įgijimo, verbavimo, gabenimo ar laikymo nelaisvėje pradžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-288-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-288-648/2018">2K-288-648/2018</a>). Toks pats nusikaltimo sudėties baigtumo momento aiškinimas taikytinas ir vaiko pirkimo arba pardavimo atveju. Kaip minėta, pagal teismų nustatytas aplinkybes G. G. ir M. M. verbavo A. D. ir A. S., norėdami juos išnaudoti, t. y. kad šie darytų nusikalstamas veikas užsienio valstybėje. Taigi nuteistųjų nusikalstamos veikos BK 147 ir 157 straipsnių prasme laikytinos baigtomis nuo nukentėjusiųjų verbavimo siekiant įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus pradžios. G. G. veiksmų teisiniam vertinimui ir jų baigtumui pagal šiuos baudžiamojo įstatymo straipsnius neturi įtakos, kad jis tiesiogiai neišnaudojo A. D. ir A. S. Suomijos Respublikoje, juolab tokius iš anksto aptartus bendrus nusikalstamus ketinimus įgyvendino kitas nuteistasis M. M. su bendrininko G. G. žinia.
24. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 147 straipsnio 1 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį), todėl keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo G. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė
