Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-26-895/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01355-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. Š. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu R. L. Š. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 27 d. 7.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas pradedantysis vairuotojas, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „BMW X6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,11 promilės girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu R. L. Š. buvo paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą paliko nepakeistą ir R. L. Š. skundo netenkino.
3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje palikta nepakeista ir R. L. Š. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. Š. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas R. L. Š. prašo teismą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir bylą nutraukti arba minėtus teismų sprendimus pakeisti ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje, todėl nepagrįstai pripažino, kad R. L. Š. vairavo automobilį, ir jį nubaudė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teismai tinkamai nevertino vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kad prie pareiškėjo priėjo policijos pareigūnas D. B. bei liudytojai L. J. su savo vyru ir liepė patraukti ne vietoje pastatytą automobilį, nors jokie KET reikalavimai nebuvo pažeisti. Įraše taip pat užfiksuota, kad policijos pareigūnas prie pareiškėjo priėjo dar iki jam įlipant į automobilį, todėl galėjo jausti alkoholio kvapą, tačiau, nepaisydamas to, leido pareiškėjui perstatyti automobilį ir po to liepė jam pasitikrinti blaivumą. Šie duomenys paneigia policijos pareigūno D. B. 2018 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją, neva tik po to, kai pareiškėjas patraukė automobilį, policijos pareigūnas pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Be to, liudytoja L. J. neparodė, kad iš pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, o tai paneigia teismų išvadas, jog pareigūnas pareiškėjo blaivumą tikrino paprašytas liudytojos. Policijos pareigūno elgesys, t. y. reikalavimas perstatyti automobilį jaučiant iš vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, prieštarauja ANK tikslams, įtvirtintiems 1 straipsnio 1 dalyje bei policijos pareigūno veiksmus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taip pat nesutinkama su teismų išvadomis, kad automobilio perstatymas vykdant policijos pareigūno reikalavimą pripažįstamas vairavimu, nes pareiškėjas niekur nevažiavo ir neketino to daryti.
5.2. Teismai pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens socialinę brandą. Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė 2018 m. balandžio 27 d., t. y. sulaukęs vos 18 metų ir 3 mėnesių amžiaus. ANK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal ANK atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų, o ANK 42 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad vienas iš nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirties elementų yra užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą. Teismai nevertino pareiškėjo jauno amžiaus ir socialinės brandos, neatsižvelgė, kad su policijos pareigūnu jis susidūrė pirmą kartą gyvenime, todėl negalėjo ir neturėjo suprasti, jog neteisėtų policijos reikalavimų vykdyti negalima. Kad asmenys pagal socialinę brandą gali būti prilyginami nepilnamečiams, nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-325/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-325/2011">2K-325/2011</a>, 2K-661/2012. Akivaizdu, kad pareiškėjo socialinė branda jam neleido objektyviai suvokti veikos pobūdžio ir padarinių, todėl jo veikoje nėra kaltės.
5.3. Teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias provokacijos draudimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką, o ANK 593 straipsnis nustato, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje (pareigūnų teisės) nurodytus veiksmus mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnas išprovokavo apsvaigusį pareiškėją sėsti prie automobilio vairo, todėl tai yra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė.
5.4. Teismai turėjo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę nuobaudą. Neįvertinta, kad pareiškėjo veiksmus lėmė neteisėti, provokaciniai policijos pareigūno veiksmai, jis jokios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, be to, pareiškėjas gyvena užmiestyje ir kartu su seserimi vyksta į mokyklą, todėl automobilis jam būtinas. Tai patvirtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra per griežta ir neproporcinga nuobauda.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyriausiasis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepime prašo R. L. Š. prašymo netenkinti. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai dėl policijos pareigūno provokacijos buvimo atmestini kaip nepagrįsti, o pats pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas pripažino, kad buvo neblaivus, tačiau gavęs policijos pareigūno nurodymą patraukti neleistinoje vietoje pastatytą automobilį nenurodė, kad yra vartojęs alkoholio, ir automobilį patraukė, nors turėjo veiksmų pasirinkimo laisvę ir galėjo nevykdyti policijos pareigūno nurodymo. Pareiškėjas KET išmanė ir žinojo, kad draudžiama vairuoti automobilį neblaiviam, tačiau transporto priemonę vairavo. Iš vairuotojo burnos sklindančio alkoholio kvapo neužuodė ne tik į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas D. B., bet ir L. J. Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtina ir teismų išanalizuotas į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad policija į pranešėjos L. J. nurodytą vietą atvyko dėl jos duoto pranešimo apie kelio ženklo pažeidimą, todėl pažeidimo padarymo vietoje dirbančių pareigūnų dėmesys buvo sukoncentruotas į KET 8 punkto pažeidimo tyrimą. Tačiau, gavęs informaciją iš L. J. dėl pareiškėjo galimo neblaivumo, pareigūnas nedelsdamas patikrino asmens neblaivumą ir nustatė 1,11 promilės. Abejoti liudytojų parodymais nėra pagrindo, parodymai duoti susipažinus su atsakomybe dėl melagingų parodymų teikimo administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo skundą nagrinėję teismai nenustatė, kad valstybės institucijų pareigūnai atliko provokaciją. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, nes jis padarė šiurkštų pažeidimą, nesigaili, neišgyvena dėl padarytų veiksmų, atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, todėl skirti švelnesnę nuobaudą nėra pagrindo. Priešingu atveju nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas tenkintinas.
Dėl R. L. Š. nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija) buvo įtvirtinta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukė baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalies (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija) nuostatas, už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą buvo privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
9. R. L. Š. buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 27 d. 7.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas pradedantysis vairuotojas, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „BMW X6“ būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,11 promilės girtumas. Už šį administracinį nusižengimą R. L. Š. buvo paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.
10. Prašyme R. L. Š., ginčydamas jo nubaudimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, teigia, kad policijos pareigūno elgesys, t. y. reikalavimas perstatyti automobilį jaučiant iš vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą, prieštarauja ANK tikslams, įtvirtintiems 1 straipsnio 1 dalyje bei policijos pareigūno veiksmus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pareiškėjo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnas išprovokavo apsvaigusį pareiškėją sėsti prie automobilio vairo, todėl tai yra jo atsakomybę šalinanti aplinkybė.
11. Atsakant į šį pareiškėjo argumentą pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog D. B. prie tarnybinio automobilio pasiimti alkotesterio priėjo tik po to, kai R. L. Š. jau beveik buvo pastatęs automobilį į kitą vietą, kai pašnekėjo su L. J. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismu: 1) kad šis faktas leidžia daryti išvadą, jog liudytojui įtarimas dėl R. L. Š. blaivumo iš tikrųjų kilo tik po pokalbio su liudytoja; 2) kad pojūčiai (taip pat ir uoslės pojūtis) yra individualus dalykas ir jie priklauso nuo įvairių fiziologinių bei kitų veiksnių; 3) kad niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog D. B. galėjo užuosti ir užuodė nuo R. L. Š. sklindantį alkoholio kvapą dar iki tol, kai šis perstatė automobilį. Taigi konstatuotina, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog policijos pareigūnas išprovokavo apsvaigusį pareiškėją sėsti prie automobilio vairo.
12. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismų išvadomis, kad automobilio perstatymas, vykdant policijos pareigūno reikalavimą, pripažįstamas vairavimu, nes pareiškėjas niekur nevažiavo ir neketino to daryti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, konstatuotina, jog R. L. Š. veiksmai perstatant automobilį, net ir vykdant policijos pareigūno reikalavimą, laikytini transporto priemonės vairavimu. Toks R. L. Š. veiksmų vertinimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintą transporto priemonės vairavimo sąvoką, tiek teismų praktikoje suformuotą vairavimo sampratą.
13. Sprendžiant, ar R. L. Š. teisingai buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kartu pažymėtina, kad ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius.
14. Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika.
15. Nagrinėjamoje byloje R. L. Š. veika, viena vertus, formaliai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos: 1) nenustatyta, kad R. L. Š., ryte atėjęs prie automobilio, jį ketino vairuoti; 2) automobilis buvo perstatytas į šalia esančią laisvą vietą neketinant su juo toliau važiuoti (buvo pavažiuota 10–15 metrų); 3) R. L. Š. patraukti automobilį iš jo stovėjimo vietos nurodė ir įvykio vietoje esantis policijos pareigūnas, ir pareiškėjas įvykdė šį reikalavimą stebint policijos pareigūnui; 4) tokie R. L. Š. veiksmai nesukėlė grėsmės transporto eismo saugumui ar eismo dalyvių interesams. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. L. Š. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu.
16. Taigi administracinė teisena dėl R. L. Š. padaryto ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo nutraukiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl R. L. Š. padaryto ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nutraukti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
Armanas Abramavičius
