Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priteistiną skolos dydį ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymą dėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusios aplinkybės - skolos sumažėjimo pardavus įkeistą turtą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-124-219/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00306-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5; 2.6.2.2; 3.1.7.6; 3.3.1.13(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „Luminor Bank AS“ (AB „Luminor Bank“ teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei D. A. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vettiekimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priteistiną skolos dydį ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymą dėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusios aplinkybės – skolos sumažėjimo pardavus įkeistą turtą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė „Luminor Bank AS“ (toliau – ir Bankas) prašė priteisti iš atsakovės D. A. 212 914,73 Eur negrąžinto kredito ir 7494,95 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ir UAB „Kretingos vettiekimas“ 2010 m. spalio 13 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98, kurios pagrindu kredito gavėjui apyvartinėms lėšoms papildyti suteiktas 95 574,60 Eur kredito linijos limitas su kintama palūkanų norma, kredito linijos limitas suteiktas terminui iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., kartu nustatant kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminus su sumomis. Praleidusi nustatytus kredito linijos limito grąžinimo (mažinimo) terminus UAB „Kretingos vettiekimas“ įsipareigojo mokėti Bankui papildomas palūkanas, o už laiku nesumokėtas Bankui palūkanas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

4. Ieškovė pažymėjo, kad kredito linijos sutarties sąlygos buvo iš dalies pakeistos ir papildytos 2012 m. sausio 4 d. susitarimu Nr. K-1800-2010-98/1 ir 2012 m. lapkričio 7 d. susitarimu Nr. K-1800-2010-98/2, kuriuo kredito gavėjai UAB „Kretingos vettiekimas“ suteikta kredito linijos limito suma padidinta iki 192 409,50 Eur, kredito linijos galiojimo terminas nustatytas iki 2017 m. spalio 15 d., o sutarties specialioji ir bendroji dalys išdėstytos nauja redakcija.

5. 2014 m. liepos 21 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. K-1800-2010-98/3, kuriuo kredito linijos sutarties sąlygos buvo pakeistos šią sutartį performinant į kreditavimo sutartį, kurios specialioji ir bendroji dalys išdėstytos nauja redakcija. Tokiu būdu pagal sudarytą pirminę kredito linijos sutartį Banko kredito gavėjai UAB „Kretingos vettiekimas“ suteikto ir negrąžinto kredito limito suma tapo pagal Kreditavimo sutartį Banko suteikto kredito suma.

6. Ieškovė „Luminor Bank AS“ nurodė, kad Bankas ir atsakovė D. A. 2012 m. lapkričio 7 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. L-1800-2012-628 (toliau – ir Laidavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei UAB „Kretingos vettiekimas“ Bankui neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Sudarydama Laidavimo sutartį, taip pat pasirašydama kaip laiduotoja pradines kredito linijos sutarties sąlygas keičiančiuose susitarimuose (2012 m. lapkričio 7 d. susitarime Nr. K-1800-2010-98/2 ir 2014 m. liepos 21 d. susitarime Nr. K-1800-2010-98/3) atsakovė patvirtino, kad jos suteiktas laidavimas pagal sudarytą Laidavimo sutartį visa apimtimi galioja ir pagal Banko bei UAB „Kretingos vettiekimas“ sudarytais susitarimais pakeistas pradinės sutarties sąlygas. Tokiu būdu atsakovė įsipareigojo atsakyti ir už kredito gavėjos UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamą įvykdymą, kadangi tarp Banko ir UAB „Kretingos vettiekimas“ sudarytu 2014 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. K-1800-2010-98/3 kredito linijos sutartis performinta į Kreditavimo sutartį.

7. Ieškovė „Luminor Bank AS“ pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi iškelta UAB „Kretingos vettiekimas“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr. B2-631-163/2015) Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Kretingos vettiekimas“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1593-777/2016). Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną kredito gavėjos UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolės Bankui pagal Kreditavimo sutartį nebuvo įvykdytos.

8. Ieškovė „Luminor Bank AS“ nurodė, kad kredito gavėjai UAB „Kretingos vettiekimas“ iškėlus bankroto bylą Bankas įstatymų nustatyta tvarka 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 30.56-17/4660 bankroto byloje pareiškė 220 409,68 Eur dydžio kreditoriaus reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi Banko minėtos sumos kreditoriaus reikalavimą patvirtino (civilinė byla Nr. eB2-355-777/2018). Atsakovei kaip laiduotojai išsiųstu 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 30.56-17/845 Bankas atsakovę paragino įvykdyti sudaryta Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir iki 2017 m. balandžio 3 d. padengti kredito gavėjos UAB „Kretingos vettiekimas“ skolą pagal kreditavimo sutartį. Atsakovė skolos Bankui per šį nustatytą terminą nepadengė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino.

10. Teismas nustatė, kad kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius inicijavo trečiajam asmeniui bankroto bylą ir 2016 m. spalio 11 d. nutartimi bankroto byla buvo iškelta, bankroto administratoriumi paskirtas R. J., nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 22 d. 2016 m. lapkričio 28 d. ieškovė pateikė trečiajam asmeniui 220 409,68 Eur kreditinį reikalavimą, iš jo 212 914,73 Eur – skola, 7494,95 Eur – netesybos, 2017 m. sausio 17 d. nutartimi 220 409,68 Eur dydžio kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas. 2017 m. kovo 21 d. nutartimi trečiasis asmuo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Bankas pateikė prašymą antstolei išieškoti trečiojo asmens skolą iš įkeisto turto. 2017 m. lapkričio 21 d. antstolė R. V. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje S-1700554507 parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už 75 000 Eur, o 2017 m. lapkričio 22 d. pirkėjas sumokėjo į antstolės sąskaitą 75 000 Eur.

11. Teismas pažymėjo, kad Laidavimo sutartimi atsakovė prisiėmė pareigą solidariai atsakyti už visas jos vadovaujamo trečiojo asmens prievoles Bankui pagal 2010 m. spalio 13 d. kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98 su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Šalys atskirai nustatė, kad atsakovės atsakomybė pagal Laidavimo sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia trečiojo asmens prievolės pagal kreditavimo sutartį ir dėl to be atsakovės sutikimo padidėja trečiojo asmens atsakomybė ir atsiranda kitų nepalankių atsakovei pasekmių, kad ieškovė neprivalo reikalauti iš atsakovės sutikimo atlikti kreditavimo sutarties pakeitimus. Šalys iš anksto susitarė, kad laiduotoja atsako ir už padidėjusį pagrindinės skolininkės įsipareigojimą, todėl atsakovės prievolė nepasibaigė pakeitus kredito sutarties sąlygas ir (ar) išdėsčius kredito sutartį nauja redakcija.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo neįvykdė visų savo įsipareigojimų pagal 2010 m. spalio 13 d. kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98 su visais pakeitimais ir papildymais, sprendė, kad atsakovė, solidariai laidavusi visu savo turtu už trečiojo asmens prievolių (dalies ar visų) neįvykdymą arba netinkamą prievolių įvykdymą, turi pareigą sumokėti trečiojo asmens skolą ieškovei, ieškovė turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų atsakovė, kuri, būdama laiduotoja, atsakinga kreditoriui (Bankui) kaip solidariąją prievolę su trečiuoju asmeniu turinti bendraskolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1, 4, 6 dalys).

13. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju mažinti priteistiną sumą nėra pagrindo, nes šioje proceso stadijoje ieškovė negavo dalies kreditinio reikalavimo, be to, kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (šiuo atveju įkaito davėjo ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Dėl to teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog dėl vykdomo išieškojimo nežinoma tiksli atsakovės prievolė ir kt.

14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės D. A. apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu, priėmė šalių pateiktus naujus įrodymus, tarp jų atsakovės pateiktą antstolės R. V. 2017 m. gruodžio 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-17005817 kopiją; ieškovės pateiktą 2017 m. gruodžio 18 d. antstolės pranešimo apie turto pardavimą ir gautų lėšų paskirstymą kopiją ir 2017 m. gruodžio 18 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo kopiją.

16. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Laidavimo sutarties, 2012 m. lapkričio 7 d. susitarimo ir 2014 m. liepos 21 d. susitarimo sąlygas, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, tinkamai nustatė visas ginčui svarbias faktines aplinkybes ir padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovė įsipareigojo atsakyti ir už kredito gavėjos UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolių pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais tinkamą įvykdymą.

17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. liepos 21 d. susitarimo 11 punktu atsakovė kaip BUAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė ir kaip laiduotoja savo parašais patvirtino, kad jos laidavimas pagal 2012 m. lapkričio 2 d. laidavimo sutartį Nr. K-1800-2012-628 galioja ir sutarties prievolei pagal 2014 m. liepos 21 d. susitarimu Nr. K-1800-2010-98/3 pakeistas sutarties sąlygas. Minėta, kad 2014 m. liepos 21 d. susitarime buvo susitarta dėl papildomos 62 456,11 Eur kredito sumos suteikimo, sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų išdėstymo nauja redakcija. Kolegija sprendė, kad tarp ieškovės ir UAB „Kretingos vettiekimas“ buvo sudaryta viena sutartis, kurios sąlygos ir pavadinimas keistos vėlesniais susitarimais, todėl šios sutarties pagrindu tarp Banko ir UAB „Kretingos vettiekimas“ susiklostė tie patys tęstiniai kreditavimo teisiniai santykiai.

18. Kolegija pažymėjo kad atsakovė, būdama BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, teismo patvirtinto ieškovės kreditoriaus reikalavimo neginčijo, todėl nagrinėjamu atveju neturi teisės reikšti prieštaravimus, kuriais būtų ginčijamos kitoje byloje nustatytos aplinkybės dėl kredito ir palūkanų skolos pagal kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais dydžio ir šios skolos pagrįstumo, ar pretenzijas dėl tariamo skolos nepagrindimo. Atsakovė buvo UAB „Kretingos vettiekimas“ direktorė, jai buvo žinoma BUAB „Kretingos vettiekimas“ finansinė situacija ir skolos kreditoriams, todėl, nesutikdama su skolos ieškovei dydžiu, turėjo galimybę BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje ginčyti ieškovės kaip kreditorės reikalavimą, tačiau to nedarė. Dėl to daryta išvada, kad ji sutiko su 220 409,68 Eur skolos ieškovei dydžiu.

19. Kolegija pažymėjo, kad byla nagrinėjama pagal ją nagrinėjant egzistuojančias bei tuo metu esančias aplinkybes ir teismas neturi pareigos atidėti teismo posėdį remdamasis tuo, kad yra galimybė, jog skolos dydis ateityje pasikeis ieškovui gavus reikalavimo patenkinimą iš kitos užtikrinimo priemonės, t. y. Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 75 000 Eur sumą, todėl šia suma sumažės ieškinio reikalavimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu atsakovė D. A. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 141 475,58 Eur negrąžinto kredito ir 7494,95 Eur nesumokėtų palūkanų, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pagrindinės skolininkės BUAB „Kretingos vettiekimas“ skola Bankui yra sumažėjusi įsiteisėjusiais teismo sprendimais iki 148 970,53 Eur, todėl laiduotojos D. A. atsakomybė taip pat negali būti didesnė nei pagrindinės skolininkės skola. Teikdama apeliacinį skundą D. A. kaip vieną iš Klaipėdos apygardos teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų nurodė faktą, kad antstolė R. V. pardavė Banko naudai įkeistą turtą: 92,70 kv. m prekybos paskirties negyvenamąsias patalpas (turtas parduotas už 75 000 Eur sumą). Bankas taip pat pripažino šią faktinę aplinkybę, kad turtas yra parduotas ir banko reikalavimas yra iš dalies patenkintas – skolą bankui nuo 2017 m. gruodžio 19 d. sudaro nebe 212 914,73 Eur negrąžinto kredito ir 7494,95 Eur nesumokėtų palūkanų, bet 141 475,58 Eur negrąžinto kredito (212 914,73 Eur – 71 439,15 Eur) ir 7494,95 Eur nesumokėtų palūkanų (iš viso – 148 970,53 Eur). Pažymėta, kad 2018 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi, kuri turi prejudicinę galią šioje byloje dėl laiduotojos atsakomybės dydžio nustatymo, patvirtintas patikslintas Banko finansinis reikalavimas – 148 970,54 Eur.

20.2. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios laiduotojo atsakomybę, nustato, kad laiduotojas atsako tokia pat apimtimi kaip pagrindinis skolininkas ir pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir laidavimas pagal ją, todėl pagrindinio skolininko atsakomybei sumažėjusi 71 439,15 Eur suma, laiduotojos šalutinės prievolės dydis taip pat dėl šios dalies yra pasibaigęs. Apeliacinis teismas, net ir spręsdamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės negrąžintą kreditą, privalėjo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ištaisyti priteistinos negrąžinto kredito sumos dydį.

21. Ieškovė „Luminor Bank AS“ atsiliepimu į atsakovės D. A. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Taigi apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, kurie buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skolos dydis civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesikeitė, t. y. pirmosios instancijos teismas priteisė tokią skolą (220 409,68 Eur), kokia ji buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kokio dydžio ją reikšdamas ieškinį prašė priteisti Bankas. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pareigos ir nevertino tų aplinkybių, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, sumažinusia Banko reikalavimą iki 148 970,54 Eur sumos, kaip prejudicine nagrinėjamoje byloje. Sutiktina su teismo vertinimu, kad, skolos dydžiui pasikeitus dėl kitos užtikrinimo priemonės realizavimo, išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.

21.2. Atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad, iš atsakovės priteisus 220 409,68 Eur skolą, buvo pažeista laidavimo, kaip šalutinės prievolės, instituto prigimtis ir teisinis reglamentavimas, kadangi laiduotojas pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį atsako tokia pat apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas. Nėra ginčo dėl to, kad skolos dydis po to, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės pirmosios instancijos teisme, yra pasikeitęs ir sumažėjo nuo 220 409,68 Eur iki 148 970,53 Eur. Tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai būtų neteisėti ir nepagrįsti, o atsakovės kaip laiduotojos atsakomybės apimtis nepakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo tapo didesnė nei pagrindinio skolininko ir iš jos bus išieškota didesnė, nei yra likusi pagrindinio skolininko, skola. Iš atsakovės priteistos skolos dydžio pasikeitimas dėl įkeisto turto realizavimo yra reikšmingas ir į jį bus atsižvelgiama vykdymo procese, antstoliui išieškant skolą iš jos.

21.3. Jeigu kasacinis teismas šioje byloje konstatuotų, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą vertinti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme atsiradusias naujas aplinkybes ir priimdamas byloje procesinį sprendimą privalo dėl įkeisto turto realizavimo teismo sprendimą pakeisti, sumažindamas iš laiduotojų priteistą sumą tiek, kiek iš įkeisto turto buvo patenkinti kreditoriaus reikalavimai, toks išaiškinimas nesudarytų pagrindo pagal atsakovės reikalavimą šalių byloje patirtas bylojimosi išlaidas perskirstyti ir jas paskirstyti kitaip, negu jos buvo paskirstytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo. Bankas teismine tvarka gynė tiek teisių, kiek turėjo, jo procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, jis sąžiningai atliko procesinius veiksmus byloje, taip pat atskleidė aplinkybes, kad inicijavo veiksmus skolai išieškoti ir iš įkeisto turto, o kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis apie dalies reikalavimų po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patenkinimą iš įkeisto turto. Pati atsakovė prie reikalavimų dalies patenkinimo neprisidėjo ir šis įvykis nuo jos valios nepriklausė. Dėl to aplinkybė, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalis Banko reikalavimų buvo patenkinta kitu teisėtu būdu (iš įkeisto turto), nesudaro pagrindo perskirstyti ir sumažinti Banko bylinėjimosi išlaidas, patirtas teismine tvarka ginant savo reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Tokį bylinėjimosi išlaidų neperskirstymo aiškinimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a>).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

22. CPK 353 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia kasacinis skundas, jo argumentai ir peržengti kasacinio skundo ribas teismas turi teisę tik tuo atveju, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.

23. Atsakovė D. A., kitaip negu teikdama apeliacinį skundą, kasaciniu skundu neginčija savo kaip laiduotojos atsakomybės ir prašo spęsti tik priteistinos sumos dydžio klausimą, kadangi pagrindinio skolininko – bankrutavusios įmonės – skola ieškovei yra sumažėjusi dėl ieškovei įkeisto ir jau parduoto turto kainos sumokėjimo (įskaitymo) ieškovei. Dėl to teisėjų kolegija, neturėdama teisinio pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų, pasisako tik dėl šių kasacinio skundo argumentų.

Dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio laiduotojui pagal solidariąja prievolę nustatymo, kai skola pagrindiniam skolininkui sumažėja pardavus įkeistą turtą

24. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais.

25. Hipoteka – tai daiktinės teisės institutas. Hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą tuo atveju, jeigu skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Hipotekos sandorio objektas gali būti tiek pačiam skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantis daiktas.

26. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

27. Pažymėtina, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Kretingos vettiekimas“ 2010 m. spalio 13 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-1800-2010-98 ir ją vėliau kelis kartus keitė, o 2014 m. liepos 21 d. galiausiai buvo sudarytas susitarimas Nr. K-1800-2010-98/3, kuriuo kredito linijos sutarties sąlygos buvo pakeistos šią sutartį performinant į kreditavimo sutartį. Šio kredito susitarimo įvykdymui užtikrinti BUAB „Kretingos vettiekimas“ įkeitė ieškovės naudai susitarime nurodytą savo turimą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė „Luminor Bank AS“ ir atsakovė D. A. 2012 m. lapkričio 7 d. taip pat sudarė laidavimo sutartį Nr. L-1800-2012-628, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei UAB „Kretingos vettiekimas“ ieškovei neįvykdys ar netinkamai vykdys prievoles pagal kredito linijos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais. Taigi, šiuo atveju kreditorius (ieškovė) prievolę pagal kredito sutartį užsitikrino dviem prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir įkeitimo santykį, yra nurodęs, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vieno kitam nepriešina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-364/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-364/2010">3K-7-364/2010</a>). Taigi, tais atvejais, kai prievolė užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o laidavimo sutartyje nėra nustatytas laiduotojo atsakomybės subsidiarumas, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo turtinę teisę ir į ką nukreipti išieškojimą. Kreditoriui pasirinkus reikalauti skolos iš laiduotojo, šis privalo sąžiningai vykdyti savo sutartinę prievolę, o jam atsisakius tai daryti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą gindamas savo pažeistas teises.

29. Taigi atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką darytina išvada, kad kai pagrindinės skolininkės UAB „Kretingos vettiekimas“ prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas šios įmonės nekilnojamojo turto hipoteka bei atsakovės D. A. laidavimu pagal sutartį, įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, ieškovė (kreditorė) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą pareikšdama kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje ir pareikšdama ieškinį šioje byloje laiduotojai. Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Kretingos vettiekimas“ iškėlus bankroto bylą ieškovė bankroto byloje pareiškė 220 409,68 Eur dydžio finansinį reikalavimą, taip pat šiame procese prašo iš laiduotojos atsakovės D. A. priteisti tokio pat dydžio skolą, t. y. 220 409,68 Eur.

30. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę ne tik bankroto byloje pareikšti savo reikalavimus pagal Kredito sutartį skolininkui, tačiau turi teisę reikalauti, kad prievolę pagal šį susitarimą įvykdytų atsakovė, kuri laidavo ieškovei kaip solidari BUAB „Kretingos vettiekimas“ bendraskolė. Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Kreditoriaus pasirinkimas pirmiausia nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, o ne į laiduotoją, esant solidariems skolininkams, nepašalina jo teisės vėliau ginti interesus panaudojant kitą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę.

31. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė situacija, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi BUAB „Kretingos vettiekimas“ bankroto byloje patvirtino 220 409,68 Eur dydžio ieškovės finansinį reikalavimą. Ieškovei pateikus prašymą antstoliui, šis 2017 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą vykdomojoje byloje parduoti UAB „Kretingos vettiekimas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą jos pasiūlytam pirkėjui už 75 000 Eur. 2017 m. lapkričio 22 d. pirkėjas šią sumą sumokėjo į antstolio sąskaitą, tačiau, nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, bankroto byloje ieškovės kaip kreditorės reikalavimo dydis nebuvo sumažintas iš įkeisto turto pardavimo gauta suma, todėl teismas iš atsakovės priteisė visą prašomą skolą. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, t. y. antstolės R. V. 2017 m. gruodžio 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-17005817 kopiją; ieškovės pateiktą 2017 m. gruodžio 18 d. antstolės pranešimo apie turto pardavimą ir gautų lėšų paskirstymą kopiją ir 2017 m. gruodžio 18 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo kopiją, kurie teismo buvo priimti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skolos dydį, pažymėjo, kad atsakovė, būdama bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, teismo patvirtinto ieškovės finansinio reikalavimo dydžio neginčijo, todėl šioje byloje negali reikšti prieštaravimų dėl skolos dydžio. Kolegija nutartyje taip pat nurodė, kad byla yra nagrinėjama pagal tuo metu egzistuojančias aplinkybes ir teismas neturi pareigos atidėti teismo posėdžio remdamasis tuo, kad yra galimybė, jog skolos dydis ateityje pasikeis ieškovui gavus reikalavimo patenkinimą iš kitos užtikrinimo priemonės, t. y. įkeistas turtas buvo parduotas už 75 000 Eur sumą.

32. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Kretingos vettiekimas“ skola ieškovei yra sumažėjusi teismo sprendimais iki 148 970,54 Eur, todėl ir laiduotojos atsakomybė negali būti didesnė nei pagrindinė skola. Ieškovė taip pat pripažino faktines aplinkybes, kad hipoteka užtikrintas turtas buvo parduotas ir ieškovės reikalavimas yra iš dalies patenkintas. Be to, 2018 m. vasario 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintas patikslintas ieškovės finansinis reikalavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat turėjo sumažinti šioje byloje priteistiną atsakovės skolą iki teismo sumažinto ieškovės finansinio reikalavimo dydžio.

33. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Be to, kolegija neturėjo pareigos ir nevertino tų aplinkybių, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

34. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2014">3K-3-274/2014</a>).

35. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-690/2015">3K-3-169-690/2015</a>).

36. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Šia teise teismas naudojasi tuomet, kai to reikia aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylos baigčiai, nustatyti ir išsamiai bei visapusiškai išnagrinėti. Kadangi apeliaciniame procese yra nustatomi, tiriami ir vertinami faktai, todėl apeliacinio teismo veiksmai, vertinant šalių pateiktus įrodymus apie hipoteka užtikrinto turto pardavimą, bei šių duomenų patikrinimas teismų informacinėje sistemoje, priešingai nei ieškovė nurodo, negalėtų būti laikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu.

37. Minėta, kad kreditorius, kuriam prievolės įvykdymas yra užtikrinamas hipoteka ir laidavimu, esant solidariajai skolininkų prievolei, turi teisę pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą, t. y. pasirinkti, kokia ar kokiomis prievolės užtikrinimo priemonėmis naudotis ir iš kokio asmens (asmenų) reikalauti prievolės įvykdymo. Kadangi kreditoriaus pasirinkimas pirmiausia nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą ar laiduotoją solidaraus skolininko atveju nepašalina jo teisės vėliau ginti savo interesus panaudojant kitą turimą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, tokiu atveju kyla šių procesų suderinamumo klausimas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 28 punkte nurodyta, kad jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad jeigu reikalavimas patenkinamas ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, tai taikytinos actio de in rem verso institutą (nepagrįstą praturtėjimą) reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237–6.242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>). Taigi šie išaiškinimai nurodo, kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti taisomas perteklinis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų perviršis, kai kreditorius, pasinaudodamas (realizuodamas) keliomis prievolės užtikrinimo priemonėmis, gavo daugiau, negu jam priklauso pagal sutartį.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas be kita ko reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, turi siekti, kad teismo sprendimu būtų pašalinti visi šalių nesutarimai, o sprendimo vykdymas būtų aiškus ir nekeliantis papildomų ar naujų ginčų. Dėl to, kai bendraskolių – pagrindinio skolininko ir laiduotojo, kaip yra nagrinėjamu atveju, civilinės atsakomybės ir jos dydžio klausimai sprendžiami atskirose civilinėse bylose, teismas, spręsdamas bylą, turėtų atsižvelgti į kitoje byloje jau priimtą procesinį sprendimą ir siekti išvengti priimti sprendimą, kurio neatitikimą (prieštaravimą) jau priimtam ir įsigaliojusiam kitoje byloje sprendimui reikėtų šalinti vykdymo procese ar keliant naują bylą.

40. Taigi tokiu atveju, kai kreditorius pareiškia reikalavimą pagrindiniam skolininkui ir nukreipia savo reikalavimą pagal solidariąją prievolę į įkeistą turtą ir tuo pačiu metu ar vėliau pateikia ieškinį dėl skolos priteisimo iš bendraskolio – laiduotojo, tai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos iš laiduotojo sumos, turi ją mažinti iki skolos pagrindiniam skolininkui dydžio, jeigu teismo procesiniu sprendimu skola pagrindiniam skolininkui sumažinta dėl įkeisto turto pardavimo ir gautų pinigų sumokėjimo kreditoriui, nes laiduotojas neturi atsakyti kreditoriui daugiau, negu pagrindinis skolininkas. Tuo atveju, kai šis skolos dydis dėl įkeisto turto pardavimo pagrindiniam skolininkui sumažėjo vykstant apeliaciniam procesui dėl priteistinos iš laiduotojo skolos dydžio, tai tokį skolos dydžio perskaičiavimą turi atlikti apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos iš laiduotojo sumos mažinimą lemia ne šio teismo netinkamas materialiosios ar procesinės teisės normų taikymas, o objektyviai pasikeitusios faktinės aplinkybės, kurios nelaikytinos apeliacinio skundo ribų peržengimu.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu toks normų, reglamentuojančių pagrindinio skolininko ir laiduotojo civilinę atsakomybę bei prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų taikymą, išaiškinimas užtikrina kreditoriaus ir skolininko (bendraskolių) interesų pusiausvyrą, pašalina papildomų teisinių veiksmų atlikimo vykdymo procese poreikį ir sumažina tikimybę teisminiams ginčams kilti. Išaiškinimas atitinka CPK 2 straipsnyje nurodytus civilinio proceso tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip pat į nutarties 31 punkte pateiktą faktinę situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, turėdamas įrodymus apie antstolio vykdytą hipoteka užtikrinto turto pardavimą ir gautų lėšų paskirstymą, abiem šalims šių faktinių aplinkybių neginčijus, ir pasinaudodamas duomenimis iš teismų informacinės sistemos apie Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, kuria, inter alia (be kita ko), patvirtintas patikslintas kreditorės (ieškovės) 148 970,54 Eur (141 475,58 Eur negrąžinto kredito ir nesumokėtos palūkanos) finansinis reikalavimas, turėjo sumažinti priteistinos skolos iš atsakovės, kaip laiduotojos, dydį. Dėl to keistina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis dėl negrąžinto kredito dydžio sumažinant šią sumą nuo 212 914,73 Eur iki 141 475,58 Eur (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

43. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, turėtų būti byloje perskirstytos šalių turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bylinėjimosi išlaidos.

44. Atsiliepime į kasacinį skundą argumentuojama, kad ta aplinkybė, jog po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalis ieškovės reikalavimų buvo patenkinta kitu būdu, t. y. iš įkeisto turto, nesudaro pagrindo perskirstyti šalių priteistas bylinėjimosi išlaidas.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog civilinės bylos pagal kreditoriaus reikalavimą laiduotojui dėl skolos priteisimo nagrinėjimo teisme metu kreditoriaus reikalavimo dalis buvo patenkinta iš įkeisto turto ir dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindamas iš laiduotojo priteistą sumą iš įkeisto turto patenkinto kreditoriaus reikalavimo apimtimi, nesudaro pagrindo sumažinti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas teismine tvarka ginant savo reikalavimo teisę laiduotojos atžvilgiu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Toks vertinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-193/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-193/2014">3K-3-193/2014</a>).

46. Atsakovė, šioje byloje reikšdama apeliacinį skundą, ginčijo ne tik pirmosios instancijos teismo priteistą skolos dydį, tačiau ir ieškovės reikalavimo teisę, jos pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo nepagrįstas, ji turi solidariąją prievolę pagal šalių sudarytą laidavimo susitarimą. Taigi įvertinus priežastis, kurios nulėmė teismų procesinių sprendimų dėl skolos dydžio pakeitimą, darytina išvada, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme yra neperskirstomos.

47. Atsakovė D. A. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. balandžio 5 d., siekdamas pagrįsti skolos dydį, pateikė papildomus dokumentus. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai kasaciniame teisme nepriimami ir nevertinami. Dėl šios priežasties atsakovės pateiktus papildomus dokumentus atsisakoma priimti.

48. Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. Kadangi atsakovės D. A. kasacinis skundas yra tenkinamas, tai ieškovės „Luminor Bank AS“ turėtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos. Atsakovė D. A. byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat kasaciniu skundu neprašo jų atlyginti.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsakovei D. A. buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės „Luminor Bank AS“ į valstybės biudžetą priteistina 1297 Eur žyminio mokesčio (CPK 84 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

52. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,27 Eur tokių išlaidų. Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso valstybei iš ieškovės „Luminor Bank AS“ priteistina 1301,27 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis dėl 212 914,73 Eur negrąžinto kredito priteisimo, pakeisti, sumažinant priteistiną iš atsakovės D. A. (duomenys neskelbtini) negrąžinto kredito sumą nuo 212 914,73 Eur (dviejų šimtų dvylikos tūkstančių devynių šimtų keturiolikos Eur 73 ct) iki 141 475,58 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt penkių Eur 58 ct).

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės „Luminor Bank AS“ (j. a. k. 11315936) 1301,27 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus vieną Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsisakyti priimti atsakovės D. A. pateiktus papildomus įrodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Vincas Verseckas