Dėl hipotekos išregistravimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui AB bankui „Hansabankas“

Civilinė byla Nr. 3K-3-223/2006

Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Broniaus Pupkovo,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios UAB „Strauja“ administratoriaus UAB „Valeksa“ kasacinį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2005 m. birželio 19 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios UAB „Strauja“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą dėl hipotekos išregistravimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui AB bankui „Hansabankas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bankrutuojančios UAB „Srauja“ administratoriaus UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo Renata Kaladytė 2005 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydama išregistruoti hipoteką iš hipotekos registro. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Strauja“, užtikrindama savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, 2001 m. balandžio 9 d. hipotekos lakštu (su vėlesniais pakeitimais) įkeitė kreditoriui AB Lietuvos taupomajam bankui (šiuo metu – AB bankas „Hansabankas“) bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą: gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), ir transformatorinę (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu nustatyta įkeisto turto vertė –546 000 Lt. Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Strauja“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. AB bankui „Hansabankas“ įkeistas nekilnojamasis turtas 2005 m. kovo 7 d. už 550 000 Lt buvo parduotas iš varžytynių A. Dudėnienės individualiai įmonei, 2005 m. kovo 22 d. surašytas turto pardavimo aktas Nr. 05-01.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas 2005 m. birželio 9 d. nutartimi prašymą išregistruoti hipotekos sandorį iš hipotekos registro atmetė. Teisėjas nurodė, kad skolininkui UAB „Strauja“ yra iškelta bankroto byla, todėl pagal CPK 560 straipsnio 3 dalį įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnį hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. CPK 565 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad hipotekos skyrius išregistruoja hipoteką iš registro duomenų bazės gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas nurodė, kad kreditorius AB bankas „Hansabankas“ nepateikė hipotekos lakšto išregistruoti, nes skolinis įsipareigojimas, kuriam užtikrinti buvo įkeistas UAB „Strauja“ turtas, neįvykdytas, lėšos, gautos už parduotą turtą, bankui nepervestos. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti iš pajamų, gautų pardavus įkeistą turtą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bankrutuojančios UAB „Strauja“ atskirąjį skundą, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi skundą atmetė ir hipotekos teisėjo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad išregistruoti hipotekos sandorį galima tik po to, kai yra patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, kurie buvo užtikrinti įkeistu turtu. Dėl to hipotekos teisėjas negali išregistruoti hipotekos remdamasis vien tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 25 punktu, kuriame nurodyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs varžytynių aktą, per 3 darbo dienas nuo šio akto gavimo priima nutartį baigti hipoteką ir hipoteka išregistruojama per 3 darbo dienas nuo šio akto gavimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad, pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuo 2005 m. kovo 22 d. lėšos, gautos už parduotą turtą, yra bankroto administratoriaus žinioje, tačiau administratorius nevykdo CPK 565 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir neįmoka lėšų nei į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, nei į hipotekos kreditoriaus sąskaitą. Teisėjų kolegija atmetė apelianto motyvą, kad įmonė negali atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi tol, kol bankroto byloje nepriimtas sprendimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina, nes nustatė, kad UAB „Strauja“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-37-42/2005) Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 30 d. priėmė nutartį pripažinti UAB „Strauja“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Duomenų, kad bankroto administratorius būtų atsiskaitęs su hipotekos kreditoriumi arba pervedęs už varžytynėse parduotą turtą gautas lėšas į hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, byloje nėra.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas bankrutavusi UAB „Strauja“ prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo 2005 m. birželio 19 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Hipotekos teisėjas ir apeliacinės instancijos teismas netaikė specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių hipotekos teisinius santykius, kai įmonei yra iškelta bankroto byla. CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi skolininkui ir įkaito davėjui UAB „Strauja“ yra iškelta bankroto byla, tai teismai turėjo taikyti šią CPK normą ir klausimą dėl hipotekos išregistravimo spręsti vadovaudamiesi Įmonių bankroto įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatomis. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalį bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; turto pirkimo-pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartis. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 25 punkte nurodyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs varžytynių aktą, per 3 darbo dienas nuo šio akto gavimo priima nutartį baigti hipoteką. Hipoteka išregistruojama per 3 darbo dienas nuo šio akto gavimo. CPK 562 straipsnyje taip pat nurodyta, kad gavęs turto pardavimo (perdavimo) aktą hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką. CPK ir Įmonių bankroto įstatymo bei poįstatyminių aktų normų kolizijos šiuo atveju nėra, nes pagal CPK 565 straipsnio 1 dalį hipotekos skyrius išregistruoja hipoteką ne tik tada, kai pateikiamas hipotekos lakštas, kuriame pažymėta, kad hipotekos reikalavimai yra įvykdyti, bet ir kai yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai, vienas iš kurių – bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimas iš varžytynių.

2. Atsisakymas pabaigti ir išregistruoti hipoteką įmonės bankroto procedūros metu, kol nėra atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis), taip pat konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), nes asmuo, įsigijęs turtą varžytynėse, negali savo nuosavybe laisvai disponuoti.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs dėl hipotekos teisėjo kompetencijos ribų: hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, tačiau nesprendžia ginčų, kilusių tarp hipotekos šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2001). Taigi nei hipotekos teisėjas, nei apeliacinės instancijos teismas neturėjo aiškintis aplinkybių, susijusių su kreditorinių reikalavimų patenkinimu. Šioje byloje, remiantis CPK 560 straipsnio 3 dalimi, 562 straipsniu, Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi ir Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 25 punktu, turėjo būti nagrinėjamas tik hipotekos išregistravimo klausimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

UAB „Strauja“, užtikrindama savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, 2001 m. balandžio 9 d. hipotekos lakštu (su vėlesniais pakeitimais) įkeitė kreditoriui AB Lietuvos taupomajam bankui (šiuo metu – AB bankas „Hansabankas“) bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Įsipareigojimai bankui nebuvo visiškai įvykdyti. Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartimi UAB „Strauja“ iškelta bankroto byla, 2005 m. birželio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius AB bankui „Hansabankas“ įkeistą nekilnojamąjį turtą 2005 m. kovo 7 d. už 550 000 Lt pardavė iš varžytynių, tačiau su hipotekos kreditoriumi iš gautų lėšų neatsiskaitė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis skundas atmestinas, nes jame netinkamai aiškinamos 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio 1 dalies, CPK 562 straipsnio ir 565 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes neatsižvelgiama į kitus šioje byloje taikytinus įstatymus.

Suinteresuotas asmuo šioje byloje yra bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės UAB „Strauja“ kreditorius AB bankas „Hansabankas“, kurio 2001 m. vasario 22 d. paskolos sutartimi suteiktas ir negrąžintas kreditas UAB „Strauja“ užtikrintas 2001 m. balandžio 9 d. hipotekos lakštu įkeistu turtu. Šis turtas buvo parduotas iš varžytynių, bet gautos lėšos nepervestos kreditoriui skolai padengti, taip pat neperduotos į teismo hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą, neįvykdyta nė viena sąlyga baigti hipoteką. Kasatorius teisingai aiškina, kad bankroto procedūrų metu įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, bet neatsižvelgia į Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio nuostatas įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Kasatorius hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarką nepagrįstai sutapatina su kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka, nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje.

Pagal CPK 562 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Pagal CPK 565 straipsnio 1 dalies nuostatas hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatytas pagrindas baigti hipoteką, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Iš pirmiau nurodytų nuostatų išplaukia išvada, kad reikalavimas baigti hipoteką tenkintinas tik pervedus kreditoriui tenkančias lėšas skolai padengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos 25 punkto nuostatos aiškintinos sistemiškai su Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 7 punkto, 33 straipsnio 1 dalies, CK 1.3 straipsnio 2 dalies, 4.197 straipsnio, CPK 562 ir 565 straipsnių nuostatomis. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti. Kasaciniame skunde pateikti nurodytų įstatymų aiškinimai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo bei įstatymo viršenybės principams.

Kasatorius teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs praktikos dėl hipotekos pabaigos pirmiau minėtu klausimu, bet remiasi CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu įsiteisėjusiems teismo sprendimams ir nutartims peržiūrėti kasacine tvarka (kai teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos). Kasatoriaus nurodyta kasacinė nutartis nepatvirtina pagrindo, nurodyto CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2001 yra sprendžiamas klausimas dėl hipotekos užbaigimo, iškilus ginčui dėl skolos ir palūkanų grąžinimo gera valia dydžio, o ne dėl per varžytynes gautų lėšų perdavimo hipotekos kreditoriui. Dėl skirtingų bylos aplinkybių kasatoriaus nurodyta kasacinio teismo teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2001 negali turėti precedentinės reikšmės nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nekeliamas ginčas dėl skolos dydžio. Be to, pirkėjas (A. Dudėnienės individuali įmonė) nekelia ginčo dėl jo nuosavybės teisės pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti hipotekos teisėjo nutartį, kuria atsisakyta užbaigti hipoteką dėl to, kad lėšos, gautos už parduotą įkeistą turtą, bankui nepervestos. Skundžiama nutartis atitinka Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio, CPK 562 straipsnio ir 565 straipsnio 1 dalies bei CK 4.197 straipsnio reikalavimus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė nurodytų įstatymų pažeidimų, todėl apskųstos teismų nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Sigitas Gurevičius

Bronius Pupkovas