Dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, plačiai žinomo prekių ženklo savininko teisių gynimo, firmos vardo registracijos pripažinimo negaliojančia ir kt

Civilinė byla Nr. 3K-3-209/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 87; 99.3; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Legosta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Danijos bendrovės „Kirkbi A/S“ (procesinis teisių perėmėjas – Danijos bendrovė „Lego Juris A/S“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Legosta“ dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, plačiai žinomo prekių ženklo savininko teisių gynimo, firmos vardo registracijos pripažinimo negaliojančia ir kt., tretieji asmenys byloje – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, valstybės įmonė Registrų centras, Didžiosios Britanijos bendrovė „Glaxo Group Limited“, Prancūzijos bendrovė „Biofarma“,

Teisėjų kolegija :

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas – Danijos bendrovė „Kirkbi A/S“ 2004 m. kovo 16 d. kreipėsi į teismą dėl jai priklausančio žodinio prekių ženklo LEGO (w.) (reg. Nr. 12181), skirto žymėti 28 klasės prekėms „žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto prekės (išskyrus rūbus); Kalėdų eglučių papuošalai“ pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, plačiai žinomo prekių ženklo savininko teisių gynimo, atsakovo firmos vardo registracijos pripažinimo negaliojančia ir kt. (Bylos nagrinėjimo metu Danijos bendrovė teises į prekių ženklą LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) perdavė kitai Danijos bendrovei – Lego Juris A/S, dėl to nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pradinis ieškovas Danijos bendrovė „Kirkbi A/S“ buvo pakeistas procesiniu teisų perėmėju Danijos bendrove „Lego Juris A/S“).

Ieškovas nurodė, kad LEGO konstruktoriai yra gaminami nuo 1949 m., šiais konstruktoriais yra prekiaujama ir Lietuvoje (pvz., per 2002 m. į Lietuvą buvo importuota ir parduota 172 388 vnt. žaislų, o nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. spalio 1 d. – 26 469 vnt. žaislų, pažymėtų LEGO prekių ženklu). Iš atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad 74 proc. Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus žino prekių ženklą LEGO, kuriuo žymimi žaislai. (tarp žaislų pirkėjų (vartotojų) daugiau negu 85 proc. žino prekių ženklą LEGO) (2003 m. birželio 27 d. – liepos 7 d. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai); be to, 77 proc. Lietuvos gyventojų, žinančių prekių ženklą LEGO (o žinančiųjų yra 63 proc. visų Lietuvos gyventojų), šį prekių ženklą žino ilgiau negu 5 metus (2004 m. kovo 17-22 d. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai). Tai reiškia, kad ieškovui priklausantis prekių ženklas LEGO Lietuvos Respublikoje buvo plačiai žinomas bent jau nuo 1999 m. kovo mėn., t.y. daugiau negu 2 metai iki 2001 m. gruodžio 5 d. atsakovas pateikė Valstybiniam patentų biurui (toliau – VPB) registruoti savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“ (firmos vardas VPB buvo įregistruotas 2001 m. gruodžio 6 d., suteiktas registracijos Nr. 083155) (Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 9 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nurodė, kad atsakovo – įmonės, užsiimančios statybos ir remonto darbais bei teikiančios statybos techninės priežiūros paslaugas - firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) UAB „Legosta“ yra klaidinamai panašus į ieškovui priklausantį minėtą prekių ženklą LEGO. (Esminis žaislų su prekių ženklu LEGO bruožas yra tas, kad šie žaislai yra konstruktoriai, sudedami iš LEGO kaladėlių). Atsakovas žino apie šį panašumą ir siekia savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) susieti su ieškovui priklausančiu prekių ženklu: naudodamas savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą), pabrėžia šio vardo ir ieškovui priklausančio prekių ženklo panašumą. Iš atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų matyti, kad net 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) simbolinė dalis „Legosta“ yra panaši į ieškovui priklausantį prekių ženklą LEGO, be to, net 19 proc. Lietuvos gyventojų firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“ sieja būtent su LEGO prekių ženklu pažymėtais konstruktoriais (dar 12 proc. šį firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) sieja apskritai su žaislais). Ieškovas taip pat nurodė, kad 2002 m. jis įspėjo atsakovą dėl atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) klaidinančio panašumo į ieškovui priklausantį prekių ženklą ir pareikalavo pakeisti firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą), tačiau 2002 m. rugsėjo 3 d. raštu atsakovas atsisakė tai padaryti. Be to, atsakovas neatsakė į vėlesnį ieškovo 2003 m. sausio 20 d. laišką, kuriuo buvo siūloma padengti atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) pakeitimo išlaidas. Ir dar daugiau - kaip tik tuo metu atsakovas reklamavo savo bendrovę tokiu būdu, kad buvo aiški sąsaja tarp atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) (ir bendrovės veiklos) su ieškovui priklausančiu prekių ženklu LEGO. Ieškovas, remdamasis CK 2.39, 2.42 straipsniais, Firmų vardų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punktu, PŽĮ 9 straipsnio 1, 5 dalimis, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo prašė: 1) pripažinti, kad prekių ženklas LEGO (reg. Nr. 12181) yra plačiai žinomas Lietuvos Respublikoje nuo 2001 m. gruodžio 4 d.; 2) pripažinti negaliojančia firmos vardo UAB „Legosta“ registraciją Nr. 083155; 3) įpareigoti atsakovą per 45 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pakeisti firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“ į kitą pavadinimą, kuriame nebūtų žodžio ar žodžio dalies „lego“; 4) uždrausti atsakovui savo komercinėje veikloje naudoti žymenį „Legosta“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo bei nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; pripažino, kad prekių ženklas LEGO (reg. Nr. 12181) yra plačiai žinomas Lietuvos Respublikoje nuo 2001 m. gruodžio 4 d., uždraudė atsakovui savo komercinėje veikloje naudoti žymenį „Legosta“; įpareigojo atsakovą per 45 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą UAB „Legosta“ į kitą pavadinimą, kuriame nebūtų žodžio ar žodžio dalies „Lego“; ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) UAB „Legosta“ registraciją Nr. 083155 atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Legosta“ 200 Lt žyminio mokesčio ir 16 357 Lt advokato pagalbos išlaidų (iš viso – 16 557 Lt); priteisė iš atsakovo UAB „Legosta“ 75,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu sprendė, kad prekių ženklas LEGO Lietuvoje plačiai žinomas yra penkerius ir daugiau metų (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis, Paryžiaus Sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Generalinės Asamblėjos 1999 m. Bendroji rekomendacija dėl nuostatų, reglamentuojančių plačiai žinomų ženklų apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Well-Known Marks) (toliau – 1999 m. Bendroji rekomendacija), CPK 185 straipsnis) (2002 metais prekių, pažymėtų prekių ženklu LEGO, buvo parduota 172 388 vnt., t.y. už 1 997 693 Lt; pagal 2003 m. birželio mėn. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus, 74 proc. Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų amžiaus žino prekių ženklą LEGO; 58 proc. gyventojų nurodė, kad žodžiai LEGO ir „Legosta“ yra panašūs; pagal 2004 m. kovo mėn. atlikto visuomenės nuomos tyrimo rezultatus, 63 proc. Lietuvos gyventojų žino prekių ženklą LEGO, o 77 proc. iš jų nurodė, kad šį ženklą žino penkis ir daugiau metų, kt.). Atsakovas paraišką registruoti VPB savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) padavė tada, kai ieškovui priklausantis prekių ženklas jau buvo Lietuvoje plačiai žinomas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovo firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) yra klaidinančiai panašus į ieškovui priklausantį prekių ženklą ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Pvz., pagal visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus, net 30 proc. apklaustųjų respondentų firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) „Legosta“ susiejo su konstruktoriais ir žaislais, žymimais ženklu LEGO, tai reiškia, jog atsakovo firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) asocijuojasi su ieškovo prekių ženklu. Esminė firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) „Legosta“ dalis yra žinomo prekių ženklo LEGO atkartojimas. Be to, tai, kaip atsakovas reklamuoja savo bendrovę (pvz., reklaminėje nuotraukoje vaizduojami statybos blokeliai sukelia asociacijas su LEGO kaladėlėmis, pirmoji žodžio „Legosta“ dalis išskiriama raudona spalva), tik dar labiau pabrėžia vizualinį bei fonetinį jo panašumą su ženklu LEGO ir taipogi byloja apie visuomenės suklaidinimo galimybę. Teismas, remdamasis šiais argumentais ir vadovaudamasis PŽĮ 2 straipsnio 9 dalimi, 9 straipsnio 1, 5 dalimis, 38 straipsniu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CK 2.42 straipsnio 2 dalimi, sprendė, jog ieškinys yra tenkintinas iš dalies, t.y. netenkintinas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) registracijos pripažinimo negaliojančia, nes toks teisių gynimo būdas nėra įtvirtintas šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad ieškovas ne kartą tikslino ieškinį, sprendė esant pagrįsta priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 16 357 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistas advokato pagalbos išlaidas iki 9000 Lt, priteisė iš atsakovo 48 Lt valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei argumentais (PŽĮ 2, 9, 38, 50 straipsniai, 1999 m. Bendroji rekomendacija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (toliau – LAT CBS) 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Goup p.l.c. v. I. K. personalinė įmonė; bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. v. Schrader-Bridgeport International Inc., bylos Nr. 3K-3-1191/2003; 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anheuser-Busch Incoropated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000). Tačiau kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį (nėra didelė), sudėtingumą, atstovavimo byloje laiką, parengtus procesinius dokumentus, byloje taikomų teisės normų taikymo problemas, rekomenduojamus advokato teikiamos teisinės pagalbos apmokėjimo maksimalius dydžius (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85)), sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistas advokato pagalbos išlaidas iki 9000 Lt (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai bei atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Legosta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį iš dalies, kuria buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas ir iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai bei priteista iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas (PŽĮ 9 straipsnio 1, 5 dalys, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 2.42 straipsnio 2 dalis) ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovui priklausančio prekių ženklo LEGO (reg. Nr. 12181) pripažinimo plačiai žinomu Lietuvoje nuo 2001 m. gruodžio 4 d., be pagrindo uždraudė atsakovui savo veikloje naudoti žymenį „Legosta“ ir įpareigojo atsakovą pakeisti firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) į kitą, kuriame nebūtų žodžio ar jo dalies „lego“. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 176, 177, 183, 185, 263, 270 straipsniai), nes savo padarytas išvadas dėl prekių ženklo LEGO ir firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) „Legosta“ panašumo grindė ne įrodymais, bet prielaidomis, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų dėl lyginamųjų žymenų vizualinio bei fonetinio skirtingumo. Padaryti materialinės bei proceso teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, nukrypo nuo LAT teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nagrinėjant šią bylą taipogi yra svarbūs 1999 m. Bendrojoje rekomendacijoje išdėstyti išaiškinimai.

2. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniais sprendimais buvo uždrausta atsakovui naudoti žymenį „Legosta“ komercinėje veikloje, tačiau neaišku, ką šiuo atveju teismas traktuoja kaip „komercinę veiklą“ (PŽĮ 38 straipsnio 1, 2 dalys).

3. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepagrįstai konstatavo, kad, remiantis ieškovo pateiktais duomenimis dėl prekių, pažymėtų LEGO prekių ženklu, pardavimų, atliktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatais, šios prekės buvo perkamos, populiarios ir žinomos Lietuvos gyventojams ne tik 2002 m., bet ir anksčiau – kai atsakovas pateikė paraišką registruoti firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) „Legosta“. Taip pat nebuvo įvertinta tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie prekių ženklo LEGO reklamavimo išlaidas ir rezultatus, todėl nėra aišku, ar šis prekių ženklas apskritai kokiu nors būdu buvo naudojamas, reklamuojamas, ar buvo skirtos šiam tikslui investicijos, kokiomis priemonėmis buvo vykdoma šio prekių ženklo reklama ir populiarinimas visuomenėje (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis).

4. Konstatuodamas klaidinamą panašumą tarp ieškovo prekių ženklo ir atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo), ir spręsdamas esant galimybę suklaidinti visuomenę, teismas rėmėsi tik ieškovo prielaidomis, nukrypo nuo LAT praktikos (PŽĮ 9 straipsnio 5 dalis) (LAT CBS 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Goup p.l.c. v. I. K. personalinė įmonė; bylos Nr. 3K-3-1103/2003, 2003 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ZAO „Torgovyj Dom Potomkov Postavščika Dvora Ego Imperatorskogo Veličestva P.A. Smirnova“ V. UDV North America, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003, 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anheuser – Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000), neatsižvelgė į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktikoje suformuluotus išaiškinimus (ETT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport), 1998 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEC dėl valstybių narių prekių ženklų įstatymų derinimo (toliau – Direktyva 89/104/EEC) įtvirtintas nuostatas. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl ieškovo pateiktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų išsamumo, reprezentatyvumo ir patikimumo trūkumų ir vadovaudamasis šiais tyrimų rezultatais padarė neteisingą išvadą, kad atsakovo prekių ženklas LEGO yra plačiai žinomas visuomenėje penkerius ir daugiau metų (pvz., nebuvo apklausiami vaikai iki 15 metų amžiaus, nors jie ir yra pagrindiniai LEGO žaislų vartotojai, kt. (CPK 176, 177, 183, 185, 263, 270 straipsniai). Realiai, kasatoriaus teigimu, sumuojant visuomenės nuomonės tyrimų rezultatus, rezultatai tiek dėl atsakovo prekių ženklo plataus žinomumo nuo 2001 m. gruodžio 4 d., tiek dėl lyginamųjų žymenų panašumo procentine išraiška iš esmės yra vienodi. Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, turėjo pagrįsti savo išvadas. Kasatorius taip pat pažymi, kad ieškovo pateiktieji visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai negali būti laikomi bylojančiais apie tam tikrą lyginamųjų žymenų panašumą (buvo netinkamai formuluojami klausimai, pateikti atsakymų variantai buvo netinkami ir klaidinantys respondentus, tyrimo klausimuose išdėstyta tyrimo atlikimo tvarka neatitinka tyrimo ataskaitoje pateiktų duomenų, todėl abejotinas tyrimo rezultatų teisingumas, taip pat buvo neteisingai interpretuojami tyrimo rezultatai). Teismas neatsižvelgė į metodologinius ir metodinius visuomenės nuomonės tyrimų trūkumus.

5. Kasatorius nurodo, kad jo firmos varde (juridinio asmens pavadinime) UAB „Legosta“ elementas „lego“ nėra dominuojantis, išskirtinis elementas („lego“ yra silpnasis elementas, o „sta“ – stiprusis), taigi ir lyginamieji žymenys LEGO ir „Legosta“ nėra klaidinančiai panašūs. Kasatorius pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo (CK 2.42 straipsnio 2 dalis, PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas), neatsižvelgė į tai, lyginamaisiais žymenimis žymimo prekės (paslaugos) (ieškovo ženklas skirtas žymėti 28 klasės prekėms „žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto prekės (išskyrus rūbus); Kalėdų eglučių papuošalai“, o kasatoriaus (atsakovo) bendrovė atlieka statybos bei remonto darbus bei teikia statybos techninės priežiūros paslaugas) nėra tapačios ar panašios, yra skirtingos kilmės ir rūšies, ir visuomenė jų negali supainioti (LAT CBS 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. V. Schrader-Bridgeport International Inc., bylos Nr. 3K-3-1191/2003). Kasatorius jam priklausantį firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) registravo ir naudoja sąžiningai, nesiekdamas pasinaudoti ieškovui priklausančio prekių ženklo LEGO reputacija. Ieškovo bei atsakovo (kasatorius) bendrovės nebuvo ir nėra konkurentai.

6. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami prekių ženklą LEGO (reg. Nr. 12181) plačiai žinomu, sprendimo bei nutarties rezoliucinėse dalyse nenurodė plačiai žinomo prekių ženklo savininko, taip nukrypdami nuo LAT formuojamos praktikos (LAT CBS 2000 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ v. UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“, bylos Nr. 3K-3-25/2000).

7. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 įtvirtintas nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad iš atsakovo ieškovo naudai gali būti priteista 9000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Kasatorius pažymi, kad ieškovas, pagrįsdamas advokato pagalbos išlaidas, teismui pateikė UAB „AAA“ sąskaitos Vilniaus banke išrašą, patvirtinantį, jog bendrovė „Lego Holding A/S“ 2004 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo pastarajai bendrovei (UAB „AAA“) atitinkamą sumą užsienio valiuta, kurios ekvivalentas litais yra 16 357 Lt. Šis banko sąskaitos išrašas negalėjo būti laikomas tinkamu įrodymu, bylojančiu apie turėtas advokato pagalbos išlaidas (minėtą sumą pervedė ne ieškovas (proceso šalis); nenurodyta mokėjimo paskirtis; suma pervesta į UAB „AAA“ (kuri nėra advokatų kontora) sąskaitą, o ne į ieškovą atstovavusio advokato sąskaitą; nurodytoji suma negali būti laikoma pagrįstomis ir būtinomis ieškovo išlaidomis šioje byloje).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai pripažino ieškovo prekių ženklą LEGO plačiai žinomu nuo 2001 m. gruodžio 4 d. (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis). Tiek prekių ženklo reklamavimo, tiek prekių, pažymėtų atitinkamu ženklu, naudojimo rezultatas byloja apie ženklo žinomumą tarp atitinkamų prekių vartotojų. Kita vertus, kaip pažymi ieškovas, bet kokiu atveju tam, kad galima būtų pripažinti prekių ženklą plačiai žinomu, tas ženklas nebūtinai turi būti pats žinomiausias tarp ženklų, kuriais žymimos panašios prekės (LAT CBS 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Goup p.l.c. v. I. K. personalinė įmonė; bylos Nr. 3K-3-1103/2003).

2. Spręsdami dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, bylą nagrinėję teismai atsižvelgė ir įvertino visas bylai turinčias reikšmės aplinkybes bei byloje pateiktus įrodymus (tarp jų ir visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus - buvo apklausti asmenys nuo 15 iki 74 metų amžiaus) (CPK 185 straipsnio 1 dalis), nenukrypo nuo LAT praktikos ar ETT jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų (LAT CBS 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Anheuser – Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000, ETT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport). Be to, atsakovas (kasatorius), nors ir kritikuoja ieškovo pateiktus įrodymus, tačiau pats nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl ieškovo pateiktųjų įrodymų nepakankamumo ar klaidingumo. Teismai, priimdami ieškovui palankius procesinius sprendimus, teisingai išaiškino ir taikė PŽĮ 9 straipsnio 5 dalį, atsižvelgė į 1999 m. Bendrojoje rekomendacijoje pateiktus išaiškinimus, LAT praktiką (LAT CBS 2005 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. V. Schrader-Bridgeport International Inc., bylos Nr. 3K-3-1191/2003);

3. Kasacinio skundo argumentas dėl advokato pagalbos išlaidų taip pat yra nepagrįstas. UAB „AAA“ pateiktoje sąskaitoje yra nurodyta, kad bendrovė „Lego Holding A/S“ sumokėjo nurodytą sumą „Kirkbi A/S“ (pradinio ieškovo) vardu (tai byloja, kad aptariamąją pinigų sumą sumokėjusi bendrovė žinojo, jog moka šią sumą už ieškovą ir tai pažymėjo mokėjimo pavedime). Be to, nors bylos apimtis yra palyginti nedidelė, tačiau byla yra sudėtinga teisės aiškinimo bei taikymo aspektu, joje keliami teisės klausimai yra gana nauji teismų praktikoje. Byloje buvo pareikšta keletas susijusių reikalavimų, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme pareikalavo didelių laiko sąnaudų (bylos nagrinėjimas tęsėsi apie 1,5 metų).

Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šią bylą nagrinėję teismai, iš esmės pripažindami pareikšto ieškinio pagrįstumą, nustatė, kad ieškovo prekių ženklas LEGO (w.) (reg. Nr. 12181), skirtas žymėti 28 klasės prekėms „žaidimai ir žaislai; gimnastikos ir sporto prekės (išskyrus rūbus); Kalėdų eglučių papuošalai“ yra plačiai žinomas Lietuvos Respublikoje nuo 2001 m. gruodžio 4 d. Atsakovas savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) registruoti VPB pateikė 2001 m. gruodžio 5 d. Taigi tada, kai atsakovas pateikė paraišką registruoti savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą), prekių ženklas LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) Lietuvoje jau buvo plačiai žinomas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovo firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) yra klaidinančiai panašus į ieškovo plačiai žinomą prekių ženklą ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę. Esminė firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) „Legosta“ dalis yra žinomo prekių ženklo LEGO atkartojimas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

1. Šioje byloje kilo keletas pagrindinių klausimų, dėl kurių kasacinis teismas, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, turi pasisakyti. Visų pirma tai – dėl firmos vardo (juridinio asmens) pavadinimo santykio su, kaip yra šios bylos atveju, plačiai žinomais prekių ženklais. 2001 m. gruodžio 5 d., t. y. kai atsakovas pateikė paraišką VPB registruoti savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“, Lietuvoje galiojo 1999 m. Firmų vardų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 63-2060). Šio įstatymo 5 straipsnio 5 punkte buvo įtvirtinta, kad firmos vardas neregistruojamas, jeigu gali klaidinti visuomenę dėl /.../ tapatumo paplitusiems rinkoje ir žinomiems Lietuvos visuomenei užsienio firmų vardams, prekių ir paslaugų ženklams arba dėl klaidinamo panašumo į juos. Šio straipsnio 6 punkte buvo įtvirtinta, kad firmos vardas neregistruojamas, jeigu gali klaidinti visuomenę dėl firmos vardo tapatumo anksčiau už firmos vardą Lietuvos Respublikoje pateiktiems registruoti, įregistruotiems ar pripažintiems plačiai žinomais prekių ir paslaugų ženklams arba dėl klaidinamo panašumo į juos. Šiuo metu galiojančio CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi /.../ klaidinti visuomenę dėl /.../ tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. (Būtent dėl anksčiau galiojusiuose teisės aktuose ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose vartojamų skirtingų terminų – firmos vardas bei juridinio asmens pavadinimas – nutartyje abu šie terminai vartojami kartu). Tuo tarpu PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekes ir (ar) paslaugos.

2. Pagal minėtose teisės normose įtvirtintų nuostatų ratio legis šių dviejų pramoninės nuosavybės objektų – firmų vardų (juridinių asmenų pavadinimų) ir prekių ženklų teisinė apsauga (bei reikalavimai kiekvieno iš jų teisinei apsaugai) nėra visiškai autonomiška, o šie objektai – atsieti vienas nuo kito (taip pat žr. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. lapkričio 16 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Anheuser- Busch Inc. v. Budejovicky Budvar, narodni podnik, bylos Nr. C-245/02, 1999 m. gegužės 11 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Pfeiffer Grosshandel GmbH v. Lowa Warenhandel GmbH, bylos Nr. C-255/97).

Firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) bei prekių ženklo paskirtis nėra identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (1999 m. Firmų vardų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, CK 2.39 straipsnio 1 dalis). Antrojo – prekių ženklo funkcija - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (PŽĮ 2 straipsnio 1 dalis). Tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis tik jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais iš tiesų jie nėra kaip nors susiję. Tai kartu gali reikšti ir nepagrįstą naudojimąsi kito sukurtu geru vardu, reputacija, “neuždirbtos” ir netgi nesąžiningos naudos gavimą, skiriamojo požymio (kitaip tariant, išskirtinumo), vertės, gero vardo bei reputacijos, kuri su šiuo išskirtinumu asocijuojasi, silpninimą bei “blankinimą” (vadinamosios “free riding” ir “dilution” teorijos) ir pan.

Taip pat pažymėtina, kad iš anksčiau minėtų teisės normų turinio matyti, jog reglamentuojant teisinį santykį prekių ženklas (tarp jų ir plačiai žinomas prekių ženklas) v. firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) klausimas dėl prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti yra skirtas žymėti tas ženklas ir juridinio asmens veiklos tapatumo ar panašumo yra paliekamas atviras. (Tuo tarpu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, pagal teisės normos, reglamentuojančios teisinį santykį, firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) v. prekių ženklas, raidę, yra įtvirtinama sąlyga, t. y. kad juridinis asmuo turi turėti teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos).

3. Minėta, kad teisės normos, reglamentuojančios teisinį santykį plačiai žinomas prekių ženklas v. firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) (t.y. šios bylos atvejis), klausimą dėl prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti yra skirtas žymėti tas ženklas ir juridinio asmens veiklos tapatumo ar panašumo, palieka atvirą. Tai per se nereiškia, kad šis klausimas nėra svarbus ir atitinkamų aplinkybių kontekste negali turėti reikšmės. Šiuo atveju, tai reiškia, kad atsakyti į šį klausimą kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas kiekvienoje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, paliekama teismo diskrecijai (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-1191/2003). Būtent teisės neapibrėžtumas yra teismo diskrecijos šaltinis, o teismo diskrecija yra teisės egzistavimo dalis. Kartu tai reiškia, kad teismas, priimdamas atitinkamą sprendimą, turi paaiškinti, kaip ir kodėl būtent taip šia diskrecija yra naudojamasi (prof. Aharon Barak “Teismo diskrecijos prigimtis ir jos reikšmė vykdant teisingumą”, “Justitia”, 2005 m., Nr. 3).

.

4. Šią bylą nagrinėję teismai prekių ženklą LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) pripažino plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje nuo 2001 m. gruodžio 4 d. Kasatorius su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada nesutinka.

PŽĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje. Plačiai žinomo prekių ženklo ištakos yra Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6bis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma. Ši teisės norma skelbia, kad Sąjungos šalys įsipareigoja arba administracijos iniciatyva, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, arba suinteresuoto asmens prašymu atmesti arba pripažinti registraciją negaliojančia ir uždrausti naudoti prekių ženklą, jeigu ženklas atkartoja, imituoja kitą ženklą arba yra kito ženklo vertimas ir gali būti supainiotas su juo, kadangi registravimo arba panaudojimo šalies kompetentingas organas pripažįsta, kad tas ženklas toje šalyje yra jau plačiai žinomas, kaip ženklas asmens, kuris naudojasi šios konvencijos privilegijomis ir panaudoja jį tokiems pat arba panašiems gaminiams. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kada esminė ženklo dalis yra žinomo ženklo atkartojimas arba imitavimas, dėl kurio jis gali būti supainiotas su kitu ženklu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo pažymėta, kad Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga šios konvencijos valstybėms narėms suteikti apsaugą plačiai žinomiems prekių ženklams, šios apsaugos nenusieja su kokiais nors formaliais reikalavimais, kuriuos turėtų atitikti prekių ženklas, siekiantis plačiai žinomo prekių ženklo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-1191/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė Karalystė) v. I. K. Personalinė įmonė “Kelupas” ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003).

Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (vadinamoji TRIPS sutartis), kuri yra viena iš Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties priedų, 16 straipsnio 2 bei 3 dalyse, reglamentuojančiose plačiai žinomų prekių ženklų apsaugą, taipogi yra remiamasi minėta Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma. TRIPS sutarties 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad valstybės narės, nustatydamos, ar prekių ženklas plačiai žinomas, atsižvelgia į tai, kiek žinių apie tą prekių ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekių ženklą. Minėta TRIPS sutarties nuostata, kuriai artima yra PŽĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, suformuluoja keletą esminių kriterijų, sukonkretinančių Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, t. y. šiuo atveju atsižvelgtina, kiek žinių apie tą prekių ženklą turi atitinkamas visuomenės sluoksnis, įskaitant žinias atitinkamoje valstybėje narėje, kurios buvo gautos reklamuojant prekių ženklą. Tačiau tiek minėtos TRIPS sutarties, tiek nacionalinio įstatymo nuostatos, nurodančios tam tikrus kriterijus (gaires), į kuriuos atsižvelgiama, sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo, kokių nors formalių reikalavimų (formalaus testo) ženklo pripažinimo plačiai žinomu taip pat neįtvirtinta.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo, turi būti atsižvelgiama į Paryžiaus Sąjungos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Asamblėjos ir Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Generalinės Asamblėjos 1999 m. Bendrojoje rekomendacijoje dėl nuostatų, reglamentuojančių plačiai žinomų ženklų apsaugą (angl. Joint Recommendation Concerning Provisions on the Protection of Well-Known Marks), išdėstytus išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-1191/2003, 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė Karalystė) v. I. K. personalinė įmonė “Kelupas” ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003). Minėtos Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (a) punkte yra įtvirtinta principinė nuostata, kad sprendžiant, ar ženklas yra plačiai žinomas, kompetentinga institucija turi atsižvelgti į bet kokias aplinkybes, kuriomis remiantis galima padaryti išvadą, jog ženklas yra plačiai žinomas. Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (b) punkte yra išskiriami tokie kriterijai, galintys (tačiau neapribojantys atkreipti dėmesį į kitas aplinkybes) būti reikšmingi, sprendžiant dėl prekių ženklo plataus žinomumo: 1) tam tikrame visuomenės sluoksnyje apie prekių ženklą turimų žinių ar prekių ženklo atpažinimo laipsnis; 2) prekių ženklo bet kokio (angl. any) naudojimo trukmė, apimtis ir geografinė teritorija; 3) prekių ženklo bet kokio reklamavimo trukmė, apimtis ir geografinė teritorija, įskaitant prekių ir (ar) paslaugų, žymimų tuo prekių ženklu, reklamavimą, prieinamumą ir pristatymą mugėse ar parodose; 4) bet kokių prekių ženklo registracijų ir (arba) paraiškų registruoti ženklą trukmė ir geografinė teritorija, ta apimtimi, kiek tai atspindi prekių ženklo naudojimą ar atpažinimą; 5) sėkmingo prekių ženklo teisių įgyvendinimo duomenys, konkrečiai, kaip tas prekių ženklas kompetentingų institucijų yra atpažįstamas kaip plačiai žinomas; 6) vertė, kuri asocijuojasi su tuo prekių ženklu.

Kita vertus, kaip nurodyta Rekomendacijos 2 straipsnio 1 dalies (c) punkte, šie kriterijai nėra sąlygomis tam, kad ženklą būtų galima pripažinti plačiai žinomu, o plataus žinomumo pripažinimas kiekvienoje byloje gali priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Rekomendacijoje taip pat pažymima, kad tam tikrais atvejais visi šioje Rekomendacijoje pateikiami galimi kriterijai, gali būti svarbūs, kitais atvejais - tik kai kurie iš šių kriterijų, o dar kitais atvejais - nei vienas iš Rekomendacijoje nurodomų kriterijų nebus reikšmingas, o sprendimas dėl prekių ženklo plataus žinomumo bus pagrįstas papildomais kriterijais, nenurodytais šioje Rekomendacijoje. Savo ruožtu šie – papildomi – kriterijai gali būti svarbūs tiek patys savarankiškai, tiek ir kartu su vienu ar daugiau kriterijų, pateikiamų Rekomendacijoje.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu, svarbiausias išeities taškas ir vidinis kriterijus turėtų būti tai, ar, įvertinant konkrečios bylos konkrečias aplinkybes, būtų pagrįsta ir teisinga pripažinti prekių ženklui aukštesnį apsaugos standartą, negu jam suteiktų tik įprasta registracija administracine procedūra. Šiuo atveju turėtų būti įvertinama, koks stiprus yra rinkoje susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t. y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas). Plačiai žinomo prekių ženklo apsaugos garantija yra jo žinomumas. Kai tam tikras visuomenės sluoksnis prekių ženklą, kuriuo pažymėtos konkrečios prekės ir (arba) paslaugos, gerai žino kaip priklausantį atitinkamam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui, t. y. ženklą ir tuo juo pažymėtas prekes ir (arba) paslaugas aiškiai identifikuoja kaip kilusias iš tam tikro šaltinio (netgi ir nežinodamas bendrovės, tiekiančios prekes, pažymėtas tam tikru prekių ženklu, į rinką, pavadinimo), nesuteikimas tokiam ženklui apsaugos, reikštų nepaisymą visuomenėje (tam tikrame jos sluoksnyje) susiformavusio įspūdžio apie tą prekių ženklą ir juo pažymėtas prekes. Taip būtų iškreipiamas tikrovėje rinkoje aiškiai susiklostęs grįžtamasis ryšys: prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t.y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas).

6. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis dėl prekių ženklo LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) plataus žinomumo Lietuvoje nuo 2001 m. gruodžio 4 d. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai šių bylą nagrinėjusių teismų padarytų išvadų nepaneigia. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl minėto prekių ženklo plataus žinomumo, inter alia rėmėsi byloje pateiktais visuomenės nuomonės tyrimų rezultatais, bylojančiais apie aukštą šio ženklo žinomumo ir atpažinimo visuomenėje laipsnį jau tada, kai atsakovas pateikė paraišką registruoti savo firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą), prekių, pažymėtų ženklu LEGO pardavimų apimtis Lietuvoje, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus bei minėtoje 1999 m. Bendrojoje Rekomendacijoje suformuluotas gaires dėl ženklo pripažinimo plačiai žinomu. Kasatorius, kvestionuodamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl prekių ženklo LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) plataus žinomumo, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, pats kokių nors įrodymų, kurie galėtų paneigti ieškovo pateiktus įrodymus, nepateikė, iš esmės apsiribodamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl ieškovo pateiktųjų įrodymų nepakankamumo ar netinkamumo (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punktas).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų (T. 1, b. l. 8, Valstybinio patentų biuro 2006 m. kovo 10 d. raštu Nr. 2R-426 Aukščiausiajam Teismui pateikta medžiaga), ieškovui priklausantis prekių ženklas LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) Lietuvoje yra saugomas buvusios TSRS registracijos pagrindu (SU 42932, 1971 m. balandžio 20 d.), perregistravus šį ženklą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 362 „Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 2002, Nr. 19-569), užtikrinusį pramoninės nuosavybės objektų, įregistruotų TSRS, teisinės apsaugos tęstinumą Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Taigi šis ženklas Lietuvoje yra saugomas jau 35 metus.

Be to, šis ženklas priklauso vadinamajai LEGO prekių ženklų „šeimai“. Kaip matyti iš Valstybinio patentų biuro 2006 m. kovo 10 d. raštu Nr. 2R-426 Aukščiausiajam Teismui pateiktos medžiagos, Lietuvoje, be ženklo LEGO (w.) (reg. Nr. 12181), to paties savininko vardu yra registruoti ir saugomi taip pat ženklai LEGO (w.fig.) (reg. Nr. 37911), LEGOLAND (w.) (reg. Nr. 12185), LEGO (w.fig.) (reg. Nr. 12186), LEGO dacta (w.fig.) (reg. Nr. 20437), LEGO (w.fig.) (reg. Nr. 12182), LEGO CLASSIC (w.) (reg. Nr. 688229). Gausi tam pačiam savininkui priklausančių ženklų su žodiniu elementu LEGO, daugiausiai skirtų žymėti taip pat 28 klasės prekėms, „šeima“, inter alia byloja apie ieškovui priklausančio ženklo LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) vadinamąjį „stiprumą“ ir išskirtinumą, aiškiai siejantį LEGO ženklu pažymėtas prekes su vienu šių prekių šaltiniu (kilme iš tam tikro juridinio asmens, kuriam priklauso LEGO ženklu žymimos prekės). Šios aplinkybės taip pat patvirtina bylą nagrinėjusių teismų padarytų išvadų dėl ieškovui priklausančio prekių ženklo plataus žinomumo, pagrįstumą (žr. šios nutarties 5 punktą).

Atsižvelgdama į kasaciniame skunde pateikiamus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tai, jog bylą nagrinėję teismai, pripažindami prekių ženklą LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) plačiai žinomu Lietuvoje, rezoliucinėse procesinių sprendimų dalyse neįvardijo to plačiai žinomo prekių ženklo savininko, šiuo atveju, t.y. kai plačiai žinomu yra pripažįstamas įregistruotas prekių ženklas, neturi esminės reikšmės. Kai plačiai žinomu yra pripažįstamas įregistruotas prekių ženklas, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant pripažįstamo plačiai žinomu įregistruoto prekių ženklo registracijos numerį, tokio ženklo savininkas yra aiškus, nes jis yra nurodytas prekių ženklo registracijos liudijime bei prekių ženklų registre. Be to, ši aplinkybė, t.y. kad teismų procesinių sprendimų rezoliucinėse dalyse nėra nurodytas pripažinto plačiai žinomu įregistruoto prekių ženklo savininkas (tačiau, kaip minėta, yra nurodytas ženklo registracijos numeris), niekaip nepažeidžia kasatoriaus teisių.

7. Plačiai žinomas prekių ženklas paprastai inter alia pasižymi ir aukšta reputacija (nors plataus žinomumo ir reputacijos sampratos per se nėra sutampančiomis; Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje General Motors Corporation v. Yplon SA, bylos Nr. C-375/1997). Tai reiškia tiek tokio ženklo išskirtinumą, žinomumą, taip pat ir visuomenės „pasitikėjimą“ tuo prekių ženklu (t.y. pasitikėjimą, kad prekės, kurios yra pažymėtos tuo prekių ženklu, yra kilusios iš to paties šaltinio, garantuojančio vartotojui jau žinomą tų prekių kokybę, kurios jis tikisi ir toliau tas prekes pirkdamas). Kitaip tariant, tai reiškia esant susiklosčiusį stiprų grįžtamąjį ryšį prekių gamintojas ar paslaugų teikėjas – prekių ženklu pažymėtos prekės ir (arba) paslaugos – visuomenė (t.y. prekių ir (arba) paslaugų vartotojas).

Plačiai žinomi prekių ženklai pasižymi vadinamuoju „komerciniu magnetizmu“ (Frederick W Mostert „Famous and Well-Known Marks“, Butterworths, 1997, p. 65). Ženklo žinomumas, išskirtinumas, geras vardas bei reputacija ir pan. pritraukia ne tik tuo prekių ženklu žymimų prekių vartotojus. Kartu tai traukia ir kitus ūkio subjektus - tiek tiesioginius konkurentus, tiek ir nesančius konkurentais, - kurie, siekdami tam tikru firmos vardu (juridinio asmens pavadinimu) identifikuoti save kaip ūkio subjektą ar prekių ženklu identifikuoti savo gaminamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas, tam panaudoja kitam asmeniui priklausantį plačiai žinomą prekių ženklą. Taip vienas subjektas savo, kaip juridinio asmens, ar jo prekių ženklo išskirtinumui ir atpažinimui visuomenėje sukurti, pasinaudoja kitam asmeniui priklausančio prekių ženklo, dažnai per gana netrumpą laiką ir nemenkomis pastangomis jau sukurtu žinomumu, išskirtinumu, geru vardu bei reputacija, t. y. neteisėtai pasinaudojama kito pasiekimais (vadinamoji „free riding“ teorija). Taip yra gaunama vadinamoji „neuždirbta“ ir netgi nesąžininga nauda, o taip pat silpninimas bei „blankinamas“ kitam asmeniui priklausančio ženklo skiriamasis požymis (išskirtinumas), neretai – ir geras vardas, reputacija bei vertė, kuri asocijuojasi su tuo prekių ženklu (vadinamoji „dilution“ teorija), klaidinama visuomenė (taip pat žr. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje General Motors Corporation v. Yplon SA, bylos Nr. C-375/97; 1998 m. rugsėjo 29 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Canon Kabushiki Kaista v. Metro – Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97, 2000 m. birželio 22 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG, Adidas Benelux BV, bylos Nr. C-425/98, 2003 m. sausio 9 d. preliminarus nutarimas, priimtas byloje Davidoff & Cie SA and Zino Davidoff SA v. Gofkid Ltd, bylos Nr. C-292, kt.).

Šios aplinkybės ir yra pagrindas, kodėl plačiai žinomo prekių ženklo apsaugai yra taikomi aukštesni teisinės apsaugos standartai, lyginat juos su kitais prekių ženklais. Be to, būtina pažymėti, kad visuomenės klaidinimo galimybė negali būti aiškinama tik taip, kaip tai nurodo kasatorius kasaciniame skunde, t. y. siejant iš esmės tik su tuo, kad ieškovas ir atsakovas nėra konkurentai. Pažymėtina, kad viena iš klaidinimo rūšių yra ir vadinamasis „klaidinimas dėl kokių nors tarpusavio sąsajų“ (arba dar kitaip tariant – „klaidinimas dėl bendradarbiavimo“) (angl. confusion as to affiliation). Iš byloje pateiktų visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų, kuriais inter alia rėmėsi ir bylą nagrinėję teismai, matyti, kad 30 proc. apklaustųjų respondentų firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“ susiejo su konstruktoriais ir žaislais, žymimais ženklu LEGO. Kasacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „visuomenės suklaidinimo galimybė“ visų pirma bylą nagrinėjančių teismų įvertinama kaip fakto klausimas, o tai padarius – „visuomenės suklaidinimo galimybė“ įvertinama jau kaip teisės klausimas. Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka patikrindamas apskųstus procesinius sprendimus, „visuomenės suklaidinimo galimybę“ įvertina tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Samsonas“ v. AB „Panerių investicijos“, bylos Nr. 3K-3-461/2004).

8. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) UAB „Legosta“ yra klaidinamai panašus į ieškovui priklausantį plačiai žinomą prekių ženklą LEGO (w.) (reg. Nr. 12181) (tai patvirtina ir byloje pateikti visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai, kuriais inter alia rėmėsi bylą nagrinėję teismai). Akivaizdu, kad atsakovo firmos vardo (juridinio asmens pavadinimo) simbolinis vardas „Legosta“ yra ieškovui priklausančio plačiai žinomo prekių ženklo atkartojimas, pridedant galūnę „-sta“. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad firmos vardas (juridinio asmens pavadinimas) „Legosta“ ir ženklas LEGO nėra klaidinančiai panašūs, yra atmetami kaip nepagrįsti. Šios bylos aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, reklamuodamas savo bendrovę, firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“ naudoja taip ir tokiu būdu, kad būtų išskiriama ir pabrėžiama būtent dalis LEGO (T. 1, b.l. 22-25, 194, 196), taip pat naudojant laiptelių, sudarytų iš LEGO konstruktorių kaladėlių, piešinį (T.1, b.l. 194). Tai byloja, kad atsakovo argumentai, jog registruodamas firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) bei jį naudodamas savo veikloje jis nesiekė panašumo į ieškovui priklausantį prekių ženklą LEGO ar nesiekė pasinaudoti šio ženklo reputacija, neatitinka byloje esančių įrodymų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra svarbios ir netgi dar daugiau – lemiančios, sprendžiant dėl ieškovo, ginant savo, kaip plačiai žinomo prekių ženklo savininko, teises, pareikštų reikalavimų pagrįstumo, t. y. atsakovo bendrovės, užsiimančios statybos ir remonto darbais bei teikiančios kitas statybos techninės priežiūros paslaugas (visa šios bendrovės ūkinė-komercinė veikla yra apibrėžta bendrovės įstatuose) įpareigojimo pakeisti firmos vardą (juridinio asmens pavadinimą) UAB „Legosta“ į kitą pavadinimą, kuriame nebūtų žodžio ar žodžio dalies „Lego“, taip pat uždraudimo atsakovui savo komercinėje veikloje naudoti žymenį „Legosta“ (CK 2.42 straipsnio 2 dalis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), PŽĮ 9 straipsnio 5 dalis, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į kasaciniame skunde pateikiamus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokiu atveju, jeigu teismas neįvardija ir neišskiria konkrečių draudimų samprata „komercinė veikla“ turi būti suprantama kaip bendrovės, kuriai yra uždraudžiama atitinkamą žymenį naudoti savo komercinėje veikloje, įstatuose numatyta ūkinė-komercinė veikla, santykyje su visais PŽĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais draudimais.

9. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir šio teismo iš atsakovo ieškovo naudai priteistų pastarojo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalyje. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, susijusius su atsakovo atstovavimu (T.1, b.l. 29-30, 31, 188-193, T.2, b.l. 19-24, 62-67, 120-124), pateiktą sąskaitos išrašą (T.1, b.l. 167), apeliacinės instancijos teismo priteistą sumą, ir šio teismo motyvus, sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, kasacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys ir apeliacinės instancijos teismo nurodyti argumentai yra pakankami, sprendžiant dėl ieškovo patirtų advokato pagalbos išlaidų būtinumo, pagrįstumo ir protingumo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Atsakovas tai paneigiančių argumentų nepateikė (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punktas).

10. Apibendrinant visai tai, kas buvo išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamąjį procesinį spendimą, kuriuo paliko iš esmės nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai: Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Algimantas Spiečius