Dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, pažeistų teisių atkūrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-219/2006

Procesinio sprendimo kategorija

27.3.1.10 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Valentino Mikelėno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo 830-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei,,Lazdynų būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl administracinių aktų ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, pažeistų teisių atkūrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2002 m. sausio 11 d. namo, esančio Vilniuje, Architektų g. 79, butų savininkai įsteigė 830-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – bendrija). Pagal Vilniaus savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 436V bendrijai turėjo būti perduoti šio namo bendrojo naudojimo objektai, tačiau 38,04 kv. m ploto ir 171,88 kv. m ploto pusrūsio negyvenamosios patalpos nebuvo perduotos. Šis turtas nuo 1992 m. buvo Lazdynų seniūnijos valstybinės įmonės, nuo 1997 m. įregistruotos kaip SP UAB,,Lazdynų būstas“, nuosavybė. Savivaldybei atiteko šios bendrovės 8 331 vnt. paprastųjų vardinių akcijų už 833 100 Lt. Sumažinus SP UAB,,Lazdynų būstas“ įstatinį kapitalą, 171,88 kv. m ploto negyvenamoji patalpa nuo 2001 m. perėjo savivaldybės nuosavybėn. Kita ginčo negyvenamoji patalpa, kurios plotas 38,04 kv. m, liko SP UAB,,Lazdynų būstas“ nuosavybe. Šios patalpos VĮ Registrų centro Vilniaus filiale įregistruotos atsakovų vardu. Ieškovo nuomone, atsakovų ginčo patalpų valdymas nuosavybės teisėmis prieštarauja CK 4.82 straipsnio 1 dalies ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio nuostatoms. Bendrojo naudojimo patalpos buvo suprojektuotos ir suplanuotos namo gyventojų interesams tenkinti, jose yra kanalizacijos, apšildymo ir vandentiekio įrenginiai, o bendrija negali šio turto tvarkyti bei tinkamai jais naudotis. Vilniaus miesto savivaldybė pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 4 straipsnį šias patalpas turėjo įtraukti į butų fondą ir perduoti į Vietinio ūkio skyriaus balansą, nes šis turtas nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkio Nr. 1360V ir 1992 m. birželio 11 d. potvarkio Nr. 1076V dalis dėl ginčo patalpų įtraukimo į Lazdynų seniūnijos valstybės įmonės įstatinį kapitalą; 2) 1997 m. gegužės 22 d. akcijų perdavimo-priėmimo akto Nr. 78-01 dalį dėl ginčo patalpomis apmokėtų akcijų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei; 3) Vilniaus miesto valdybos 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 1687V ir 2001 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2521V dalis dėl 171,18 kv. m ploto patalpos perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei; 4) ginčo patalpų teisinę registraciją VĮ Registrų centro Vilniaus filiale atsakovų vardu. Ieškovas taip pat prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę įstatymų nustatyta tvarka perduoti ginčo patalpas bendrijai; atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes teisei į nuosavybę negali galioti terminai, be to, bendrija buvo įsteigta tik 2002 m. sausio 11 d., todėl anksčiau negalėjo kreiptis į teismą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas laikė, kad ginčo patalpos pagrįstai nebuvo perduotos ieškovui, nes bendrijos įregistravimo metu patalpos nuosavybės teise priklausė UAB,,Lazdynų būstas“. Pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos potvarkius Nr. 1076V ir Nr. 1360V nėra pagrindo, nes jų priėmimo metu ginčo patalpos buvo negyvenamosios, negalėjo būti naudojamos kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, todėl jos negalėjo būti priskirtos butų fondui pagal Butų kodekso 7 straipsnį. Patalpų įtraukimas į Lazdynų seniūnijos valstybinės įmonės įstatinį kapitalą neprieštarauja Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsniui ir Butų kodekso 4 ir 7 straipsnių reikalavimams. Išvardyti potvarkiai buvo pirminiai dokumentai, kurių pagrindu įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į ginčo patalpas ir kurių pagrindu priimti kiti ginčo dokumentai. Nenuginčijus pirminių dokumentų, negali būti patenkinti ir ieškovo reikalavimai dėl šių patalpų registracijos pripažinimo negaliojančia. Ieškovas pripažino, kad ginčo patalpomis gyventojai niekada nesinaudojo; kad į šias patalpas prireikus gali patekti. Teismas nurodė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes bendrija buvo įregistruota 2002 m. sausio 11 d., o apie pažeistas savo teises ieškovas sužinojo 2002 m. vasario 28 d., kai Vilniaus mieto savivaldybės valdybos sprendimu jai nebuvo perduotos ginčo patalpos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija laikė, kad esminė aplinkybė yra ta, jog šiomis patalpomis namo gyventojai niekada nesinaudojo, pusrūsyje jiems nebuvo suteiktos patalpos rūsiams, privatizuojant butus ten esančios patalpos neperėjo gyventojų nuosavybėn. Aplinkybė, kad per ginčo patalpas yra nutiesti apšildymo ir vandentiekio stovai, įrengtos sklendės bei kranai, savaime nesudaro pagrindo ginčijamais klausimais padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, juolab, kad atsakovai teismui patvirtino, jog ieškovui sudarytos visos galimybės prieiti prie šių įrenginių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės – perduoto turto savininku ir toliau lieka patikėtojas. Atsakovas UAB „Lazdynų būstas“, ginčo patalpas valdęs patikėjimo teise, negalėjo jų įtraukti į apskaitą, o vėliau – teisiškai registruoti kaip savo nuosavybę.

2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jei ginčo patalpos nėra gyvenamosios patalpos, tai jos yra negyvenamosios, todėl negalėjo būti priskirtos prie butų fondo. Tokia išvada nepagrįsta, nes Butų kodekso 4 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad į butų fondą neįeina gyvenamųjų namų negyvenamosios patalpos, skirtos prekybos, buitiniams ir kitokiems nepramoninio pobūdžio reikalams. Darytina išvada, kad sąvoka „negyvenamosios patalpos“ apėmė ne bet kokias negyvenamąsias patalpas, bet tokias, kurios pagal savo fizinę būklę galėtų būti priskirtos gyvenamosioms patalpoms, bet jose buvo nepramoninio pobūdžio įmonės, todėl patalpos nebuvo naudojamos kaip gyvenamosios. Tai reiškia, kad kitos negyvenamosios patalpos visų pirma skirtos daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai, techninei priežiūrai ir butų savininkų ar naudotojų poreikių tenkinimui – laiptinės, koridoriai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos pagalbinės patalpos įėjo į butų fondą ir negalėjo būti perduotos atsakovui UAB „Lazdynų būstas“. Kasatorius pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl šio argumento visiškai nepasisakė.

3. Ginčo patalpose įrengta viso namo inžinerinė įranga, todėl ginčo patalpos yra pagrindinių daiktų – butų (ne konkretaus buto) – priklausiniai.

4. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Architektų g. 79, techninės apskaitos byloje visos 398,55 kv. m ploto namo pusrūsio patalpos įvardytos kaip gyvenamųjų butų pagalbinis plotas rūsiuose ir pusrūsiuose. Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1 punkte buvo nustatyta, kad bendrijai valdyti ir naudoti neatlygintinai perduodamos bendrojo naudojimo patalpos, priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems daugiabučio namo patalpų savininkams, kuriose yra įrengti gyvenamojo namo eksploatavimui ir techninei priežiūrai būtini mechanizmai, įrengimai bei prietaisai ir kurių paskirtis (naudojimas) pažymėta namo techninės apskaitos byloje arba kituose namo statybos, konstrukcijos ar kapitalinio remonto techniniuose dokumentuose.

5. Teismai kaip ieškinio atmetimo pagrindą nurodė aplinkybę, kad bendrijos atstovai gali patekti į ginčo patalpas. Tačiau teisė patekti į patalpas nėra adekvati teisės normose nustatytai bendrijos teisei valdyti ir naudoti patalpas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Ginčo patalpos negalėjo būti perduotos kaip gyvenamosios į Vietinio ūkio skyriaus balansą, nes yra negyvenamosios, jos niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpos ir gyventojai jomis niekada nesinaudojo. Pagal Valstybinių įmonių įstatymą ir Butų kodeksą valstybinės įmonės veiklos ekonominiu pagrindu negali būti butų fondas, skirtas piliečių butų poreikiams tenkinti. Kadangi ginčo patalpos nebuvo įtrauktos į butų fondą, jų įtraukimas į Lazdynų seniūnijos valstybinės įmonės įstatinį kapitalą neprieštarauja Valstybinių įmonių įstatymo 3 straipsniui ir Butų kodekso 4 bei 7straipniams, o skundžiamus Vilniaus miesto valdybos potvarkius pripažinti negaliojančiais nėra pagrindo.

2. Ginčo patalpos negali būti laikomos butų priklausiniais tik dėl to, kad per jas nutiesti apšildymo ir vandentiekio stovai, įrengtos sklendės ir kranai, nes šios patalpos nėra skirtos tarnauti pagrindiniams daiktams – butams.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunkčio ir 3 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai“ pabrėžė, kad pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą sprendžiant, kokios negyvenamosios patalpos perduotinos bendrijai, svarbiausia yra tai, ar šios patalpos nepriklauso nuosavybės teise konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar jos pagal savo paskirtį yra bendrojo naudojimo. Ginčo patalpos niekada nebuvo bendrojo naudojimo patalpos.

4. Ginčo patalpos negalėjo būti perduotos bendrijai remiantis Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125, nes 38,04 kv. m ploto patalpos nuosavybės teise priklauso UAB,,Lazdynų būstas“, o 171,88 kv. m ploto patalpos – Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo įranga. Ši bendroji nuosavybė nepriskirta konkrečiam buto savininkui, o buto ar patalpų savininko dalis (idealioji nuosavybės dalis) yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tokiai nuosavybei valdyti daugiabučio namo butų savininkai steigia bendrijas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Šios CK nuostatos detalizuoja butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisės į namo, kuriame yra jų butai ir patalpos, apimtį.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl butų savininkų teisės į bendro naudojimo patalpas, kurių nė vienas buto savininkas atskirai nuo kitų savininkų nevaldė ir kurios negalėjo būti priskirtos prie jų nuosavybės teise įgyto buto kaip šio pagrindinio daikto priklausinys. Gyventojams privatizuojant nuomos teise valdomus butus pagal Butų privatizavimo įstatymą kaip pirkimo-pardavimo sutarties dalykas buvo nurodomas butas ir rūsyje ar kitose namo vietose naudojamos pagalbinės patalpos, kurios būdavo įtraukiamos į apskaitą butų inventorizavimo bylose kaip konkretaus buto priklausiniai. Pagal butų pirkimo-pardavimo sutartis, Butų privatizavimo įstatymą prie privatizuojamo turto nebuvo priskiriamos bendro naudojimo patalpos, skirtos name esančių butų funkcionavimui pagal paskirtį užtikrinti, t. y. patalpos, kuriose yra komunikacijos, elektros, šilumos tiekimo įrengimai. Butų kodekso ir Butų privatizavimo įstatymo normose nėra nustatyta tokių patalpų teisinė priklausomybė. Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 125 1.1.3 punkte numatytas tokio pobūdžio bendrojo naudojimo patalpų perdavimas bendrijai, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskirų butų savininkams ar tretiesiems asmenims. Ši nuostata suteikia teisę bendrijai reikalauti patalpų perdavimo ir patikrinti tokių patalpų perleidimo atskirų butų savininkų ar trečiųjų asmenų nuosavybėn teisėtumą.

Teismai neišnagrinėjo bendrijos reikalavimo patikrinti viešosios nuosavybės subjekto – savivaldybės – sprendimo ginčo patalpas perduoti privačion nuosavybėn, t. y. UAB,,Lazdynų būstas” ir parduoti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo tvarka teisėtumo. Teismai konstatavo faktą, kad ginčo patalpose yra inžinerinė įranga, kuri buvo ir parduodant butus savininkams. Ši įranga būtina aprūpinant butus energija, šiluma, taip pat yra reikalinga kanalizacijos sistemai eksploatuoti. Šie faktai prieštarauja teismų išvadai, kad butų savininkai nesinaudojo bendrojo naudojimo patalpomis, kuriose yra būtina inžinerinė įranga namui eksploatuoti. Šių patalpų paskirtis yra kitokio pobūdžio nei konkretaus buto savininko savo reikmėms naudojamų patalpų paskirtis, tačiau tokios patalpos taip pat yra visų to namo butų priklausinys. Priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas. Butai be inžinerinės įrangos, reikalingos tinklų priežiūrai ir eksploatacijai, neatitinka gyvenamosios patalpos reikalavimų. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra daiktinės teisės reikalavimas nustatyti butų savininkų nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpas, kurios jiems nebuvo priskirtos kaip jų bendrosios nuosavybės teisės dalis, be kurios pagrindinis daiktas – butas – negalėtų funkcionuoti (1964 m. CK 153 straipsnis, 2000 m. CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai turėjo nustatyti, ar savivaldybė, privatizuojant butus, tinkamai suformavo pardavimo nuomininkui dalyką, t. y. butą, kaip pagrindinį daiktą ir jo priklausinius. UAB „Lazdynų būstas“ leidimas bendrijos atstovams patekti į patalpas, kuriose yra inžineriniai įrenginiai, turi būti vertinamas kaip sutartinis servitutas (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.124 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi būti ginama ne nustatant servitutą, o priskiriant priklausinius butų savininkams CK 4.19 straipsnyje ir Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarime Nr. 125 nustatyta tvarka. Bendrojo naudojimo patalpos, kuriose yra inžinerinė įranga, yra butų priklausiniai CK 4.19 straipsnio prasme. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Valentinas Mikelėnas

Janina Stripeikienė