Baudžiamoji byla Nr. 2K-216/2014
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02035-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.2.8;
2.2.2.3.1;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutarties.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, nustatytos Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi subendrinus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Priteista iš R. P. Valstybinei ligonių kasai 9231,46 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartimi nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. P. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2012 m. liepos 20 d., 19.30–20.00 val. laikotarpiu, Vilniuje, priešais Naugarduko g. 55–ąjį namą esančioje žalioje vejoje, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, pastariesiems rankomis ir kojomis sudavus R. R. (R. R.) į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip vienuolika smūgių ir jį pargriovus, taip padarius nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus (muštinę žaizdą ir nubrozdinimą viršugalvio srityje, kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimus kairio peties srityje, nugaroje, juosmenyje kairėje pusėje, kraujosruvą pilvo sienos dešinėje pusėje, paviršines žaizdas pilvo kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje), R. P. dėl chuliganiškų paskatų iš nenustatyto šaunamojo ginklo šovė gulinčiam R. R. į pilvą, taip padarė pilvo sienos pakrūtinio srities šautinę žaizdą su klubinės žarnos ir pasaito pažeidimais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Igoris Manruzovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes padarytos neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus bei neteisingai įvertinus bylos įrodymus. Taip buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie lėmė neteisingų sprendimų priėmimą, be to, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2 dalies 3 dalis).
Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. P. kaltės sunkiai sutrikdžius R. R. sveikatą yra neteisėtos ir nepagrįstos, padarytos netinkamai išnagrinėjus bylos duomenis teisiamajame posėdyje, jų neišanalizavus, neįvertinus kai kurių aplinkybių, t. y. pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus. Kasatoriui nesuprantama, kodėl teismas laiko K. J.-G. parodymus patikimais. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teigė, kad konflikto metu šaudęs asmuo buvo su šunimi, nukreipęs ginklą iššovė kelis kartus ir nubėgo darželio link. Tokių aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Iš policijos pareigūno S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad, paskambinus į R. P. butą, durų niekas neatidarė, tačiau buvo girdėti šuns lojimas. Todėl, kasatoriaus manymu, kyla pagrįsta abejonė, ar įvykyje iš tiesų dalyvavo nuteistasis su savo šunimi. Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į K. J.-G. parodymų prieštaringumą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad šaudė jai iš matymo pažįstamas vyriškis, gyvenantis kažkuriame Smolensko gatvės name, šovė kelis kartus, vyriškis su šuniu nuėjo. Tačiau pirmosios instancijos teisme jau nurodė kaltinamąjį mačiusi pirmą kartą, jo nepažįsta, atpažino, nes buvo panašiausias iš pateiktų nuotraukų, šovė vieną kartą, visi bėgo. Teismui šių prieštaravimų nepavyko pašalinti. Kasatoriaus manymu, priešingai negu nurodoma apkaltinamajame nuosprendyje, įrodymų visuma patvirtina R. P. nekaltumą. Liudytojos K. J.-G. parodymų neatitikties kitiems bylos įrodymams ir juose esančių prieštaravimų teismas nevertino ir nuosprendyje dėl jų nepasisakė.
Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje negalėjo remtis ir nepatikimais liudytojos A. A. parodymais apie įvykio aplinkybes, nes ši suinteresuota bylos baigtimi. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė nuteistąjį kaltinančius parodymus būdama priešiškai prieš jį nusiteikusi, tai patvirtina jos parodymai, kuriuose R. P. apibūdinamas neigiamai (nemalonus žmogus, kieme girtauja, žaidžia kortomis, konfliktuoja su aplinkiniais ir pan.). Kasatoriaus įsitikinimu, būtent dėl šių priežasčių liudytoja sunkina nuteistojo padėtį, renka jį kaltinančius įrodymus (pateikė tyrėjui gėlių darželyje rastą šovinį). Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenurodė konflikto metu mačiusi šunį, tačiau apeliacinės instancijos teisme, pasikalbėjusi su liudytoja K. J.-G., jau nurodė priešingai – kad konflikte dalyvavo ir šuo. Šių aplinkybių visuma, pasak kasatoriaus, rodo, kad liudytojos A. A. parodymus apie įvykio aplinkybes teismai turėjo vertinti kritiškai.
Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog konfliktas prasidėjo 19.30 val., o apeliacinės instancijos teismo nutartyje – kad nuteistasis dalyvavo konflikte nuo 19.38 val. Iš vaizdo kameros degalinėje užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad R. P. nufilmuotas iki 19.09 val., dėvintis dryžuotas sportines kelnes ir marškinėlius. Taigi pagal kaltinamajame akte nurodytą konflikto pradžios laiką, R. P. per 21 minutę turėjo grįžti namo, persirengti kamufliažine apranga (A. A. parodymai) ir išėjęs sunkiai sužaloti R. R. Abiejų instancijų teismai daro prielaidą, kad R. P. turėjo 29 minutes, nes į bendrąjį pagalbos telefoną pirmasis skambutis buvo 19.38 val. Kasatoriaus manymu, teismas neatsižvelgė į kaltinamajame akte nurodytą laiką ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė prielaidą, kad nuteistasis, numanydamas apie įvyksiantį konfliktą, galėjo spėti grįžti namo, persirengti, pasiimti šunį ir įsitraukti į konfliktą.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai negalėjo remtis asmens atpažinimo protokolų duomenimis, nes šie gauti pažeidžiant BPK 194 straipsnyje nustatytą įrodymų rinkimo tvarką. Nepaisant BPK 194 straipsnio reikalavimų, ikiteisminio tyrimo metu K. J.- G. ir A. A. atpažįstant asmenį iš pateiktų nuotraukų, atpažinimo momentas nebuvo fotografuotas, nors prieš tai apklausiant M. J., atpažinimas iš nuotraukų atliktas nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos. K. J.-G. parodymai pirmosios instancijos teisme dar labiau sustiprino abejones dėl atlikto atpažinimo iš nuotraukų, nes liudytoja, atsakydama į gynėjo klausimą, nurodė, kad vyriškis, kurį parodė nuotraukoje, buvo panašiausias į tą, kuris šovė, būtent veido bruožais. Pasak kasatoriaus, įvertinus tokius liudytojos parodymus, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra atpažinimo momento nuotraukos ir yra duomenų, jog šovęs asmuo buvo su kepure su snapeliu (A. A. parodymai), galima manyti, jog šiai liudytojai kažkas parodė nuteistojo nuotrauką. Kasatorius įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamajame nuosprendyje remdamasis atpažinimo protokolais kaip įrodymu, šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, kuriomis vadovaudamasis teismas iš pradžių turėjo patikrinti, ar įrodymų gavimo būdas neprieštarauja BPK reikalavimams, ir tik tada spręsti, ar išnagrinėtus duomenis galima pripažinti įrodymais.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo gynėjo advokato kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, išanalizavo surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė argumentuotas išvadas nustatydamas faktines bylos aplinkybes. R. P. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, teismas nuosprendyje pagrindė A. A., K. J.-G., E. K., S. U., kitų liudytojų parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, dar kartą ištyrė bylos įrodymus, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė liudytojas A. A. ir K. J.-G., tenkindamas nuteistojo prašymą, apklausė liudytoją E. S.. Apklausdamas pirmiau nurodytas liudytojas, tiesiogiai mačiusias nusikaltimą ir atpažinusias į R. R. šovusį asmenį, teismas skyrė pakankamą dėmesį jų santykiams su nuteistuoju R. P. nustatyti, išsamiai apklausė apie kiekvienos jų matytas įvykio aplinkybes ir nuteistojo veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas kruopščiai ištyrė bylos aplinkybes, ėmėsi priemonių prieštaravimams liudytojų parodymuose pašalinti ir, tik nustatęs liudytojų parodymų patikimumą, įvertino surinktus įrodymus. Šis teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų nepadarė.
Kasacinio skundo argumentai dėl aprangos, kuria vilkėjo šovęs asmuo, ir degalinės vaizdo kameromis užfiksuotos nuteistojo R. P. aprangos taip pat buvo tinkamai ištirti abiejų instancijų teismuose ir dėl jų motyvuotai pasisakyta.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, patvirtino R. P. nusikaltimo padarymo aplinkybes ir konstatavo, kad baudžiamasis įstatymas jo veikai taikytas tinkamai.
Prokurorės teigimu, kasatorius nepagrįstai nurodo, kad nuosprendis grįstas įrodymais, gautais pažeidžiant jų rinkimo tvarką reglamentuojančius įstatymus (BPK 194 straipsnį). Liudytojos A. A. ir K. J.-G. ikiteisminio tyrimo metu R. P., kaip asmenį, šovusį į gulintį žmogų atpažino iš nuotraukų. Asmens atpažinimą iš nuotraukų reglamentuoja ne BPK 194 straipsnis, kaip nurodo kasatorius, bet BPK 192 straipsnio 5 dalis. Joje nustatyta, kad atpažintino asmens nuotrauka parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Nors atpažinimo eiga nebuvo nufotografuota ar kitaip vizualiai užfiksuota, šio procesinio veiksmo metu gautų duomenų nepripažinti įrodymais nėra pagrindo. Prieš pateikiant asmenį atpažintį iš nuotraukų, abi liudytojos buvo apklaustos apie jų matytas įvykio aplinkybes ir pagal kokius požymius įsidėmėjo atpažintiną asmenį. Parodymo atpažinti protokolai surašyti laikantis tokio dokumento surašymui keliamų reikalavimų, turi būtinus priedus (nuotraukas), pasirašyti procesiniame veiksme dalyvavusių asmenų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, atliekant procesinius veiksmus asmens parodymą atpažinti ir teisiamajame posėdyje tiriant parodymų atpažinti protokolus, būtų padaryta esminių BPK pažeidimų.
Nuteistojo R. P. gynėjo advokato kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo
Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde nesutinkama su teismų padarytu įrodymų vertinimu ir didelė skundo argumentų dalis skiriama įrodymų vertinimo klausimams, ginčijant bylos proceso metu gautų įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnį kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, todėl kasacinis teismas neturi įgaliojimų tirti bylos aplinkybių ir nustatyti bylos duomenų įrodomojo turinio vertę. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis teisėjų kolegija nesprendžia, ar teismai tinkamai įvertino įrodymus, o remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir nagrinėja teisės taikymo klausimus. Todėl gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas atskirų įrodymų vertinimas, paliekami nenagrinėti.
Pažymėtina, kad kasaciniame skunde iš esmės pakartoti tie patys argumentai, kaip ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinį skundą patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), savo nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Gynėjas ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus dėl liudytojų A. A. ir K. J.-G. parodymų, degalinės vaizdo kameros įrašo vertinimo, jų atlikto nuteistojo R. P. atpažinimo atitikimą BPK 194 straipsnio reikalavimams bei šio procesinio veiksmo pripažinimą įrodymu.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Iš įrodymų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka šiuos reikalavimus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, dar kartą patikrinus ir įvertinus R. P. kaltinančius ir teisinančius bylos duomenis, atlikus įrodymų tyrimą, t. y. apklausus liudytojas A. A., K. J.-G., nuteistojo R. P. papildomai pakviestą liudytoją E. S. dėl nuteistojo ir liudytojos A. A. tarpusavio santykių, peržiūrėjus šios liudytojos mobiliuoju telefonu nufilmuoto konflikto, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis R. R., medžiagą, buvo padarytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo kaltumo įrodymų pakankamumo.
Byloje nustatyta, kad liudytojos A. A. ir K. J.-G. pažinojo nuteistąjį, matė konfliktą, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis R. R., liudytoja A. A. šį įvykį filmavo mobiliuoju telefonu, pranešė apie jį policijai, o atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad nukentėjusįjį sužalojo iš matymo pažįstamas vyriškis, ir nurodė šio vyriškio adresą. Būtent ten ir gyveno nuteistasis R. P. Policijos pareigūnams nuvykus tuo adresu, į butą niekas neįsileido, girdėjosi šuns lojimas. Abi liudytojos pagal nuotraukas atpažino nuteistąjį kaip asmenį, šaudžiusį į nukentėjusįjį. Kasatorius, ginčydamas atpažinimo procesinio veiksmo atitiktį įstatymo reikalavimams, remiasi BPK 194 straipsniu, reglamentuojančiu nežinomo įtariamojo atpažinimą iš kolekcijų ir kartotekų, tačiau nagrinėjamu atveju įtariamasis buvo žinomas, atpažinimas darytas parodant liudytojoms jo nuotrauką kartu su kitų asmenų nuotraukomis. Asmens parodymo atpažinti tvarką pagal jo nuotrauką reglamentuoja BPK 192 straipsnio 5 dalis, ši tvarka nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad liudytojos A. A. nepakantumas nuteistojo R. P. darytiems bendrabūvio taisyklių pažeidinėjimams neturėjo įtakos jos parodymų patikimumui. Nors liudytojos A. A. padaryto vaizdo įrašo kokybė prasta ir pagal jį patvirtinti ar paneigti nuteistojo kaltumo teismas negalėjo, patį filmavimo faktą teismas įvertino kaip liudytojos siekį padėti atskleisti nusikalstamą veiką, nesuteikiantį pagrindo abejoti jos parodymais, kurie dėl kaltininko asmenybės, su juo matyto šuns ir kitų bylos aplinkybių iš esmės sutapo su liudytojos K. J.-G. parodymais ir nepaneigiami degalinės vaizdo kameros įrašu, kuriame užfiksuotas nuteistasis R. P. nurodytu laiku bei kitokia negu nusikaltimo metu vilkėta apranga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus bylos proceso metu gautus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka įvertindamas kiekvieną įrodymų šaltinį atskirai ir kartu su bylos duomenų visuma. Priešingai negu teigia kasatorius, teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. P. gynėjo advokato Igorio Manzurovo kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
Vladislovas Ranonis
