Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

Administracinė byla Nr. 2AT-67-2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00088-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

39.2;

45.4.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Andriaus Bubulio prašymą atnaujintą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą ir susipažinusi su bylos medžiaga,

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt bauda, 130 straipsnio 1 dalį 3500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už tai, kad 2013 m. spalio 24 d., apie 15.22 val., vairuodamas transporto priemonę su puspriekabe pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, sukdamas į dešinę nesuvaldė transporto priemonės ir su puspriekabe kliudė stovėjusią transporto priemonę, kuri nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę, be to, eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusių asmenų eismo įvykio vietoje, nesustojo, policijai apie įvykį nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos KET nustatyta tvarka ir iš įvykio vietos pasišalino.

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliaciniai skundai netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. Bubulio prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir A. K. byla atnaujinta.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas A. Bubulis prašo atnaujinti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą ir A. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus ir nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo praktikos. Pareiškėjas nurodo, kad visose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose šios kategorijos bylose, kuriose buvo konstatuota, kad paskirta nuobauda per griežta ir neatitinka proporcingumo reikalavimo, nagrinėti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo šiurkštūs bei pripažinti mažareikšmiais, t. y. eismo įvykio metu buvo padaryta nedidelė turtinė žala, pažeidimas nesukėlė rimtų padarinių, o eismo įvykį sukėlęs asmuo nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Šioje byloje nagrinėjamas A. K. sukeltas eismo įvykis negali būti pripažintas mažareikšmiu, nes jo metu buvo apgadinti du automobiliai. Nukentėjusysis S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jam priklausantis automobilis buvo apgadintas stipriai, buvo sustumta visa automobilio galinė dalis, draudimas žalą įvertino 4500 Lt, be to, jo automobilis, stumiamas pažeidėjo automobilio, apgadino kitą priekyje stovėjusį automobilį. Taip pat teismas turėjo įvertinti A. K. elgesį po eismo įvykio. Pareiškėjo manymu, liudytojų, policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad A. K. vengė atvykti į policiją ir apsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimą, nes slėpėsi, pakeitė krovinį, pakeitė darbovietę, automobilį apžiūrai pristatė kitas vairuotojas. Aplinkybės, kad pagrindinis A. K. pragyvenimo šaltinis susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, kad jis turi 31 metų vairavimo patirtį, nėra tos, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-8/2014). Be to, A. K. padaryti KET pažeidimai tyčiniai ir šiurkštūs.

Atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą, atitinkančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-2012) nutartį, kurią naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Šis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino įrodymus byloje, paskyrė įstatymo reikalavimus atitinkančią individualizuotą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą, skiriant jam už padarytus pažeidimus administracinę nuobaudą, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, laikė įvykio situaciją, padarytą nedidelę žalą, tai, kad jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi 31 metų vairavimo patirtį, iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, darbdavio apibūdinamas teigiamai. Šių aplinkybių, apibūdinančių padarytų pažeidimų pobūdį ir padarinius, pagrindu teismas padarė išvadą, jog paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. A. K. teigia, kad per metus po administracinių teisė pažeidimų padarymo 2013 m. spalio 24 d. jis nepadarė jokių KET ar kitokių administracinių pažeidimų, toliau dirba vairuotoju, darbdavys jį apibūdina teigiamai, tai patvirtina prie atsiliepimo pridedamas dokumentas. Tai rodo, kad jam individualizuota administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, teismo buvo paskirta pagrįstai ir pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. A. K. pažymi, kad vairuotojo darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, nes kitos specialybės neturi, o būdamas 52 metų amžiaus jokio kito darbo, neturėdamas patirties, negautų, dėl to būtų pasmerktas bedarbio daliai, liktų be jokio pragyvenimo šaltinio.

Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-6-2014).

Iš teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį traukiamas už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Teismai nustatė A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, kad padaryti apgadinimai, įvertinus pažeidėjo vairuojamos transporto priemonės masę ir palyginus ją su nukentėjusiųjų automobiliais, nėra dideli, A. K. asmenybę, į tai, kad jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, nes jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, turi 31 metų vairavimo patirtį ir iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka už analogiškus KET pažeidimus, darbdavys jį apibūdina teigiamai. Šias byloje nustatytas aplinkybes teismai vertino kaip išimtines ir sudarančias pagrindą A. K. skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismai padarė teisingą išvadą, jog ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, t. y. nuobauda atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, A. K. nebūtų teisinga ir protinga. Už šiuos veiksmus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė A. K. 3500 Lt baudą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos žalos mastą tai yra pakankama priemonė ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Aurelijus Gutauskas

Alvydas Pikelis