Kasacinio skundo Nr. DOK-1728/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53430-2015-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjas advokatas O. Šibkovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, UAB „duomenys neskelbtini“ civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti, išsprendžiant vykdymo atgręžimo klausimą arba palikti nenagrinėtą.
Kasatorius skunde nurodo, kad teismai, nuteistiesiems inkriminavę bendrininkų grupės požymį, teismai pritaikė kolektyvinę baudžiamąją atsakomybę, nepagrįstai atskirai nevertindami kiekvieno nuteistojo veiksmų, tyčios, kaltės, priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir atsiradusių padarinių, kitų požymių, turinčių reikšmės jų veiksmams įvertinti. Pažeidžiant teisingo ir teisėto nuosprendžio surašymo reikalavimus, teismai nevertino kokius atskirus veiksmus atliko kiekvienas iš nuteistųjų. Nuteistieji UAB „duomenys neskelbtini“ ėjo skirtingas pareigas, buvo supažindinti su skirtingo pobūdžio vidine komercine informacija, įsteigus UAB „duomenys neskelbtini“ dalis nuteistųjų buvo šios bendrovės steigėjai, kiti buvo jos darbuotojai, kiekvienas iš jų atliko skirtingus verslo veiksmus. Skundžiamuose nuosprendžiuose nenurodyta, kuo pasireiškė kiekvieno iš nuteistųjų disponavimas komercine paslaptimi ir jos atskleidimas, kokia šios komercinės paslapties apimtis, ką būtent atskleidė kiekvienas iš nuteistųjų, kokią reikšmę tai turėjo galimai atsiradusiai žalai. Be to, neaptarta, kokią konkrečią informaciją atskleidė kiekvienas iš nuteistųjų ir, jei atskleidė, kokiu būdu tai padarė, ar šios informacijos atskleidimas turėjo reikšmės UAB „duomenys neskelbtini“ veiklai ir galimai atsiradusiai žalai. Vien tai, kad su UAB „duomenys neskelbtini“ pradėjusios bendradarbiauti įmonės prieš tai ar tuo pat metu pirko produkciją iš UAB „duomenys neskelbtini“, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas konstatuoti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ patyrė žalos būtent dėl to, jog kažkuris iš nuteistųjų anksčiau žinojo, kad ši bendrovė tam tikromis sąlygomis perka produkciją iš UAB „duomenys neskelbtini“. Byloje nepašalinta galimybė, kad net jei būtų atskleista komercinė paslaptis, vienas ar keli nuteistieji prie to neprisidėjo.
Be to, kasatorius nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir neteisingai įvertino kriterijus, lemiančius, kad tam tikra informacija tampa nusikalstamos veikos, nustatytos BK 211 straipsnyje, dalyku. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir nuteistųjų nebuvo sudarytas susitarimas dėl komercinės ar konfidencialios informacijos saugojimo, nebuvo pašalintos visos abejonės dėl UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ priėmimo ir pasirašymo aplinkybių, o minėto įsakymo priėmimas ar net jo pasirašymas negali būti prilygintas darbdavio ir darbuotojo susitarimui dėl komercinės paslapties apibrėžimo ir saugojimo. Informacija, šioje byloje laikoma komercine paslaptimi, nuteistiesiems nebuvo apibrėžta, nebuvo aiškūs jos patikėjimo ar perdavimo kriterijai, nebuvo sutarta, kokiu būdu darbuotojai turi saugoti šią informaciją, nebuvo sutarta dėl nekonkuravimo po to, kai nuteistieji nutraukė darbo santykius su bendrove.
Kasatoriaus nuomone, šioje byloje netinkamai buvo nustatytas ir didelės žalos požymis. Nustatytos žalos dydis nuolat kito, specialistai nurodė skirtingus numanomos turtinės žalos dydžius, kas suponuoja nuomonę, kad apskaičiuoti tiksliam dydžiui turėjo būti paskirtas papildomas ar pakartotinis ekspertinis tyrimas.
Be to, kasatorius nurodo, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso ir civilinio proceso kodekso reikalavimus, susijusius su civilinio ieškinio išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, civilinio ieškinio klausimą išsprendė pakartotinai, tačiau neatsižvelgė, kad žala civiliniam ieškovui šioje byloje jau atlyginta, kas reiškia, kad nagrinėjant bylą pakartotinai, civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, remiantis tuo, kad žala yra atlyginta ir nebelieka civilinio ieškinio dalyko.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).
Kasaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys argumentams dėl netinkamo bendrininkų grupės požymio nustatymo. Tokie klausimai nuteistųjų gynėjos apeliaciniame skunde nebuvo keliami, apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, o pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasatoriaus argumentai dėl BK 211 straipsnio dalyko, veikos ir pan. grindžiami nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų atliktu įrodymų vertinimu, kvestionuojant UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus 2007 m. lapkričio 5 d. įsakymo „Dėl įmonės komercinių paslapčių saugojimo“ priėmimo faktą bei nesutinkant su teismų padarytomis išvadomis, kad UAB „duomenys neskelbtini“ ėmėsi priemonių komercinei paslapčiai saugoti ir kt. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU1LTY5Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-255-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-255-697/2022">2K-255-697/2022</a>, 2K-222-648/2023).
Svarbu paminėti, kad šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo panaikintas ankstesnis apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutarta perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad paminėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal kasacinį skundą, kuris nors ir netapatus šiam, tačiau savo turiniu yra analogiškas, su analogiškai suformuluotais prašymais. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl dalies šiame kasaciniame skunde keliamų klausimų bei argumentų, konstatuodamas, kad jie nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, tame tarpe ir dėl paminėtų: bendrininkų grupės nustatymo; BK 211 straipsnio dalyko, veikos ir kt. Šiame kasaciniame skunde nepateikta jokių naujų duomenų ar teisinių argumentų, kurie duotų pagrindą kitaip vertinti skundo argumentus, kuriuos kasacinės instancijos teismas jau buvo įvertinęs, konstatuodamas, kad šioje dalyje nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.
Kasatoriaus argumentai dėl nuosprendžio įvykdymo atręžimo taip pat nesudaro apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Jų nenurodo ir pats kasatorius, deklaratyviai teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimus, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso ir civilinio proceso kodekso reikalavimus, susijusius su civilinio ieškinio išnagrinėjimu. Tačiau nei kokių konkrečiai BPK normų pažeidimai padaryti, nei jokių argumentų, kad tie pažeidimai buvo esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis) kasaciniame skunde nenurodoma. Be kita ko, paminėtina ir tai, kad kasatoriaus minimo civilinio proceso kodekso 761 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo.
Teisėjų atrankos kolegija, įvertinusi nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjo advokato O. Šibkovas pateikto kasacinio skundo turinį, konstatuoja, kad jame nėra teisinių argumentų, sudarančių pagrindą nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl galimai padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo ir baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų. Kasaciniame skunde kasacijos pagrindai nurodomi pateikiant subjektyvų teismų nustatytų aplinkybių vertinimą, BPK pažeidimai, nukrypimai nuo teismų praktikos yra deklaratyvūs, nenurodant kokios konkrečiai BPK normos buvo pažeistos, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistųjų D. J., D. B., A. K., R. L., D. N., D. P. ir K. U. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
