Dėl lėšų paskirstymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-369/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.5; 129.21 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Edapolis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Edapolis“ skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, L. S., UAB „Geokada“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, bankrutuojanti UAB „Kino ekspresas“) ir antstolio Irmanto Gaidelio prašymą patvirtinti patvarkymą dėl lėšų paskirstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

Pareiškėjas UAB „Edapolis“ prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2009 m. kovo 4 d. patvarkymą Nr. 0008/09/00035 ir paskirstyti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančius 21 598 Lt taip, kad visa suma atitektų UAB „Edapolis“. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Kino ekspresas“ pripažino pareiškėjo jam teisme pareikštus reikalavimus ir sudarė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Kino ekspresas“ akcininkas L. S. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 21 598 Lt už UAB „Kino ekspresas“, tačiau antstolis skundžiamu patvarkymu paskirstė šio sumokėtas lėšas trims UAB „Kino ekspresas“ kreditoriams: UAB „Edapolis“ (4135,10 Lt), UAB „Geokada“ (2555,92 Lt) ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ (14 906,98 Lt). Pareiškėjas prašė pripažinti patvarkymą neteisėtu, nes antstolis paskirstė lėšas, nepriklausiusias skolininkui UAB „Kino ekspresas“.

Antstolis Irmantas Gaidelis prašė patvirtinti 2009 m. kovo 4 d. patvarkymą Nr. 0008/09/00035 dėl lėšų paskirstymo keliems išieškotojams.

Byloje nustatytos tokios aplinkybės. Pareiškėjas UAB „Edapolis“ 2009 m. sausio 22 d. pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 21 598 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Kino ekspresas“ pagal teismo patvirtintą taikos sutartį (šia sutartimi skolininkas įsipareigojo iki 2009 m. sausio 5 d. įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus ir sumokėti kreditoriui UAB „Edapolis“ reikalaujamus priteisti 21 598 Lt, o 2009 m. sausio 27 d. pateikė prašymą išmokėti UAB „Kino ekspresas“ vienintelio akcininko L. S. į antstolio depozitinę sąskaitą pervestą pinigų sumą. UAB „Lemminkainen Lietuva“ 2009 m. sausio 30 d. pateikė vykdomąjį dokumentą, priimtą pagal patvirtintą taikos sutartį dėl 74 727,12 Lt skolos, 2842,39 Lt palūkanų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Kino ekspresas“. UAB „Geokada“ 2009 m. sausio 9 d. pateikė vykdyti teismo įsakymą dėl 12 923,36 Lt ir 426,47 Lt skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Kino ekspresas“. Visos vykdomosios bylos buvo sujungtos į vieną. Suinteresuotas asmuo L. S. 2008 m. gruodžio 8 d. pavedimu į antstolio sąskaitą pervedė 21 598 Lt, mokėjimo paskirtį nurodydamas taip: „gryni į sąskaitą, mokėtojas L. S. už UAB „Kino ekspresas“, pagal 2008 m. gruodžio 8 d. taikos sutartį su UAB „Edapolis“. 2008 m. gruodžio 9 d. antstolis sudarė turto aprašą, kuriuo buvo aprašytos antstolio depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos. Šį aprašą pasirašė skolininko UAB „Kino ekspresas“ vadovas, nurodydamas, kad pinigai priklauso UAB „Kino ekspresas“. Antstolis skundžiamu 2009 m. kovo 4 d. patvarkymu Nr. 0008/09/00035 nutarė proporcingai paskirstyti trims išieškotojams 21 598 Lt, L. S. įmokėtus į antstolio depozitinę sąskaitą už UAB „Kino ekspresas“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Edapolis“ skundą patenkino iš dalies: panaikino antstolio I. Gaidelio 2009 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. 0008/09/00035, kuriuo buvo paskirstytos 21 598 Lt lėšos, L. S. įmokėtos į antstolio depozitinę sąskaitą už UAB „Kino ekspresas“; atmetė antstolio I. Gaidelio prašymą dėl šio patvarkymo patvirtinimo; atmetė pareiškėjo UAB „Edapolis“ prašymą paskirstyti antstolio I. Gaidelio depozitinėje sąskaitoje esančius 21 598 Lt taip, kad visa suma atitektų UAB „Edapolis“.

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų išimčių, neleidžiančių trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką. Iš mokestinio pavedimo turinio teismas nustatė, kad mokėtojas L. S. įmokėjo pinigus už skolininką UAB „Kino ekspresas“ pastarojo prievolei, kylančiai iš taikos sutarties kreditoriui UAB „Edapolis“, įvykdyti. Kadangi suinteresuotas asmuo ne skolino, perdavė ar kitaip perleido pinigus skolininkui UAB „Kino ekspresas“, bet įvykdė prievolę už jį, tai skolininkas jokių teisių į pinigus neįgijo. Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiasis asmuo, turėdamas teisę atsiskaityti su skolininko kreditoriais, savo teisę gali įgyvendinti pasirinkdamas, su kuriuo skolininko kreditoriumi atsiskaityti. Teismas konstatavo, kad L. S. pinigai, pervesti į antstolio sąskaitą, netapo skolininko UAB „Kino ekspresas“ pinigais, todėl negalėjo būti paskirstyti visiems išieškotojams (kreditoriams) CPK 756 straipsnio nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad ant turto aprašo yra UAB „Kino ekspresas“ vadovo parašas, patvirtinantis, jog aprašyti pinigai yra UAB „Kino ekspresas“ nuosavybė, negali pakeisti nuosavybės teisės, nes nė vienas asmuo negali įgyti teisių nesant jokio juridinio fakto. Jei asmuo neturi nuosavybės teisių į turtą, tai pareiškimas, kad turtas yra jo nuosavybė, nesukuria ir negali jam sukurti nuosavybės į teisių į tą turtą. Teismas pripažino, kad pinigai, kuriuos suinteresuotas asmuo L. S. pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą skolininko UAB „Kino ekspresas“ prievolei kreditoriui UAB „Edapolis“ įvykdyti, netapo UAB „Kino ekspresas“ nuosavybe, todėl antstolis negalėjo jų paskirstyti išieškotojams CPK 756 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą paskirstyti antstolio I. Gaidelio depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, motyvuodamas tuo, kad įstatyme nesuteikta teisės teismui paskirstyti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių ne skolininko lėšų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį skundą, 2010 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį pakeitė – pareiškėjo UAB „Edapolis“ skundą dėl antstolio I. Gaidelio 2009 m. kovo 4 d. patvarkymo panaikinimo atmetė; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, antstoliui priėmus vykdyti pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Edapolis“ vykdomąjį raštą, išduotą teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu, ir, vadovaujantis CPK 759 straipsniu, jį prijungus prie jau vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko UAB „Kino ekspresas“ kitoje vykdomojoje byloje, kurioje išieškotojas yra UAB „Geokada“, o prie jų vėliau pateiktu vykdomuoju raštu – išieškotoją UAB „Lemminkainen Lietuva“, ir UAB „Edapolis“ tapus lygiaverčiu išieškotoju su kitais išieškotojais, turinčiu tokias pačias procesines teises ir pareigas (CPK 639, 640 straipsniai), jam nebuvo teisinio pagrindo jo depozitinėje sąskaitoje esančios pinigų sumos, pervestos kaip UAB „Kino ekspresas“ prievolės pagal taikos sutartį įvykdymo užtikrinimas, paskirstyti tik vienam išieškotojui, nes tokie antstolio veiksmai neatitiktų vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, teisėtumo principo, vienos eilės kreditorių lygiateisiškumo principo, išieškotų lėšų paskirstymo tvarkos ir eiliškumo, pažeistų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija sprendė, kad, nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė yra nurodyti pinigai, jie buvo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą siekiant užtikrinti UAB „Kino ekspresas“ prievolę. Antstoliui areštavus (aprašius) šias lėšas ir UAB „Kino ekspresas“ vadovui 2008 m. gruodžio 9 d. turto apraše patvirtinus parašu, kad 21 598 Lt yra šios įmonės nuosavybė, nesant nuginčyto tokio antstolio priimto dokumento, šie duomenys laikytini teisingais ir nėra pagrindo daryti priešingos išvados apie šių pinigų priklausomybę. Teisėjų kolegija pripažino iš esmės teisėtu antstolio patvarkymą dėl lėšų paskirstymo išieškotojams (CPK 756 straipsnis), tačiau, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi skolininkui UAB „Kino ekspresas“ iškelta bankroto byla, ir vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, pagal kurį draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, bei CPK 626 straipsnio 3 punktu, pagal kurį vykdomoji byla privalo būti stabdoma iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolio prašymo patvirtinti 2009 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl lėšų paskirstymo netenkino, nes šios lėšos toliau turi būti tvarkomos pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Edapolis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir remiasi tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė paskolos sutartį bei reikalavimo perėjimą regreso tvarka reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisiškai kvalifikuoti santykius, susiklosčiusius tarp L. S., skolininko ir kreditoriaus. L. S. neskolino pinigų skolininkui UAB „Kino ekspresas“, taigi šie netapo pastarojo nuosavybe (pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį paskolos sutartis turi būti rašytinė, tuo tarpu byloje tokios nėra). Bylos duomenys aiškiai patvirtina tiek L. S. ketinimą įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui UAB „Edapolis“ (kasatoriui), tiek kasatoriaus ketinimą priimti įvykdymą iš trečiojo asmens L. S. Taigi tarp šalių susiklostė ne paskolos, o reikalavimo perėjimo regreso tvarka santykiai (CK 6.50 straipsnio 3 dalis, 6.112 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad nuosavybės teisę į savo pinigus L. S. perdavė ne skolininkui, o tiesiogiai kasatoriui, taip įgydamas regresinį reikalavimą į skolininką. L. S. sumokėti pinigai skolininkui niekada nepriklausė, todėl neturėjo būti įtraukti į skolininko turto aprašą ir skirstomi visiems jo kreditoriams.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, todėl nepagrįstai nusprendė dėl skolininko turto apimties. Pagal CK 4.48 straipsnį, kai yra aiškus nuosavybės teisės subjektas, jo nuosavybė gali būti perduota tik esant jo paties valiai, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pripažino skolininko UAB „Kino ekspresas“ nuosavybe L. S. priklausančias lėšas, remdamasis vien UAB „Kino ekspresas“ direktoriaus parašu turto apraše. Taip teismas padarė neteisėtą išvadą, kad asmens, nesančio turto savininku, valios pakanka, jog turtas taptų jo nuosavybe.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 756 straipsnį, pagal kurio nuostatas tik iš skolininko išieškota pinigų suma gali būti panaudota kelių išieškotojų reikalavimams tenkinti. Tuo tarpu ginčijami 21 598 Lt niekada nepriklausė skolininkui UAB „Kino ekspresas“. L. S., pervesdamas ginčijamas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, aiškiai nurodė mokėjimo paskirtį – už UAB „Kino ekspresas“ pagal 2008 m. gruodžio 8 d. taikos sutartį su UAB „Edapolis“.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teismo išvados dėl L. S. ketinimo užtikrinti UAB „Kino ekspresas“ prievolę neatitinka byloje esančių dokumentų (L. S. 2008 m. gruodžio 8 d. pavedimo) turinio bei paties teismo nustatytų aplinkybių. Antstolio sudarytas turto aprašas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, neatitinka įstatymo reikalavimų (nenurodytas turto savininkas, nėra visų išieškotojų parašų, tik vienas nežinomo asmens parašas), tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

5. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad turto aprašu galima remtis, nes jis nėra nuginčytas ir dėl to pripažintinas teisingu, padaryta neatsižvelgiant į tai, jog turto aprašas nebuvo įteiktas kasatoriui. Kasatorius apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik gavęs 2009 m. sausio 29 d. pranešimą apie antstolio ketinimą kasatoriui skirtas lėšas skirstyti visiems skolininko kreditoriams, t. y. praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po turto aprašo sudarymo. Kasatoriaus kreipimasis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų reiškia nesutikimą su siūlomu lėšų paskirstymu bei atitinkamai ir su turto aprašu, kuris yra lėšų paskirstymo pagrindas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis Irmantas Gaidelis prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. L. S. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtais 21 598 Lt buvo siekiama ne atsiskaityti su kasatoriumi (tokiu atveju lėšos būtų pervestos tiesiai į šio sąskaitą), bet įvykdyti teismo nutartį dėl UAB „Kino ekspresas“ turto arešto 21 598 Lt sumai, taip išvengiant nekilnojamojo turto, kuriuo prekiavo skolininkas, arešto. Pinigai buvo sumokėti ieškiniui užtikrinti, turto aprašą pasirašė vienintelio UAB „Kino ekspresas“ akcininko L. S. paskirtas direktorius, turto aprašas nebuvo ginčijamas. Tai, kad pinigai buvo skirti ieškiniui užtikrinti, o ne kasatoriui, patvirtina kasatoriaus 2009 m. vasario 4 d. raštas antstoliui, kad pinigai buvo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą būtent pagal teismo nutartį, o ne kokiais nors kitais tikslais. Jeigu būtų įvykęs reikalavimo perleidimo sandoris, tai kasatorius ir L. S. būtų pasirašę reikalavimo perleidimo sutartį, apie tai informavę skolininką, pinigai būtų sumokėti ne į antstolio sąskaitą, o vykdomąjį dokumentą dėl 21 598 Lt išieškojimo iš skolininko būtų pateikęs ne kasatorius, bet L. S. Tai, kad vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo vykdyti pateikė kasatorius, patvirtina, jog reikalavimas nebuvo perleistas, o L. S. tikslas buvo ne perimti reikalavimo teisę, bet užtikrinti ieškinį pagal teismo nutartį.

2. Antstolių kontorai pateiktoje teismo patvirtintoje 2008 m. gruodžio 8 d. taikos sutartyje pinigų mokėtoju nurodytas UAB „Kino ekspresas“, taigi L. S. tikslas buvo perduoti 21 598 Lt UAB „Kino ekspresas“ nuosavybėn, kad šis vykdytų pasirašytą taikos sutartį. Nurodytai pinigų sumai tapus UAB „Kino ekspresas“ nuosavybe, ja turi būti disponuojama įstatyme nustatyta tvarka (CPK 753 straipsnis). Antstolio pagalba negali būti siekiama tarpusavio atsiskaitymo (CK 6.56 straipsnis), todėl prievolės įvykdymas jam tarpininkaujant be vykdomojo dokumento, kai antstolis atlieka procesinius vykdymo veiksmus, negalimas, nes nėra pagrindo laikyti, kad įmokant pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą buvo siekiama kitų tikslų, nei įvykdyti teismo nutartį, kuria areštuojamas skolininko UAB „Kino ekspresas“ turtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę bei laikinosios apsaugos priemonės įvykdymo civilinės bylos nagrinėjimo metu vykdymo procesui sukeliamų pasekmių

Sutarties laisvės principas įgalina asmenis laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią bei įpareigoja atlikti ne tik tai, kas joje tiesiogiai nustatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė bei įstatymai. Taigi šalių laisva valia sudaryta sutartis turi būti tinkamai ir sąžiningai nustatytais terminais vykdoma.

Kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, kad prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu. Kreditoriui vengiant priimti piniginės prievolės įvykdymą, ši gali būti įvykdoma sumokant skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus atvejį, jeigu kreditorius nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, o trečiasis asmuo dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą. Nagrinėjamos bylos atveju pinigai pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą bei nekonstatuota aplinkybių, kad kreditorius UAB „Edapolis“ būtų vengęs priimti prievolės įvykdymą. Priešingai, kreditorius, skolininkui nevykdant piniginių įsipareigojimų, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Byloje taip pat nekonstatuota aplinkybės, kad skolininkas būtų prieštaravęs, jog už jį piniginę prievolę būtų įvykdęs trečiasis asmuo – suinteresuotas asmuo L. S., juolab kad jis yra skolininko UAB „Kino ekspresas“ 100 proc. akcijų savininkas. Be to, pinigai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra įmokėti ne į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje išvardytų subjektų, bet į antstolio, vykdžiusio civilinėje byloje teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui UAB „Kino ekspresas“ priklausiusio turto 21 598 Lt sumai areštą – depozitinę sąskaitą. Nurodytų aplinkybių visuma įgalina kasacinio teismo kolegiją konstatuoti, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra atsiradusios situacijos, kada trečiasis asmuo būtų kreditoriui už skolininką įvykdęs piniginę prievolę, o ši taip ir yra išlikusi neįvykdyta nei skolininko, nei trečiojo asmens.

Jau minėta, kad kitoje (jau išnagrinėtoje) civilinėje byloje UAB „Edapolis“ pareiškus ieškinį UAB „Kino ekspresas“ bei paprašius teismą taikyti ieškinio sumos dydžio laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų ar turto areštą – pastaroji priemonė teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo pritaikyta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki pasidarymo įvykdyti nebeįmanomu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė asmeniui, kuriam ji taikoma, taip pat gali sukelti tam tikrų nepatogumų bei jo veiklos vykdymo trikdžių, todėl jis gali imtis kitų teisėtų ir ieškovo teisių nepažeidžiančių veiksmų, kurių atlikimo pasekmė sutaptų su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais. Nepriklausomai nuo to, kas yra mokėtojas – skolininkas ar trečiasis asmuo, piniginių lėšų įmokėjimas į laikinąją apsaugos priemonę vykdančio antstolio depozitinę sąskaitą įgalina atsakovą išvengti jo kito turto arešto. Tačiau piniginių lėšų sumokėjimas (rezervavimas) į antstolio, vykdančio teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, depozitinę sąskaitą savo esme reiškia pastarosios nutarties pagrindu pritaikyto atsakovo turto arešto procedūrų įvykdymą aktyviai šiuo klausimu bendradarbiaujant pačiam atsakovui, o ne prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas savo ruožtu sukeltų ir atitinkamų procesinių pasekmių (esant įvykdytai prievolei logiškas ieškovo elgesys būtų atsisakyti nuo ieškinio bei gauti bylinėjimosi išlaidų patenkinimą, o civilinė byla būtų nutraukiama (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas), o jo neatsisakius – ieškinys atmestinas). Aptariamos bylos atveju civilinė byla buvo nutraukta visiškai kitu pagrindu – dėl šalių sudarytos taikos sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo geranoriškai iki susitarto laiko (2009 m. sausio 5 d., nors teismo sutartis priimta 2009 m. sausio 7 d.) įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus ieškovui, tai rodo, kad prievolė ir užbaigiant nagrinėti aptariamą bylą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo įvykdyta. Dar daugiau, po bylos išnagrinėjimo bei teismo nutarties įsiteisėjimo UAB „Edapolis“ kreipėsi į antstolį pateikdamas teismo išduotą vykdomąjį raštą ir prašymą įvykdyti teismo patvirtintą šalių taikos sutartį. Visa tai dar kartą vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad pinigai, dėl kurių vyksta ginčas, buvo skirti laikinosios apsaugos priemonės įgyvendinimui, o tarp UAB „Edapolis“ ir UAB „Kino ekspresas“ egzistavusi prievolė nebuvo įvykdyta. Aptartos situacijos kontekste kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, kai laikinoji apsaugos priemonė už bylos atsakovą yra įvykdoma trečiojo asmens iniciatyva įnešant į antstolio depozitinę sąskaitą atitinkamas pinigines lėšas, prasidėjus išieškojimo procesui dėl jų (lėšų) teismo antstolis turi diskrecijos teisę priimti patvarkymus pagal CPK 756 straipsnio nuostatas nepriklausomai nuo to, kad pinigus laikinosios apsaugos priemonės įvykdymui pateikė ne skolininkas, o kitas asmuo. Priešingu atveju būtų paneigtas laikinųjų apsaugos priemonių institutas, o kilus situacijai, kai yra kreditorių, su kuriais skolininko turto nepakanka atsiskaityti, daugetas, prisidengiant tariamu prievolės įvykdymu būtų sudarytos sąlygos kreditorių (išieškotojų) diskriminacijai vykdymo procese. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis buvo grindžiama priešingos išvados pagrindu, t. y. teigiant, kad trečiasis asmuo įvykdė už skolininką prievolę kreditoriui. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja situaciją, kai esant keliems išieškotojams ir neužtenkant išieškotos iš skolininko pinigų sumos visiems reikalavimams visiškai patenkinti, antstolis, laikydamasis nustatytos išieškojimų tenkinimo eilės ir proporcingumo principo, patvarko pinigus paskirstyti atitinkamiems išieškotojams (CPK 756 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi UAB „Kino ekspresas“ iškelta bankroto byla. Tokiame kontekste tampa reikšminga aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjant, jog prievolę už skolininką kreditoriui įvykdė trečiasis asmuo, šis kartu yra ir skolininko 100 proc. akcijų savininkas. Jis išimtinai vienas turi UAB „Kino ekspresas“ turtines ir neturtines akcininko teises, jam vienam priklauso visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, tik jam iš esmės atskaitingas įmonės vadovas bei žinoma (turi būti žinoma) įmonės finansinė būklė (Akcinių bendrovių įstatymo 15, 16, 19, 20, 37 straipsniai). Nesant tiesioginio trečiojo asmens atsiskaitymo už skolininką su kreditoriumi, o tik ėmimasis priemonių išvengti priverstinio teismo skirtų skolininko turto atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo, vėlesnis bandymas daryti įtaką, kad, esant skolininko kreditorių (išieškotojų) daugetui bei skolininko nemokumo būklei (kurią rodo bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas), būtų atsiskaitoma tik su vienu konkrečiai pasirinktu kreditoriumi, iš esmės gali būti traktuojamas kaip nesąžiningumas kitų skolininko turimų (ir trečiajam asmeniui kaip 100 proc. akcijų savininkui juos žinoti ne tik galinčiu, bet ir privalančiu) – ABĮ 20, 37 straipsniai) kreditorių atžvilgiu. Tai reikštų tokio atsiskaitymo su vienu iš kreditorių neteisėtumą. Jo šalinimas ir teisingumo vykdymas yra pirminė teismo priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes prieštarauja šioje nutartyje pateiktiems kasacinio teismo išaiškinimams ir išvadoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegijos šioje nutartyje pateikti išaiškinimai lemia ir tai, kad nėra plačiau analizuojami kiti kasacinio skundo argumentai, kurie pripažintini nedarančiais įtakos šioje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties rezultatui.

Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 107,65 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo UAB „Edapolis“ (į. k. 125771873) 107,65 Lt (vieną šimtą septynis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė