Baudžiamoji byla Nr. 2K-169-507/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00222-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal 144 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus, taikant dalinį bausmių sudėjimą, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
R. J. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2014 m. balandžio 8 d. ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. J. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Iš R. J. priteista 28 858,11 Lt (t. y. 8357,89 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (t. y. 579,24 Eur) advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam M. S., 6877,89 Lt (t. y. 1991,97 Eur) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai R. P.. Nukentėjusiųjų M. S. ir R. P. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Taip pat skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 18 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalis, kurioje R. J. nuteistas pagal BK 144 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis:
R. J. pagal BK 144 straipsnį išteisintas nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu R. J. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta atlikti pataisos namuose.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
R. J. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 27 d., apie 20.10 val., vairuodamas automobilį „Peugeot 307“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno r., kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, ir važiuodamas nuo Lapių Kauno link, ties 5,9 km pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 125 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o priešingos krypties eismui skirta kelio puse, dėl to susidūrė su priešpriešiais tiesiai važiavusiu automobiliu „Audi A2“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu M. S.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti automobilio „Audi A2“ vairuotojas M. S., kuriam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir keleiviai R. P., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, T. P. ir Ū. P., kuriems nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai bei sugadintos transporto priemonės.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės (BPK 44 straipsnio 5 dalis). R. J. mano, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas akivaizdžiai neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, jame nebuvo nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti BK 144 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes faktiškai kaltinimas pagal šį BK straipsnį jam nebuvo pareikštas, nes nė viena BK 144 straipsnio dispozicijoje minima aplinkybė kaltinime nebuvo nurodyta, vietoj baudžiamojo įstatymo numatytų veikos požymių buvo įvardijami KET 231.4 pažeidimai, taip pat nenurodytos KET 231 straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą KET pažeidimą, dalys.
Anot kasatoriaus, esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu laikytina tai, kad pirmosios instancijos teismas po baigiamųjų kalbų 2014 m. kovo 12 d. nepaskelbė nuosprendžio, o atnaujino įrodymų tyrimą pasiūlydamas prokurorui patikslinti kaltinimus pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, 144 straipsnį, kaip to reikalauja BPK 255–256 straipsniai, o ne pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimo nuostatomis, leidžiančiomis pačiam teismui pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, pranešant kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę.
R. J. kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes jam, be jokių motyvų, bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose, nors pagal BK 50 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą turėjo parinkti atvirojoje kolonijoje. Kasatorius visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jis pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė, jog yra vedęs, turi mažametį sūnų, kuriam dažnai reikalinga medikų pagalba, žmona mokosi, todėl jai vienai sunku auginti ir rūpintis vaiku, jis registruotas darbo biržoje, todėl bausmę turėtų atlikti atvirojoje kolonijoje.
Atsiliepimu į nuteistojo R. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime nurodo, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 255–256 straipsnių reikalavimų, nesuvaržė įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės į teisingą teismą. Teismas, konstatavęs, kad kaltinimas neatitinka BK 144 straipsnio dispozicijoje nurodytų sąlygų, pasiūlė prokurorui kaltinimo pakeitimą pateikti taip, kaip to reikalauja BPK 255–256 straipsniai, tačiau nevertino, pagal kokį baudžiamąjį įstatymą, t. y. numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką, turėtų būti pakeistas. Teismas, manydamas, kad tokie kaltinimo trūkumai gali būti ištaisyti bylos teisminio nagrinėjimo metu, pagrįstai laikė, kad nėra nustatyti duomenys, kurie liudytų, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant jam keliamų reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje, ir dėl šios priežasties negrąžino bylos prokurorui.
Teismas, pasiūlydamas kaltinimą palaikančiam prokurorui tiksliau suformuluoti kaltinimą, priešingai nei teigiama skunde, negalėjo to padaryti vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, nes tai nebuvo kaltinimo perkvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, o veikos aplinkybių tikslinimas. Įvertinus prokuroro pakeistą kaltinimą matyti, kad jo apimtis, sukonkretinus veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, aplinkybes, ne siaurėjo, o priešingai buvo išplėsta.
Pasak prokuroro, atmestini skundo teiginiai, dėl teismo šališkumo paskiriant laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pataisos namuose, o ne atvirojoje kolonijoje. Nors R. J. yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau jis šiurkščiai pažeidė KET (išvažiavo į priešingą kelio juostą), jo sukelto eismo įvykio metu nukentėjo keturi asmenys, iš kurių vienas sunkiai. Praeityje R. J. teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neturėdamas specialios teisės vairuoti automobilį, kuri jam buvo atimta, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl teismai pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Atsiliepime prokuroras teigia, jog įvertinus tai, kad R. J. yra išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, padarymo ir skundo argumentus, susijusius su šia nusikalstama veika, kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas, kasatoriaus prašymas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui yra nelogiškas.
Nuteistojo R. J. kasacinis skundas atmestinas.
Kasaciniu pagrindu tenkinti kasacinį skundą bei naikinti ar keisti kasacine tvarka apskųstus teismų sprendimus laikomi tik tokie BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame skunde nurodomos kaltinimo keitimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad keičiant kaltinimą būtų iš esmės suvaržytos kaltinamojo teisės ar kad dėl to byloje būtų priimtas neteisingas sprendimas. Proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo tikslinamas kaltinimas dėl galimo BK 144 straipsnyje numatytos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kasatorius pagal BK 144 straipsnį buvo išteisintas. Taigi pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka įsiteisėjo tik toje dalyje, kuria R. J. nuteistas už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinimo formuluočių tikslinimas, kasatorių kaltinant BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu, galėjo nulemti teismų išvadų dėl kasatoriaus kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą neteisingumą.
Tai, kad kasatorius padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET, ir dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus – nukentėjusiojo M. S. sveikata, be to, nukentėjusiajai R. P. padarytas nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems T. P. ir Ū. P. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai bei sugadintos transporto priemonės, byloje nustatyta nepadarant BPK pažeidimų. Padaręs šią veiką pripažįsta ir pats kasatorius. Kasaciniame skunde nėra jokių teiginių apie tai, kad dėl kaltinimo keitimo kaip nors būtų suvaržytos kasatoriaus galimybės gintis nuo kaltinimo padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Kartu pažymėtina, kad teismo veiksmai, siekiant garantuoti, kad kaltinimo formuluotės tiek dėl veikos faktinių aplinkybių, tiek dėl veikos kvalifikavimo būtų teisingos, paprastai negali būti vertinami kaip rungimosi ar kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimas. Priešingai, baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo konstitucinė pareiga yra siekti, kad kiekvienoje byloje būtų teisingai nustatytos bylos aplinkybės bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Konstituciniai baudžiamojo proceso principai būtų pažeidžiami, jei teismai šios pareigos nevykdytų. Kasatoriaus nurodomame Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime taip pat yra paaiškinta, kad „teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams“. Taigi tai, kad pirmosios instancijos teismas, įžvelgęs būtinybę tikslinti kaltinimą, 2014 m. kovo 12 d. priėmė nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl neteisingai nepripažintos lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo bei galėjimosi, neteisingai parinktos laisvės atėmimo bausmės vietos, svarbių bausmės skyrimui aplinkybių nevertinimo. Kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose šių klausimų išsprendimas tinkamai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka vien tik kaltinamojo prisipažinimo. Byloje nustatyta, kad kasatorius po įvykio pasišalino iš įvykio vietos, apklausiamas kaip įtariamasis duoti parodymus atsisakė, buvo skelbiama jo paieška. Įvertinus šias aplinkybes, kitus bylos duomenis, byloje padaryta pagrįsta išvada dėl lengvinančių kaltinamojo kaltę aplinkybių nebuvimo. Bausmės rūšis, jos dydis, laisvės atlikimo vieta parinkti, įvertinus kasatoriaus teistumus, skirtas administracines nuobaudas, įskaitant ir taikytą administracinę atsakomybę už vairavimą išgėrus, padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kitą reikšmingą bausmės skyrimui bylos medžiagą. Todėl darytina išvada, kad skiriant bausmę baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bausmės skyrimo motyvai teismų sprendimuose išdėstyti nepažeidžiant BPK nuostatų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
Gintaras Goda
