V. Č. pagal BK 229 str., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-115-489/2015

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10004-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.21.1, 2.1.7. (S)

2015 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,

išteisintajai A. J.,

išteisintosios V. Č. gynėjui, advokatui Kęstučiui Švirinui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu V. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį 30 MGL (3 900 Lt) bauda; A. J. išteisinta pagal BK 229 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo sudėties požymių; A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 7 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kurioje V. Č. nuteista pagal BK 229 straipsnį, ir priimtas naujas nuosprendis: V. Č. pagal BK 229 straipsnį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti iš dalies ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M., palaikiusio prokuroro paduotą kasacinį skundą, išteisintosios A. J. ir išteisintosios V. Č. gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. Č. buvo kaltinama tuo, kad ji dirbdama AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vadove, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti AB banko „F.“ vardu ir būdama atsakinga už AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos koordinavimą, privalėdama užtikrinti tinkamą vadovaujamo skyriaus veiklą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val., dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl to fiziniam asmeniui A. M. buvo padaryta didelė žala.

V. Č., dirbdama AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadove, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti AB banko „F.“ vardu ir būdama atsakinga už AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus, kurio uždavinys yra organizuoti ir užtikrinti centralizuotą, atliekamą laiku, kokybišką ir tikslų AB banko „F.“ verslo procesų, susijusių su vertybinių popierių apskaitos operacijomis banko išoriniams klientams, vykdymą, veiklos, banko klientams teikiant viešąsias paslaugas, susijusias su nemokestinių pavedimų vykdymu, koordinavimą, privalėdama užtikrinti tinkamą vadovaujamo skyriaus veiklą, nesilaikė:

AB banko „F.“ Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2010 m. spalio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 97, 68 punkto nuostatų, pagal kurias kiekvienas banko darbuotojas asmeniškai atsako už banko vidaus dokumentų bei galiojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą; 70.1. papunkčio nuostatų, pagal kurias banko darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, vykdyti pareiginiuose nuostatuose ir su pareigomis susijusiuose banko vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytas pareigas, laikytis galiojančių teisės aktų bei banko vidaus dokumentų reikalavimų; 70.13. papunkčio nuostatų, įpareigojančių banko darbuotojus atsakingai vertinti ir atlikti savo darbo pareigas; 74 punkto nuostatų, įpareigojančių vadovus asmeniškai atsakyti už padaliniui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą; 75 punkto nuostatų, įpareigojančių vadovus organizuoti padalinio darbą; 75.1. papunkčio nuostatų, įpareigojančių pagal darbuotojų specialybę ir kvalifikaciją paskirstyti darbą pavaldiems darbuotojams, nurodyti darbų įvykdymo sąlygas, terminus ir kontroliuoti, kaip jie yra atliekami; AB banko „F.“ Pavedimų vykdymo politikos, patvirtintos 2011 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 171, 11 punkto nuostatų, įpareigojančių banką, vykdant klientų pavedimus, imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui; AB banko „F.“ Vertybinių popierių apskaitos tvarkos, patvirtintos 2011 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 162, 25.3. papunkčio ir 25.1. papunkčio nuostatų, įpareigojančių elektroniniu paštu gavus skenuotą nemokestinio pavedimo nurodymą iš Komercijos tarnybos darbuotojo iki 15 val., atlikti patikrinimą, ar klientas yra sudaręs su banku investicinių paslaugų teikimo sutartį, ar klientas asmeninėse sąskaitose turi reikiamą vertybinių popierių ir piniginių lėšų likutį; 25.4. papunkčio nuostatų, įpareigojančių persiųsti skenuotą nemokestinio pavedimo, atitinkančio patikrinimo sąlygas, nurodymą tarpininkui, iš kurio klientas gauna vertybinius popierius; 25.5. papunkčio nuostatų, įpareigojančių nemokestinio pavedimo nurodymą įvesti į LITAS sistemą; Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 1K-22, 92 punkto nuostatų, įpareigojančių Finansų maklerio įmonę kliento pavedimą pradėti vykdyti nedelsiant; 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių Finansų maklerio įmonę, vykdant kliento pavedimą, veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, vykdant jį tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų, 2011 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iš AB banko „F.“ Komercijos tarnybos Klientų aptarnavimo departamento investicijų konsultanto M. V. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavusi informaciją apie 2011 m. lapkričio 15 d. kliento A. M. AB bankui „F.“ 11.30 val. pateiktą pavedimą Nr. NP0002658, kuriuo A. M. pavedė pervesti jam priklausančias 4000 AB banko „Snoras“ obligacijų, ISIN kodas (duomenys neskelbtini), iš AB banko „Snoras“ apskaitos į jo vardu atidarytą investicinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „F.“, taip pat būdama informuota apie 2011 m. lapkričio 15 d. 14.00 val. AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ įvykstantį „Target2-Securities nacionalinės naudotojų grupės“ susitikimą, kuriame turės dalyvauti vadovaujamo skyriaus specialistė A. J., žinodama, kad ši yra tiesiogiai atsakinga už nemokestinių pavedimų vykdymą, privalėdama užtikrinti nepertraukiamą vadovaujamo skyriaus veiklą, AB bankui „F.“ vykdant klientų pateiktus nemokestinius pavedimus, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val., nevykdė pati ir nepaskyrė kito darbuotojo A. M. pavedimui įvykdyti A. J. nebuvimo darbe metu, ir vėliau nekontroliavo A. J. tiesiogiai pavestų funkcijų – A. M. 2011 m. lapkričio 15 d. 11.30 val. AB bankui „F.“ pateikto nemokestinio pavedimo Nr. NP000410326 nedelsiamo vykdymo, t.y. neorganizavo ir nekoordinavo vadovaujamo AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklos ir nesiėmė visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas A. M., vykdant jo AB bankui „F.“ pateiktą pavedimą, dėl to jam priklausantys 4000 vienetų AB „Snoras“ obligacijų nebuvo pervestos iš AB banko „Snoras“ apskaitos į AB bankas „F.“ apskaitą, o AB bankas „F.“ negalėjo nedelsiant pradėti vykdyti A. M. 2011 m. lapkričio 15 d. 11.32 val. pateikto pavedimo Nr. OBL 0006250 parduoti 4000 vnt. AB banko „Snoras“ obligacijų už ribinę 102 Lt vienos obligacijos kainą, kurių bendra vertė yra 408 000 Lt, jas nuperkant, kai 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 buvo paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos apribojimas (moratoriumas), o vėliau ir bankrotas, dėl to A. M. buvo padaryta didelės 408 000 Lt vertės turtinės žalos.

A. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, dirbdama AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti AB banko „F.“ vardu ir būdama atsakinga už kokybišką, tikslų ir savalaikį operacijų, susijusių su vertybinių popierių apskaita ir atsiskaitymais, atlikimą, atitinkantį vertybinių popierių apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val., dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl to fiziniam asmeniui A. M. buvo padaryta didelė žala, būtent:

Ji, dirbdama AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus specialiste, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, einamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti AB banko „F.“ vardu ir būdama tiesiogiai atsakinga už banko klientų nemokestinių pavedimų vykdymą, nesilaikė: AB banko „F.“ Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2010 m. spalio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 97, 68 punkto nuostatų, pagal kurias kiekvienas banko darbuotojas asmeniškai atsako už banko vidaus dokumentų bei galiojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą; 70.1. papunkčio nuostatų, pagal kurias banko darbuotojas privalo dirbti dorai ir sąžiningai, vykdyti pareiginiuose nuostatuose ir su pareigomis susijusiuose banko vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose nurodytas pareigas, laikytis galiojančių teisės aktų bei banko vidaus dokumentų reikalavimų; 70.3. papunkčio nuostatų, įpareigojančių banko darbuotojus laiku nesuspėjus atlikti pavedimų, tiesioginiam vadovui paaiškinti priežastis ir pateikti prašymą pratęsti vykdymo terminą; 70.13. papunkčio nuostatų, įpareigojančių banko darbuotojus atsakingai vertinti ir atlikti savo darbo pareigas; 70.15. papunkčio nuostatų, įpareigojančių banko darbuotojus nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą ir Prevencijos departamento direktorių apie kiekvieną įvykį, galintį turėti neigiamos įtakos banko veiklai;

AB banko „F.“ Pavedimų vykdymo politikos, patvirtintos 2011 m. spalio 28 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 171, 11 punkto nuostatų, įpareigojančių banką, vykdant klientų pavedimus, imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui;

AB banko „F.“ Vertybinių popierių apskaitos tvarkos, patvirtintos 2011 m. spalio 14 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 162, 25.3. papunkčio ir 25.1. papunkčio nuostatų, įpareigojančių elektroniniu paštu gavus skenuotą nemokestinio pavedimo nurodymą iš Komercijos tarnybos darbuotojo iki 15 val., atlikti patikrinimą, ar klientas yra sudaręs su banku investicinių paslaugų teikimo sutartį, ar klientas asmeninėse sąskaitose turi reikiamą vertybinių popierių ir piniginių lėšų likutį; 25.4. papunkčio nuostatų, įpareigojančių persiųsti skenuotą nemokestinio pavedimo, atitinkančio patikrinimo sąlygas, nurodymą tarpininkui, iš kurio klientas gauna vertybinius popierius; 25.5. papunkčio nuostatų, įpareigojančių nemokestinio pavedimo nurodymą įvesti į LITAS sistemą;

Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 1K-22, 92 punkto nuostatų, įpareigojančių Finansų maklerio įmonę kliento pavedimą pradėti vykdyti nedelsiant;

2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių Finansų maklerio įmonę, vykdant kliento pavedimą, veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, vykdant jį tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų, 2011 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iš AB banko „F.“ Komercijos tarnybos Klientų aptarnavimo departamento investicijų konsultanto M. V. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavusi informaciją apie 2011 m. lapkričio 15 d. kliento A. M. AB bankui „F.“ 11.30 val. pateiktą pavedimą Nr. NP0002658, kuriuo A. M. pavedė pervesti jam priklausančias 4000 AB banko „Snoras“ obligacijų, ISIN kodas (duomenys neskelbtini), iš AB banko „Snoras“ apskaitos į jo vardu atidarytą investicinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „F.“, žinodama, kad ji dalyvaus 2011 m. lapkričio 15 d. 14 val. AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ įvykstančiame „Target2-Securities nacionalinės naudotojų grupės“ susitikime, būdama tiesiogiai atsakinga už nemokestinių pavedimų vykdymą, privalėdama pradėti nedelsiant vykdyti A. M. gautą nemokestinį pavedimą, 2011 m. lapkričio 15 d. nuo 12.20 val. iki išvykdama į „Target2-Securities nacionalinės naudotojų grupės“ susitikimą, taip pat nuo 2011 m. lapkričio 16 d. darbo dienos pradžios iki 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val., dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, t.y. nepatikrino, ar A. M. yra sudaręs investicinių paslaugų teikimo sutartį, ar A. M. asmeninėse sąskaitose turi reikiamą vertybinių popierių likutį, nepersiuntė skenuoto nemokestinio pavedimo, atitinkančio patikrinimo sąlygas, nurodymą AB bankui „Snoras”, neįvedė A. M. nemokestinio pavedimo nurodymo į LITAS sistemą, nepranešė tiesioginei vadovei V. Č. apie laiku neįvykdytą pavedimą, t.y. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdytas A. M. pavedimas, todėl jam priklausantys 4000 AB „Snoras“ obligacijų nebuvo pervestos iš AB banko „Snoras“ apskaitos į AB bankas „F.“ apskaitą, o AB bankas „F.“ negalėjo nedelsiant pradėti vykdyti A. M. 2011 m. lapkričio 15 d. 11.32 val. pateikto pavedimo Nr. OBL 0006250 parduoti 4000 vnt. AB banko „Snoras“ obligacijų už ribinę 102 Lt vienos obligacijos kainą, kurių bendra vertė yra 408 000 Lt, AB bankui „F.“ jas nuperkant, kai 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 buvo paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos apribojimas (moratoriumas), o vėliau ir bankrotas, dėl to A. M. buvo padaryta didelės 408 000 Lt vertės turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas A. J. išteisino, nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnio sudėties, nesant pagrindo konstatuoti, kad kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti būtent dėl A. J. neatsargumo.

Apeliacinės instancijos teismas papildė išteisinimo pagrindą tuo, kad A. J. nustatyti veiksmai patys savaime, gali būti vertinami kaip vienkartinio kruopštumo stoka, užtikrinant savo pačios kokybiško darbo tęstinumą, nes A. J. nepatikrino, ar kitas banko skyriaus darbuotojas galimai suklydęs. Šie veiksmai, nėra tokio pavojingumo, kuris peraugtų baudžiamosios atsakomybės ribą. Jie gali būti vertinami tik drausminės atsakomybės ribose.

Naujame išteisinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas V. Č. pagal BK 229 straipsnį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismas taip pat konstatavo, kad nežiūrint į tai, kad skyriaus viršininkė V. Č., privalėdama užtikrinti banko (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų tinkamą jiems pavestų funkcijų vykdymą, galėjo patikrinti, ar specialistė A. G. tinkamai 2011 m. gegužės 15 d. pavadavo A. J., tačiau to nepadarė, negali būti vertinami atsietai nuo paskelbto AB banko „Snoras“ moratoriumo. Byloje nustatyti V. Č. veiksmai ir taip pat vertintini tik drausminės atsakomybės ribose, nes jie nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris peržengtų baudžiamosios atsakomybės ribą. Be to V. Č. negalėjo numanyti, kad vykdydama savo pareigas, ji neužtikrins klientui palankiausio sprendimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad tarp V. Č. veiksmų ir A. M. dėl neįvykdyto nemokestinio pavedimo atsiradusios didelės žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Aleksandras Bukelis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 7 d. nuosprendį ir bylos dalį dėl A. J. išteisinimo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį dėl V. Č. nuteisimo pagal BK 229 straipsnį, pakeisti šio nuosprendžio dalį dėl bausmės, paskiriant V. Č. 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą.

Prokuroras nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, nuosprendžiai yra neteisėti, priimti iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Teismai paviršutiniškai, fragmentiškai ir nelogiškai vertino byloje esančius duomenis, nenustatė visų įrodymų loginės grandinės, vertindami įrodymus padarė esminių BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 1 dalies pažeidimų, dėl to buvo priimtas neteisėtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo kaltinamoji A. J. buvo nepagrįstai išteisinta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ir neteisėtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. J. išteisinimo pagal BK 229 straipsnį ir panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. Č. nuteisimo, jai priėmus išteisinamąjį nuosprendį.

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį bylos įrodymų, neatsižvelgė į duomenis, patvirtinančius, kad A. J. turėjo ne tik pareigą, bet ir realią objektyvią galimybę įvykdyti A. M. nemokestinį pavedimą. Teismas nevykdė pareigos pašalinti esminius prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, taip pat nevykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto reikalavimo nuosprendyje pateikti motyvus, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kai kurie įrodymai.

Teismai, nepagrįstai nurodę, kad 2011 m. lapkričio 15 d. A. J. neturėjo jokios objektyvios galimybės įvykdyti A. M. nemokestinį pavedimą, nes apie jį nežinojo ir nebuvo prie darbo kompiuterio, neįvertino pačios A. J. parodymų, 2012 m. birželio 19 d. elektroninės informacijos, paimtos kratos, atliktos 2012 m. gegužės 2 d. AB banko „F." patalpose, metu, apžiūros protokolo 1.9 punkte užfiksuotų duomenų, liudytojos A. B. ir V. Č. parodymų, patvirtinančių kad A. J. minėtą dieną pietų pertraukos metu buvo darbo vietoje prie kompiuterio. Prokuroro manymu, jeigu A. J. būtų tinkamai vykdžiusi tiek AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės A. J. pareiginiuose nuostatuose numatytas pareigas, tiek (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų bei Pavedimų vykdymo politikos, patvirtintos 2011 m. spalio 28 d., AB banko „F.“ valdybos posėdžio protokolo reikalavimus, ji būtų tinkamai įvykdžiusi A. M. nemokestinį pavedimą ir būtų išvengta labai didelės žalos klientui. A. J. tiesiog ignoravo A. M. nemokestinį pavedimą, neatliko jokių veiksmų, kurie kuo geriau užtikrintų jo interesus, neatliko savo pareigos šį pavedimą įvykdyti nedelsiant (tai padaryti būtų užtrukę vos 10-15 min.) – ši aplinkybė žemesnių instancijų teismų nebuvo vertinama.

Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta nepagrįsta, bylos duomenims prieštaraujanti išvada, jog ir kitą dieną po A. M. nemokestinio pavedimo gavimo, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d., A. J. neįvykdė šio nemokestinio pavedimo būtent dėl kontrolės procedūros trūkumo. Apeliacinės instancijos teismas šios apylinkės teismo išvados ne tik nepripažino nepagrįsta, priimta visapusiškai neišnagrinėjus bylos faktinių aplinkybių, bet ir papildomai nuosprendyje pažymėjo, kad A. J. net neturėjo jokio pagrindo manyti, jog A. G. netinkamai vykdys darbo funkcijas ją pavaduojant, todėl jai neiškilo būtinybės tikrinti A. G. atlikto darbo kokybę. V. Č. nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad A. J., kitą dieną grįžusi į darbą, turėjo pareigą patikrinti jos nebuvimo darbe metu gautų ir(ar) neįvykdytų pavedimų baigtumo, tačiau šio veiksmo ji neatliko. Bylos duomenys patvirtina tai, kad net jeigu nebūtų buvęs paskelbtas laikinasis AB banko „Snoras“ veiklos apribojimas, A. J. nebūtų įvykdžiusi savo pareigos įvykdyti A. M. nemokestinį pavedimą, nes apie neįvykdytą A. M. pavedimą buvo sužinota tik lapkričio 21 d., klientui pačiam kreipusis į gerovės valdytoją A. M., o A. J. teismui pažymėjo, kad ji netikrino vakarykštės dienos (2011 m. lapkričio 15 d.) pavedimų ir nebūtų jų tikrinusi, nes joks teisės aktas ar pareiginė instrukcija jos neįpareigoja to atlikti. Žemesnių instancijų teismų išvada, kad atsakomybė už šio pavedimo neįvykdymą galėtų atsirasti tik A. J. pavadavusiai A. G., padaryta neįvertinus visų baudžiamosios bylos nagrinėjimui reikšmingų duomenų, nepašalinus akivaizdžių tarp įrodymų esančių prieštaravimų, nenurodžius įrodymų atmetimo motyvų. Siekiant nustatyti, ar A. J. pažeidė savo darbines funkcijas, neįvykdžiusi A. M. nemokestinio pavedimo, būtina nustatyti, kuris asmuo buvo atsakingas už netinkamą funkcijų atlikimą darbuotojui faktiškai nesant darbo vietoje, o jo darbo funkcijas atliekant kitam darbuotojui. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje galiotų skyriaus vadovės patvirtinta oficiali darbuotojų trumpalaikio nebuvimo darbe pavadavimo tvarka, kuria vadovaujantis būtų užtikrintas skyriaus darbo nepertraukiamumas ir pavedimų vykdymo tinkamumas. Iš bylos duomenų matyti, jog oficiali pavadavimo tvarka AB banke „F.“ egzistavo tik darbuotojų ligos ir atostogų metu – būtent už tokiu laikotarpiu atliekamus darbus pavaduojantiems darbuotojams atsirasdavo atsakomybė. Darbuotojo trumpalaikio faktinio nebuvimo darbe metu jo funkcijas laikinai atlikdavo kitas darbuotojas funkcinės lentelės pagrindu, t. y. įmonėje nustatytas ne juridinio, bet faktinio pavadavimo faktas, kuris jokios įtakos atsakomybei už netinkamą pareigų vykdymą neturi. Nors A. G., tikėtina. faktiškai pavadavo A. J., tačiau tas funkcijas ji atliko A. J. vardu, naudodamasi šiai suteiktais slaptažodžiais. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. už A. G. atliekamas funkcijas atsakė kaip už savo, ji, siekdama užtikrinti visų atliktų operacijų teisėtumą, privalėjo kitą dieną patikrinti kitų kolegų jos vardu atliktų darbų kokybę, įsitikinti, kad jos vardu darbo funkcijos atliktos tinkamai, net ir nesant pagrindo abejoti jų kompetencija bei atliekamo darbo kokybe (pagal AB banko „F.“ darbo tvarkos taisykles ir AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės pareiginius nuostatus). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vienareikšmiškai padarytos išvados, neįvertinus A. G., A. Č., E. K. duotų parodymų, negali būti laikomos pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. J. veiksmai vertintini kaip vienkartinio kruopštumo stoka tik drausminės atsakomybės ribose, pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir todėl yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra nustatytas didelės žalos požymis, A. J. pažeidimas peržengia drausminės atsakomybės ribas ir patenka į baudžiamosios teisės sferą.

Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą išteisinti V. Č., nurodo, kad šis teismas netinkamai aiškino teisės aktuose numatytas V. Č. pareigas ir siekdamas nustatyti, ar ji tinkamai vykdė šias pareigas, netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios kartu su kitais įrodymais patvirtina V. Č. netinkamo pareigų vykdymo faktą. Prokuroro manymu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nebuvo užtikrintas visų A. J. priskirtų darbų atlikimo nepertraukiamumas jos nebuvimo darbe metu, kurį privalėjo garantuoti skyriaus vadovė, t. y. (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2011 m. lapkričio 15 iki 16 d. nebuvo užtikrinta nepertraukiama V. Č. vadovaujamo skyriaus veikla, vykdant klientų pavedimus laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 15 d. 12.20 val. iki 2011 m. lapkričio 16 d. 14.57 val. V. Č., tinkamai neatlikusi jos vadovaujamo skyriaus darbo vykdymo kontrolės, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklėmis, buvo asmeniškai atsakinga už padaliniui pavestų uždavinių vykdymą. Nors AB banko „F.“ Darbo tvarkos taisyklėse nenumatyta skyriaus vadovo pareiga atlikti darbus už skyriaus darbuotojus, tačiau yra įtvirtinta pareiga tinkamai organizuoti skyriaus darbą, t. y. tinkamai paskirstyti darbuotojams darbus, užtikrinti darbų savalaikį atlikimą ir kokybę. Skyriaus vadovui nesugebant įvykdyti šių pareigų, t. y. darbus paskirstyti tarp savo pavaldinių, pareiga tinkamai įvykdyti darbus atsiranda pačiam vadovui asmeniškai. Taigi, vadovo pareiga atlikti neįvykdytą darbą yra išvestinė iš jo pareigos tinkamai organizuoti skyriaus darbą, užtikrinant jo tinkamumą ir nepertraukiamumą. Todėl V. Č. ne tik privalėjo įsitikinti, kad A. G. įvykdė visus (o ne kažkokią dalį) A. J. darbus, bet ir, nustačiusi, kad A. G. neatliko A. M. nemokestinio pavedimo, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad darbas būtų tinkami ir laiku įvykdytas, t. y. iki 2011 m. lapkričio 15 d. 15 val. aptariamas nemokestinis pavedimas būtų patikrintas, jo duomenys būtų suvesti į LITAS sistemą ir perduoti AB bankui „Snoras“.

Prokuroras taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog V. Č. neturėjo ir negalėjo numatyti galinčių atsirasti didelių nuostolių, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. V. Č., turėdama informacijos apie AB banko „Snoras“ finansinius sunkumus, pagal užimamas pareigas turėjo numatyti, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius pavedimo pervesti iš galinčio bankrutuoti banko „Snoras“ obligacijų, paskelbus banko moratoriumą, atsiras didelės žalos banko klientams, todėl ji turėjo dėti maksimalias pastangas tam, kad būtų kuo greičiau ir tinkamai įvykdyti būtent AB banko „Snoras“ obligacijas turinčių klientų, tarp jų ir A. M., pavedimai. Prokuroro manymu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad V. Č., neužtikrinusi vadovaujamo skyriaus nepertraukiamo darbo, dėl to A. M. nemokestinis pavedimas liko neįvykdytas, neatliko savo, kaip AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovės Darbo tvarkos taisyklių 70.1, 74, 75.1, 11 punktuose įtvirtintų pareigų, taip pat Vertybinių popierių apskaitos tvarkos 25.3, 25.4, 25.5 punktų, Investicinių paslaugų teikimo ir klienų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 92 punkto nuostatų, įpareigojančių finansų maklerio įmonę kliento pavedimą pradėti vykdyti nedelsiant. Taigi V. Č. nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, vykdydama savo pareigas, t. y. jas atliko nerūpestingai ir atmestinai, kontroliuodama vadovaujamo skyriaus veiklą, nors pagal einamas pareigas turėjo užtikrinti skyriaus darbo nepertraukiamumą ir tinkamą pavedimų vykdymą, nenumatydama galinčių dėl šio neveikimo atsirasti padarinių, nors pagal objektyvias aplinkybes ir savo asmenines bei profesionalias savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados pagrįstos prieštaringais argumentais. Viena vertus, teismas V. Č. pareigos dirbti sustiprintu režimu nebuvimą grindė tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, leidžiančių abejoti A. J. ir A. G. kompetencija tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, jog V. Č. neturėjo pagrindo tiesiogiai vykdyti nemokestinius pavedimus, ji nežinojo, kad gali būti paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos moratoriumas. Kita vertus, teismas pats konstatavo, kad 2011 m. lapkričio 15 d. AB banko „F.“ darbuotojai dirbo padidintu darbo krūviu.

Skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas konstatavo, jog BK 229 straipsnyje aprašyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik dėl neatsargumo, tačiau, aiškindamas neatsargios kaltės turinį, iš esmės aptarė tik nusikalstamą pasitikėjimą, nusikalstamo nerūpestingumo sąvoka nebuvo pateikta ir išaiškinta. Tuo tarpu bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad V. Č. ir A. J. buvo kaltinamos, o V. Č. nuteista už tai, kad tarnybos pareigų neatliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi, priimdamas nuosprendį Vilniaus apygardos teismas V. Č. išteisinimą turėjo motyvuoti nusikalstamo nerūpestingumo intelektualiniais ir valiniais kriterijais, nustatydamas, ar pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei V. Č. asmenines savybes ji galėjo ir turėjo numatyti, kad neatlikus jai priskirtų tarnybinių funkcijų galėjo būti neįvykdytas A. M. nemokestinis pavedimas ir dėl to padaryta didelė materialinė žala.

Kasatorius manymu, A. J. ir V. Č. veiksmai buvo kilusių padarinių – to, kad A. M. pavedimas nebuvo pradėtas vykdyti –būtina atsiradimo sąlyga. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje priežastingumo klausimas tarp V. Č. ir A. J. inkriminuotos pavojingos veikos ir A. M. padarytos didelės materialinės žalos nebuvo išspręstas. Prokuroras pažymi, kad šis teismas konstatavo, jog V. Č. ir A. J. nepadarė jokios pavojingos veikos, užtraukiančios baudžiamąją atsakomybę – esant tokiai išvadai bet kokie argumentai dėl priežastinio ryšio buvimo ar jo nebuvimo yra nepagrįsti, vertintini kaip prielaidos ir todėl yra neteisėti. Be to, apygardos teismo argumentai dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra prieštaringi, nelogiški ir neatitinka byloje nustatytų faktų. Teismas savo motyvus išdėstė nesiaiškindamas, ar iš tiesų egzistavo tam tikros objektyvios aplinkybės, lėmusios tai, kad nukentėjusiojo A. M. nemokestinis pavedimas negalėjo būti įvykdytas 2011 m. lapkričio 15 d. ir ar iš vis jis būtų įvykdytas 2011 m. lapkričio 16 d. (nepaisant AB bankas „Snoras“ veiklos sustabdymo aplinkybės). Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų neaišku, kokia aplinkybė – AB bankas „Snoras“ veiklos sustabdymas ar nemokestinio pavedimo termino nepasibaigimas – nulėmė tai, kad A. M. patyrė didelę materialinę žalą. Tik nustačius vienintelį pavojingus padarinius nulėmusį veiksnį galima padaryti išvadą dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo, vertinant V. Č. ir A. J. pavojingas veikas. Be to, spręsdamas priežastinio ryšio klausimą, teismas vertino ne 2011 m. lapkričio 15-16 dienų, o 2011 m. lapkričio 15-18 dienų laikotarpį.

Kasatorius nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Č. paskirta bausme. Prokuroro manymu teismas, skirdamas jai bausmę, nepaisė bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, neatsižvelgė į teisės aktuose numatytą bausmės paskirtį ir dėl to paskyrė baudą, kurios dydis (30 MGL) beveik 10 kartų mažesnis už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką skirtinos baudos vidurkį (250 MGL).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85/2011">2K-7-85/2011</a>, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas, nesant teismų padarytų esminių BPK įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ar nenustatęs netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nėra trečioji teisminė instancija iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais.

Taigi prokuroro kasacinio skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, prašoma atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, atskirus įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl žemesnių teismų sprendimų atitikties bylos aplinkybėms, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija tokius prokuroro kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

Iš teismų sprendimų dėl A. J. ir V. Č. išteisinimo turinio negalima daryti kasatoriaus siūlomos išvados, kad teismai paviršutiniškai, fragmentiškai ir nelogiškai vertino byloje esančius duomenis, nenustatė visų įrodymų loginės grandinės, vertindami įrodymus padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio, 331 straipsnio ir kitus prokuroro kasaciniame skunde nurodytus BPK pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas A. J. išteisinamąjį nuosprendį, nustatytas bylos aplinkybes bei įrodymų vertinimo motyvus išdėstė nuosekliai ir, atsižvelgdamas į pateikto pagal BK 229 straipsnį kaltinimo apimtį, suformulavo tinkamas išvadas dėl šios banko „F.“ (duomenys neskelbtini) specialistės išteisinimo. Įrodymus, gautus iš įvairių šaltinių apie nukentėjusiojo A. M. nemokestinio pavedimo gavimo banke, vykdymo ir kontrolės eigą, neįvykdymo priežastis (liudytojų, nukentėjusiojo, abiejų kaltinamųjų parodymai, dokumentai, kita rašytinė bylos medžiaga), teismas vertino kaip visumą, nė vienam iš įrodymų šaltinių neteikdamas prioritetinio vaidmens ir vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis. Nėra pagrindo kasatoriaus teiginiams, kad teismas neaptarė prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų ir neišdėstė įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, ar nenurodė motyvų, kurie būtini pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos reikalauja patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Nurodytų baudžiamojo proceso nuostatų apeliacinės instancijos teismas laikėsi. Šis teismas pagal paduotų apeliacinių skundų motyvus patikrino nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pasisakė tiek dėl apkaltinamosios, tiek dėl išteisinamosios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalių. Apygardos teismas atliko įrodymų tyrimą, šio teismo nuosprendyje nurodyta, kodėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų vertinimo atmetami. Abiejų instancijų teismai nepaliko nuošalyje kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad A. J. 2011 m. lapkričio 15 d. po 13 val. trumpai dar buvo savo darbo vietoje, buvo prisijungusi prie banko elektroninio pašto. Teismas išdėstė bylos medžiaga pagrįstas išvadas dėl specialistės A. J. laikino pavadavimo aplinkybių, jos tarnybos pareigų atlikimo 2011 m. lapkričio 16 d. Tai, kad šis teismas, darydamas išvadas apie turinčias reikšmės bylai aplinkybes, rėmėsi tik dalimi A. G., A. Č., E. K. duotų parodymų, gretino šiuos duomenis su kita bylos medžiaga, padarė kitokias išvadas negu prokuroras, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimto nuosprendžio 12-17 lapuose, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įpareigojančiomis įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu bei BPK 331 straipsnio nuostatomis, nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais remiantis V. Č. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 229 straipsnį, ir pateiktas kitoks jos neatsargumo teisinis įvertinimas.

Pažymėtina, kad priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pažymėtina, kad kasatorius teisus, jog apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp tarnybos pareigų neatlikimo ir turtinės žalos atsiradimo nebuvimo nėra pakankamai aiškios, nuoseklios ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau šis nuosprendžio trūkumas, esant tinkamoms išvadoms dėl kitų BPK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių nebuvimo, nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį neteisėtu.

Dėl BK 229 straipsnio taikymo

Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija sprendžia, kad visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos abiejų išteisintųjų banko skyriaus darbuotojų tarnybos pareigų neatlikimo sudėties taikymui, teismų išnagrinėtos ir įvertintos.

Pagal BK 229 straipsnį („Tarnybos pareigų neatlikimas“) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas patyrė didelės žalos. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado padarinių – šiame straipsnyje nurodytas subjektas patyrė didelę žalą; kad tarp veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys. Netinkamas savo pareigų atlikimas – pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008).

Teismų praktikoje savo pareigų neatlikimas aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10/2008">2K-10/2008</a>, 2K-7-228/2008, 2K-419/2012 ir kt.).

Kaip ir kito nusikaltimo valstybės tarnybai – piktnaudžiavimo tarnyba – sudėtyje (BK 228 straipsnis) pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant ne tik atskiram asmeniui atsiradusią turtinę žalą, tačiau kitą veikos padarymo aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2007">2K-568/2007</a> išaiškinta, kad BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) nusižengimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, į nukentėjusiųjų skaičių, į tai kaip nukentėjusieji vertina valstybės tarnautojo padarytą veiką, į veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. V. Č. ir A. J., sprendžiant iš pateiktų kaltinimų turinio, buvo kaltinamos dėl to, kad tarnybos pareigų neatliko dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka,,galėjo“ paprastai reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

Nagrinėjamoje byloje atskleisdami A. J. ir V. Č. kaltės turinį, vertindami šių prilygintų valstybės tarnautojams asmenų neatsargius veiksmus jų pavojingumo aspektu teismai aukščiau išdėstytų teismų praktikos reikalavimų laikėsi. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į konkrečias objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, lėmusias tiek banko (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės A. J., tiek ją kontroliuojančios skyriaus vadovės V. Č. tarnybos pareigų atlikimą, kurios susiklostė 2011 m. lapkričio 15-16 d. AB banko „F.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus veikloje, gavus ir neįvykdžius nukentėjusiojo A. M. pateikto nemokestinio pavedimo parduoti 4000 vnt. AB banko „Snoras“ obligacijų už ribinę 102 Lt vienos obligacijos kainą, kurių bendra vertė yra 408 000 Lt, AB bankui „F.“.

Teismų sprendimuose nurodytos aplinkybės, kurios nulėmė A. J. ir V. Č. išteisinimą, jų veikos pavojingumo įvertinimą, pagrįstai susietos ne tik su skirtingai suvoktu šių banko darbuotojų pareigų atlikimu, bet ir su AB banke „F.“ konstatuotais darbuotojų pareigų atlikimo kontrolės mechanizmo trūkumais, nevienodu laikino pavadavimo metu atliekamo darbo apimčių supratimu, kitų banko skyrių darbuotojų nepakankamu indėliu informuojant vadovybę pastebėjus pavedimų vykdymo trūkumus. Pats kasatorius atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje galiotų skyriaus vadovės patvirtinta oficiali darbuotojų trumpalaikio nebuvimo darbe pavadavimo tvarka, kuria vadovaujantis būtų užtikrintas skyriaus darbo nepertraukiamumas ir pavedimų vykdymo tinkamumas. Pagrįstas abejones dėl išteisintųjų kaltumo sukėlė ir nemokestinio pavedimo vykdymo pabaigos nustatymo teisinis neapibrėžtumas. Taigi teismai tinkamai analizavo ir pasisakė dėl vieno iš banko skyriaus darbuotojų padaryto pareigų neatlikimo veikos pobūdžio, trukmės, atsižvelgė į tai, kad bankui neįvykdžius pavedimo buvo pažeisti tik vieno fizinio asmens turtiniai interesai, kad 2011 m. lapkričio 15 ir16 dienomis banke iki banko „Snoras“ moratoriumo paskelbimo buvo vykdomi kitų šio banko klientų pateikti nemokestiniai pavedimai. Apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik nekokybiško, aplaidaus tarnybos pareigų neatlikimo fakto egzistavimas, o tokios veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės už tarnybos pareigų neatlikimą tikslai yra kitokie, jie nėra kompensaciniai, o pirmiausia skirti baudžiamojo įstatymo numatytai sankcijai už šią neatsargią pavojingą veiką pritaikyti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai kad A. M. atsiradusios žalos konkretaus dydžio nustatymas, banko civilinės atsakomybės sąlygų ir ribų konstatavimas yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos (T. 15,. b. l. 202-213) ir teismų sistemos LITEKO duomenimis, nukentėjusiojo A. M. pažeisti turtiniai interesai dėl viešosios apyvartos tarpininko AB banko „F.“ sutartinių ir kitų įpareigojimų nevykdymo ir dėl to patirtos žalos atlyginimo ginčijami ir ginami Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01182-2013-3).

Obiter dictum primintina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-251/2013, 2K–518/2014 ir kt.).

Prokuroro prašymas griežtinti pirmosios instancijos teismo paskirtą V. Č. baudą nesvarstomas, nes šioje nutartyje, pirmiau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs V. Č. pagal BK 229 straipsnį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies ir apeliacinės instancijos teismo naujo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo BK normų taikymo. Kolegija nenustato ir kasaciniame skunde nurodytų abiejų teismų padarytų BPK pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti esminiais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Dalia Bajerčiūtė

Tomas Šeškauskas