Baudžiamoji byla Nr. 2K-53/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1, 1.1.10.1, 2.1.12.3
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui J. Zieniūtei,
nuteistajam K. P.,
nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui J. Skruzdžiui,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant K. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Iš K. P. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. B. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nuteistojo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
K. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 2 d., apie 18.30 val., I. P. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto koridoriuje, tyčia smogdamas ranka ne mažiau kaip du kartus A. B. į pakaušį ir delnu vieną kartą suduodamas į kaktą, nukentėjusiajam susmukus ant laiptų, ne mažiau kaip tris kartus įspirdamas į kairįjį šoną, nesunkiai sužalojo A. B.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-53/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1, 1.1.10.1, 2.1.12.3
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui J. Zieniūtei,
nuteistajam K. P.,
nukentėjusiajam A. B., jo atstovui advokatui J. Skruzdžiui,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant K. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Iš K. P. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. B. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nuteistojo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė:
K. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 2 d., apie 18.30 val., I. P. priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto koridoriuje, tyčia smogdamas ranka ne mažiau kaip du kartus A. B. į pakaušį ir delnu vieną kartą suduodamas į kaktą, nukentėjusiajam susmukus ant laiptų, ne mažiau kaip tris kartus įspirdamas į kairįjį šoną, nesunkiai sužalojo A. B.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nuosprendį, skirti K. P. realią laisvės atėmimo bausmę ir priteisti iš jo 3000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms padengti. Kasatorius nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog K. P. nusikalto labai susijaudinęs, todėl ši aplinkybė šalintina iš nuosprendžio. Neatitinka tikrovės ir teismo teiginys, kad K. P. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nes iki šiol dar nėra nukentėjusiojo atsiprašęs. Teismo posėdžio metu ištarti žodžiai „gailiuosi, kas įvyko“ nėra nuoširdus gailėjimasis, nes juo laikomi aktyvūs veiksmai, suteikiant nukentėjusiajam pagalbą ar kitoks bandymas išvengti sunkesnių padarinių. Tiek iš K. P., tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad, nukentėjusiajam netekus sąmonės, nuteistasis dar spardė jį, sulaužė šonkaulius, sumušė inkstą, ir, nesuteikęs pagalbos, nuėjo žaisti kompiuteriu. Kasatoriaus manymu, teismas be pagrindo taikė BK 59 straipsnį, paskyrė nuteistajam per švelnią bausmę, nepagrįstai sumažino advokato atstovavimo išlaidas, neįvertindamas išlaidų, susijusių su advokato komandiruotėmis, susipažinimu su baudžiamosios bylos medžiaga, ieškinio paruošimu, dalyvavimu procese. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje taikomos CK normos. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus ieškinys pilnai turėjo būti patenkintas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo nustatyti atlygintinos žalos dydį, o jeigu šalis negali jo tiksliai įrodyti, atsižvelgiama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės skyrimo
Kasatorius A. B. nuosprendį laiko ydingu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistajam skiriant bausmę. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. P., vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, šį sprendimą tinkamai motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas, tinkamai įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, pasekmes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktuose, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltininkui paskyrus mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis).
Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nustatymas, remiantis faktiniais bylos duomenimis, yra fakto klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 1 dalies reikalavimus, šių aplinkybių nenustato, o tik patikrina, ar teisingai pritaikytos BK 59 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuo atveju, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kad asmuo prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką, laikoma tada, kai kaltininkas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, pripažįsta esmines veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, papasakojo esmines įvykio aplinkybes, konflikto priežastį, davė nuoseklius ir aiškius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį, savo nuoširdžiu prisipažinimu padėjo atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes, motyvus. Kasaciniame skunde šie duomenys nepaneigti, todėl neteisinga teigti, kad sąžiningas prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos pasekmių negalėjo būti pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo K. P. parodymais, atitinkančiais liudytojų I. P., D. M., R. Č., M. B. parodymus, nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta kaltininkui būnant ypatingos emocinės būklės, kurią sukėlė neteisėti nukentėjusiojo A. B. veiksmai I. P. atžvilgiu. Teismas kaltinamojo smurtinius veiksmus vertino kaip atsakomąją reakciją į kasatoriaus A. B. panaudotą fizinį smurtą prieš jo motiną. Tai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę (veika padaryta dėl didelio susijaudinimo).
BK 75 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kurioms esant teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ir numatyti tokio sprendimo pagrindai. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja ne tik esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir nustačius pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė atitiko BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, ir teismas, taikydamas šią teisės normą, nurodė išsamius tokio sprendimo motyvus. Palikdamas galioti apylinkės teismo nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pritarė teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, paaiškinantiems, kodėl paskirtos bausmės vykdymas K. P. turi būti atidėtas, detaliai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai būtų pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 106 straipsnio nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali atstovavimo išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai taikė šią procesinę normą ir, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį (neturi turto, bedarbis), atstovavimo išlaidų dydį pagrįstai sumažino. Taip pat teismas, remdamasis CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turėjo teisę nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, nes neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei negavus papildomos medžiagos, nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti nusikalstama veika padaryto žalos dydžio.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Egidijus Bieliūnas
Benediktas Stakauskas
