Baudžiamoji byla Nr. 2K-63/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1; 2.6.4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios L. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu L. G. buvo nuteista:
pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už UAB “B“ turto pasisavinimą – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, už UAB “L“ turto pasisavinimą – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už UAB “L“ dokumento suklastojimą – laisvės atėmimu trims mėnesiams, už UAB “L“ suklastoto dokumento panaudojimą – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą, L. G. nuo paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimą,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. G. buvo nuteista už tai, kad:
Nuo 2001 m. kovo 15 d. iki 2002 m. balandžio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, UAB “B” Kauno filialo patalpose, esančiose,,duomenys neskelbtini“, būdama buhalterė–kasininkė, o nuo 2002 m. vasario 4 d. – vyriausiojo finansininko pavaduotoja, iš jai patikėtos bendrovės kasos be pateisinamo dokumento pasiėmė 2272,91 Lt ir jų negrąžino, taigi šį turtą neteisėtai pasisavino.
Nuo 2001 m. gruodžio 22 d. iki 2002 m. balandžio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdama UAB „L“ buhalterė ir atsakinga už kasos operacijų atlikimą, 2002 m. sausio 8 d. pagal čekį Nr. 1176210, 2002 m. vasario 5 d. pagal čekį Nr. 1176211 ir 2002 m. kovo 5 d. pagal čekį Nr. 1176212 iš UAB “L” sąskaitos Nr. 10467407, esančios,,duomenys neskelbtini“, iš viso gavo 1000 Lt ir taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą. Šių pinigų – 1000 Lt – bendrovės kasoje neužpajamavo, dalies jų – 743,51 Lt – į bendrovės kasą neįnešė ir jų išlaidų jokiais apskaitos dokumentais nepagrindė. L. G. turėjo teisę iš bendrovės kasos gauti ir naudoti bendrovės reikmėms pinigus. Ji suklastojo UAB “L” 2001 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderį Nr. 41, jo pagrindu iš UAB “L“ kasos paėmė be bendrovės direktoriaus J. T. leidimo 13 000 Lt, pinigų į kasą negrąžino, išlaidų nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais ir taip tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB “L” turtą – 13 743,51 Lt.
Nuo 1998 m. lapkričio 25 d. iki 2002 m. balandžio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo UAB “L”, registruotos,,duomenys neskelbtini“, direktoriaus J. T. parašą 2001 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 41, t. y. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo – iš UAB “L” kasos paėmė pinigus – 13 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą, konstatavo, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiuos pažeidimus:
nekreipė dėmesio į prieštaringus bylos duomenis ir aplinkybes, keliančias pagrįstas abejones, ar L. G. padarė nusikaltimus, už kuriuos yra nuteista – pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai ir šališkai;
nesilaikė BPK reikalavimų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą: nėra įrodymų analizės, nemotyvuota, kodėl vieni įrodymai (kaltinamosios L. G. parodymai) atmetami, o kiti – priimami; nekonkretizavo nusikaltimų padarymo laiko; be to, yra netikslumų dėl civilinio ieškinio ir procese dalyvavusių asmenų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir buvo šališkas, nes šališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas negali.
Kasaciniu skundu kaltinamoji L. G. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti, nes jokių nusikaltimų ji nepadarė.
Kasatorės nuomone, teismų sprendimai priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais, kurių nepatvirtina ištirti įrodymai, pažeidžiant BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungtyniškumo principą, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo praktikos, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę, jog bylą per įmanomai trumpiausią laiką teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas. Kasatorė nurodo, kad byla teismui perduota 2004 m. liepos mėnesį, taigi bylos nagrinėjimas tęsiasi jau dvejus metus, nors byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, kurie tęstųsi ilgą laiką, apklausta tik viena specialistė ir keli liudytojai. Taigi toks ilgas bylos nagrinėjimas akivaizdžiai pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pripažino, jog ištirti įrodymai nepatvirtina, kad ji būtų padariusi kokią nors nusikalstamą veiką, todėl, kasatorės nuomone, vadovaujantis BPK 7 straipsnyje įtvirtintu rungtyniškumo principu, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog prokuroras nepateikė teismui įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jos kaltę, privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, o ne perduoti bylą dar kartą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatorės nuomone, žemesnės instancijos teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1, 3, 3.1.2, 3.1.4, 3.1.8 punktus, Konvencijos nuostatas bei jos teises ir tai turėjo tiesioginės įtakos neteisėtiems sprendimams priimti.
Kasatorė nurodo, kad jos kaltė dėl 2272,91 Lt pasisavinimo iš UAB,,B“ pagrįsta dviem įrodymų šaltiniais, t. y. 2002 m. balandžio 2 d. UAB,,B“ kasos inventorizacija ir FNTT prie LR VRM Kauno apskrities revizijų skyriaus atlikto bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2003 m. birželio 2 d. išvadomis Nr. 5-2/86, kuriose konstatuota, kad 2002 m. balandžio 2 d. kasos patikrinimas (inventorizacija) atliktas pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 26 punktą. Teismo posėdyje apklausta revizorė N. Malinauskienė patvirtino, kad kasos inventorizacija atlikta pažeidžiant nurodytas taisykles, nes atliekant kasos inventorizaciją privalo dalyvauti kasininkas, atsakingas už kasoje esančias pinigines lėšas. Nė vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti, kodėl inventorizaciją reikėjo daryti 2002 m. balandžio 2 d., nedalyvaujant už pinigines lėšas atsakingam asmeniui, t. y. kasatorei. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nurodytos inventorizacijos duomenys negali būti laikomi įrodymais. Be to, revizorė N. Malinauskienė parodė, jog ir darant prielaidą, kad toks pinigų trūkumas kasoje galėjo būti, tai nėra pagrindas teigti, kad pinigai buvo pasisavinti ar iššvaistyti, nes toks trūkumas galėjo atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Kasatorė teigia, kad byloje nėra jokių teisėtai gautų įrodymų (BPK 20 straipsnio 4 dalis), leidžiančių daryti išvadas apie UAB,,B“ nustatyto trūkumo susidarymo aplinkybes ir kuriuos įvertinęs teismas galėtų daryti išvadą, kad ji galėjo pasisavinti nurodytą pinigų sumą, todėl dėl šios dalies byla turi būti nutraukta. Dėl 2272,91 Lt išieškojimo UAB,,B“ turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Kasatorė nurodo, kad jos kaltė dėl 2001 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderio suklastojimo, jo panaudojimo ir 13 000 Lt pasisavinimo iš UAB,,L“ iš esmės pagrįsta bendrovės direktoriaus J. T. paaiškinimais, kad jis nurodytų pinigų negavo, ant kasos išlaidų orderio nepasirašė. Dėl šių nusikalstamų veikų taip pat nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad nurodytus pinigus galėjo pasisavinti kasatorė, priešingai, buvo nustatyta, kad piniginių lėšų apskaitą ir apsaugą bendrovėje direktorius J. T. organizavo netinkamai, pinigai buvo saugomi visai kitos įmonės patalpose, galimybę jais disponuoti turėjo bendrovės akcininkas V. P. Atlikus kasos išlaidų orderio rašysenos ekspertizę nenustatyta, kad tai ji suklastojo J. T. parašą. Taigi, ištyrus surinktus įrodymus, liko nepašalinti prieštaravimai, leidžiantys abejoti jos kalte ir kurie turėjo būti vertinami jos naudai. Be to, kasatorė nurodo, kad ji yra nuteista už tai, kad iš UAB,,L“ pasisavino 13 743,51 Lt, tuo tarpu pati bendrovė civiliniu ieškiniu pripažįsta 13 000 Lt žalą, kurią teismas ir priteisė. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad UAB,,L“ kasoje būtų užfiksuotas 743,51 Lt trūkumas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui gali priimti tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius šio Kodekso pažeidimus privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 304 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir buvo šališkas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių, kurios nustato nušalinimo pagrindus. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytos konkrečios teisėjo nušalinimo aplinkybės, o 4 punkte nurodyta, kad proceso dalyviai motyvuotai gali nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo, todėl proceso dalyvio nurodytą kitokią aplinkybę vertina teismas ir sprendžia, ar ji pagrįsta. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyvis gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl kasatorės argumentas (jog apeliacinės instancijos teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį, o ne perduoti bylą dar kartą nagrinėti pirmosios instancijos teismui) yra iš dalies teisingas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, privalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus procesinius pažeidimus ir priimti atitinkamą sprendimą, nes faktinių bylos aplinkybių tyrimas bei nustatymas ir įrodymų vertinimas yra apeliacinio nagrinėjimo dalykas.
BPK 376 straipsnis nustato teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas. Jos priklauso nuo skundo turinio ir nuo to, kuris proceso dalyvis (BPK 367 straipsnio 1 dalis) paduoda kasacinį skundą. Nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo (kaltinamojo), jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą kasacinį skundą, teismas neturi teisės pasunkinti nuteistojo (kaltinamojo) teisinės padėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant bylą pagal kasatorės kasacinį skundą teismas negali panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, nes tokiu atveju būtų pasunkinta kaltinamosios teisinė padėtis (ji taptų nuteistąja), todėl skundas atmestinas.
Dėl per ilgo bylos nagrinėjimo
Teismas turi imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau visos bylos aplinkybės turi būti ištirtos išsamiai ir nešališkai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas šešis kartus bylos nagrinėjimą turėjo atidėti dėl kaltinamosios ligos. Paminėta aplinkybė turėjo įtakos bylos nagrinėjimo laikui, tačiau ji vertintina kaip objektyvi, todėl kasatorės skundo argumentas, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio besitęsiantis bylos nagrinėjimas pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę, jog bylą per įmanomai trumpiausią laiką teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas, nepagrįstas.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (BK 95 straipsnis), apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo (BK 96 straipsnis) senaties institutai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamoji byla nutraukiama, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, kasatorės keliamas klausimas dėl ilgo bylos nagrinėjimo, gali būti sprendžiamas tik taikant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme šį institutą, iš esmės pripažįsta, kad atitinkamos valstybės ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminės institucijos konkrečioje baudžiamojoje byloje gali neįvykdyti savo konstitucinės pareigos per įstatyme nustatytą laiką, todėl BK yra įtvirtintas imperatyvas, kad tokiais atvejais baudžiamoji byla besąlygiškai nutraukiama.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal pateiktą kaltinimą šiuo metu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dar nesibaigęs.
Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Kasatorė teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl to, jog neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, t. y. nesant įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų nevertina. Faktinių bylos aplinkybių tyrimas ir įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija, todėl kasatorės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kaltinamosios L. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
