Baudžiamoji byla Nr. 2K–7–13/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
2.3.3.4.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos, Jono Algirdo Riepšo, Lidijos Liucijos Žilienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,
nuteistųjų gynėjams advokatams L. Bajorūnui, E. Liutkevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. gynėjo Lino Bajorūno ir E. M. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. ir L. M. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį ir E. M. paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda, L. M. – 2 MGL (250 Lt) bauda.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taip pat nuteistas L. P. ir jam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas trims mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokslą ir nuo 22 iki 6 val. būti namuose, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Skundžiama taip pat Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartis, kuria nuteistųjų L. M. ir E. M. gynėjų L. Bajorūno bei E. Liutkevičiaus apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo L. M. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo E. M. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti iš dalies, panaikinant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. M. ir E. M. nuteisti už tai, kad 2005 m. kovo 8 d., apie 20.30 val., kartu su nepilnamečiu L. P. bei dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis Kaune, (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, nenustatytiems asmenims daužant daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančius langų stiklus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šaukė, o V. P. mėginant juos sudrausminti, išplūdo V. P. necenzūriniais žodžiais, taip L. M. ir E. M. necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės tvarką, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje.
Kasaciniame skunde nuteistojo L. M. gynėjas Linas Bajorūnas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą L. M. nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad kaltinimas L. M. dėl vandališkų veiksmų, sugadinat ar sunaikinant turtą, nepasitvirtino. Teisme nebuvo įrodinėjama veika, už kurios padarymą L. M. pripažintas kaltu, taip pažeidžiant BPK 255 straipsnį. Teismai nemotyvavo, kodėl nusprendė, jog tariamai padaryti veiksmai užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pripažintos įrodyta veikos faktinės aplinkybės nesiskiria nuo kaltinamajame akte išdėstytų, nes tyčinis turto naikinimas ar sugadinimas nuo keiksmažodžių vartojimo skiriasi iš esmės. Teisiamajame posėdyje E. M. nebuvo pranešta apie veikos perkvalifikavimo galimybę; pažeista jo teisė į gynybą, nes nuo kaltinimo dėl smulkaus chuliganizmo nebuvo ginamasi; paneigta ir nekaltumo prezumpcija, nes nesant neginčijamų kaltės įrodymų, L. M. buvo pripažintas kaltu. Apeliacinės instancijos teismo minima taisyklė iš EŽTT sprendimo byloje Sipavičius prieš Lietuvą nėra taikytina šioje byloje, nes L. M. byloje nebuvo jokio išankstinio teismo įspėjimo apie galimus kitus kaltinimus, o asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, pažeidė dar pirmosios instancijos teismas. Kaltinimą pakeitus lengvesniu, kada faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, kaltinamasis taip pat turi teisę siekti išteisinimo, todėl ir apie tokį kaltinimo pakeitimą jam turi būti pranešta iš anksto.
Kasaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas Evaldas Liutkevičius prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą E. M. nutraukti.
Skunde kasatorius nurodo, kad priimant teismų sprendimus buvo pažeisti BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimai, taip suvaržant įstatymo garantuotas kaltinamojo E. M. teises. E. M. buvo įtariamas ir kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu: tyčia išdaužė daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančių trijų langų stiklus, tyčia nulaužė V. M. automobilio veidrodėlį, tyčia išdaužė S. R. G. automobilio durelių stiklą ir taip sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį (BK 284 straipsnio 1 dalis), tačiau nuteistas už tai, kad padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 284 straipsnio 2 dalis), kurio faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte, t. y. už šaukimą ir plūdimąsi, nukreiptus nežinia į ką, ir išplūdimą asmens, kuris niekada nebuvo įvardytas kaltinime ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas neįspėjo E. M. apie kaltinimo pakeitimo galimybę, todėl buvo pažeista E. M. teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. M. nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu buvo kaltinamas, todėl privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistųjų L. M. ir E. M. gynėjų Lino Bajorūno bei Evaldo Liutkevičiaus kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl BPK 255 ir 256 straipsnių taikymo
Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš minėtos teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymas draudžia teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių nėra perduoti teismui.
BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribų pakeitimo taisyklės: kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
Kaltinimo pakeitimo teisme procedūra nustatyta BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse. BPK 256 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti nuteistas pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinime išdėstytųjų, tik esant prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytiniam prašymui, apie kurį privalo būti informuotas kaltinamasis ir jo gynėjas. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos skirtos užtikrinti vieną esminių kaltinamojo teisių – teisę į gynybą. Ir jeigu tokiais atvejais kaltinamajam iš anksto nepranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma, nes BPK 44 straipsnis, reglamentuojantis asmens teisių į gynybą apsaugą baudžiamojo proceso metu, nustato, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobūdį bei pagrindą, kad būtų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai.
BPK 256 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi pagal šį straipsnį, kai veika perkvalifikuojama pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, jokia speciali procedūra nėra nustatyta, veika perkvalifikuojama be išankstinio pranešimo apie tokią galimybę, ir kaltinimo pakeitimas, kai faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esminis teisės klausimas yra toks: ar L. M. ir E. M. nuteisus pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BK 284 straipsnio 2 dalį), kaltinamajame akte išdėstytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Atsakant į šį klausimą, t. y. ar, perkvalifikavus nuteistiesiems inkriminuotą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 2 dalį, iš esmės keičiasi faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, reikia analizuoti tas aplinkybes ir padaryti atitinkamas išvadas, ar jos skiriasi, ar ne, o jeigu skiriasi, tai kurios iš jų skiriasi ir ar tie skirtumai yra esminiai.
Kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje perkvalifikavus L. M. ir E. M. veikas iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį kaltinamajame akte išdėstytos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų. Išanalizavus, kiek pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytų viešosios tvarkos pažeidimo aplinkybių, matyti, kad esantys tam tikri skirtumai yra esminiai.
L. M. ir E. M. buvo kaltinami tuo, kad padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o būtent 2005 m. kovo 8 d., apie 19.30 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo esančiame kieme, bendrininkaudami su L. P. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, savo vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. iš chuliganiškų paskatų tyčia nulaužė V. M. automobilio Renault 19 200 Lt vertės šoninį veidrodėlį, padarydami jam 200 Lt turtinę žalą, taip pat tos pačios dienos vakare, prie to paties namo esančiame kieme, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudaužė S. R. G. 120 Lt vertės automobilio GAZ 24–5 durelių stiklą, padarydami S. R. G. 120 Lt turtinę žalą, be to, apie 20.30 val., to paties namo laiptinėje dėl chuliganiškų paskatų tyčia išdaužė daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančių 110 Lt vertės trijų langų stiklus, padarydami daugiabučių namų savininkų bendrijai 110 Lt turtinę žalą.
L. M. ir E. M. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 2 dalį už tai, kad toje pačioje vietoje (namo laiptinėje), tuo pačiu laiku (apie 20.30 val.), su tais pačiais asmenimis (L. P. ir dar keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis), nenustatytiems asmenims daužant daugiabučių namų savininkų bendrijai priklausančius langų stiklus, plūdosi necenzūriniais žodžiais, šaukė, o V. P. mėginant juos sudrausminti, išplūdo V. P. necenzūriniais žodžiais, taip L. M. ir E. M. necenzūriniais žodžiais trikdė visuomenės tvarką.
Taigi veikos, kurios padarymu L. ir E. M. buvo kaltinami, ir veikos, už kurią jie nuteisti, objektyvieji požymiai – vieta, laikas, subjektai – ir subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia – nesiskiria, bet skiriasi kaltinamajame akte išdėstytos ir nuosprendyje pripažintos įrodyta veikos padarymo būdai. Kaltinamajame akte išdėstytos nusikalstamos veikos padarymo būdas (vandališki veiksmai) buvo pakeistas kitu nauju nusikalstamos veikos būdu – necenzūrinių žodžių vartojimu, taip pažeidžiant BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus ir nepagrįstai suvaržant kaltinamųjų L. M. ir E. M. įstatymo jiems garantuotą teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Teisės į gynybą suvaržymai buvo esminiai, nes pagrindinė kaltinamųjų ginčijama aplinkybė buvo būtent veikos padarymo būdas, kaltinamieji L. M. ir E. M. ginčijo vandališkų veiksmų atlikimą ir neturėjo galimybės pateikti gynybos argumentų, susijusių su visiškai kitu veikos padarymo būdu – necenzūrinių žodžių vartojimu.
Nuosprendis ir nutartis neteisėti ir naikintini, nes priimti, padarant esminių BPK pažeidimų, kurių teismo iniciatyva ištaisyti negalima.
Teismai, nustatę, kad L. ir E. M. bei L. P. nepadarė nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinami, turėjo, vadovaudamiesi BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, juos išteisinti, o paaiškėjus, jog kaltinamieji gali būti padarę kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, apie tai nutartimi pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis).
Kasacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad teismų sprendimai priimti padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėtų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tačiau šiuo atveju pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas padarytų BPK 255 ir 256 straipsniuose numatytų reikalavimų pažeidimų neturi galimybės ištaisyti. Dėl to iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas negalės priimti BPK 329 straipsnio 4 punkte numatyto sprendimo. Kadangi L. ir E. M. nuteisti pažeidžiant BPK normas, o tolesnis baudžiamasis procesas negalimas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamoji byla jiems nutrauktina.
Esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai turi įtakos ir nuteistojo L. P. veikos kvalifikavimui, jo baudžiamajai atsakomybei, BPK 376 straipsnio 2 dalies pagrindu nuosprendis ir apeliacinė nutartis dėl jo taip pat naikintini, o baudžiamasis procesas nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 2 d. nuosprendį, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą L. M., E. M. ir L. P. nutraukti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Albinas Sirvydis
Valerijus Čiučiulka
Jonas Algirdas Riepšas
Lidija Liucija Žilienė
Gintaras Goda
Antanas Klimavičius
