Baudžiamoji byla Nr. 2K-38/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.1
pirmininko Prano Kuconio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei–Lisauskienei,
nukentėjusiajam V. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. ir nukentėjusiojo V. K. kasacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. nuteista pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 5 d. nutartis, kuria nuteistosios I. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo V. K., prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. K. nuteista už tai, kad 2005 m. spalio 9 d., apie 21.00 val., savo bute, esančiame,,duomenys neskelbtini“, tarpusavio konflikto metu virtuviniu peiliu vieną kartą tyčia dūrė V. K. į pilvą ir padarė jam durtinę kiauryminę pilvo žaizdą su blužnies pažeidimu, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę. Dėl šio sužalojimo nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistoji I. K. prašo teismų sprendimus pakeisti – nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę be laisvės atėmimo.
Apeliaciniame skunde kasatorė buvo nurodžiusi, jog nukentėjusysis pats užkrito ant peilio ir susižalojo, nukentėjusysis sutiko su visais jos skundo argumentais ir prašė skundą tenkinti, taigi teismas turėjo nukentėjusįjį apklausti ir išsiaiškinti tokios pozicijos priežastis ir apie tai pasisakyti nutartyje. Taip pat privalėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis, susipažinęs su byla, pareiškė, kad nesutinka su liudytojos R. O. ir kasatorės parodymais. Taip teismas pažeidė BPK 242, 301 straipsnių, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą ištirti visus įrodymus, kuriais remiamasi nuosprendyje ar nutartyje, taip pat BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Teismai nurodė, kad ji savo kaltę pripažino, tačiau nesiaiškino, ar ji teisingai ją suvokia ir kvalifikuoja. Apeliaciniame skunde ji nurodė, kad kažkuria prasme jaučiasi kalta, nes neatsargiai rankoje laikė peilį, t. y. kalta nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kasatorės nuomone, bylos aplinkybės patvirtina, kad pats nukentėjusysis, praradęs pusiausvyrą, dėl jos neatsargumo užgriuvo ant peilio, kurį ji laikė rankoje ir paneigia tą versiją, kad ji turėjo tikslą sunkiai sužaloti žmogų. Kasatorė teigia, kad teismai neįvertino to, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vienu peilio dūriu, kad medicinos pagalbą iškvietė ji, taip pat to, kad jos vyras yra agresyvus ir dažnai prieš ją naudojo fizinį smurtą.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis V. K. prašo teismų sprendimus pakeisti –nuteistosios veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nėra sakęs, jog I. K. dūrė į jį peiliu, nuteistoji teigė, kad negali paaiškinti, kaip įdūrė jam į šoną. Vėliau jis prisiminęs, kad konflikto su žmona metu pasiėmė peilį, neturėdamas tikslo jos sužaloti, tačiau dėl to, kad jis buvo neblaivus ir tarp jų dažnai kildavo barniai, žmona galėjo pagalvoti, kad jis ją puola, todėl pastūmė jį į sieną ir atėmė peilį. Dėl girtumo jis prarado pusiausvyrą ir užgriuvo ant peilio, kurį, atėmusi iš jo, žmona laikė atsukusi į jį. Kasatorius nurodo, kad šių aplinkybių ilgą laiką atkurti negalėjo, nes įvykio metu buvo neblaivus, o po to buvo susijaudinęs dėl tokios nemalonios situacijos. Mano, kad įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes dažnai grįždavo neblaivus, naudojo prieš žmoną smurtą, todėl žmona galbūt ir pagalvojo, kad jis ją puls, nors tokių ketinimų neturėjo. Dėl nurodytų priežasčių nuteistosios veika turi būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir, atsižvelgus į tai, kad jie susitaikė, žala atlyginta, prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme jis palaikė nuteistosios skundą, prašė jį patenkinti, tačiau teismas jo neapklausė ir neprašė paaiškinti įvykio aplinkybių, taip pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Kasacinių skundų (kaip ir nuteistosios apeliacinio skundo) pagrindinis argumentas yra tas, kad teismai neteisingai nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasatorių nuomone, nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl neatsargių nuteistosios veiksmų, todėl jos veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.
Pagrindinis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus bylos duomenis ir juos įvertinęs, konstatavo, kad I. K. veiksmai peiliu sužalojant V. K. kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad pakaltinamas asmuo, užsimojantis peiliu prieš kitą asmenį, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. I. K., smogdama peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padarytų sveikatos sutrikdymų nekonkretizavo ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad tokia teismo išvada teisinga. Šios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nuteistoji nuosekliai parodė, jog konflikto metu pastūmė nukentėjusįjį, ištraukė iš jo rankos peilį ir juo įdūrė jam į pilvą. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. O. Nuteistosios apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusysis pats užkrito ant peilio ir susižalojo, apeliacinės instancijos teismo atmesta kaip prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad I. K., smogdama peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį, veikė netiesiogine tyčia, taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 135 straipsnio 1 dalis – nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.
Dėl kitų kasacinių skundų argumentų
Nepagrįstas nuteistosios skundo argumentas, kad aiškinantis dėl kaltės pripažinimo teismas neteisingai suprato jos prisipažinimo apimtį ir turinį. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, pranešus apie įtarimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, dalyvaujant gynėjui, nuteistoji kalta visiškai prisipažino, teisminio nagrinėjimo metu taip pat visiškai prisipažino. Nuteistosios parodymų turinys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai suprantamas ir nedviprasmiškas. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. pranešus apie įtarimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dalyvaujant gynėjui, nuteistoji parodė, kad staigiai pastūmė nukentėjusįjį, šis atsitrenkė nugara į duris, prarado pusiausvyrą, tada ji pagriebė iš jo peilį ir ji negali pasakyti, kaip įdūrė jam į šoną. Pranešus apie įtarimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taip pat dalyvaujant gynėjui, nuteistoji patvirtino savo ankstesnius parodymus. Teisme nuteistoji parodė analogiškai.
Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko neišsamiai, nei nuteistoji, nei kiti proceso dalyviai atlikti įrodymų tyrimo nepageidavo. Todėl kasatoriai nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje taisyklės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas ir teisėtumas apeliacinės instancijos teisme buvo nuodugniai patikrintas, atsakant į nuteistosios skundo esminius argumentus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus nepadaryta.
Kasatorė padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl jai BK 38 straipsnio nuostatų taikyti negalima.
Nepagrįstai kasatorė teigia, kad teismai neįvertino šių aplinkybių: nukentėjusysis buvo sužalotas vienu peilio dūriu, medicinos pagalbą iškvietė ji, jos vyras yra agresyvus ir dažnai prieš ją naudojo fizinį smurtą. Šias aplinkybes teismas įvertino paskirdamas BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, artimą minimaliai ribai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios I. K. ir nukentėjusiojo V. K. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Aldona Rakauskienė
Vytautas Masiokas
