D. K. pagal BK 164 str., 369 str., 368 str., 376 str., 1 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1523/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18738-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis ir jo gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir D. K. išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Teismai netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, kuomet esant civiliniams teisiniams santykiams dėl civilinės prievolės pažeidimo, taikė D. K. baudžiamąją atsakomybę. D. K. nevengė pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau realios galimybės periodiškai mokėti išmokas jis neturėjo dėl pajamų jam inkriminuotais periodais nebuvimo, dėl ligos, todėl savo pareigą vykdė pagal galimybes. Nėra įrodytas sąmoningas vengimas teikti vaikams išlaikymą. Dėl kelių mėnesių pertraukos, kuri atsirado dėl objektyvių priežasčių, D. K. neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismai neteisingai nustatė faktines aplinkybes. 2022 m. liepos mėnesį vaikai praleido pas tėvą D. K., buvo jo prižiūrimi ir išlaikomi. Vaikų motina prie vaikų išlaikymo pinigais neprisidėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu nuteistasis vengė išlaikyti vaikus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su D. K. nuteisimu pagal BK 164 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, tame tarpe ir dėl tų, kurios vadovaujantis ultima ratio principu leistų spręsti civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės nuteistajam taikymo galimybę. Kasatoriai, prašydami D. K. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotame kasaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, jog buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimai, nepateikiant esminių BPK pažeidimų buvimą pagrindžiančių teisinių argumentų. Nors ir cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, tačiau ja tik subjektyviai siekiama pagrįsti nuteistojo ir gynėjos poziciją dėl, jų nuomone, neteisingų teismų sprendimų.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. K. ir jo gynėjos advokatės Irmos Bekerės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis