D. B. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 374 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1565/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23620-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. B. (D. B.) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti šio nuosprendžio vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kartu su kasaciniu skundu nuteistasis pateikė prašymą sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 75 straipsnį. Tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą ir esmingai pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nebuvimo yra klaidinga, prieštarauja bylos aplinkybėms. Spręsdamas atsakomybę lengvinančios aplinkybės klausimą bei nustatydamas bausmės sugriežtinimo pagrindą, šis teismas objektyviai nevertino bylos duomenų visumos, t. y. vertino tik nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis, nutylėjo aplinkybes, rodančias, kad gailėjimasis yra tikrai nuoširdus, o ne formalus, vienpusiškai vertino visuomenės interesą.

Kasatoriaus teigimu, jau pirmos apklausos metu jis pripažino vartojęs alkoholį iki vairavimo ir vengęs neblaivumo patikrinimo, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo vairuoti transporto priemones) nevykdomo faktą bei išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Anot kasatoriaus, jo aiškinimai apie transporto priemonių judėjimą be pagrindo buvo įvertinti kaip siekis dalį kaltės perkelti kitiems eismo dalyviams ir nenuoširdžiu gailėjimusi. Nuteistasis nebuvo kaltinamas Kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl kurio būtų nukentėję kiti eismo dalyviai, todėl jo nurodytos aplinkybės ir išsakyta nuomonė, kad netinkamai vairavo kitas vairuotojas, išeina iš pareikšto kaltinimo ribų. Reikšminga ir tai, kad įrodymų tyrimas teisme vyko supaprastinta tvarka, su tokia tvarka sutiko ir kaltinimą palaikiusi prokurorė. Veikos padarymo aplinkybės po atliktos apklausos teismui nekėlė abejonių.

Nuteistasis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog jis pripažino piktnaudžiavimo alkoholiu faktą ir savanoriškai kreipėsi dėl gydymo, lankosi pas psichologą, dirba dviejose darbovietėse ir vykdo baudžiamojo poveikio priemonę – moka į valstybės biudžetą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą. Visi šie realūs nuteistojo veiksmai po nusikalstamų veikų padarymo rodo, kad jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Kasatoriaus vertinimu, netgi pašalinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam arešto bausmės vykdymo atidėjimą, taikant intensyvią priežiūrą ir draudimą 7 metus vairuoti transporto priemones. Tokia bausmė yra pakankama atgrasymo priemonė ir leis visiškai įgyvendinti ne tik nubaudimą, bet ir teisingumo principą. Dėl realaus bausmės atlikimo nuteistasis praras darbą, nebegalės padėti šeimai, be to, bus nutrauktas savanoriškas gydymas. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė įtikinamų teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas yra neteisingas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kuri BK bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai ir tai pagrįsta teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 75 straipsnio taikymo grindžiami tik subjektyvia kasatoriaus kritika dėl, jo nuomone, netinkamų šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo išvadų ir jie nėra siejami su konkrečiomis šio teismo padarytomis minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, o tik savu nustatytų aplinkybių interpretavimu. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasatoriaus teiginiai dėl jo teisės į teisingą teismą pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė