Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nutarties J. B. baudžiamojoje byloje priėmimo

Kasacinio skundo Nr. DOK-1587/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16788-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama nukentėjusiojo R. A. Slavėno kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 15 d. nutarties J. B. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nukentėjusysis R. A. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad šio teismo teisėjų kolegija, priėmusi 2024 m. balandžio 15 d. nutartį, buvo šališka ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą; teigia, kad J. Barškutis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra visų atleidimui būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o A. B. netinkama būti laiduotoja, nes ji pasibaigus posėdžiui, dar esant salėje teisėjui, priėjo prie jo ir pasakė, kad pateisina J. B. nusikalstamą elgesį, be to, teismas jos tinkamumo būti laiduotoja neįvertino. Taip pat skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, t. y. atmetė jo prašymą paskirti pakartotiną ekspertizę jam padarytų sužalojimų mastui nustatyti, pažymi, kad ekspertė Z. M. surašė išvadą neturėdama ikiteisminio tyrimo medžiagos, jo neapžiūrėjus; kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl vadovaujasi ne ekspertės Z. M. išvada ir jos apklausos parodymais, o šiai išvadai prieštaraujančiu ekspertų V. K. ir J. R. surašytu ekspertizės aktu, nors nėra patikimų duomenų, jog ekspertams buvo pateikta visa reikiama ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atnaujinęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, neapklausė liudytojų T. M., J. B. ir A. B., neištyrė specialisto išvados ir ekspertės ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų; priteisiant neturtinę žalą padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kadangi ne visos aplinkybės buvo išsamiai bei nešališkai įvertintos ir išnagrinėtos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. A. S. kasacinį skundą paduoda antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti ankstesnį nukentėjusiojo paduotą kasacinį skundą, konstatavusi, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Kaip matyti iš naujai paduoto kasacinio skundo turinio, jo esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui, t. y. kasatorius dėsto analogiškus argumentus dėl teismo šališkumo (pašalinta tik pastraipa dėl teisėjo D. R. šališkumo), A. B., kaip laiduotojos, tinkamumo, įrodymų patikimumo (ekspertizės aktas) ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, dėl nepagrįsto J.B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, skunde pateikiama daug Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos pavyzdžių, analizuojama Teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apžvalga, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos (BK 40 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmiau paduoto kasacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija tokius kasatoriaus argumentus išnagrinėjo ir nenustačiusi kasacijos pagrindų skundą atmetė, dar kartą juos nagrinėti ir spręsti dėl kasacijos galimumo nėra teisinio pagrindo.

Nesant teisiškai reikšmingų argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4, 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo R. A. Slavėno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė