Š. I. pagal BK 140 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-182-1060/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25335-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2; 2.1.7.4.4; 2.3.4.3;

2.3.6.4.2

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. rugsėjo 18 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,

sekretoriaujant Laimai Adomaitienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam Š. I.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, našlys, dirbantis AB „Prienų šilumos tinklai“, vyriausiuoju inžinieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 209 straipsnį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes ir Š. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė Š. I. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas Š. I. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Š. I. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, Š. I. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Š. I. mušdamas šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017 m. gegužės 21 d. apie 21.40 val. būdamas neblaivus, namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto su sugyventine V. B. metu, panaudodamas fizinį smurtą, kumščiu vieną kartą smogė V. B. į kairės rankos dilbio sritį ir vieną kartą į liemenį, sugriebęs už abiejų riešų stumdė po kambarį, sugyventinei V. B. ištrūkus ir įbėgus į vonios kambarį stūmė ją į vonią, dėl ko griūdama V. B. nulaužė vonios čiaupą, išėjus iš vonios, miegamajame rankomis pastūmė ją ant lovos ir sugriebęs abejomis plaštakomis V. B. už kaklo ją smaugė, šiai bandant išsivaduoti pagriebė ties krūtine už rūbų ir jais smaugė sugyventinę V. B., taip mušdamas ir smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, dešinio žando srityje, kairio dilbio srityje, kairiojoje krūtyje, kairėje šlaunyje, kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis.

Šiais veiksmais Š. I. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte su V. B. įvykusio konflikto aplinkybės nurodytos teisingai. 2017 m. gegužės 21 d. V. B. jį grįžusi pasitiko prie durų, namuose toliau šūkavo, jam nuėjus į vonią iš paskos atėjusią sugyventinę pastūmė, dėl ko ji nugriuvo į vonią. Su V. B. tik susistumdė, bet smūgiavimo jos atžvilgiu nebuvo, anksčiau prieš sugyventinę fizinio smurto nenaudojo. Sugyventinė yra labai pavydi, o tai, kad jis šienavo kaimynei priklausančią pievą, matomai ir iššaukė jos pavydą. Savo nepasitenkinimą V. B. išreiškė viešai, kalbėjo jam nepriimtinais žodžiais. Mano, kad nukentėjusiosios veiksmai - jos šūkavimas balkone, įžeidinėjimas, jam grįžus į namus bandymas spirti į tarpukojį ir išprovokavo tokius jo veiksmus, jis tik norėjo, kad nukentėjusioji liautųsi taip kalbėjusi. Paaiškino, kad su kaimynu D. G., kuris paprašė jam išvykus nupjauti žolę, palaiko draugiškus kaimyniškus santykius, tuo tarpu V. B. susikonfliktavusi su visais kaimynais. Šiuo metu jis su nukentėjusiąją susitaikė.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis Š. I., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pareikštą pageidavimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (b.l. 104), t. y. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo Š. I. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu Š. I. gyvena apie metus, pusantrų. 2017 m. gegužės 21 d. sugyventinis namo grįžo neblaivus. Tos dienos vakare, apie 21 val., Š. I. šienaujant daugiabučio kiemo veją, iš buto balkono paprieštaravo, kam šis šienauja, nes kiemą prižiūri Birštono miesto tvarkymo tarnyba, be to buvo vėlyvas metas. Kaltinamajam grįžus į butą, tarp jų kilo konfliktas, nes šis pradėjo priekaištauti, jog drausdama šienauti jį įžeidė kitų asmenų akivaizdoje. Abu susiginčijo, tuomet kambaryje kaltinamasis kumščiu smogė jai į kairės rankos dilbio sritį, kartą į liemenį bei suėmęs už abiejų riešų, pradėjo stumdyti po kambarį. Jo prašė liautis, bet šis neklausė. Jai įbėgus į vonios kambarį slėptis, kaltinamasis įbėgo paskui ir ją stūmė ant vonios, griūdama sulaužė vonios čiaupą. Vengdama tolimesnio konflikto traukėsi nuo kaltinamojo, neatsimena ar pati nuėjo ar sugyventinis ją nustūmė į miegamąjį, tuomet rankomis pastūmė ją ant lovos, abiem plaštakomis suėmė kaklą ir smaugė. Jai priešinantis Š. I. atleido delnus nuo kaklo, suėmė už bliuzono ties krūtine ir prispaudęs prie kaklo ją smaugė. Kas įvyko toliau neatsimena, mano kad prarado sąmonę, ją atgavus kaltinamasis išeidinėjo iš miegamojo. Daugiau Š. I. jos nemušė. Kaltinamasis yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau, tačiau dėl to į policiją nesikreipė (b.l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Namas 3 aukštų, skardiniu stogu, sujungtas su namu Nr. (duomenys neskelbtini), yra 3 laiptinės, įėjimas į namą yra antras, šiaurinėje pastato pusėje. Įėjus pro metalines duris, patenkama į laiptinę, vienoje laiptinės laiptų aikštelėje yra trys butai. Kairėje pusėje matosi buto durys, ant kurių yra skaičius „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus pro duris patenkama į butą. Buto koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys. Įėjimo dešiniame pasienyje - langas su balkono durimis. Buto koridoriaus kairėje pusėje yra vonios durys. Įėjus į vonios kambarį pro medines duris - kairiame frontaliniame pasienyje stovi vonia. Virš vonios kairio kampo, sienoje yra įmontuotas vandens čiaupas. Dušo žarna su galvute yra apvyniota aplink čiaupą ir padėta ant čiaupo viršaus. Čiaupo apačioje matomas vamzdelio galas, nelygiais kraštais, būdingais nulaužiamo vamzdžio galui. Buto koridoriaus gale, kairėje pusėje - medinės durys vedančios į miegamojo kambarį, į kurį įėjus - kairiame frontaliniame pasienyje yra dvigulė lova, metalinėmis kojomis. Apžiūrėjus įvykio vietą bute, jokių nusikalstamos veikos padarymo pėdsakų ar įrankių nesurasta, kraujo ar kitų dėmių nerasta (b.l. 10-14);

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešinio žando srityje, kairio dilbio srityje, kairiojoje krūtyje, kairėje šlaunyje, kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 30).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5/2014">2K-5/2014</a>) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtina, kad Š. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu vieną kartą smogė V. B. į kairės rankos dilbio sritį ir vieną kartą į liemenį, sugriebęs už abiejų riešų stumdė po kambarį, sugyventinei V. B. ištrūkus ir įbėgus į vonios kambarį stūmė ją į vonią, dėl ko griūdama V. B. nulaužė vonios čiaupą, išėjus iš vonios, miegamajame rankomis pastūmė ją ant lovos ir sugriebęs abejomis plaštakomis V. B. už kaklo ją smaugė, šiai bandant išsivaduoti pagriebė ties krūtine už rūbų ir jais smaugė sugyventinę V. B., taip mušdamas ir smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, dešinio žando srityje, kairio dilbio srityje, kairiojoje krūtyje, kairėje šlaunyje, kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis.

Teismo vertinimu, kaltinamojo Š. I. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, ir jo nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis Š. I. pateikė prašymą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.). Nukentėjusioji V. B. prašė Š. I. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius (b.l. 139). Prokurorė dėl bylos nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu priimtame 2017 m. birželio 16 d. nutarime nurodytų motyvų pagrindu.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Š. I. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Savo kaltę kaltinamasis pripažino ir ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, teismui jis pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Nukentėjusioji ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškė.

Tačiau, vien tik kaltininko prisipažinimo, susitaikymo su nukentėjusiąja BK 38 straipsnio nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš kaltinamąjį Š. I. charakterizuojančios medžiagos, jis praeityje, t.y. 2015 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu teistas už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalies 183 straipsnio 2 dalies (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 209 straipsnį, 300 straipsnio 3 dalies (dvi veikos) padarymą (b.l. 43-59), šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nėra pagrindo išvadai, kad Š. I. nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamojo prašymas neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Skirdamas Š. I. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Š. I. padarė pavojingą asmens sveikatai tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Š. I. teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 41, 43-59), baustas administracine tvarka (b. l. 37-40), dirba AB „Prienų šilumos tinklai (b. l. 35), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 34), našlys, faktiškai veda bendrą ūkį su sugyventine.

Kaltinamojo Š. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad jis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, kaltinamojo Š. I. nuoširdus gailėjimasis pasireiškė tuo, kad susitaikė su nukentėjusiąja (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lengvinančia aplinkybę laikytina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, kuris pasireiškė tuo, kad ji pati dėl mažareikšmės dingsties pradėjo konfliktą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamojo Š. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šią nusikalstamą veiką Š. I. padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). nenustatyta. Tai, kad jis šią veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, teismo vertinimu, neturėjo įtakos jos padarymui ir ši aplinkybė nesunkina atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. I. pripažino, kad, jeigu net ir nebūtų vartojęs alkoholio, į provokuojantį nukentėjusiosios elgesį būtų reagavęs taip pat.

Kitų Š. I. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs Š. I. padarytą nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus Š. I. BK 140 straipsni 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir Š. I. skiriama galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgus į tai, kad nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, ji jam atleidžia, pretenzijų neturi, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, abu tarpusavyje susitaikė, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 7, 8, 10 punktų pagrindu ir paskiriant įpareigojimus.

2017 m. gegužės 24 d. nutarimu Š. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75) paliekama galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

pripažinti Š. I. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti Š. I. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir Š. I. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8, 10 punktais, Š. I. paskirtos 1 (vienų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant Š. I. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių priemonių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, išaiškinti Š. I., kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme yra numatytos bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.

4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė