Baudžiamoji byla Nr. 1-240-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36844-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugsėjo 18 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 21.30 val. iki 6.30 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 60 val. 2013 m. kovo 25 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;
2) 2013 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 val., pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 40 val.;
3) 2014 m. balandžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto;
4) 2014 m. birželio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto, pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto;
5) 2015 m. sausio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) 2015 m. vasario 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) 2015 m. birželio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtoji bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2015 m. vasario 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį 2015 m. vasario 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) 2017-03-28 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 24, (dvidešimt keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, pritaikius BK 64(1) straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti šiuos įpareigojimus per visą paskirtosios bausmės laiką bei per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
E. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017 m. liepos 21 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sodybos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,72 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais E. A. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, tik yra registruotas kitos asmens vardu, savo vardu nepersirašęs sutarties. 2017 m. liepos 21 d. apie 15 val. 30 min. jam priklausančiu automobiliu Peugeot 206, važiavo (duomenys neskelbtini) kaime, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jo paprašė automobilio dokumentų. Paimdamas iš jo dokumentus, policijos pareigūnas pastebėjo, kad jis buvo neblaivus ir pareikalavus pasitikrinti blaivumą, į alkotesterio matuoklį įpūtė 2,00 promilės alkoholio. Nuo automobilio vairavimo jį nušalino ir nuvežė į ligoninę paimti kraujo mėginį. Automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko už 200 eurų. Pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi (b.l. 95-97, 107-108).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Apklausta kaip liudytoja R. S. parodė, kad automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už vieną šimtą eurų. Kadangi automobilį yra pardavusi, todėl civilinio ieškinio ir turtinės žalos nereiškia ir niekam pretenzijų ji neturi (b.l. 23-25);
Apklausta kaip liudytoja J. V. parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. 2017 m. liepos 21 d. dirbant su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju D. A., gavo pranešimą, kad Prienų rajone, Naujojo Klebiškio kaime įtartinai važiuoja automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliuojant (duomenys neskelbtini) kaime, pagrindiniu keliu pastebėjo važiuojamąja kelio dalimi važiuojantį minėtą automobilį, kurį vairavęs asmuo, pamatęs policijos automobilį, skubiai įsuko į šalimais buvusią gyvenamąją sodybą. Patikrinimo metu automobilyje buvo trys asmenys, automobilį vairavo E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino negalintis pateikti vairuotojo pažymėjimo, nes neturintis teisės vairuoti. Kartu automobilyje buvo V. Š. ir ir E. K.. Automobilyje buvo jautėsi alkoholio kvapas, E. A. prisipažino, jog yra neblaivus, vartojęs alkoholinių gėrimų, ir, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Alkotesteriu "Alcotest 6810" Nr. ARFM-0229, patikros sertifikato Nr. 0624548, E. A. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.00 alkoholio promilės). Su alkotesterio parodymais E. A. sutiko. Automobilis „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytas saugoti į Prienų rajono policijos komisariatą, o E. A. sulaikytas (b.l. 19-21);
Liudytojas E. K. parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 15 val. įsėdo į automobilį Peugeot 206, valstybinių numerių neatsimena, kurį vairavo E. A., būdamas vizualiai neblaivus. Įsėdęs į automobilį pastebėjo, kad šalia vairuotojo priekinėje sėdynėje miegojo V. Š.. Važiuodamas ant galinės automobilio sėdynės alaus, kurį važiuodamas gėrė. Važiuojant Prienų rajone automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pastebėjo, kad automobilį Peugeot 206 vairavo E. A. būdamas neblaivus, jį sulaikė, automobilį konfiskavo, o jį ir V. Š. išlaipino iš automobilio (b.l. 28-30);
Liudytojas V. Š. parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. ryte susitiko su E. A., kartu visą dieną gėrė alkoholį, abu važinėjosi jo automobiliu Peugot 206, valstybinių numerių neatsimena. Automobilį Peugeot 206 vairavo E. A., o jis sėdėjo šalia vairuotojo. Bevažinėdamas su E. A., išgėręs alkoholinių gėrimų, užmigo, prikėlė policijos pareigūnai. Jis atsikėlė ir išlipo iš automobilio, o E. A. sulaikė. Nesuprato, iš kur automobilyje buvo ir E. K.. Išlipę iš automobilio, kartu pėstute parėjo į namus (b.l. 33-34);
2017 m. liepos 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) kaime, prie (duomenys neskelbtini) namo (b.l. 6-7);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. A. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,72 promilės etilo alkoholio (b.l. 38).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. A. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino E. A. pareikštą kaltinimą, t. y., jog jis 2017 m. liepos 21 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie sodybos Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1,72 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais E. A. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuotina kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas konstatuoja, kad E. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tik prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismo baudžiamojo įsakymo tvarka ir pasekmės kaltinamajam išaiškintos (b. l. 111-113, 115-116).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.
E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. A. teistas (b. l. 44-52), eilę kartų baustas administracine tvarka (b.l. 59-73), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje kaltinamasis neįregistruotas (b.l. 75).
Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis: kad E. A. anksčiau teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2017 m. kovo 28 d., šį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu baudžiamuoju įsakymų paskirtos bausmės, eilę kartų baustas administracine tvarka, nė vienos paskirtos baudos nėra sumokėjęs, transporto priemonę vairavo būdamas girtas ir neturėdamas teisės vairuoti, kas neabejotinai kėlė pavojų kitų asmenų saugumui ir net gyvybei, nedirba, todėl spręstina, kad prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – piniginė bauda, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto.
Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 30 parų areštą (BK 49 straipsnio 3 dalis).
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog E. A. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 20 parų areštą.
Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.
Kaltinamasis E. A. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl faktas, kad E. A. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti E. A. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tokios nuomonės laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas E. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)
BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (šiuo atveju sumokėjęs piniginę baudą), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nors lengvasis automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kito asmens vardu, tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad minėta transporto priemonė priklauso jam, savininkė, kuri nurodyta transporto priemonės registracijos dokumentuose, patvirtino, kad transporto priemonę pardavusi ir ji priklauso kaltinamajam E. A.. Todėl transporto priemonė, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuota.
Į paskirtą bausmę įskaityti E. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 21 d. 15.40 val. iki 2017 m. liepos 23 d. 14.23 val. (2 paros).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 30 parų areštą, paskiriant bausmę atlikti areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. A. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir E. A. paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę, paskiriant bausmę atlikti areštinėje.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. A. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. A. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 21 d. 15.40 val. iki 2017 m. liepos 23 d. 14.23 val. (2 paros) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, ir E. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį – Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo du raktelius, techninės apžiūros rezultatų kortelę, perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.
Įteikti kaltinamajam E. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam E. A., kad:
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo suimami, šią bausmę atlieka areštinėse. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistuosius per tris paras po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
