Baudžiamoji byla Nr. 2K-291-489/2017 nuasmeninta
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00375-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. U. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžių.
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu D. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimu, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – penkerių metų laisvės atėmimu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – penkiolikos parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. U. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vienuolikai metų bausmė, atliekant ją pataisos namuose, ir 30 MGL dydžio (1129,52 Eur) bauda. R. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant; galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 677,71 Eur dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir V. D. bei V. M., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas. D. U. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant dvejų metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir D. U. paskirta subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir D. U. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL (1129,52 Eur) dydžio bauda.
R. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 677,71 Eur dydžio bauda.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. D. U. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe neteisėtai gamino, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o R. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo neteisėtai gaminti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti.
1.1. D. U., veikdamas bendrininkų grupe su V. D., V. M., R. M. ir R. L., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis BK 391 straipsniu, nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. 20.00 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai pagamino labai didelį kiekį rudos spalvos 10 821 g (10,821 kg) skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė – 2540,026 g, šviesiai geltonos spalvos 20 250 g (20,250 kg) miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5783,959 g (5,784 kg), ir jas toje pačioje vietoje neteisėtai laikė iki 2012 m. birželio 1 d. 20.00 val., kai ši psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.
1.2. R. M., veikdamas bendrininkų grupe su D. U., V. M., V. D. ir R. L., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, vadovaujantis BK 391 straipsniu, nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d., paprašytas D. U. surasti, nupirkti bei nugabenti psichotropinėms medžiagoms gaminti reikalingas chemines medžiagas, iki 2012 m. birželio 1 d. 20.00 val. įgydamas iš UAB „E“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), chemines medžiagas – acto rūgštį, amonio acetatą, izopropilo spiritą, nitroetaną, naudotas psichotropinių medžiagų gamybai, bei nugabendamas nurodytas chemines medžiagas į Kauną, padėjo neteisėtai pagaminti labai didelį kiekį rudos spalvos 10 821 g (10,821 kg) skysčio, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 2540,026 g, šviesiai geltonos spalvos 20 250 g (20,250 kg) miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5783,959 g (5,784 kg).
2. Be to, D. U. nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą, neturint tikslo jos platinti, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – už nedidelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą, neturint tikslo jos platinti, bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu – pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – už neteisėtą didelio kiekio šaudmenų laikymą.
2.1. D. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai iki 2012 m. birželio 1 d. 20.00 val. laikė klėtyje sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), rudai žalios spalvos augalinę medžiagą, turinčią savo sudėtyje 12,8567 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,2 %, bei 0,06 g svorio rudos spalvos medžiagą, turinčią savo sudėtyje narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), kurios buvo supakuotos keturiuose užspaudžiamuose plastiko maišeliuose ir paprastame plastiko maišelyje, iki ši narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu.
2.2. Be to, D. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai iki 2012 m. birželio 21 d. 13.40 val. laikė nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), augalinę medžiagą, turinčią savo sudėtyje 0,392 g narkotinės medžiagos – kanapių, kuriose esančios psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,31 %, iki ši narkotinė medžiaga (nedidelis jos kiekis) buvo rasta ir paimta kratos metu.
2.3. Taip pat D. U. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iki 2012 m. birželio 11 d. 10.30 val. laikė nuosavybės teise priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose didelį kiekį – 125 vienetus – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, iki šie šaudmenys buvo rasti ir paimti kratos metu.
3. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, konstatavęs, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos R. M. veikos kvalifikacijos išplaukia, jog R. M. veikė ne kaip padėjėjas, o kaip vykdytojas, ir tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei prieštarauja teismo nuosprendžio aprašomajai daliai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nuteistojo D. U. nusikalstamą veiką iš BK 253 straipsnio 2 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį, pripažinęs, kad neteisėto disponavimo šaudmenimis atvejais BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nuo veikos, numatytos šio straipsnio 2 dalyje, atribojama, remiantis vertinamuoju didelio šaudmenų kiekio požymiu.
4. Kasaciniu skundu nuteistojo D. U. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendį dėl D. U. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4.1. Kasatorė, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, kasacinėmis nutartimis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2007">2K-243/2007</a>, 2K-48/2008, 2K-7-232/2007, 2K-P-95/2012, 2K-7-398/2013, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neištyrė visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, nepateikė motyvuotų išvadų dėl visų esminių nuteistojo D. U. gynėjos apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, kad D. U. priklausančios bendrovės UAB „L“ įsigytos cheminės medžiagos, kurių įgijimą žemesnės instancijos teismai siejo su nuteistojo V. M. vykdytu psichotropinės medžiagos amfetamino gaminimo procesu, buvo panaudotos būtent šių psichotropinių medžiagų gaminimui, tačiau šiais duomenimis grindė D. U. kaltę dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nors D. U. kaltė dėl jam inkriminuoto labai didelio psichotropinių medžiagų kiekio gaminimo ir yra grindžiama jo asmeniniame kompiuteryje išsaugota informacija apie psichotropinių medžiagų gaminimo metodus, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo ištirtas ir nustatytas rastų psichotropinių medžiagų pagaminimo būdas, kuris objektyviai leistų D. U. sieti su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu (apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta konsultacinė specialisto išvada, konstatuojanti, kad pagal cheminės medžiagos profiliavimo duomenis galima nustatyti ir tokiame psichotropinių medžiagų gamybos procese panaudotas chemines medžiagas, ir patį psichotropinės medžiagos pagaminimo būdą). Dalinis įrodymų tyrimas, atliktas apeliacinės instancijos teisme, buvo paviršutiniškas.
4.2. Kasatorė teigia, kad žemesnės instancijos teismai nuteistojo D. U. kaltę padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą grindė ir nuteistojo V. D. bei pagal BK 391 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto R. L. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, šiuos duomenis pripažindamas įrodymais, jų visiškai nevertino patikimumo ir leistinumo aspektais. R. L. ir V. D. ikiteisminio tyrimo metu gynė ta pati advokatė A. Fominienė, o jų gynybos versijos buvo priešingos, taigi jų parodymai negali būti pripažįstami leistinais ir patikimais. Neužtikrinus V. D. gynybos ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant kaip įtariamąjį buvo iš esmės suvaržytos jo teisės, įtvirtintos BPK 10 straipsnyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 44 straipsnio 7 ir 8 dalyse, teisė į teisingą procesą. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad nors asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, o įrodymais pripažintini tik tokie parodymai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami ir kita bylos medžiaga. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs R. L. parodymus per dvi apklausas ikiteisminio tyrimo metu, vadovavosi tik tais jo parodymais, kurie sutapo tarpusavyje ir kuriuos patvirtino kiti įrodymai, tačiau nepasisakė, kuria konkrečia R. L. 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m. spalio 31 d. apklausų parodymų dalimi buvo vadovautasi. Apeliacinės instancijos teismas R. L. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nepagrįstai suteikė savarankiško įrodymų šaltinio statusą.
4.3. Kasatorė taip pat pabrėžia nekaltumo prezumpcijos principo reikšmingumą, pagal kurį kaltinamasis savo nekaltumo neprivalo įrodinėti, įrodinėjimo našta tenka atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, nes teismo išvados dėl asmens kaltės gali būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjE5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-619/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-619/2012">2K-619/2012</a>, 2K-232/2014, 2K-24/2014). D. U. kaltė dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos amfetamino pagaminimo ir laikymo grįsta ne konkrečiais bylos duomenimis, kurie neginčijamai patvirtintų jo kaltę dėl šio labai sunkaus nusikaltimo padarymo, bet duomenimis, sudarančiais tik galimai įvykdytos nusikalstamos veikos regimybę.
4.4. Kasatorė teigia, kad D. U. nuteisimas pagal BK 259 straipsnių 1 ir 2 dalis bei 253 straipsnio 1 dalį grindžiamas ne neabejotinų D. U. kaltės įvykdžius šias nusikalstamas veikas įrodymų visuma. Lietuvos apeliacinis teismas, savo procesiniame sprendime pasisakydamas apie tai, kad D. U., ginčydamas savo kaltę dėl šių nusikaltimų padarymo, nepateikė jokių savo nekaltumo įrodymų, nepagrįstai perkėlė D. U. įrodinėjimo naštą, nors jis dėl savo procesinės padėties ypatumų neturi pareigos pateikti įrodymų, įrodančių jo nekaltumą. D. U. kaltė grindžiama tik narkotinių medžiagų bei šaudmenų radimo faktu, o vietose, kuriose buvo rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos ir šaudmenys, lankėsi ne tik D. U., bet ir kiti asmenys.
4.5. Anot kasatorės, teismai neteisingai kvalifikavo D. U. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip baigtą nusikaltimą. Teismai netyrė, ar kratos metu skysto bei miltelių pavidalo rasta ir paimta medžiaga su 31,18 bei 28,56 proc. amfetamino koncentracija yra galutinis, tinkamas vartoti produktas – psichotropinė medžiaga amfetaminas, ar šios psichotropinės medžiagos gamybos stadija yra baigta. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (2002 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas). Iš specialistės R. Sakalauskaitės paaiškinimų 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdyje, specialisto išvados byloje matyti, jog tam, kad iš kratos metu rastų cheminių medžiagų būtų gautas galutinis produktas, skystį reikia išgryninti ir sukristalizuoti. Taigi gaminimo stadija nebuvo pasiekusi galutinio rezultato, t. y. nepagaminta psichotropinė medžiaga, kuri būtų galutinis, tinkamas vartoti produktas. D. U. nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas gaminti labai didelį psichotropinės medžiagos – amfetamino – kiekį.
4.6. D. U. apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, pažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatas. Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2017 m. kovo 13 d. nuosprendį buvo įsiteisėjęs ne tik Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis, bet ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendis, kuris jau buvo subendrintas su 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, D. U. paskiriant galutinę subendrintą ketverių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę (be to, neskiriant jam 30 MGL dydžio baudos, nes ši bausmės dalis jau yra atlikta). Bausmių, paskirtų Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, bendrinimas buvo galimas tik su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, o ne su Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri jau buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi nusikalstamos veikos, už kurias D. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. ir 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiais, buvo įvykdytos iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo, t. y. iki Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo, Lietuvos apeliacinis teismas, skundžiamu nuosprendžiu subendrindamas bausmes, privalėjo pagal BK 63 straipsnį paskirti D. U. tokią bausmę, kokia būtų paskirta, priimant vieną nuosprendį. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę Lietuvos apeliacinis teismas privalėjo subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu D. U. paskirta galutine subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo taisykles, nes veikos, už kurias paskirtos bausmės, labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir kategoriją.
5. Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, ir grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Jeigu nebūtų nustatytas pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – panaikinti ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas; baudžiamąją bylą dėl R. M. nutraukti jį reabilituojančiais pagrindais.
5.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą, todėl yra pagrindas bylą perduoti pagal nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliacinius skundus nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 3 dalis). BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką galima padaryti tik tiesiogine tyčia, tad jos neįrodžius R. M. veikoje baudžiamoji byla jam turi būti nutraukta, nesant jo veikoje BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Taigi kasatorius teigia esant ir BPK 369 straipsnio 2 dalyje numatytą kasacijos pagrindą – netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą – netinkamai pritaikytas BK Bendrosios dalies normas (BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
5.2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo R. M. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, nepagrįstai išdėstė apibendrintus argumentus dėl nuteistųjų byloje. R. M. tiesiogiai nedalyvavo gaminant narkotines medžiagas, niekada nebuvo sodyboje, kurioje jos buvo gaminamos. Apeliacinės instancijos teismas nors nuosprendį grindė liudytojų I. F. ir R. Va. parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į R. M. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kodėl šių liudytojų parodymai laikytini nepatikimais. Iš apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo neaišku, kokie konkretūs telefoniniai pokalbiai įrodo R. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Telefoniniai pokalbiai laikytini vienu iš pagrindinių R. M. kaltę įrodančių duomenų, tačiau nei kaltinamajame akte, nei procese pirmosios instancijos teisme prokuroras nedetalizavo pokalbių tarp R. M. ir kitų kaltinamųjų turinio, pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė apie tai, kad R. M. bendravo su D. U., o apeliacinės instancijos teismas pabrėžė pokalbių abstraktumą, dėl to keliantį įtarimą dėl pokalbiuose dalyvavusių asmenų atvirumo, vadinasi, savo procesiniame sprendime pateikė siurprizinį argumentą. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismo nešališkumo, bylos nagrinėjimo rungtyniškumo principus.
5.3. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino V. D. parodymus ikiteisminio tyrimo metu: nors rėmėsi tuo, kad V. D. apklausiamas nurodė, jog R. M. buvo tarpininkas, kuris Vilniuje padėjo įsigyti chemines medžiagas, reikalingas klijams gaminti, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad toje pačioje apklausoje V. D. parodė nežinantis, ar R. M. ką nors žinojo apie psichotropinių medžiagų gamybą, nes įmonėje, kurioje pirko chemines medžiagas, tokias medžiagas gali nusipirkti bet kuri įmonė. R. M. veiksmai kaltinime nepagrįstai aprašomi, naudojant būtąjį dažninį laiką, nors bylos duomenys nepaneigia R. M. parodymų apie tai, kad šis, gyvendamas netoli cheminėmis medžiagomis prekiavusios įmonės Vilniuje, paprašius D. U., tik keletą kartų pasidomėjo, ar toje įmonėje yra UAB „L“, kurioje dirbo D. U., dominusių cheminių medžiagų, atvežė į Kauną UAB „L“ legalių jos nusipirktų įmonėje „E“ cheminių medžiagų.
5.4. Kasatorius akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, nors ne vienoje kasacinės instancijos teismo nutartyje (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2010">2K-251/2010</a>, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.) pažymėta, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, abejonės neaiškintos kaltinamojo naudai, nors in dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEwLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-510/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-510/2012">2K-510/2012</a>, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.). Taip pat nesivadovauta BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Nepaneigta tai, kad R. M. nežinojo, nesuvokė, kad legalios cheminės medžiagos, dėl kurių įsigijimo jo prašė pasidomėti D. U. ir kurias UAB „L“ nupirkus iš UAB „E“ jis keletą kartų vežė į Kauną, būtų buvusios skirtos narkotinėms medžiagoms gaminti. Nė vienas iš nuteistųjų, taip pat ir pats R. M., apie tai proceso metu neparodė. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „L“ buvo išdavusi įgaliojimą dėl legalių cheminių medžiagų atvežimo iš Vilniaus į Kauną, juolab pats apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje pabrėžė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo R. M. įgytų cheminių medžiagų apyvarta nėra uždrausta ir jomis legaliai prekiavo UAB „E“; byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. M. kartu su šioje byloje nuteistais ir vykdytojais pripažintais D. U. ir V. M. būtų neteisėtai gaminęs psichotropines medžiagas.
5.5. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas. R. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą; nors santuoka su L. M. anksčiau ir buvo nutraukta, tačiau jie augina ir išlaiko du vaikus, iš kurių vienas – mažametis, R. M. atliekant bausmę, jo šeimos padėtis yra itin sunki: vaikas serga, vaiko motina negali sumokėti komunalinių mokesčių, R. M. pagalbos reikia ir jo motinai. Iki sulaikymo R. M. dirbo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties pagalbinių darbuotojų skyriuje, iš savo darbo užmokesčio jis išlaikė vaikus, šeimą, padėjo motinai. Darbovietės jis apibūdinamas teigiamai. Šios aplinkybės, anot kasatoriaus, taip pat įrodo tai, kad R. M. neturėjo tyčios elgtis nusikalstamai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai nemotyvuoti, pagrįsti tik aplinkybių, pripažįstamų paties R. M., tačiau nesudarančių pagrindo jį nuteisti, konstatavimu.
6. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas prašo nuteistojo D. U. gynėjos advokatės I. Botyrienės ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.
6.1. Atsiliepime teigiama, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamieji, nuteistieji ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. D. U. gynėja kasaciniame skunde nurodė, kad jos ginamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 253 straipsnio 1 dalyje, teismų grįsta duomenimis, kurie nėra pakankami daryti išvadoms apie D. U. kaltę, t. y. neigiamos žemesnės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinių skundų argumentų, patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, papildomai apklausęs specialistę R. Sakalauskaitę, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė. Kasatoriai BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus grindžia nesutikimu su teismų padarytu nuteistiesiems nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas, įvertinęs visas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos aplinkybes, dėl kiekvieno nuteistojo, iš jų ir dėl R. M., apeliacinio skundo pasisakė atskirai ir išsamiai. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai vertinant įrodymus nebuvo pažeisti.
6.2. Prokuroras, pasisakydamas dėl D. U. gynėjos kasacinio skundo argumentų, teigia, kad pagal BPK 47 straipsnio 1 dalį tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėjas, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito asmens gynybos interesams. Ši nuostata nereikalauja, kad dviejų ar daugiau įtariamųjų (kaltinamųjų) gynybos interesų prieštaravimai būtų esminiai – draudimas ginti kelis asmenis taikytinas esant bet kokiems ginamųjų pasirinktų gynybos pozicijų neatitikimams. Klausimas dėl gynėjos advokatės A. Fominienės dalyvavimo ikiteisminiame tyrime apklausiant kaip įtariamuosius R. L. ir V. D. buvo išsamiai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, konstatuojant, kad tarp įtariamųjų V. D. ir R. L. ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai juos gynė advokatė A. Fominienė, gynybos prieštaravimų nebuvo, todėl šiuo konkrečiu atveju įtariamųjų teisė į gynybą pažeista nebuvo ir jų parodymai yra leistini įrodymai byloje. Abu įtariamieji neigė savo kaltę, nurodė iš esmės vienodas jiems žinomas aplinkybes. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose V. D. ir R. L. gynė skirtingi gynėjai. Minėtų asmenų parodymai laikytini tinkamais įrodymais byloje. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime pagrįstai teigė, kad D. U. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pagrįsta ne tik R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet iš įvairių šaltinių gautų įrodymų visuma.
6.3. R. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus argumentai, kad jo ginamojo R. M. veiksmuose nebuvo tyčios daryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmestini kaip nepagrįsti. Teismai atskleidė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos mechanizmą, kiekvieno nusikalstamos veikos dalyvio, iš jų ir R. M., kaip padėjėjo, vaidmenį. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė kategorišką išvadą, kad nuteistieji turėjo bendrą siekį neteisėtai gaminti psichotropines medžiagas, o R. M. suvokė, kad savo veiksmais padeda vykdytojui D. U. siekti bendro tikslo – psichotropinių medžiagų gaminimo, ir norėjo taip veikti (veikė tiesiogine tyčia).
6.4. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pagal žemesniųjų instancijų teismų nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes nustatyta, kad D. U., veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai gamino ir laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Gaminimas ir pagaminimas nėra tapatūs, atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar narkotinių medžiagų jau pagaminta, ar jos tik pradėtos gaminti.
6.5. D. U. gynėjos advokatės kasacinio skundo argumentai, susiję su bausmės jam paskyrimu, turėtų būti, anot prokuroro, paliekami nenagrinėti, nes apeliacine tvarka bausmės jam skyrimas nebuvo apskųstas (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo D. U. gynėjos advokatės I. Botyrienės ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasaciniai skundai atmestini.
Dėl kasacinių skundų nagrinėjimo ribų
8. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato.
8.1. Pagal kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos formuojamą praktiką klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
8.2. Taigi nagrinėjamoje byloje kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl abiejų nuosprendžių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl nuteistojo D. U. gynėjos kasacinio skundo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
9. Nuteistojo D. U. gynėja advokatė I. Botyrienė savo kasaciniame skunde pabrėžia BPK 320 straipsnio 3 dalyje esančių teisės normų esminį pažeidimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į jos apeliacinio skundo argumentą dėl neįrodyto nuteistojo D. U. kaltumo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimo ir laikymo).
9.1. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016, 2K-256-693/2017 ir kt.) nuosekliai aiškinama, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apelianto argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.
9.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
9.3. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šis teismas pirmiau minėtų BPK reikalavimų nepažeidė, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, nuosprendyje išdėstė pakankamai motyvuotas išvadas dėl esminių išnagrinėtų apeliacinių skundų argumentų ir pateikė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas bei kodėl esminiai apeliacinių skundų argumentai atmetami. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamus įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, nei to pageidavo apeliantai, negali būti laikoma netinkamu apeliacinių skundų išnagrinėjimu.
9.4. Nuteistojo D. U. gynėja kasaciniame skunde pabrėžia papildomų specialiųjų žinių panaudojimo byloje poreikį ir teigia, kad rastos psichotropinės medžiagos profilio nustatymas leistų daryti tinkamas išvadas apie rastų cheminių medžiagų panaudojimo galimybes amfetamino gamybai. Psichotropinių medžiagų profiliavimo rezultatų nebuvimą byloje kasatorė traktuoja kaip netinkamą apeliacinės instancijos teismo procesinę laikyseną ir esminį BPK nuostatų pažeidimą.
9.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. birželio 1 d., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo rasta baltos spalvos miltelių ir rudos spalvos skysčio, kurių sudėtyje specialių tyrimų metu aptikta 5783,959 g ir 2540,026 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos įrodymų visumos vertinimo matyti, kad būtent nuteistasis D. U., veikdamas bendrininkų grupe su kitais, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos gamino ir laikė iki 2012 m. birželio 1 d. 20.00 val., kol ji kratos metu buvo rasta ir paimta.
9.6. Klausimas dėl psichotropinės medžiagos profiliavimo (vienos iš cheminio tyrimo technologijų) panaudojimo reikalingumo šioje byloje buvo sprendžiamas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (įrodymų tyrimo metu įvertinta gauta konsultacinė išvada, apklausta specialistė, tyrusi kratos metu paimtą skystį, spręstas klausimas ir dėl techninės ekspertizės skyrimo tikslingumo profiliuojant medžiagas, aiškinantis jų gamybos procesą) ir teismo nuosprendyje šiuo klausimu išdėstytos atitinkamos teismo išvados. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad jos neteisingos, pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.
9.7. Profiliuojant sintetinės kilmės narkotines ar psichotropines medžiagas pirmiausia siekiama išaiškinti narkotikų sintezės metodus, būdingus skirtingiems ES valstybių regionams, nustatant skirtingose nelegaliose laboratorijose pagamintų kvaišalų skirtingas chemines ir fizikines charakteristikas. Šiuo atveju jokie galimi šios cheminio tyrimo technologijos pritaikymo rezultatai nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, įrodytumui ir kvalifikavimui reikšmės neturi. Pagal šio straipsnio 3 dalies dispoziciją konkretus psichotropinių medžiagų pagaminimo būdas, kaip ir gaminimo motyvas bei tikslas, nėra būtinieji šios veikos požymiai, kuriuos reikia įrodyti.
Kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis, nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti, ar jo neturėjo. Toks kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintomis rekomendacijomis su vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais. Nagrinėjamoje byloje toks labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis nustatytas neteisėtai pagamintame ir laikytame skystyje bei milteliuose. Minėta, kad įrodinėjimas nėra begalinis procesas ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis.
9.8. Kasaciniame skunde kritikuojami liudytojo R. L. parodymai apie sodyboje vykusį psichotropinių medžiagų iš turimų cheminių medžiagų gaminimo procesą ir jame dalyvavusius asmenis (šis liudytojas parodė apie D. U., V. D., V. M. konkrečius veiksmus gaminant psichotropines medžiagas). Teismų nuosprendžiuose šio liudytojo parodymai buvo lyginami su kitais įrodymais byloje: telefoninių pokalbių įrašais apie cheminių medžiagų, reikalingų psichotropinės medžiagos gamybai, paiešką, pirkimą, gabenimą, kratų protokolais (rastos cheminės medžiagos naudojamos narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai, dvi kurių – tiesiogiai amfetamino gamybai, D. U. kompiuteryje yra informacijos apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybą taip pat ir panaudojant chemines medžiagas).
9.9. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato atskirų reikalavimų apklausiant kaip liudytoją asmenį, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 straipsnyje numatytais pagrindais. Šiuo pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti liudytojai apklausiami įprastine tvarka, o jų parodymai vertinami taip pat kaip ir kitų liudytojų, remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tokių asmenų parodymams nesuteikiama jokios išankstinės ar didesnės galios, palyginus su kitais bylos įrodymais; gauti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, jie atitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą įrodymų leistinumo sąlygą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA1LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-405/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-405/2005">2K-405/2005</a>). Savaime suprantama, kad teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-7-2-699/2016). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kaip matyti iš nuosprendžių turinio, šiuo atveju įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens R. L. parodymus visų bylos įrodymų kontekste ir laikėsi nurodytos teismų praktikos reikalavimų.
9.10. Kasaciniame skunde pakartojamas apeliacinio skundo argumentas, jog duomenimis, gautais V. D. ir R. L. apklausų metu, negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nes ikiteisminio tyrimo metu, jiems turint įtariamojo statusą ir esant tarp jų gynybos prieštaravimų, įtariamuosius gynė ta pati gynėja. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje analizavo ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamųjų V. D. ir R. L. parodymų turinį, sprendė dėl galimos jų parodymų prieštaros, esant tai pačiai gynėjai, ir išdėstė išvadas, kuria dalimi R. L. parodymų galima remtis.
9.11. Pagal BPK 47 straipsnio 1 dalį tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Pagal BPK 61 straipsnio 1 dalį advokatas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog dviejų ar daugiau įtariamųjų (kaltinamųjų) gynybos interesų prieštaravimai būtų esminiai – draudimas ginti kelis asmenis taikytinas esant bet kokiems ginamųjų pasirinktų gynybos pozicijų neatitikimams. Gynybos interesų prieštaravimas konstatuotinas, pavyzdžiui, tada, jei vienas iš bendrininkų prisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o kitas bendrininkas ginčija jam reiškiamo įtarimo pagrįstumą, arba vienas kaltinamasis nurodo kitą kaltinamąjį kaip asmenį, padariusį nusikaltimą, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-94/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-94/2006">2K-94/2006</a>, 2K-282/2009, 2K-189/2011). Šią teismų praktiką atitinkančios išvados išdėstytos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 18 lape.
9.12. Minėta, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją konkretus psichotropinių medžiagų pagaminimo būdas, kaip ir gaminimo, laikymo motyvas bei tikslas, nėra būtinieji šios veikos požymiai, nes BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos kvalifikavimą kaip neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu nulemia šios veikos dalykas – gamintų ir laikytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Kasatorė nurodo, kad rastos sodyboje medžiagos nebuvo tinkamos vartoti, reikalinga buvo jas išgryninti ir sukristalizuoti, taigi kvestionuoja D. U. veikos įvertinimą jos baigtumo stadijos aspektu. Kolegijos manymu, kasatorės nurodytos aplinkybės nekeičia apeliacinės instancijos teismo nustatyto nuteistojo D. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Pagal formuojamą teismų praktiką kvaišalų gaminimas yra procesas, kurio metu gaunamos psichotropinės ar narkotinės medžiagos nepriklausomai nuo būdo. Gamybos išeiga taip pat gali būti bet kokios formos. Gaminimas laikomas baigtu, kai yra pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio atitinkamą dalį atsirasti, ir BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicija nustato atsakomybę ne už pagaminimą (baigtą gaminimą), bet už gaminimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-185/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-185/2010">2K-185/2010</a>). Kasaciniame skunde pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 išaiškinimo dalis taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), senato nutarimai negali būti laikomi teisės šaltiniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-507/2016">2K-406-507/2016</a>).
9.13. Kasatorė taip pat kvestionuoja D. U. nuteisimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, tačiau argumentus dėl D. U. nuteisimo sieja su įrodymų dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepakankamumu, o tai, minėta, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Tai, kad narkotinės medžiagos (vienu atveju – kanapės, kitu atveju – kanapių dalys (hašišas) rastos D. U. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kratos metu rasti įrankiai ir priemonės kanapėms auginti vienoje iš patalpų, jo gyvenamojoje vietoje rasta kompiuteryje išsaugota informacija apie šių narkotinių priemonių auginimą, paneigta tikimybė apie galėjimą patalpose lankytis svetimiems asmenims, suteikia pakankamą pagrindą teigti, kad jo veikos pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuotos tinkamai. 125 vienetų pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių laikymas D. U. nuosavybės teise priklausančioje vietoje, paneigus tikimybę apie kitų asmenų galimą šių šovinių palikimą jų radimo vietoje, tinkamai jam kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, remiantis visais šioje situacijoje galimais ir pakankamais įrodymais kaip visuma.
9.14. Nuteistojo D. U. gynėja savo kasaciniame skunde taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. U. paskirta subendrinta bausme, pasirinktu bausmių subendrinimo būdu, teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę šis teismas privalėjo subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu D. U. paskirta galutine subendrinta bausme. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kelis nuosprendžius D. U. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas išspręstas skundžiamų kasacine tvarka nuosprendžių vykdymo stadijoje priimta 2017 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Dėl šios nutarties teisėtumo, ją BPK numatyta tvarka apskundus, pasisakyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje (19 t., b. l. 19–23).
Dėl nuteistojo R. M. gynėjo kasacinio skundo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
10. Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas D. Svirinavičius apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ginčija tiek materialiosios, tiek proceso teisės taikymo aspektais. Esminis su kasacijos pagrindais susijęs argumentas yra tas, kad R. M., nuteisto pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tyčinė kaltė nėra tinkamai įrodyta ir teismų argumentuota. Taigi, nesant jo veikoje visų BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių, baudžiamoji byla R. M. turi būti nutraukta.
10.1. Pagal teismų praktiką BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis šias veikas darydamas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, bei koks jų kiekis. Nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72/2007">2K-72/2007</a>, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014).
10.2. R. M. nuteistas kaip padėjėjas, kuris bendrininkaudamas su kitais padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino neteisėtą gaminimą. Padėjėjas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Šiuo atveju R. M. veika pasireiškė priemonių, reikalingų psichotropinių medžiagų gamybai, tiekimu.
10.3. Padėjėjo, kuris veikia grupe su kitais asmenimis ir taip veikdamas bendrai su kitais prisideda prie to, kad vyktų psichotropinių medžiagų gaminimas, suvokimą ir norą taip nusikalstamai veikti patvirtinančiais įrodymais gali būti įvairūs faktiniai duomenys ne tik apie šio asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, padėtas pastangas šiuos veiksmus atlikti, veiksmų kryptingumą, sutartinumą, jų koordinavimą su kitais grupės nariais, tačiau ir duomenys apie tokio asmens asmenybę, ankstesnius užsiėmimus, bendravimo su kitais grupės nariais aplinkybes bei tokio bendravimo ypatumus. Šiuo atveju teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos, nuosprendžiuose analizuodami visus byloje nustatytus bendrininkų grupės veiksmus, vertindami pirmiau nurodytas aplinkybes, atskleidė nuteistojo R. M. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią padėti gaminti labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį.
10.4. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika dėl bendrininkavimo instituto, pabrėžė, kad įrodinėjant bendrininkavimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Nuteistojo R. M. iškelta versija dėl byloje jo nustatytų veiksmų atlikimo buvo išsamiai tiriama nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Iš telefoninių pokalbių matyti, kad psichotropinių medžiagų gamyba, jų paieškai reikalingų priemonių radimu rūpinasi visi nuteistieji, tarpusavyje derina paieškas, aptaria jų rezultatus. R. M. kalba tiek su nusikalstamos veikos vykdytoju telefonu, tiek ir su kitu padėjėju apie tirpalą, reikalus, tariasi dėl susitikimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė vienas nuteistasis telefoninių pokalbių metu apie jokį legalų chemijos produktų gamybos verslą, užsakymus iš užsienio, būtent klijams ar propenui reikalingų cheminių medžiagų įgijimą, nekalba.
10.5. R. M. gynėjo kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad telefoniniai pokalbiai, kaip įrodymai byloje, buvo tiriami neišsamiai. Bendrininkų tarpusavio pokalbiai ir kitos jų tarpusavio bendravimo aplinkybės įvertintos analizuojant šių duomenų atitiktį nuteistųjų iškeltoms versijoms, aiškinantis, kokią veiklą jie vykdė. Taip pat įvertintas kalbų konspiracinis pobūdis, pokalbių eiliškumo reikšmė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad versija dėl legalaus didelio fenilnitropropeno (propeno) kiekio pagaminimo užsakymo buvo dar kartą tirta ir atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Ji šio teismo nuosprendyje išdėsčius motyvuotas išvadas paneigta.
10.6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies dėstymo struktūra reiškia BPK 320 straipsnio 3 dalies ar 332 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstytos išvados, atsakant į esminius nuteistojo R. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti kasatoriaus nurodyti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančių normų pažeidimai. Atsakant į kasacinio skundo teiginius dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodo kasatorius, šis teismas išsamiai ir visapusiškai vertino bylos įrodymus, įvertino tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, lygino juos tarpusavyje. Šio teismo išvados dėl R. M. inkriminuoto padėjimo padaryti labai sunkų nusikaltimą įrodytumo yra pagrįstos bylos duomenų visumos analize ir jų visapusišku įvertinimu. Šios išvados nėra prieštaringos ar neteisingos.
10.7. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali nutraukti bylą, jei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo R. M. byloje nustatyta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju BK 2 straipsnio nuostatų netinkamas taikymas kasaciniame skunde motyvuojamas R. M. asmenybės analize, jo veikos kvalifikavimo pakeitimu apeliacinės instancijos teisme ir manymu, kad neįrodyta R. M. kaltė. Tokio pobūdžio argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad neteisingai taikytos BK 2 straipsnyje numatytos pagrindinės asmens baudžiamosios atsakomybės nuostatos.
Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduotų skundų nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos nuosprendžius reikėtų naikinti, o bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka ar ją nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. U. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės ir nuteistojo R. M. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
