Baudžiamoji byla Nr. 2K-272-976/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09180-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2.;
(S)
1.1.8.3.; 1.1.10.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Ž. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, Ž. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Ž. B. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 2 d. (2 dienos).
Iš Ž. B. priteista atlyginti nukentėjusiajai V. B. 434 Eur turtinę žalą.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ž. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2016 m. vasario 21 d. iki 2016 m. vasario 23 d., tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), nuėjęs į M. B. sodybą, per nerakintas duris įsibrovė į sodybos kieme esantį sandėlį (negyvenamą patalpą), iš kur pagrobė A. B. priklausantį turtą – 2 vnt. grūdų maišų, bendros 30 Eur vertės. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Ž. B. nuėjo prie M. B. priklausančio gyvenamojo namo, per televizijos anteną užlipęs į šio gyvenamojo namo antro aukšto balkoną, išėmęs kambario lango išorinį stiklą, išdaužė balkono durų stiklą, per jį pateko į gyvenamąsias patalpas ir pavogė V. B. priklausantį turtą: televizorių „Grundig 32VLE4302B“, 270 Eur vertės, raudonos spalvos vilnonį kilimą, 50 Eur vertės, 10 vnt. pakelių cukraus „Optima linija“, bendros 9 Eur vertės, baltą drobinę staltiesę, 20 Eur vertės, baltos spalvos 41 dydžio sportinius batus, 10 Eur vertės, 7 kibirėlius, sveriančius po 1 kg, medaus, bendros 35 Eur vertės, 6 vnt. sidabrinių šaukštelių, bendros 20 Eur vertės, vieną auksinę grandinėlę, 100 Eur vertės, du moteriškus auksinius žiedus su raudonomis akimis, bendros 200 Eur vertės, 3 buteliukus kvepalų, bendros 20 Eur vertės, baltos spalvos karolių vėrinį, 5 Eur vertės, gintarinius karolius, 100 Eur vertės, ir 200 Eur (vieną 100 eurų kupiūrą ir dvi 50 eurų kupiūras), taip pat pagrobė A. B. priklausančią žoliapjovę, 100 Eur vertės. Ž. B. iš viso pagrobė 1169 Eur vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajam A. B. 130 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajai V. B. – 1039 Eur turtinę žalą.
2. Nuteistasis Ž. B. kasaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 24 d. nutartį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažino, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nenuoširdus ir deklaratyvus. Remiantis kaltinamuoju aktu, nuteistasis davė išsamius, aiškius ir konkrečius parodymus, savo noru atskleidė visas žinomas aplinkybes, taip pat patvirtino parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kritiškai vertina savo elgesį. Nėra jokių duomenų, kad toks Ž. B. elgesys yra susijęs su jo savanaudiškomis paskatomis. Nuteistojo kaltės pripažinimą iš dalies galima paaiškinti stresu, baime, spontaniškumu ir kitais psichologiniais veiksniais, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jo gailestis nenuoširdus. Be to, Ž. B. savanoriškai atlygino padarytą žalą, grąžino pavogtus daiktus ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Taigi nuteistojo atsakomybę švelnina aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose.
2.2. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jam taikyti BK 75 straipsnio ar 62 straipsnio nuostatas. Teismai, spręsdami dėl nuteistajam skirtinos bausmės, įvertino tik jį neigiamai apibūdinančias aplinkybes. Kita vertus, neatsižvelgta, kad seniūnija pateikė jo teigiamą charakteristiką. Nėra aišku, dėl kokios priežasties Ž. B. buvo įvardytas recidyvistu, nors kaltinamajame akte jis nebuvo taip apibūdintas. Teismai nesvarstė, ar bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, įmanoma pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę.
3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo nuteistojo Ž. B. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas. Vien dėl to, kad kasatorius nesutinka su jam paskirta bausme, negali būti pripažįstama, jog buvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl žalos atlyginimo vertinimo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau argumentavo, kodėl Ž. B. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, Ž. B. kasacinis skundas atmestinas.
4. Nuteistojo Ž. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 59, 62, 75 straipsnių
5. Ž. B. kasaciniame skunde ginčijamas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas skiriant bausmę. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose, netinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Kasatorius taip pat tvirtina, kad teismai nepagrįstai jam netaikė BK 62 ar 75 straipsnio nuostatų.
5.1. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>).
5.2. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>).
5.3. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
5.4. Nagrinėjamoje byloje kasatorius nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas pateikė išsamius motyvus dėl Ž. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Konstatavęs, kad buvo padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinęs tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat visapusiškai įvertinęs Ž. B. asmenybę (anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba ir neregistruotas darbo biržoje, nesigydė psichikos sveikatos centre), pirmosios instancijos teismas kaltinamajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis, nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į Ž. B. apeliacinio skundo argumentus (nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų, vienam iš jų atlygino žalą ir kt.), padarė išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui.
5.5. Ž. B. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose. Šie kasacinio skundo teiginiai pripažįstami nepagrįstais.
5.6. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259/2009">2K-259/2009</a>, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).
5.7. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Ž. B. duotus parodymus, nustatė, kad jis pripažino pagrobęs tik dalį kaltinime nurodytų daiktų, jo parodymai dėl pagrobtų daiktų kiekio viso ikiteisminio tyrimo metu kito ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Be to, Ž. B. nurodytos aplinkybės dėl daiktų pagrobimo būdo pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nelogiškos ir neatitinkančios tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę, davė neišsamius parodymus, dalį jų nutylėdamas. Taigi, priešingai, nei teigiama Ž. B. kasaciniame skunde, teismų sprendimuose motyvuota, kodėl kasatoriaus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nėra laikomas nuoširdžiu ir negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
5.8. Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo teiginiai, jog Ž. B. savo noru davė parodymus baudžiamajame procese, kurie, kaip minėta, tik iš dalies atitinka byloje nustatytas aplinkybes, ir atsiprašė nukentėjusiųjų, nesudaro pagrindo teigti, kad teismai nepagrįstai nepripažino aptariamos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
5.9. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yODcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-287/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-287/2009">2K-7-287/2009</a>, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-211/2014).
5.10. Byloje nustatyta, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme Ž. B. tik nukentėjusiajam A. B. pašalino visą padarytą žalą (grąžino pagrobtus daiktus), tačiau nukentėjusiajai V. B. padaryta žala nebuvo visiškai atlyginta ar pašalinta (negrąžinta dalis pagrobtų daiktų ir neatlyginta jų vertė). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas tenkino V. B. civilinį ieškinį ir iš Ž. B. priteisė jai atlyginti 434 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prie nuteistojo kasacinio skundo pridėtas V. B. pareiškimas, jog nukentėjusiajai atlyginta minėto dydžio turtinė žala, todėl ji nebeturi pretenzijų Ž. B., nėra pakankamas pagrindas pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes visa nusikalstama veika padaryta žala buvo pašalinta (atlyginta) jau po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. kai įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir Ž. B. atsirado pareiga atlyginti V. B. padarytą turtinę žalą. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertino Ž. B. veiksmus, kuriais jis grąžino dalį pagrobtų daiktų nukentėjusiesiems, ir pagrįstai nenustatė, kad tai yra aplinkybė, leidžianti sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę.
5.11. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Tačiau teismai nenustatė, kad Ž. B. pagrobė svetimą turtą dėl labai sunkios savo turtinės arba beviltiškos padėties, todėl pagrįstai nepripažino šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
5.12. Priešingai, nei teigiama Ž. B. kasaciniame skunde, teismai tinkamai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
5.13. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS0zMDMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-303/2017">2K-7-85-303/2017</a>).
5.14. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. B. padarė tyčinį nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tuo metu, kai jam laisvės atėmimo bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu už būnant pilnamečiu padarytą tyčinį nusikaltimą, nustatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, vykdymas buvo atidėtas. Tai atitinka nusikaltimų recidyvo (kartu ir asmens buvimo recidyvistu) sąlygas, aptartas BK 27 straipsnio 1 dalyje. Duomenys apie Ž. B. teistumą išdėstyti kaltinamajame akte. Atsižvelgę į tai, teismai padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nurodytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, buvimo.
5.15. Kasatoriaus teiginys, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas jam taikyti BK 62 ar 75 straipsnio nuostatas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
5.16. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
5.17. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad duomenų, patvirtinančių BK 62 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų visumą, byloje nėra, todėl BK 62 straipsnio nuostatų svarstymas ir taikymas Ž. B. negalimas. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant bausmę Ž. B., buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, todėl pripažinti, kad nuteistajam paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė, nėra pagrindo.
5.18. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjItNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-62-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-62-696/2016">2K-62-696/2016</a>).
5.19. Teismai, atsižvelgę į Ž. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo asmenybę, taip pat į tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, konstatavo, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti nuteistajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų pateiktais motyvais, kad šiuo atveju nėra sąlygų nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.
6. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo Ž. B. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
