Teismingumo byla Nr. T-115/2017
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00999-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl hipotekos pakeitimo ir nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Naujoji Elija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydama įpareigoti atsakovę pakeisti priverstinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) objektą – vietoje 125079/129759 dalių žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nurodyti Žemės sklypo 110134/129759 dalis bei priteisti iš atsakovės 10669,64 EUR nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Teismingumo byla Nr. T-115/2017
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00999-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2017 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl hipotekos pakeitimo ir nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Naujoji Elija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydama įpareigoti atsakovę pakeisti priverstinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) objektą – vietoje 125079/129759 dalių žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nurodyti Žemės sklypo 110134/129759 dalis bei priteisti iš atsakovės 10669,64 EUR nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra Žemės sklypo 14944/129759 dalių savininkė. 2006 m. gegužės 10 d. hipotekos lakštu Žemės sklypo 125079/129759 dalys, nuosavybės teise priklaususios V. Š., buvo įkeistos AB SEB banko naudai, užtikrinant UAB „Baltijos pirkliai“ prievoles. 2015 m. spalio 7 d. atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. priklaususioms Žemės sklypo 125079/129759 dalims buvo nustatyta priverstinė hipoteka, siekiant užtikrinti V. Š. mokestinių prievolių valstybės biudžetui įvykdymą. Atsakovė tapo antros eilės kreditoriumi po AB SEB banko. AB SEB bankui pradėjus išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą, Žemės sklypo, priklaususio V. Š., 47605/129759 dalys buvo parduotos UAB „Palangos ūkis“. Todėl AB SEB bankas atsisakė sutartinės hipotekos iš varžytinių parduotoms Žemės sklypo 47605/129759 dalims ir išregistravo minėtą hipoteką iš Hipotekos registro. 2016 m. birželio 13 d. UAB „Palangos ūkis“ įgytas Žemės sklypo 14944/129759 dalis pardavė UAB „Harlio dirbtuvės“, kuri 2016 m. birželio 27 d. jas pardavė ieškovei UAB „Naujoji Elija“. 2016 m. rugsėjo 12 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovei pakeisti priverstinės hipotekos objektą ir vietoje Žemės sklypo 125079/129759 dalių, nurodyti Žemės sklypo 110134/129759 dalis, tačiau atsakovė atsisakė, nurodydama, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas dar nėra įvykdytas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pakeisti hipotekos objektą ieškovės prašomu būdu, todėl ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę pakeisti priverstinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) objektą vietoje Žemės sklypo 125079/129759 dalių nurodant Žemės sklypo 110134/129759 dalis ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovė taip pat nurodo, kad byla yra teisminga ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui. Atsakovė teigia, kad ji nagrinėjamoje byloje atstovauja viešojo administravimo subjektą, o ieškinys kildinamas iš šios institucijos aktų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu, administraciniai teismai nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie mokestiniai ar viešojo administravimo santykiai, ginčas kilo dėl atsakovės netinkamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.197 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, kas yra išimtinai civilinės teisės reglamentuojamas dalykas, kurio nereglamentuoja jokie viešojo administravimo įstatymai ar kiti teisės aktai, todėl ieškovė laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad byla yra teisminga administraciniam teismui.
Klaipėdos apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog priverstinė hipoteka buvo taikyta ginčo sklypo daliai, siekiant atsakovei, kaip mokesčių administratoriui, išieškoti iš tuo metu žemės sklypo savininku buvusio V. Š. valstybei mokėtinus mokesčius. Todėl, teismo vertinimu, ginčo atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas, su jo pakeitimu susiję mokesčių administratoriaus veiksmai ir dėl tokių veiksmų ieškovės patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismui kilo abejonių, ar šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme, todėl kreipėsi į Specialiąją Teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylos teismingumą nulemia byloje pareikštų reikalavimų pobūdis. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia hipotekos apimties susiaurinimo, kai yra parduotas ne visas hipotekos kreditoriui įkeistas turtas, o tik jo dalis, bei šią turto dalį įsigijusio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimo. Todėl ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę pakeisti priverstinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) objektą – vietoje Žemės sklypo 125079/129759 dalių, nurodyti Žemės sklypo 110134/129759 dalis bei priteisti iš atsakovės 10669,64 EUR nuostoliams atlyginti, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Specialioji Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog atsakovė priverstinę hipoteką taikė, siekdama išieškoti iš tuo metu žemės sklypo savininku buvusio V. Š. valstybei mokėtinus mokesčius, mokestiniai santykiai sieja atsakovę ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu – V. Š., be to, ieškovė neginčija priverstinės hipotekos taikymo pagrįstumo, todėl nagrinėjamas ginčas negali būti laikomas mokestiniu ginču tarp mokesčių mokėtojo ir administratoriaus. Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės keliamų reikalavimų pobūdį, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra keliamas dėl priverstinio hipotekos realizavimo kaip vieno iš hipotekos pasibaigimo pagrindų, kurį numato Civilinio kodekso 4. 197 straipsnio 1 dalis. Todėl, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, o ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Elija“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl hipotekos pakeitimo ir nuostolių atlyginimo grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
teisėjas
Dainius Raižys
