Administracinė byla Nr. eI2-4686-811/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02092-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53133 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu. Paaiškina, kad, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. vasario 23 d. Departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir šią teisę patvirtinančius dokumentus. Departamentas, išnagrinėjęs prašymą, 2021 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį ir pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 17 d. buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad šio leidimo pagrindu dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o, panaikinus leidimą, bus atleistas iš darbo, neteks pragyvenimo šaltinio bei turės grįžti į (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad daugiau negalės gauti nacionalinės D vizos darbui Lietuvoje, nes dėl šiandienos situacijos pasaulyje Lietuvos konsulatas (duomenys neskelbtini) neišduoda vizų (duomenys neskelbtini) piliečiams.
Mano, kad jam nepagrįstai taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis. Pabrėžia, kad negali atsakyti už veiksmus darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Pažymi, kad administracinė nuobauda UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo skirta ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui.
Teigia, kad leidimas buvo išduotas teisėtai, todėl turėjo teisėtus lūkesčius tikėtis, kad jam išduotas leidimas nebus panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Mano, kad Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams. Taikomą poveikio priemonę vertina kaip neproporcingą, kadangi neteks darbo ir negalės dirbti Lietuvoje, kol neišduodamos nacionalinės D vizos.
Atsakovas atsiliepimo į skundą argumentais nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes nustatė, kad A. S. (A. S.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A.5.-1115-419/2021 pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 5000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. rugpjūčio 4 d. Pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d.
Teigia, kad patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą pareiškėjo darbdavį, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punktu, Departamentas mano pagrįstai priėmęs skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Tvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu sprendimu nėra baudžiamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. (A. S.) padarytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs. Tai skirtingi teisiniai santykiai, reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatino. Ginčijamas sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas. Tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Akcentuoja, kad tai, jog administracinį nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas teisėtai, todėl pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas iki jo galiojimo pabaigos, pažymi, kad nors leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pabrėžia, kad sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas.
Pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19(a) punkte nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teigia, kad Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių. Aplinkybės, jog ginčijamas Sprendimas, pareiškėjo nuomone, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti.
Pabrėžia, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 22S53133, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. vasario 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ir šią teisę patvirtinančius dokumentus.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, 2021 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį.
Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 17 d. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTExMTUtNDE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1115-419/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1115-419/2021">A5.-1115-419/2021</a> UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. (A. S.) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5000 Eur bauda. Teismas pripažino, kad A. S. (A. S.), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei būdamas 2021 m. sausio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarimu baustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pakartotinai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnį, 62 straipsnio 1, 2, 7 dalis, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą (toliau – ir Užimtumo įstatymas), kadangi leido dirbti įmonės naudai nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. kovo 30 d. tolimųjų reisų vairuotojams, (duomenys neskelbtini) piliečiams, nelegalų darbą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 28 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTUuLTExMTUtNDE5LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A5.-1115-419/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A5.-1115-419/2021">A5.-1115-419/2021</a>, įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 19 d.
2022 m. gegužės 4 d. Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), nes darbdavio (priimančiosios įmonės, priimančiojo subjekto) vadovas buvo baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą.
Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0My02MjQvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5343-624/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5343-624/2019">eA-5343-624/2019</a>, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>).
Bylos duomenimis, pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo (2022 m. gegužės 4 d.) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas 2021 m. liepos 28 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, t. y. už nelegalų darbą pakartotinai, 2022 m. gegužės 4 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant leidimą. LVAT nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM3OS02NjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5379-662/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5379-662/2019">eA-5379-662/2019</a>, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU1NS00MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5555-438/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5555-438/2019">eA-5555-438/2019</a>, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTU1Ni03NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5556-756/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5556-756/2019">eA-5556-756/2019</a>). Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5395-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5395-492/2019">eA-5395-492/2019</a>; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzg4NC04MjIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3884-822/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3884-822/2020">eA-3884-822/2020</a>). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.
Pareiškėjo teigimu, jam nepagrįstai taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė. Pareiškėjas negali atsakyti už veiksmus darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdavio atžvilgiu po to, kai užsienietis jau įdarbintas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>). Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Analogiškus išaiškinimus naujausioje praktikoje palaiko ir LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk2Ni01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2966-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2966-556/2021">eA-2966-556/2021</a> ir kt.).
Dėl pareiškėjo argumento, kad administracinė nuobauda buvo skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui ne kaip darbdaviui (juridiniam asmeniui), tačiau kaip fiziniam asmeniui, pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. (A. S.) nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis buvo nubaustas ne kaip darbdavys, o kaip fizinis asmuo. Taigi, nagrinėjamuoju atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto prasme, todėl konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams. Pareiškėjas neteks darbo ir daugiau negalės dirbti Lietuvoje, kol neišduodamos nacionalinės D vizos, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimą.
LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (pvz. žr. 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM0NC01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5344-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5344-556/2019">eA-5344-556/2019</a>; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTM5NC0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5394-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5394-1062/2019">eA-5394-1062/2019</a>). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYyNS00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2625-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2625-492/2019">eA-2625-492/2019</a>; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk2Ni01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2966-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2966-556/2021">eA-2966-556/2021</a> ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, laikėsi Įstatyme nustatytų imperatyvių nuostatų, todėl negalėjo priimti kitokio sprendimo. Nagrinėjamu atveju, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo įvertinti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar pareiškėjui.
Teismas, įvertinęs Sprendimą, daro išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindai. Skundo argumentai įrodo, kad pareiškėjas juos taip pat aiškiai suprato, tik su jais subjektyviai nesutinka. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.
Taigi, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiškėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22S53133 todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė Lavrinovič
Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
