Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI4-723-566/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01784-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 41; 55.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės - Povilanskienės, Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos bankui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „SEB“ bankui dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas,

nustatė:

1. Pareiškėjas D. V. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. S 2021/(34.42.E-3402)-12-2369 (toliau – Sprendimas) (e.b. l. 1–6).

2. Skunde nurodė, kad jis 2007 metais akcinės bendrovės „SEB“ banko (toliau – Bankas) siūlymu įsigijo Banko platinamų „Bonum Optimum“ (ISIN UA102694FA08) 1845 vnt. Ukrainos emitento finansinių priemonių, kurių bendrai įsigyta už 184 500 UAH sumą. Pareiškėjas Bankui sumokėjo 1,5 proc. finansinių priemonių platinimo mokestį, t. y. 2 767,50 UAH. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. ne kartą kreipėsi į Banką dėl šių Ukrainos finansinių priemonių pardavimo, tačiau, į jo prašymus bankas nereagavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo banko paskyroje iki šiol mato informaciją apie turimas Ukrainos emitento finansines priemones, tačiau, neturi galimybės gauti detalesnės informacijos apie šias investicijas. Pareiškėjas pateikė Bankui prašymą dėl informacijos pateikimo ir minėtų finansinių priemonių pardavimo. Bankas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą nurodė, kad uždarius banko vertybinių popierių sąskaitą Ukrainos centriniame vertybinių popierių depozitoriume, 2016 m. liepos 9 d. duomenys apie finansinių priemonių savininkus buvo perkelti į Ukrainos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo apskaitą. Bankas pažymėjo, kad nebeteikia šių vertybinių popierių saugojimo paslaugų, todėl pateikti informacijos kaip realizuoti nuosavybės teises fondo „Bonum Optimum“ vienetus neturi galimybės.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Bankas jam nesuteikė jokios informacijos apie galimas rizikas, be to, pareiškėjas negavo jokios informacijos apie paslaugų nutraukimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Bankas nesuteikė jam galimybės parduoti finansines priemones, bei neturi įrodymų, jog pareiškėjas buvo informuotas Banko apie atsisakymą teikti Ukrainos emitentų finansinių priemonių saugojimo paslaugas, Bankas, priimdamas sprendimus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su šiomis investicijomis, kurias pats siūlė ir platino, neužtikrino pareiškėjo teisių ir interesų apsaugos. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis nebuvo supažindintas su fondo „Bonum Optimum“ taisyklėmis, jam nebuvo pateikta šių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Bankas neatskleidė esminių su investavimu į fondo vienetus susijusių detalių, nesurinko informacijos apie pareiškėją, jo turimas žinias ir investavimo patirtį, investavimu siekiamus tikslus, taigi neturėjo teisės teikti investavimo rekomendacijų bei konsultuoti pareiškėjo dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo, todėl pažeidė FMĮ veiklos organizavimo taisyklių nuostatas, galiojusias iki 2012 m. liepos 21 d., ir FPRĮ reikalavimus; Bankas neveikė pareiškėjo interesais, neatsižvelgė į jo investavimo tikslus bei poreikius, rizikos toleravimą bei pasiūlė jam netinkamą investavimo būdą.

4. Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (e. b. l. 26–35).

5. Nurodė, kad Lietuvos banko veikla pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą (toliau - LBĮ) finansų rinkos dalyvių atžvilgiu yra organizuota per finansų rinkos priežiūrą ir ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nagrinėjimą ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad 2021 m. kovo 30 d. Lietuvos bankas gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Banką: 1) pateikti informaciją apie Pareiškėjo galimybę parduoti Finansines priemones; 2) pateikti įrodymus, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie Banko atsisakymą teikti Finansinių priemonių saugojimo paslaugas; 3) pateikti įrodymus, kad Bankas užtikrino jo teisių ir interesų apsaugą, atlikdamas veiksmus su Finansinėmis priemonėmis.

6. Atsakovas nurodė, jog išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo turinį ir reikalavimus, konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Lietuvos banką ne sureguliuoti ginčą su Banku, o pateikti priežiūros institucijos vertinimą, ar Bankas elgėsi teisėtai, todėl Lietuvos bankas vertino pareiškėjo prašyme nurodytų galimai neteisėtų Banko veiksmų (neveikimo) atitiktį finansų rinką reglamentuojančių teisės nuostatoms pagal Skundų nagrinėjimo taisykles.

7. Bankas 2021 m. balandžio 15 d. raštu nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. pareiškėją informavo jo asmeninėje interneto banko paskyroje, kad nuo 2016 m. liepos 9 d. Bankas nebeteiks Ukrainos emitentų vertybinių popierių (Finansinių priemonių) saugojimo paslaugų. Pareiškėjui nesiėmus veiksmų iki pranešime nurodyto termino, duomenys apie Ukrainoje registruotų vertybinių popierių savininkus buvo perkelti į Ukrainos centrinio depozitoriumo apskaitą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 9 d. ėmėsi konkrečių aktyvių veiksmų turimų Finansinių priemonių atžvilgiu. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2015 m. kreipėsi į Banką su prašymais parduoti turimus vertybinius popierius. Bankas pareiškėjui nurodė veiksmus, kurių jis galėtų imtis, norėdamas realizuoti savo nuosavybės teises į Finansines priemones.

9. Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjo visą pareiškėjo ir Banko pateiktą informaciją Skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka ir nenustatė jokių faktų ar aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad Bankas pažeidė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos bankas nenustatė, jog Bankas, nutraukdamas Finansinių priemonių saugojimo paslaugų teikimą dėl išaugusios šalies (Ukrainos) rizikos ir padidėjusių Finansinių priemonių saugojimo kaštų, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FRPĮ) įtvirtinto reikalavimo veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, reikalavimo laiku aiškiai ir suprantamai pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, taip pat reikalavimo pateikti informaciją suprantamai ir tokiu būdu, kad klientas galėtų suprasti investicinės paslaugos ir siūlomo konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdį ir riziką ir tik tada priimtų pateikta informacija pagrįstus sprendimus. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos banko 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas prašyme nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų analize, todėl nėra pagrindo sutikti su Skunde nurodytais argumentais, kad Lietuvos bankas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui teigia, jog jis nebuvo supažindintas su fondo „Bonum Optimum“ taisyklėmis, jam nebuvo pateikta tokių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Bankas neatskleidė esminių su investavimu į fondo vienetus susijusių detalių, nesurinko informacijos apie pareiškėją, jo turimas žinias ir investavimo patirtį, investavimu siekiamus tikslus, taigi neturėjo teisės teikti investavimo rekomendacijų bei konsultuoti pareiškėjo dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo, todėl pažeidė FMĮ veiklos organizavimo taisyklių nuostatas, galiojusias iki 2012 m. liepos 21 d., ir FPRĮ reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad nei viena iš šių Skunde teismui nurodytų aplinkybių, nebuvo nurodyta Lietuvos bankui pateiktame prašyme, todėl šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamo pareiškėjo prašymo dalykas.

11. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Banko patikrinimas (tyrimas, inspektavimas) neturėtų būti suprantamas kaip priemonė pareiškėjo ir Banko santykiams reguliuoti. Tyrimas atliekamas siekiant nustatyti teisės aktų pažeidimus, juos tirti, užkirsti kelią galimiems finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų saugomų interesų pažeidimams. Sprendimas pradėti tyrimą priimamas įvertinus informacijos apie teisės aktų pažeidimą pagrįstumą ir nustačius pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Todėl, vien pateiktas finansų rinkos dalyvio kliento skundas, kuriame išdėstomi nusiskundimai prižiūrimo finansų rinkos dalyvio veiksmais (neveikimu), nėra pakankamas teisinis pagrindas inicijuoti prižiūrimo finansų rinkos dalyvio veiklos tyrimą. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos bankas nenustatė jokių faktų ar aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad Bankas pažeidė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo teisinio pagrindo Lietuvos bankui inicijuoti Banko tyrimo ar inspekatvimo.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, (toliau – Bankas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (e.b. l. 14 – 21).

13. Nurodė, kad Lietuvos bankas 2021 m. kovo 31 d. paklausime Bankui dėl D. V. skundo prašė pateikti išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir juos pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, kad Bankas pateikė paaiškinimus ir įrodymus dėl visų pareiškėjo prašyme išdėstytų reikalavimų. Bankas pažymėjo, kad artimiausiu metu neplanuoja tapti Ukrainos centrinio depozitoriumo dalyviu ar kitu būdu atnaujinti Ukrainos emitentų vertybinių popierių saugojimo paslaugos teikimo, tačiau Bankas buvo susisiekęs su Ukrainos centriniu depozitoriumu ir gavo informaciją, kad klientai, norintys perkelti vertybinius popierius į kito tarpininko vardu atidarytą sąskaitą, turėtų kreiptis į Ukrainos teismą dėl vertybinių popierių nuosavybės teisės pripažinimo. Pažymėjo, kad minėtą informaciją perdavė klientui.

14. Nurodė, kad pareiškėjas internetinės bankininkystės sistemoje 2016 m. birželio 7 d. buvo informuotas apie Banko atsisakymą teikti Ukrainos emitentų finansinių priemonių saugojimo paslaugas. Bankas iš anksto informavo pareiškėją apie tai, kad nutrauks Finansinių priemonių saugojimo paslaugas ir nurodė, kokios bus pasekmės. Banko vertinimu, tokiu būdu buvo užtikrinta Kliento interesų apsauga. Vėliau Bankas bendradarbiavo ir teikė pareiškėjui visą Bankui žinomą informaciją. Pažymėjo, kad Bankas jau beveik 5 metus neteikia Ukrainos emitentų vertybinių popierių saugojimo paslaugų ir neturi daugiau informacijos apie Finansines priemones.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 03-23 patvirtintų „Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 10 punktu: „Vartotojas, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidėjo teises arba teisėtus interesus, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių arba teisėtų interesų pažeidimą. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas dėl 2016 m. įvykusio Finansinių priemonių saugojimo paslaugų nutraukimo yra suėjęs, tačiau, Bankas geranoriškai teikė jo turimą informaciją tiek pareiškėjui, tiek Lietuvos bankui.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reikalavimų bankams nuolat teikti finansinių priemonių saugojimo paslaugas klientams, be galimybės nutraukti jų teikimą. Tai, kad pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų ir neišvedė ar nepardavė Finansinių priemonių, nereiškia, kad Bankas pažeidė jo interesus. Bankas pažymėjo, kad Lietuvos bankas pagrįstai nenustatė faktų ar aplinkybių, įrodančių, kad Bankas pažeidė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas Teismui pateiktame skunde nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su Finansinių priemonių įsigijimu, kurios nebuvo nurodytos Lietuvos bankui pateiktame kreipimesi, todėl neturėtų būti vertinamos šioje administracinėje byloje.

Teismas

konstatuoja:

17. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. S 2021/(34.42.E-3402)-12-2369 teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2007 metais įsigijo Banko platinamų Bonum Optimum (ISIN UA102694FA08) 1845 vnt. Ukrainos emitento finansinių priemonių už 184 500 UAH sumą. Iš byloje pateikto Banko internetinės bankininkystės sistemos pranešimų istorijos įrašo (toliau – Išrašas) matyti, kad pareiškėjui jo internetinės bankininkystės paskyroje 2016 m. birželio 7 d. buvo pateiktas asmeninis pranešimas dėl Ukrainos vertybinių popierių saugojimo „Regist“ 2016/06/07 (toliau – Pranešimas). Pranešime Bankas informavo pareiškėją, kad nuo 2016 m. liepos 9 d. Bankas nebeteiks Ukrainos emitentų vertybinių popierių (Finansinių priemonių) saugojimo paslaugų, todėl pareiškėjas gali kreiptis į Banką, kad šis pervestų saugoti pareiškėjui priklausančias Finansines priemones kitam tarpininkui, o to nepadarius iki nurodyto termino - Finansinės priemonės bus pervestos saugoti į Ukrainos valstybinio depozitoriumo apskaitą. Bankas Pranešime nurodė, kad Ukrainos centrinis depozitoriumas riboja įprastinėje Ukrainos vertybinių popierių rinkos praktikoje galiojančias vertybinių popierių savininko teises (nėra galimybės pervesti ar parduoti vertybinius popierius, nebus mokami dividendai ir pan.). Išraše pažymėta, kad pranešimas perskaitytas (read) 2016 m. rugpjūčio 25 d.

19. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d. kreipėsi elektroniniu paštu į Banką prašydamas pateikti informaciją kokiomis priemonėmis jam buvo pateiktas Pranešimas. 2020 m. gruodžio 15 d. Banko darbuotoja atsakydama pareiškėjui į jo prašymą nurodė, kad pareiškėjas pretenziją turi pateikti per savo internetinę bankininkystę. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 22 d. ir 2021 m. sausio 13 d. pateikė prašymą Bankui dėl turimų Ukrainos emitento finansinių priemonių per interneto banką ir prašymą pateikti visą informaciją apie jo turimas 1 845 vnt. Ukrainos emitento finansinių priemones bei galimybę jas parduoti. Pareiškėjas taip pat prašė pateikti įrodymus, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Banko atsisakymą teikti Ukrainos emitentų finansinių priemonių saugojimo paslaugas. Pareiškėjas prašė pateikti informaciją kokiu būdu ir priemonėmis Bankas užtikrino jo teisių ir interesų apsaugą priimdamas sprendimus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su šiomis investicijomis; nurodyti ar buvo pareiškėjas informuotas apie Banko sprendimus, susijusius su jo investicijomis.

20. Bankas 2021 m. sausio 18 d. atsakydamas į pareiškėjo prašymą nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 9 d. Bankas nebeteikia Ukrainos emitentų finansinių priemonių saugojimo paslaugų. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas jo internetinėje bankininkystėje 2016 m. birželio 7 d. pranešimu. Atsakyme nurodė, kad uždarius banko vertybinių popierių sąskaitą Ukrainos centriniame vertybinių popierių depozitoriume, duomenys apie finansinių priemonių savininkus buvo perkelti į Ukrainos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo apskaitą. Bankas pažymėjo, kad nebeteikia šių vertybinių popierių saugojimo paslaugų, todėl negali pateikti informacijos, kaip realizuoti nuosavybės teises į fondo „Bonum Optimum“ vienetus ar už juos gautinas sumas. Pareiškėjas 2021 m. vasario 5 d. pateikė Bankui pakartotinę pretenziją, kurioje iš esmės išdėstė tas pačias aplinkybes ir prašė Banko atlyginti jo patirtus 14 482,50 Eur nuostolius.

21. Bankas 2021 m. kovo 19 d. atsakydamas į pareiškėjo pretenziją pakartotinai nurodė, kad nebeteikia Ukrainos emitentų finansinių priemonių saugojimo paslaugų. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas jo internetinėje bankininkystėje 2016 m. birželio 7 d. pranešimu. Atsakyme pažymėjo, kad Finansinės priemonės vis dar priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo prašomi atlyginti nuostoliai yra nepagrįsti. Bankas pareiškėjo pretenziją atmetė.

22. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. Lietuvos bankas gavo 2021 m. vasario 22 d. pareiškėjo kreipimąsi, kuriame jis nurodė, kad 2007 metais įsigijo Banko platinamų Finansinių priemonių. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 iki 2015 kreipėsi į Banką su prašymu parduoti Finansines priemones, tačiau jos nebuvo parduotos, o 2016 m. liepos 9 d. pareiškėjas gavo Banko pranešimą, kad Bankas nutraukia veiklą Ukrainoje, todėl pareiškėjas turi perkelti arba parduoti savo turimas finansines priemones. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad Bankas nesuteikė pareiškėjui galimybės parduoti Finansinių priemonių, nepateikė įrodymų, kad pareiškėją informavo apie Banko atsisakymą teikti Finansinių priemonių saugojimo paslaugas, neužtikrino jo teisių ir interesų apsaugos, priimdamas sprendimus su Finansinėmis priemonėmis. Pareiškėjas prašė įpareigoti Banką: 1) pateikti informaciją apie pareiškėjo galimybę parduoti Finansines priemones; 2) pateikti įrodymus, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Banko atsisakymą teikti Finansinių priemonių saugojimo paslaugas; 3) pateikti įrodymus, kad Bankas užtikrino jo teisių ir interesų apsaugą, atlikdamas veiksmus su Finansinėmis priemonėmis.

23. Lietuvos bankas 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. S 2021/(34.42.E-3402)-12-1835 kreipėsi į Banką, prašydamas pateikti išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat informaciją apie pareiškėjo galimybes disponuoti jam priklausančiomis Finansinėmis priemonėmis ir veiksmus, kurių pareiškėjas turėtų imtis, siekdamas realizuoti savo nuosavybės teises į Finansines priemones.

24. Bankas, atsakydamas į atsakovo kreipimąsi, 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SEBLT/21/CR14229 nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. pareiškėją informavo jo asmeninėje interneto banko paskyroje, kad nuo 2016 m. liepos 9 d. Bankas nebeteiks Ukrainos emitentų vertybinių popierių (Finansinių priemonių) saugojimo paslaugų. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta visa informacija apie galimybę jam priklausančias Finansines priemones pervesti kitam tarpininkui ar jas parduoti. Paaiškino, kad to nepadarius iki nurodyto termino Finansinės priemonės bus pervestos saugoti į Ukrainos valstybinio depozitoriumo apskaitą. Bankas pranešime pareiškėjui taip pat nurodė, kad Ukrainos centrinis depozitoriumas riboja įprastinėje Ukrainos vertybinių popierių rinkos praktikoje galiojančias vertybinių popierių savininko teises (nėra galimybės pervesti ar parduoti vertybinius popierius, nebus mokami dividendai ir pan.). Nurodė, kad pareiškėjui nesiėmus veiksmų iki pranešime nurodyto termino, 2016 m. liepos 9 d. duomenys apie Ukrainoje registruotų vertybinių popierių savininkus buvo perkelti į Ukrainos centrinio depozitoriumo apskaitą. Pažymėjo, kad Bankas suteikė pareiškėjui visą jam žinomą informaciją.

25. Lietuvos bankas 2021 m. balandžio 29 d raštu Nr. S 2021/(34.42.E -3402)-12-2369 informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo visą pareiškėjo kartu su prašymu pateiktą informaciją ir Banko pateiktą informaciją skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Lietuvos bankas nurodė, kad vadovaujantis visa surinkta informacija, nenustatė, jog Bankas, nutraukdamas Finansinių priemonių saugojimo paslaugų teikimą dėl išaugusios šalies (Ukrainos) rizikos ir padidėjusių Finansinių priemonių saugojimo kaštų, nesilaikė įtvirtinto reikalavimo veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, taip pat reikalavimo laiku aiškiai ir suprantamai pateikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, taip pat reikalavimo pateikti informaciją suprantamai ir tokiu būdu, kad klientas galėtų suprasti investicinės paslaugos ir siūlomo konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdį ir riziką ir tik tada priimtų pateikta informacija pagrįstus sprendimus. Nurodė, kad Lietuvos bankas nenustatė jokių faktų ar aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad Bankas pažeidė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

26. Lietuvos banko veikla pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą (toliau - ir Lietuvos banko įstatymas) finansų rinkos dalyvių atžvilgiu yra organizuota per finansų rinkos priežiūrą ir ginčų tarp vartotojų ir finansų rinkos dalyvių nagrinėjimą ne teismo tvarka. Šios Lietuvos banko funkcijos yra atskiros ir įtvirtintos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose.

27. Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos bankas prižiūri, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai (įskaitant bankus, užsienio valstybių bankų filialus, įsteigtus Lietuvos Respublikoje) laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Prižiūrėdamas, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Lietuvos bankas turi teisę atlikti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus, atkreipti prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų dėmesį į pažeidimus ir jų veiklos trūkumus, duoti privalomus nurodymus, taikyti poveikio priemones, taip pat turi kitas Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teises. Lietuvos bankui yra suteikta teisė atlikti priežiūrinius veiksmus, siekiant įvertinti, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Įstatymų leidėjo Lietuvos bankui perduota finansų rinkos priežiūros funkcija nėra susijusi su sprendimo dėl ginčo esmės priėmimu. Lietuvos bankui teikiamuose skunduose, taip pat kitu pavadinimu teikiamuose raštuose, jeigu pagal kreipimosi turinį šiuos raštus galima kvalifikuoti kaip skundus, prašoma nagrinėti konkrečius galimai neteisėtus prižiūrimo finansų rinkos dalyvio veiksmus (neveikimą), o ne prašoma išnagrinėti individualų vartotojo ginčą su prižiūrimu rinkos dalyviu, tokius skundus Lietuvos bankas nagrinėja Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76, (toliau - Skundų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta tvarka, siekdamas nustatyti, ar prižiūrimas finansų rinkos dalyvis nepažeidė Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimų, taip pat ar nėra pagrindo taikyti poveikio priemonių (duoti nurodymų) prižiūrimo finansų rinkos dalyvio atžvilgiu ir (arba) imtis kitų veiksmų, susijusių su Lietuvos banko vykdoma finansų rinkos dalyvių priežiūra.

28. Lietuvos banko funkcija nagrinėti vartojimo ginčus yra įtvirtinta Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Lietuvos bankas nagrinėja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų vartotojų ginčus su šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytais finansų rinkos dalyviais ir kitais juridiniais asmenimis, kylančius iš finansinių ir (arba) papildomų investicinių paslaugų teikimo, iš draudimo paslaugų sutarties ar susijusius su ja, jeigu tokiai sutarčiai yra taikytina Lietuvos Respublikos teisė, taip pat vartotojų ginčus su kitais ūkio subjektais, kylančius dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi, kai ginčo nagrinėjimas Lietuvos bankui priskirtas pagal finansų rinką reglamentuojančius įstatymus.

29. Individualaus ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra vykdoma pagal Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių (toliau - Ginčų nagrinėjimo taisyklės) nuostatas (galiojančias skundo nagrinėjimo metu). Ginčo nagrinėjimo Lietuvos banke procedūros gali būti pradėtos esant paties vartotojo prašymui išnagrinėti jo ir finansų rinkos dalyvio ginčą. Ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu įprastai sprendžiami konkretūs vartotojo reikalavimai (prašymai išmokėti, pripažinti ir pan.) finansų rinkos dalyviui, susiję su konkrečios finansinių paslaugų sutarties vykdymu, patirtų finansinių nuostolių atlyginimo klausimai ir (arba) kitokių vartotojo teisių atstatymo klausimai. Lietuvos bankas, išnagrinėjęs individualų ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: a) patenkinti reikalavimus, b) iš dalies patenkinti reikalavimus, c) atmesti reikalavimus (Ginčų nagrinėjimo taisyklių 59 punktas). Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas (Ginčų nagrinėjimo taisyklių 64 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. kovo 30 d. atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo prašymas įpareigoti Banką: 1) pateikti informaciją apie pareiškėjo galimybę parduoti Finansines priemones; 2) pateikti įrodymus, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Banko atsisakymą teikti Finansinių priemonių saugojimo paslaugas; 3) pateikti įrodymus, kad Bankas užtikrino jo teisių ir interesų apsaugą, atlikdamas veiksmus su Finansinėmis priemonėmis. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Bankas nesuteikė pareiškėjui galimybės parduoti Finansinių priemonių, nepateikė įrodymų, kad pareiškėją informavo apie Banko atsisakymą teikti Finansinių priemonių saugojimo paslaugas, neužtikrino jo teisių ir interesų apsaugos, priimdamas sprendimus su Finansinėmis priemonėmis. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos banką siekė ne sureguliuoti ginčą su Banku, o gauti priežiūros institucijos vertinimą, ar Bankas elgėsi teisėtai. Pareiškėjas prašyme iš esmės ginčijo Banko veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir finansų rinką reglamentuojančių teisės normų laikymąsi nutraukiant paslaugų teikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas sprendžia, jog Lietuvos bankas pagrįstai vertino pareiškėjo prašyme nurodytų galimai neteisėtų Banko veiksmų (neveikimo) atitiktį finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms Skundų nagrinėjimo taisyklių nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo argumentai, jog Lietuvos bankas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nesilaikė Ginčų nagrinėjimo taisyklių nuostatų atmestini.

31. Pareiškėjas ginčija Lietuvos banko 2021 m. balandžio 29 d sprendimą nurodydamas, kad Lietuvos bankas nesurinko ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, bei nevertino, kad Bankas pažeidė FPRĮ.

32. FPRĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 22 straipsnio 1 dalis numatė, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta pareiga aiškiai ir suprantamai suteikti klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Vadovaujantis FPRĮ 22 straipsnio 14 dalimi, šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. įsigijo Banko platinamų „Bonum Optimum“ 1845 vnt. Ukrainos emitento finansinių priemonių. Iš byloje pateikto internetinės bankininkystės sistemos pranešimų istorijos matyti, kad Bankas 2016 m. birželio 7 d. pareiškėją informavo jo asmeninėje interneto banko paskyroje, kad nuo 2016 m. liepos 9 d. nebeteiks Ukrainos emitentų vertybinių popierių (Finansinių priemonių) saugojimo paslaugų. Tokiu būdu, pranešime Bankas iš anksto aiškiai ir suprantamai informavo pareiškėją apie numatomą sutarties su tarpininku, kuris teikia saugojimo paslaugas Ukrainoje, nutraukimą. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo prašyme Lietuvos bankui patvirtino, jog 2016 m. liepos 9 d. gavo minėtą Banko pranešimą. Konstatuotina, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 9 d. ėmėsi aktyvių veiksmų turimų Finansinių priemonių atžvilgiu (bandė pervesti kitam tarpininkui, parduoti ar pan.). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2015 m. teikė Bankui prašymus, susijusius su turimomis Finansinėmis priemonėmis. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir Banko laikotarpiu nuo 2020 metų gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo 19 d. patvirtina, kad Bankas, nebeteikdamas Finansinių priemonių saugojimo paslaugų pareiškėjui, suteikė informaciją apie pareiškėjo galimybes disponuoti pareiškėjo vis dar turimomis Finansinėmis priemonėmis. Byloje taip pat nustatyta, kad Bankas, atsakydamas į Lietuvos banko prašymą, 2021 m. balandžio 15 d. raštu pateikė išsamius paaiškinimus dėl pareiškėjo prašyme nurodytu aplinkybių ir nurodytas aplinkybės patvirtinančius įrodymus (Banko internetinės bankininkystės sistemos pranešimų istorijos įrašą, susirašinėjimą su pareiškėju laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. kovo 19 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos bankas surinkęs ir įvertinęs minėtas aplinkybes pagrįstai nustatė, kad Bankas nepažeidė finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, Lietuvos bankas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Lietuvos bankas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateikdamas atsakymą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos bankas nesurinko ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino, kad Bankas pažeidė FPRĮ nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.

34. Narinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, jog jis nebuvo supažindintas su fondo „Bonum Optimum“ taisyklėmis, jam nebuvo pateikta tokių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Bankas neatskleidė esminių su investavimu į fondo vienetus susijusių detalių, nesurinko informacijos apie pareiškėją, jo turimas žinias ir investavimo patirtį, investavimu siekiamus tikslus, taigi neturėjo teisės teikti investavimo rekomendacijų bei konsultuoti pareiškėjo dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo, todėl pažeidė FMĮ veiklos organizavimo taisyklių nuostatas, galiojusias iki 2012 m. liepos 21 d., ir FPRĮ reikalavimus; Bankas neveikė pareiškėjo interesais, neatsižvelgė į jo investavimo tikslus bei poreikius, rizikos toleravimą bei pasiūlė jam netinkamą investavimo būdą.

35. Skundo nagrinėjimo taisyklių 30 punkte yra įtvirtinti reikalavimai, kurie yra taikomi Lietuvos bankui teikiamiems skundams, taip pat kitu pavadinimu Lietuvos bankui teikiamiems raštams, jeigu pagal kreipimosi turinį šiuos raštus galima kvalifikuoti kaip skundus: skunde, be kitų formaliųjų reikalavimų, turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas, neveikimas arba sprendimas, faktinės aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir jas patvirtinantys dokumentai, skundžiamu veiksmu, neveikimu arba sprendimu pažeistos asmens teisės arba teisėti interesai, asmens reikalavimas. Atsakymai į skundus rengiami atsižvelgiant į jų turinį (Skundo nagrinėjimo taisyklių 69 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtos skunde teismui nurodytos aplinkybės, kurios yra susijusios iš esmės su iki sutartiniais Banko ir pareiškėjo santykiais, nebuvo nurodytos Lietuvos bankui pateiktame prašyme. Pažymėtina, kad skundų nagrinėjimo ribas Lietuvos banke nustato pateikto skundo turinys. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės (Sprendimo 34 punktas) nebuvo pareiškėjo prašymo dalykas, Lietuvos bankas (atsakant į pareiškėjo prašymą) pagrįstai šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino, todėl, teismas, Lietuvos banko rašto teisėtumo ir pagrįstumo minėtų aplinkybių kontekste nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

36. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinioteismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė – Povilanskienė

Diana Butrimienė

Fausta Vitkienė