Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Nr. DOK-1029

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00009-2025-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 12 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amberola“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amberola“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Spi 1“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei atmestas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino ir aiškino konkurencinio dialogo metu dalyvio pateikiamo techninio sprendinio (ginčo atveju – elektros energijos vartojimo sprendinio) realumo kriterijų ir jo įrodinėjimo apimtį. Konkurencinio dialogo metu dalyvis turi įrodyti siūlomo techninio sprendinio realumo prielaidas – galimybes įgyvendinti siūlomo techninio sprendinio parametrus (0,00 kWh). Pirkimo vykdytojui pakanka įsitikinti, kad parametrą siūlantis dalyvis gali tokį parametrą pasiekti savo (dalyvio) pasirinktais techniniais sprendimais. Sprendimą skirti 0 ekonominio naudingumo balų atsakovė grindė pertekliniais ir ieškovei neišviešintais (nežinomais) reikalavimais ieškovei įrodyti pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus parametro „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmės pagrįstumą. Atsakovės sprendimas iš esmės prieštarauja konkurencinio dialogo, kaip specifinio ir sudėtingo (viešojo) pirkimo būdo, siekiant atrinkti privatų subjektą valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės projekte, tikslams ir paskirčiai.

2. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino ir taikė (viešojo) pirkimo sutarties vykdymo sąlygos ir pasiūlymo atitikties valdžios ir privataus sektoriaus partnerystės (toliau – ir Partnerystės) projekte apibrėžiamoms funkcionalumo specifikacijoms (angl. output) santykį. Priešingai nei tradicinių (viešųjų) pirkimų atveju, Partnerystės projekto sutartis yra rizikos perkėlimo viešojo pirkimo dalyviui sutartis. Partnerystės projekto sutarties atveju dalyvis pats pasirenka techninius sprendinius viešojo pirkimo vykdymo iškeltų funkcionalumo reikalavimų (output tipo specifikacijų) įgyvendinimui ir prisiima tokio sprendinio riziką. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės netinkamai taikė tradicinių (viešųjų) pirkimų taisykles Partnerystės projekto atrankoje.

3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino ir taikė pasiūlymų aiškinimo ir patikslinimo viešuosiuose pirkimuose taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirkimo vykdytojas neturi teisės atmesti pasiūlymo (skirti 0 balo reikšmės) tais pasiūlymo neatitikties pagrindais, kurių pirkimo vykdytojas apskritai neprašė dalyvio paaiškinti ir patikslinti. Skundžiama nutartis iš esmės prieštarauja kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai. Pirkimo vykdytojas neturi pagrindo vertinti dalyvio pasiūlymo kaip nepagrįsto (skiriant 0 balų reikšmę) už neišviešintų reikalavimų neįvykdymą. Todėl atsakovė turėjo pareigą ieškovei sudaryti galimybę paaiškinti pasiūlymo duomenis (detaliau pagrįsti 0,00 kWh parametro reikšmės pasiekimo sprendinį).

4. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl turiningojo pasiūlymų vertinimo principo taikymo ir tiekėjo teisės aiškinti (tikslinti) dviprasmiškus pasiūlymo duomenis. Turiningasis pasiūlymų vertinimo principas ir turi būti aiškinamas taip, kad kiekybine (objektyvia) išraiška išreikšto ekonominio naudingumo kriterijaus reikšmė gali būti paaiškinta detalizuojant pasiekiamą reikšmę, ypatingai tais atvejais, kai viešojo pirkimo sąlygos apskritai nekelia reikalavimo pateikti kiekybinio kriterijaus reikšmę pagrindžiančių dokumentų. Papildomų paaiškinimų ir informacijos pateikimas nėra ir negali būti vertinamas, kaip esminis pasiūlymo keitimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 5 741 (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 12 d. AB Swedbank, mokėjimo nurodymo Nr. 576, kodas ZP27980.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė