Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I-928-281/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03531-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. S. teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydamas panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018-09-14 sprendimą Nr. 10000415001 (b. l. 1–3, 24–28).

Paaiškino, kad Vilniaus TM ginčijamu 2018-09-14 sprendimu nurodė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Vilniaus teritorinės muitinės 2018-06-20 sprendimu, todėl muitinė įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką – 1 371 326,17 Eur, kurią buvo nuspręsta nurašyti iš mano sąskaitų kredito įstaigose. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamame sprendime nurodytas Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimas, kuriuo Vilniaus teritorinė muitinė įregistravo pareiškėjui ir kitiems solidariems skolininkams mokestinę prievolę, pareiškėjui apskritai nebuvo įteiktas. Dėl to pareiškėjas negalėjo šio sprendimo apskųsti, apie Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimą sužinojo tik 2018-09-20, kuomet pareiškėjui įteiktas nagrinėjamoje byloje ginčijamas Vilniaus TM 2018-09-14 sprendimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas pateikė Muitinės departamentui prašymą atnaujinti skundo dėl Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimo padavimo terminą ir skundą, kurio padavimo terminas yra praleistas. Kadangi pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018-06-20 sprendimo, kuriuo yra įregistruota mokestinė prievolė, ir Muitinės departamentas dar nėra šio skundo išnagrinėjęs, taigi nėra priėmęs sprendimo dėl mokestinės prievolės man įregistravimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018-09-14 sprendimas priverstinai išieškoti iš pareiškėjo mokestinę nepriemoką – 1 371 326,17 Eur ir ją nurašyti iš sąskaitų kredito įstaigose yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovė Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–52).

Paaiškino, kad Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimu už neteisėtai įvežtas prekes (cigaretes) trylikai solidariai atsakančių skolininkų vienas iš kurių yra V. S., įregistravo mokestinę prievolę, kurios bendra suma 1 371 326,17 Eur. Kaip neatsiejama minėto sprendimo dalis pareiškėjui buvo išsiųstas Vilniaus teritorinės muitinės 2018-06-25 pranešimas dėl 1 371 326,17 Eur nepriemokos įtraukimo į apskaitą, skolininkai buvo įpareigoti įregistruotą mokestinę prievolę sumokėti per 10 dienų. Mokestine prievolė nebuvo įvykdyta. V. S. nepasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta apskundimo tvarka ir minėto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, sukėlusio jam mokestines pasekmes, Muitinės departamentui per įstatymu nustatytą laikotarpį neapskundė. Pareiškėjui neinicijavus mokestinio ginčo Vilniaus TM priimtas 2018-06-20 sprendimas Nr. 2TR-19-0030 yra vykdytinas, todėl muitinė įgijo teisę išieškoti Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimu įregistruotą mokestinę prievolę ir priėmė ginčijamą 2018-09-14 sprendimą Nr. 10000415001 nurašyti lėšas iš asmens sąskaitų ne ginčo tvarka. Jokia nepriemokos suma nei iš pareiškėjo, nei iš solidarių skolininkų nebuvo nuskaityta. Muitinei pradėjus taikyti priverstinį nepriemokos išieškojimą V. S. 2018-10-17 padavė Muitinės departamentui skundą dėl 2018-06-20 Vilniaus TM sprendimo ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, nenustatė priežasčių skundo padavimo terminui atnaujinti ir priėmė 2018-11-08 sprendimą skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį mokesčių mokėtojui.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo nuomone, jog nepripažinus jo kaltu baudžiamojoje byloje, jam negali būti taikoma mokestinė atsakomybė. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar rezultato.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus TM 2018-09-14 sprendimas Nr. 10000415001 nurašyti mokestinę nepriemoką iš V. S. sąskaitų kredito įstaigose nebuvo įvykdytas, todėl muitinė 2018-11-14 sprendimu Nr. 10000419677 skundžiamą sprendimą pripažino netekusiu galios. Muitinė išieškojimą nukreipė į pareiškėjo turtą, pateikiant Vilniaus teritorinės muitinės 2018-11-15 sprendimą Nr. 10000419812 vykdyti Antstolių I. Gaidelio ir V. Meškauskienės kontorai.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018-09-14 sprendimo, kuriuo nuspręsta nuo pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose nurašyti mokestinę nepriemoką.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01).

Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas ir taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo būdus įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 ir 15 punktuose.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013-10-09 Nr. 952/2013, nustatančios Sąjungos muitinės kodeksą, 113 straipsnis įtvirtina, kad jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nesumokama per nustatytą laikotarpį, muitinė tos sumos sumokėjimą užtikrina pasinaudodama visomis priemonėmis, kuriomis pasinaudoti ji gali pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai ir, be kita ko, nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus nurodymas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai pateikiamas ir vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka (Mokesčių administravimo įstatymo 63 straipsnio 2 dalis).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimu įregistravo solidariems skolininkams, įskaitant ir pareiškėją, mokestinę prievolę, kurios bendras dydis yra 1 371 326,17 Eur (b. l. 54–57). Vilniaus TM ginčijamu 2018-09-14 sprendimu nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose (b. l. 15–16), šis sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2018-09-17 lydraščiu (b. l. 17–18). Pareiškėjas 2018-10-16 kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimo paduoti (b. l. 4–5), kartu pareiškėjas pateikė ir skundą dėl Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimo panaikinimo (b. l. 6–14). Muitinės departamentas 2018-11-08 sprendimu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-39')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-39">1A-39</a>1 pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM 2018-06-20 sprendimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui (b. l. 59–61). Pareiškėjas nenurodė ir byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pastarąjį sprendimą pareiškėjas būtų skundęs teismui. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus TM 2018-11-14 sprendimu nusprendė pripažinti netekusiu galios pareiškėjo ginčijamą 2018-09-14 sprendimą (b. l. 66). Vilniaus TM 2018-11-15 priėmė kitą sprendimą Nr. 10000419812, kuriuo nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto, ir pateikė šį sprendimą vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nurodytų aplinkybių kontekste matyti, kad pareiškėjas nei pats savanoriškai, nei priverstinio nurašymo nuo banko sąskaitų būdu apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę atsakovui mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose. Vilniaus TM, nepavykus išieškoti mokestinės prievolės pareiškėjo ginčijamo 2018-09-14 sprendimo pagrindu iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose, jį pripažino netekusiu galios, ir nusprendė taikyti kitą išieškojimo priemonę, todėl priėmė kitą, 2018-11-15 dienos, sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto.

Kadangi ginčijamas Vilniaus TM 2018-09-14 sprendimas Nr. 10000415001 pripažintas netekusiu galios 2018-11-14 sprendimu Nr. 10000419677, teisinių pasekmių jis pareiškėjui nesukelia. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-08-09 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTYzNS00OTIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-635-492/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-635-492/2017">eAS-635-492/2017</a>). Kadangi ginčo dalykas administracinėje byloje išnyko ir ginčijamas sprendimas pareiškėjui teisių bei pareigų nebesukelia, pareiškėjo prašymai stabdyti administracinę bylą taip pat netenkintini. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja

Mefodija Povilaitienė