Administracinė byla Nr. eI-647-643/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03000-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens O. A. (O. A.) atstovui advokatui R. R.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui O. A. (O. A.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Gisas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (e. b. l. 1–9), prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) Nr. (15/4-12) 3I-00687 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. A.“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Ukrainos piliečio O. A. (O. A.) prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
Skunde nurodo, kad pareiškėja UAB „Gisas“ ir trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. (O. A.) 2018 m. birželio 20 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimu minėtą prašymą atsisakė tenkinti. Pareiškėja nesutinka su atsakovo priimtu Sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas, nes priimtas remiantis argumentais, kurie nėra pagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai. Sprendimu apribota trečiojo suinteresuoto asmens teisė atvykti į šalį ir užsiimti teisėta darbo veikla. Priimtas Sprendimas užkerta kelią pareiškėjai apsirūpinti darbuotojais, reikalingais jos vykdomai veiklai.
Paaiškina, kad pareiškėja yra statybų ir pramonės techninių darbų rangos paslaugas teikianti bendrovė. Pareiškėja yra įdarbinusi įvairių sričių statybos ir pramonės darbų specialistus - metalo konstrukcijų (metalinių laivų) surinkėjus, suvirintojus. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje šiuo metu yra trūkumas specialistų, galinčių vykdyti darbus, kuriuos paslaugų sutarčių pagrindais teikia savo klientams, pareiškėja įdarbina reikiamos kvalifikacijos asmenis iš užsienio valstybių. Pareiškėjai suvirintojo ir / ar metalinių korpusų laivų surinkėjo kvalifikacijas turintys darbuotojai šiuo metu yra itin reikalingi, nes pagrindiniai jos darbų užsakovai yra laivybos pramonės bendrovės, pvz., UAB „VLL Group“, AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „MacGregorBlrt Baltic“, UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir kt. arba bendrovės susijusios su metalo konstrukcijų gamyba, pvz., UAB „Resursas“, UAB „Lankstinys“, UAB „Roteksas“ ir kt. Pareiškėja nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų įdarbintas dirbti metalinių laivų korpusų surinkėju.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas skundžiamu Sprendimu iš esmės neteisingai kvalifikavo jos veiklos pobūdį kaip darbuotojų nuomos veiklą. Akcentuoja, kad nors Bendrovės įstatuose ir yra nustatyta, kad jos veiklos objektas yra darbuotojų nuoma, tačiau ji faktiškai jokios darbuotojų nuomos veiklos niekada nevykdė. Atsakovas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėja teikia paslaugas savo klientams rangos sutarčių pagrindu ir tarp šalių (paslaugų pirkėjo ir pardavėjo) susiklosto rangos teisiniai santykiai, todėl jos darbuotojai vykdydami darbo funkcijas užsakovų (paslaugų pirkėjų) objektuose veikia ne kaip užsakovo darbuotojai, o kaip rangovo paskirti sutarties vykdymui rangovo darbuotojai. Pareiškėjos teigimu, jos vykdomos komercinės veiklos požymiai akivaizdžiai rodo tarp Bendrovės ir jos klientų susiklosčiusių rangos, o ne darbuotojų nuomos, teisinių santykių požymius, nes pvz., pareiškėja visais atvejais savo klientams suteikia ne mažiau kaip 12 mėnesių garantijas atliktiems darbams. Pareiškėja paaiškina, kad ji su užsakovais periodiškai, sutartyse nustatytais terminais, sudaro atliktų darbų perdavimo aktus, kuriais yra fiksuojami atlikti darbai ir jų trūkumai, kuriuos ji privalo ištaisyti savo sąskaita ir rizika. Pareiškėja prisiima garantinius įsipareigojimus savo klientų atžvilgiu, kas iš esmės lemia, kad pareiškėjos ir jos klientų tarpusavio sutarčių esmę sudaro darbų rezultato sukūrimas ir perdavimas užsakovui.
Paaiškina, kad jos darbuotojai nėra saistomi jokiais darbo santykiais su pareiškėjos klientais, nes jie tik atlieka Bendrovės pavestas užduotis klientų veiklos vietose. Darbuotojai gauna atlyginimus, dienpinigius ir kitas tikslines išmokas tik iš pareiškėjos.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas Sprendime vienodai vertino skirtingoje padėtyje esančius subjektus ir iš esmės pažeidė viešojo administravimo principus, nes pareiškėjos darbuotojai nėra atsiųsti į Lietuvą kaip į komandiruotę, tikslu įvykdyti konkrečias užduotis, bet yra įdarbinti įprastinėmis darbo sutartimis, todėl jų padėtis, lyginant su užsienio bendrovių komandiruotų darbuotojų padėtimi yra iš esmės skirtinga.
Nurodo, kad atsakovas skundžiamame Sprendime UAB „Balttiekimas“ veiklos tyrimą nurodo kaip argumentą minėto individualaus teisės akto priėmimui, tačiau iš jo turinio nėra aišku, kokia veikla užsiėmė UAB „Balttiekimas“ ir koks ryšys yra tarp šios bendrovės bei pareiškėjos vykdomos veiklos. Sprendime nepaaiškintos ir neįvardintos minimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto išvados ir priėmimo aplinkybės, todėl jis neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Be to, atsakovas nesuteikė galimybės pasisakyti trečiajam suinteresuotam asmeniui ir pateikti paaiškinimus dėl planuojamos vykdyti veiklos. Pareiškėjos nuomone, dėl visų šių aplinkybių atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas.
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (e. b. l. 54–59) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad 2018 m. birželio 20 d. Ukrainos pilietis O. A. (O. A.), ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (metalinių laivų korpusų surinkėju) UAB „Gisas“, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens ir Migracijos skyriaus pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą Sprendimą ir jame konstatavo, kad UAB „Gisas“ darbuotojai dirba pas laikinojo darbo naudotojus, jiems prižiūrint ir vadovaujant, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nustatytai užsieniečių įdarbinimo tvarkai, nes pagal ją užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, pareiškėja kaip savo pagrindinę veiklą deklaruoja darbuotojų nuomą, todėl konstatavo išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atvykęs į Lietuvos Respubliką, dirbtų ne pas darbdavį, nurodytą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, o pas kitą asmenį – laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant.
Atsakovas nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad UTPĮ nėra įtvirtinta galimybė išduoti leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams, sudariusiems laikinojo įdarbinimo sutartis, Sprendime konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – dirbti UAB „Gisas“. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti trečiojo suinteresuoto asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas akcentuoja, kad UAB „Gisas“ sudarytose paslaugų teikimo sutartyse su įmonėmis: AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Eime transportas“, UAB „Vakarų konstrukcijos“ ir UAB „MacGregor BLRT Baltic“ nurodyta, kad pareiškėja (vykdytojas arba rangovas) yra atsakinga už darbuotojų draudimą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, sertifikatus bei darbų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos įvadinį instruktavimą, o užsakovas yra atsakingas už darbo įrankius, medžiagas, darbinę aprangą ir avalynę, taip pat užsakovo paskirtas įgaliotas asmuo yra tiesioginis vykdytojo arba rangovo darbų vadovas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtose sutartyse dėl darbų kainos nurodoma, kad už darbus bus apmokėta už faktiškai dirbtas valandas nustatytu tarifu. Taigi užsakovai pareiškėjai moka ne už darbo rezultatą (naujo daikto sukūrimą ar naujų savybių jam suteikimą), bet už darbo valandas. Atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, atsakovas Sprendime konstatavo, kad tarp pareiškėjos darbuotojų ir užsakovų yra tiesioginis pavaldumo ryšys, visi UAB „Gisas“ darbuotojai, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietę A. J., dirba pagal sudarytas sutartis skirtingų juridinių asmenų, o ne Bendrovės objektuose, t. y. užsieniečiai dirba pas kitą darbdavį ir tai neatitinka UTPĮ nustatytų užsieniečių įsidarbinimo sąlygų ir tvarkos. Pareiškėja nevykdo veiklos nei pramonės, nei statybos srityse, kurioms vykdyti būtina įdarbinti suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, metalinių konstrukcijų montuotojus.
Pažymi, kad Migracijos departamentas neturi imperatyvios pareigos visais atvejais prašyti užsieniečių pateikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus. Nurodo, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus ir atlikus reikalingus patikrinimo veiksmus. Mano, kad atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti Sprendime nurodytas išvadas. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Migracijos departamentas, laikosi pozicijos, kad skundą dėl sprendimo panaikinimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teismui gali pateikti tik pats užsienietis, dėl kurio priimtas sprendimas, o šiuo atveju pareiškėja neįrodė savo teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. (O. A.) atsiliepime (e. b. l. 160–165) su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo skundžiamą Sprendimą panaikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi iš esmės nenurodydamas nei vienos priežasties, susijusios su jo atitikimu UTPĮ keliamiems reikalavimams. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėja.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas R. R. palaikė pareiškėjos skunde ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė J. P. palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. (15/4-12) 3I-00687 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui O. A.“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Ukrainos pilietis O. A. (O. A.) 2018 m. birželio 20 d. Migracijos skyriui pateikė prašymą (registracijos Nr. 30-311861) (e. b. l. 60–70) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (metalinių laivų korpusų surinkėju) UAB „Gisas“. Kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė UAB „Gisas“ 2018 m. birželio 20 d. tarpininkavimo raštą Nr. LLG-18/24 (e. b. l. 90), dokumentus, patvirtinančius turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį - suteiktos profesinės kvalifikacijos pažymėjimą (e. b. l. 93) bei TOV „KORUS TR“ 2017 m. liepos 23 d. pažymą Nr. 23072017 (e. b. l. 96), UAB „Gisas“ 2018 m. birželio 20 d. sutikimą suteikti deklaruotą gyvenamąją vietą (e. b. l. 98) bei kitus su prašymu susijusius dokumentus.
Migracijos skyrius, vykdydamas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 5-S-4202 „Dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės“ (reg. 2018 m. gegužės 3 d. Nr. 30-G-19521) numatytą priemonę bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 5-S-4459 „Dėl nacionalinių vizų“ (reg. 2018 m. gegužės 11 d. Nr. 30-G-20714) suformuotą pavedimą, 2018 m. gegužės 18 d. atliko tikslinį patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini), kur yra UAB „Gisas“ biuro patalpos (e. b. l. 108–116).
Patikrinimo metu biure dirbo UAB „Gisas“ vadovas Ukrainos pilietis A. G. ir kiti darbuotojai. Pareiškėjos vadovas pateikė paaiškinimą raštu, kad šiuo metu UAB „Gisas“ dirba 41 darbuotojas. Jis informavo, kad pagal sudarytas bendradarbiavimo, paslaugų teikimo bei specialiąsias rangos sutartis darbuotojų faktinės darbo vietos yra (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Gisas“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. kvietė 107 užsieniečius. Minėtu laikotarpiu vizos išduotos 103 užsieniečiams, iš kurių 31 dirba UAB „Gisas“ (kiti 10 dirbančių turi pagal iki 2018 m. sausio 1 d. pateiktus prašymus išduotas vizas), 10 užsieniečių vizos išduotos tuo pagrindu, kad jie pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, 3 užsieniečių vizos nebegalioja, o 59 užsieniečiai nėra įdarbinti UAB „Gisas“. Taip pat nustatyta, kad UAB „Gisas“ įstatuose nurodytas bendrovės veiklos tikslas - vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę - komercinę veiklą, teikti paslaugas siekiant gauti pelno, taip pat nurodytas pagrindinis veiklos objektas - darbuotojų nuoma. UAB „Gisas“ nevykdo veiklos nei pramonės, nei statybos srityse, kurioms vykdyti būtina įdarbinti suvirintojus, metalinių laivų korpusų surinkėjus, metalinių konstrukcijų montuotojus. Visi UAB „Gisas“ darbuotojai, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietę A. J., dirba pagal sudarytas sutartis skirtingų juridinių asmenų objektuose, o ne UAB „Gisas“ objektuose. Tai reiškia, kad užsieniečiai atvyksta dirbti į laikinojo įdarbinimo įmonę - UAB „Gisas“, o vėliau siunčiami dirbti į kitas įmones, o tai neatitinka užsieniečiams nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei Migracijos skyriaus pateiktus dokumentus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 20 d. Sprendimu (e. b. l. 10–14, 147–151) atsisakė išduoti Ukrainos piliečiui O. A. (O. A.) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas skundžiamame Sprendime konstatavo, kad UAB „Gisas“ darbuotojai dirba pas laikinojo darbo naudotojus, jiems prižiūrint ir vadovaujant, kas prieštarauja UTPĮ reglamentuojamai užsieniečių įdarbinimo tvarkai. Be to, UAB „Gisas“ kaip savo pagrindinę veiklą, Juridinių asmenų registro duomenimis, deklaruoja darbuotojų nuomą. Taigi trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. (O. A.), atvykęs į Lietuvos Respubliką, dirbtų ne pas darbdavį, nurodytą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, o pas kitą asmenį - laikinojo darbo naudotoją, pastarajam prižiūrint ir vadovaujant.
Atsakovas Sprendime pabrėžė, kad pagal UPTĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, užsienietis gali dirbti tik pas darbdavį, su kuriuo sudarė darbo sutartį. Taip pat pabrėžė, kad UTPĮ nėra numatyta galimybė išduoti leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams, sudariusiems laikinojo įdarbinimo sutartis, todėl skundžiamame Sprendime konstatuota, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neatitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą - dirbti UAB „Gisas“. Atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl trečiojo suinteresuoto asmens atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, atsakovas Sprendime konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti trečiojo suinteresuoto asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Nagrinėjamu atveju visų pirma akcentuotina pagrindinio įstatymo, reglamentuojančio ginčo teisinius santykius, paskirtis. UTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. UTPĮ 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. UTPĮ 138 straipsnyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad UPTĮ išimtinai reglamentuoja tik užsieniečių atvykimo ir išvykimo bei kitus jų teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, ir tik užsienietis, nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti minėtam teismui.
Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies (dabar galiojanti 23 straipsnio 1 dalies) nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Nagrinėjamu atveju, teismas akcentuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad individualus administracinis aktas yra teisės normų taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Kitaip tariant, jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (pvz., LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011). Individualaus administracinio akto adresatas yra konkretus subjektas, t. y. jis skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS945-756/2017).
Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priimto skundžiamo Sprendimo turinio ir jo rezoliucinės dalies (e. b. l. 10–14, 147–151), matyti, kad šio Sprendimo adresatas yra konkretus subjektas - trečiasis suinteresuotas asmuo O. A. (O. A.), o ne pareiškėja UAB „Gisas“. Taigi skundžiamas Sprendimas yra individualus administracinis aktas skirtas trečiajam suinteresuotam asmeniui, o ne pareiškėjai. Skundžiamas Sprendimas priimtas išsprendus fizinio asmens Ukrainos piliečio O. A. (O. A.), o ne pareiškėjos UAB „Gisas“ prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi skundžiamu Sprendimu nėra išspręsta dėl UAB „Gisas“ teisių ir pareigų, t. y. pareiškėjos atžvilgiu nėra suformuluota privalomo pobūdžio elgesio taisyklė, o būtent trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, nes tik jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tik šiam fiziniam asmeniui, t. y. Ukrainos piliečiui O. A. (O. A.), skundžiamas sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir tik jis, toliau siekdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gali formuluoti teismui reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą ir reikalavimą Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti jo prašymą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamas Sprendimas užkerta jai kelią apsirūpinti darbuotojais, reikalingais jos vykdomai veiklai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) patvirtintų Nuostatų II skyriuje nėra nustatytas Migracijos departamento veiklos tikslas ir funkcija – aprūpinti įmones darbuotojais užsieniečiais. Pažymėtina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas konkretaus užsieniečio atžvilgiu ir savaime neužkerta kelio pareiškėjai įdarbinti kitus užsieniečius ar Lietuvos Respublikos piliečius.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja UAB „Gisas“, kuri kreipėsi teisminės gynybos, nagrinėjamu atveju neturi materialiosios reikalavimo teisės į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą, nes skundžiamas Sprendimas nesukelia jai tiesioginių teisinių pasekmių, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi šiuo atveju konstatuota, kad pareiškėjai UAB „Gisas“ skundžiamas Sprendimas nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, teismas nevertins ir plačiau nepasisakys dėl kitų jos skunde nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gisas“ skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Egidija Puzinskaitė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Margarita Stambrauskaitė
