Dėl neturtinės žalos priteisimo

Administracinė byla Nr. I-592-643/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02901-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė

dalyvaujant pareiškėjui G. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 15), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, po kameros langu nuolat lodavo šuo, todėl buvo neįmanoma užmigti. Kameros nebuvo galima išvėdinti, nes atidarius langą iš lauko pasklisdavo nemalonus šuns kvapas, todėl teko būti nevėdinamoje kameroje. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kuris žemino pareiškėjo orumą bei savigarbą. Kameroje buvo šalta, todėl teko miegoti su drabužiais ir tai pareiškėjui sukėlė nepatogumus ir pažeminimą. Šaltu vandeniu išskalbus drabužius, jie nedžiuvo, o pelijo ir puvo. Kameroje buvo drėgna, lova surūdijusi, o patalynė šlapia ir nuo jos sklido pelėsio kvapas. Be to, ant lubų ir sienų buvo pelėsio. Dėl tokių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, pareiškėjo teigimu, jam sutriko sveikata (psichika) ir jis turėjo gerti vaistus, kad galėtų užmigti.

Teismo posėdyje pareiškėjas G. L. prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasis patikslintame skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–37).

Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Langai pritaikyti vėdinimui. Pabrėžia, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir jas tvarko, neturi problemų dėl drėgmės ar pelėsio kamerose.

Pažymi, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra Lukiškių TI-K kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Atsakovės atstovas taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K administracija suimtiesiems ir nuteistiesiems išduotą minkštąjį inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius) pakeičia ne tik pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau ir tuomet, kai gauna minėtų asmenų prašymus dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jiems išduotą minkštąjį inventorių.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, jis neįrodė, kad skunde minimi įstaigos trūkumai sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes pareiškėjui. Mano, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tėra jo siekis pasipelnyti valstybės sąskaita, nes Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo išdėstyti argumentai nepatvirtina privalomų deliktinei atsakomybei kilti sąlygų.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. sausio 15 d.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl šioje byloje taip pat aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) suformulavo taisyklę, nustatančią, jog, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl šuns lojimo

Pareiškėjas neturtinę žalą visų pirma kildina dėl to, kad prie kameros Nr. 218 lango nuolat lodavo šuo, todėl buvo neįmanoma užmigti. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo gerti vaistus, kad galėtų užmigti.

Iš atsiliepime į skundą, Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 27, 38–41) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius (2017 m. gruodžio 21–27 d., 2018 m. sausio 8–14 d.) kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: Nr. 125, 219, 289. Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 218 net nebuvo laikomas. Akcentuotina ir tai, kad teisės aktai nereglamentuoja gyvūnų keliamo triukšmo, kiek laiko šuo gali loti ir kiek ne, o be to, šiuo metu nėra objektyvių galimybių nustatyti, ar ginčo laikotarpiu, t. y. 2017 m. gruodžio 21–27 d. ir 2018 m. sausio 8–14 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje prie kurios lango buvo šuo, ir ar iš tiesų tas šuo lojo nakties metu ir neleido pareiškėjui užmigti. Kaip minėta, pareiškėjas nurodo konkrečią kamerą prie kurios lango galimai lojo šuo, tačiau pareiškėjas toje kameroje ginčo laikotarpiu net nebuvo laikomas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodo, kad dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu pakeisti kamerą.

Akcentuotina, kad byloje esanti pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 168–169), nepatvirtina, kad šio ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo nusiskundimų dėl prasto miego, kad dėl to gėrė vaistus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pretenzija dėl to, kad prie kamerose Nr. 218 lango nuolat lojo šuo ir neleido pareiškėjui užmigti, laikytina neįrodyta, nepagrįsta ir teismas jos nevertins, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Dėl higienos sąlygų (oro temperatūros, drėgmės, pelėsio) kamerose ir jų vėdinimo bei išduodamo minkštojo inventoriaus

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 218 iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas, kuris žemino pareiškėjo orumą bei savigarbą. Kameroje buvo šalta, išskalbus šaltu vandeniu drabužius, jie nedžiuvo, o pelijo ir puvo. Kameroje taip pat buvo drėgna, o patalynė šlapia, be to nuo jos sklido pelėsio kvapas. Pelėsio buvo ant lubų ir sienų.

Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Langai pritaikyti vėdinimui. Pabrėžia, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir jas tvarko, neturi problemų dėl drėgmės ar pelėsio kamerose. Oro temperatūra Lukiškių TI-K kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K administracija suimtiesiems ir nuteistiesiems išduotą minkštąjį inventorių (t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius) pakeičia ne tik pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau ir tuomet, kai gauna minėtų asmenų prašymus dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jiems išduotą minkštąjį inventorių.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugsėjo mėnesio pranešime „Dėl G. L. skundo“ (b. l. 154–156), nurodoma, kad Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys. Visos kameros aprūpinamos valymo priemonėmis: šepečiu grindims, šiukšlių semtuvu, kibiru, šluoste ir valikliais. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiama viršutinių drabužių skalbimo paslauga, jeigu jų asmeninėje sąskaitoje yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti už skalbimo paslaugą. Asmenys, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Drabužiai grąžinami sausi.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose suimtieji ir nuteistieji, išskyrus ūkio darbus atliekančius nuteistuosius, laikomi rakinamose kamerose. Gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.

Iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų NVSC Vilniaus departamento patikrinimų aktų, matyti, jog ne visi patikrinimų aktai susiję su pareiškėjo buvimo įstaigoje laikotarpiais ar kameromis, kuriose jis buvo laikomas, todėl teismas vadovausis tik tais patikrinimų aktais, kurie aktualūs nagrinėjam ginčui. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2018 m. sausio 9 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8) PA-11 (b. l. 43–45), matyti, jog buvo atlikta operatyvioji valstybinė sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo tikrinta kamera Nr. 125 ir kitos Lukiškių TI-K patalpos. Patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 125 langų rėmai nesulūžę, langų stiklai nesuskilę, išmatuota oro temperatūra buvo 19 °C, vizualiai kameroje buvo švaru. Patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TI-K susidarantys skalbiniai yra skalbiami ir džiovinami centralizuotai, tai atitiko HN 134:2015 40 punkto reikalavimą. Taip pat nustatyta, kad į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ar nuteistiesiems išduodami čiužiniai iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje, tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimą. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. kovo 7 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-204 (16.16.8. 10.12) (b. l. 119–120), matyti, jog buvo tikrinta kamera Nr. 219. Patikrinimo metu gyvenamojoje kameroje Nr. 219 pelėsio požymių ant lubų ir sienų vizualiai nenustatyta, išmatuota oro temperatūra buvo 18,2 °C. Higienos normų pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančio NVSC Vilniaus departamento 2017 m. kovo 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-286 (16.16.8. 10.12) (b. l. 121–123), matyti, jog vėl buvo tikrinta kamera Nr. 219. Patikrinimo metu gyvenamojoje kameroje Nr. 219 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sudaryta galimybė išvėdinti kamerą per langus, langai atsidaro, stiklai nesudužę, išmatuota oro temperatūra buvo 22 °C, santykinė oro drėgmė – 50 proc. Higienos normų pažeidimų nenustatyta. Visi kiti atsakovės atstovo pateikti patikrinimų aktai yra neaktualūs nagrinėjamam ginčui, nes patikrinimai atlikti ne tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. G. L. patikslintame skunde nenurodo, kad ginčo laikotarpiu dėl minėtų nusiskundimų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar NVSC Vilniaus departamentą dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDQ2LTYyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2446-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2446-624/2015">A-2446-624/2015</a>). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Lukiškių TI-K nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti.

Akcentuotina, kad pareiškėjas patikslintame skunde neindividualizuoja savo nusiskundimų, o tik abstrakčiai nurodo menamus kamerų higienos sąlygų pažeidimus, nekonkretizuoja, kokiais laikotarpiais, kokiose kamerose pasireiškė jo minimi galimi pažeidimai. Pažymėtina, kad pareiškėjas labai abstrakčiai nurodo, kad kameroje buvo šalta, tačiau nenurodo kokią temperatūrą jis laiko per šalta. Be to, nurodo, kad šalta buvo kameroje Nr. 218, kurioje, kaip jau nustatyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, be to, atsakovės atstovo pateikti patikrinimų aktai paneigia pareiškėjo pretenziją dėl šalčio ir drėgmės kamerose, nes atlikti operatyviosios valstybinės sveikatos saugos kontrolės patikrinimai, kurių metu higienos normų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog galiojantys teisės aktai nenustato karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras, todėl pareiškėjo pretenzija, kad jam teko skalbti drabužius po šaltu vandeniu, atmestina kaip nepagrįsta. Akcentuotina ir tai, kad Lukiškių TI-K yra sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems gauti išskalbtą ir išdžiovintą patalynę bei apatinius drabužius nemokai, taip pat pagal galimybes ir poreikius centralizuotai skalbiami ir džiovinami viršutiniai drabužiai. Nagrinėjamu atveju taip pat akcentuotina, jog pareiškėjas nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis kalėjo buvo netinkami vėdinimui. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus. Taigi, Lukiškių TI-K kamerų vėdinimas užtikrinamas tokiu būdu, koks yra tinkamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2017 m. gruodžio 21–27 d. ir 2018 m. sausio 8–14 d.) Lukiškių TI-K kamerose iš viso buvo laikomas 14 parų. Kalinimo laikotarpiai buvo trumpalaikiai: 2017 m. – 7 paros ir 2018 m. – 7 paros. Kaip minėta, pareiškėjas nenurodo, kad dėl patikslintame skunde nurodytų aplinkybių ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, todėl teismo nuomone, atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visus pareiškėjo patikslintame skunde nurodytus galimus pažeidimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl higienos sąlygų (oro temperatūros, drėgmės, pelėsio) kamerose ir jų vėdinimo bei išduotos patalynės, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsižvelgdamas į anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad nenustačius vienos būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė