Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkui - fiziniam asmeniui - priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-74-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33964-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.18; 3.5.21.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą dėl antstolės Ramunės Damulienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Ramunė Damulienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkui – fiziniam asmeniui – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės R. Damulienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, grąžinti pareiškėjui nurašytas ar areštuotas lėšas.

Skundą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 668 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija, Instrukcija) 93.6 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydį, todėl nelieka lėšų, kurios galėtų būti naudojamos maisto produktams ir būtiniausiems reikmenims įsigyti. Skundžiamas antstolės patvarkymas apriboja jo teises įsigyti minėtų prekių už kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą pervestas lėšas.

Antstolės R. Damulienės atstovė antstolė Marija Gaivenė 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu skundo netenkino, nurodė, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nepriklauso nė vienai iš jų. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas išieškojimo draudimas taikytinas vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms MMA dydžio. Instrukcijos 93.6 punkto nuostatos draudžia nukreipti išieškojimą į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius vienos MMA dydžio. Tokia situacija susiklostytų antstoliui vykstant pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Aptariamu atveju skolininkui (pareiškėjui) priklausančios lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų – tėvų, draugų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolės R. Damulienės kontoroje 2015 m. kovo 16 d. gautas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-643/2007 dėl 108,61 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą areštuoti 108,61 Eur skolos ir 92,21 Eur vykdymo išlaidų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir priklausančių N. K.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 668 straipsnį išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, tačiau šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas) nepateikė duomenų, jog buvo areštuoti jo buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys ar turtas, būtinas jo pragyvenimui, darbui ar mokymuisi.

Teismas nurodė, kad pagal CPK 736 straipsnį išskaitų ribojimai galimi išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkas gautų darbo užmokestį ar kitokias jam prilygintas išmokas, todėl išskaitų ribojimas pareiškėjui netaikytinas. Teismas pažymėjo, kad, atsiradus tokių lėšų, pareiškėjas turi teisę per 14 dienų nuo jų nurašymo pateikti antstoliui lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, įrodančius, jog išieškojimas iš nurašytų lėšų negalimas (CPK 668, 739 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad antstolė R. Damulienė 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą Nr. S16-6151 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, nurodydamas, kad ji nepagrįstai areštavo artimųjų jam siunčiamas ir laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias lėšas.

Teismas nurodė, kad išieškojimo iš pajamų ribojimai reglamentuojami CPK 733–743 straipsniuose. CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Į šį sąrašą nepatenka lėšos, giminaičių mokamos bausmę atliekantiems skolininkams. Šios lėšos nėra skolininko darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos. Teismo vertinimu, įstatymas nedraudžia vykdyti išieškojimą iš tokių skolininko pajamų. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog iš pareiškėjo sąskaitos realiai buvo nurašytos kokios nors lėšos. Todėl teismas sprendė, kad nėra galimybės pripažinti, jog antstolė pažeidė skolininko teises (nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas, iš kurių išieškojimas yra ribojamas (CPK 733–743 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 668, 733–743 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas prašė panaikinti areštą, nes, jo įsitikinimu, antstolė neturi teisės vykdyti išieškojimą iš pinigų sumos, neviršijančios MMA dydžio. Ji skirta pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Antstolės patvarkymai dėl skolos išieškojimo neatsižvelgiant į MMA dydį yra neteisėti, nes taip pažeidžiamas CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Skundžiami antstolės veiksmai nesusiję su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jo gaunamų pajamų, patenkančių į CPK 733–743 straipsnių reguliavimo apimtį, lėšos, iš kurių vykdomas išieškojimas, nenurodytos šiose CPK nuostatose. Taigi turi būti taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalis ir išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA dydžio. Tokia suma laikytina skirta vienam mėnesiui. Artimųjų siunčiamos lėšos turi tikslinę paskirtį, jos neskirtos skoloms apmokėti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, kad pareiškėjo laisvės atėmimo vietoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nepriklauso nė vienai iš CPK 739 straipsnyje nurodytų pinigų sumų, iš kurių negalimas išieškojimas. Todėl antstolė šiuo atveju pagrįstai rėmėsi CPK 668, 739 straipsnių nuostatomis, BVK 173 straipsniu ir neviršijo įgaliojimų.

Suinteresuotas asmuo antstolė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais, kad įstatymas neįtvirtina, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią pervedamos trečiųjų asmenų lėšos. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi išieškojimas iš sąskaitos, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, yra teisėtas. Trečiųjų asmenų pervestos lėšos nepatenka į nė vieną kategoriją (į CPK 668 straipsnyje nurodytą turto sąrašą ar CPK 739 straipsnyje nurodytą pinigų sumą), pagal kurią išieškojimas būtų suvaržytas. Be to, pareiškėjo skundžiamas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, atitinka Instrukcijos 11 priedo formą. Antstolei nesuteikta teisė areštuoti tik tam tikrą dalį tokių skolininkui priklausančių lėšų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje

Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė gauti pinigines perlaidas, taip pat teisė atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynųjų pinigų, įteikiami. Lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurią nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. BVK nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančias lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas.

Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc.; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančių jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingų skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal 93.6 punktą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTQtMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-154-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-154-313/2016">3K-3-154-313/2016</a>, kurioje pateiktais išaiškinimais skundą grindė pareiškėjas, nurodyta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (nutarties 20 punktas); įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (nurodytos nutarties 24 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a> 27 punktą). Antstolis, pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, be kita ko, CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo, draudžiančio nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Prieš priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko turtą ar pajamas, antstolis visų pirma turi išsiaiškinti, kiek turto skolininkas turi, ir tik tada priimti patvarkymą, atitinkantį jau minėtas išieškojimą reglamentuojančias proceso teisės normas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMtNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453-690/2017">3K-3-453-690/2017</a> 18 punktą).

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti, suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMtNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453-690/2017">3K-3-453-690/2017</a> 19 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMTUtNDIxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-315-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-315-421/2017">3K-7-315-421/2017</a> 45 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė, vykdydama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 108,61 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo, 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą Nr. S16-6151 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė areštavo iš viso 200,82 Eur, iš kurių skola – 108,61 Eur, vykdymo išlaidos – 92,21 Eur.

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę su skundu, nurodydamas, kad dėl tokių antstolės veiksmų jis nebeturi galimybės įsigyti būtiniausių reikmenų, tačiau antstolė arešto nepanaikino. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat atmetė pareiškėjo skundą. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog buvo areštuoti jo buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys ar turtas, būtinas jo pragyvenimui, darbui ar mokymuisi (CPK 668 straipsnio 1 dalis); pagal CPK 736 straipsnį išskaitų ribojimai galimi išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkas gautų darbo užmokestį ar kitokias jam prilygintas išmokas, todėl išskaitų ribojimas pareiškėjui netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, ir į šį sąrašą nepatenka lėšos, giminaičių mokamos bausmę atliekantiems skolininkams. Šios lėšos nėra skolininko darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, todėl teismas sprendė, kad įstatymas nedraudžia vykdyti išieškojimo iš tokių skolininko pajamų.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 668, 733–743 straipsnių nuostatas. Priešingai nei sprendė teismai, CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Šio draudimo antstolis privalo laikytis pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose. Tuo atveju, jei iš turto, pritaikius CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimo nepakanka (išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma), antstolis gali nukreipti jį į skolininko ateityje gautinas pajamas, laikydamasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuojančių CPK nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai.

Šioje byloje antstolė areštavo skolininko lėšas, nenurodydama, kad areštuojamos lėšos (turtas), viršijančios CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą (vieną MMA), o išieškojimą nukreipė į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas. Antstolė atsiliepime į pareiškėjo kasacinį skundą laikosi nepagrįstos pozicijos, kad trečiųjų asmenų pervestos lėšos nepatenka į nė vieną kategoriją, pagal kurią išieškojimas būtų suvaržytas. Antstolės argumentas, kad patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede, nepanaikina jos pareigos vadovautis išieškojimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis ir taikyti jose nustatytas išskaitas, t. y. įvertinti, ar nėra apribojimų, draudžiančių nukreipti išieškojimą į atitinkamą turtą ar pajamas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, ir nepagrįstai nepanaikino skundžiamo patvarkymo. Tai sudaro pagrindą panaikinti neteisėtus ir nepagrįstus procesinius sprendimus bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Patenkinus kasacinį skundą, valstybei iš antstolės priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 173,70 Eur (antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui išlaidos).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,44 Eur tokių išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš antstolės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – panaikinti antstolės R. Damulienės 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą Nr. S16-6151 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Priteisti valstybei iš antstolės Ramunės Damulienės 173,70 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 70 ct) antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš antstolės Ramunės Damulienės 9,44 Eur (devynis Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys